Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Gegužė 18 Antradienis
 

Kam Kalėdos, o mūsų sveikatos apsaugai – vien bėdos

2019-12-20 14:10 | Nuomonių ringas | Komentarų

Seimo Sveikatos apsaugos komiteto narys prof. A.Kirkutis

LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Algimantas Kirkutis

Artėjant Šv. Kalėdoms vieni kitiems linkėsime geros sveikatos. Ar suprantame, kad gera sveikata ir laimingas gyvenimas yra mūsų pasirinkimo, o ne pasyvaus atsitiktinumo dalykas? Tam, kad teisingai pasirinkti, reikia žinoti, kas yra geriausia ir atsisakyti blogiausio. Tokie suvokimai yra svarbūs kiekvienam iš mūsų, o kaip yra su valstybe?

Metams baigiantis Europos komisijos atstovybė Lietuvoje pristatė Europos Sąjungos (ES) šalių sveikatos būklės palyginamąją apžvalgą (State of Health in the EU · Lietuva · 2019 m.). Tai leido šalies visuomenei objektyviai pamatyti, kaip atrodo mūsų šalies gyventojų sveikata ir kokioje būklėje yra vyriausybės įsipareigojimų realizavimas. Šioje apžvalgoje glaustai pateikta palyginamoji Europos ekonominės erdvės gyventojų sveikatos ir šalių narių sveikatos priežiūros sistemų veiklos efektyvumo apžvalga, kuri yra svarbi tolimesniam sveikatos politikos formavimui. Čia išdėstyta objektyvi, grindžiama nacionaliniais oficialiais statistiniais duomenimis, informacija, kurie yra pateikiami Eurostatui ir EBPO.

Nežiūrint į artėjančias Kalėdas sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje nedžiugina. Jie ir toliau išlieka vieni prasčiausių iš visų ES šalių. Tikėtina piliečių gyvenimo trukmė gimstant 2017 m. buvo 75,8 metų, t. y. trumpesnė net penkeriais metais negu bendras ES vidurkis (80,9 metų), o tikėtinos gyvenimo trukmės atotrūkis pagal lytį net dvigubai didesnis už ES vidurkį. Pažymėtina, kad 2017 m. tik 44 proc. Lietuvos gyventojų nurodė manantys esą geros sveikatos būklės. Tai pats žemiausias sveikatos būklės įvertinimo rodiklis tarp visų ES šalių gyventojų .

Ypač apgailėtina Lietuvos senjorų sveikata. Sulaukęs 65 m. Lietuvoje gyvenantis žmogus negali tikėtis gyventi 2,5 metų ilgiau, kaip tai daro statistinis ES gyventojas. Be to, sulaukę 65 metų lietuviai maždaug du trečdalius savo gyvenimo jau serga kokia nors lėtine liga ir turi negalią. Tai ypač pasakytina apie moteris. Nors sulaukusios 65 metų jos gyvena apie 10 metų ilgiau negu vyrai, tačiau dažniausiai jų gyvenimas būna apkartintas lėtinių ligų ir jų sukelta negalia. Daugiau nei pusė 65 metų ir vyresnių Lietuvos senjorų nurodo, kad serga bent viena lėtine liga. Tikėtina, kad vyresniame amžiuje tokie sveikatos sutrikimai neretai sukelia negalią. Vienas iš keturių (25%) 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nurodo tam tikrus apribojimus užsiimant įprasta kasdiene veikla, pavyzdžiui: prausiantis, naudojantis tualetu, apsirengiant arba išlipant iš lovos, dėl ko jiems gali reikėti ilgalaikės priežiūros ar net slaugos.

Daugiau nei pusės visų mirčių Lietuvoje priežastis yra susiję su piliečių nesveiko gyvenimo būdo sukeltais sveikatos rizikos veiksniais. Stebimas didesnis, nei bet kurioje kitoje ES šalyje, alkoholio vartojimas. Pastaraisiais metais pradėjus taikyti griežtesnes alkoholio kontrolės priemones jis pradėjo po truputį mažėti.

Nežiūrint į tai, kad vaistų vartojame labai daug, mažiau tik už bulgarus, pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje yra širdies ir kraujagyslių lėtinės ligos. Dėl šių ligų per praėjusius metus mirė beveik du iš penkių mirusių asmenų (15 000 mirčių). Svarbu pažymėti, kad mirtingumas dėl šios priežasties Lietuvoje yra didžiausias tarp visų ES šalių. Jis net 4,4 karto lenkia ES vidurkį, o mirštamumas – 2,7 karto. Be to, tenka pastebėti, kad didžiausias sergamumas ir mirštamumas nuo šių ligų yra nustatomas darbingo amžiaus žmonių grupėms, kurių amžius svyruoja nuo 45 iki 65 metų.

Daugiau nei pusės visų registruotų Lietuvoje mirčių priežastis yra susijusi su piliečių gyvenimo būdu. Prasta Lietuvos gyventojų sveikatos būklė ir didelis mirtingumas pirmiausia sietini su jų elgsenos sąlygotais sveikatos rizikos veiksniais. Apskaičiuota, kad didžiausia visų mirčių Lietuvoje dalies priežastimi (daugiau 50%) yra elgsenos rizikos veiksniai, įskaitant su mityba susijusią riziką, rūkymą, alkoholio vartojimą ir mažą fizinį aktyvumą bei neadekvačią psichinę-emocinę įtampą. Šis rodiklis yra daug didesnis nei ES vidurkis (39%.). Atliktas 2017 m. tyrimas parodė, kad trečdalis visų šių mirčių buvo susijęs su neteisinga mityba (mažu vaisių ir daržovių bei didelį cukraus ir druskos suvartojimu); tai beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis.

Lietuvoje stabiliai stebimas didžiausias visoje ES mirtingumas, kurio galima buvo išvengti laiku pritaikius sveikatos tausojimo ir ligų prevencijos priemones. Jau 2016 m. Lietuvoje buvo stebimas didžiausias ES prevencijos priemonėmis išvengiamas mirtingumas, o asmens sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas buvo fiksuojamas antras pagal dydį. Tai rodo, kad Lietuvoje praleidome progą per metus išvengti daugiau nei 8 500 mirčių jeigu laiku būtume ėmęsi veiksmingų visuomenės sveikatos ir prevencijos intervencinių priemonių ir dar 5 000 – teikiant kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas veiksmingiau ir laiku.

ES apžvalga nurodo į tai, kad lėtinių ligų kontrolę galima pagerinti efektyviomis priemonėmis pirminės sveikatos priežiūros sektoriuje. Laiku ir veiksmingai teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, kaip antai lėtine obstrukcine plaučių liga ar diabetu, jų hospitalizavimo paprastai galima išvengti. Nuo 2005 m. hospitalizavimo atvejų, kurių galima išvengti, dalis Lietuvoje sumažėjo, bet vis dar yra viena didžiausių visose ES šalyse, kurios kaupia tokius duomenis. Jeigu bendrosios praktikos gydytojams ir apskritai pirminės sveikatos priežiūros specialistams būtų patikėtas svarbesnis vaidmuo kontroliuojant lėtines ligas, tai galėtų padėti sumažinti hospitalizavimo atvejų. Šiuo požiūriu Lietuvos vyriausybė išplėtė bendrosios praktikos slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų klinikines kompetencijas. Nustačius naujas klinikines kompetencijas, bendrosios praktikos slaugytojas turi teisę koordinuoti slaugytojų padėjėjų užduotis, išrašyti kai kuriuos vaistus, stebėti lėtinių ligų eigą ir skirti planinius šlapimo ir kraujo tyrimus. Pažymėtina svarbi Lietuvos lyderystė ES diegiant naują klinikinės medicinos sritį – gyvensenos mediciną – į pirminės sveikatos priežiūros grandies praktiką.

Daug tikimasi iš LR Seimo sveikatos politikų rodomos iniciatyvos formuojant Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatyminę bazę ir sureglamentuotos šios medicinos srities pilnavertiškesnį integravimą į šalies sveikatos apsaugos sistemą.

Lietuvos gyventojai į sveikatos priežiūros sistemą yra linkę kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų dažniau nei kiti ES piliečiai. 2016 m. jie kreipėsi į gydytojus vidutiniškai daugiau nei devynis kartus, t. y. 20 proc. daugiau už ES vidurkį. Tais pačiais metais hospitalizuotų ir iš ligoninių išrašytų asmenų skaičius buvo ketvirtas pagal dydį ES šalyse.

Norint pasiekti geresnių sveikatos priežiūros rezultatų reikia išspręsti nepakankamo Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos finansavimo problemą. Lietuvoje išlaidos sveikatos priežiūrai yra vienos mažiausių ES. 2017 m. einamosios išlaidos sveikatai sudarė 6,5%. BVP: tai penktas tarp žemiausių lygis visoje ES, gerokai mažesnis nei 9,8 % ES vidurkis. Daugiausia Lietuvos sveikatos priežiūros biudžeto lėšų išleidžiama stacionarinei priežiūrai ir vaistams. 2017 m. išlaidos stacionarinei priežiūrai buvo pagrindinė išlaidų kategorija, kuriai teko 30 proc. viso sveikatos priežiūros biudžeto. Panaši dalis buvo išleista vaistams ir medicinos priemonėms (29%). Tai beveik dvigubai daugiau negu ES (18 %) . Toks sveikatos priežiūros sistemos išteklių paskirstymas iš esmės skiriasi nuo daugumos ES šalių: Lietuvoje išlaidoms vaistams ir medicinos priemonėms tenkanti procentinė dalis daug didesnė, o ilgalaikei priežiūrai išleidžiama daug mažiau (8 % palyginti su 16 %). Lyginant panašaus išlaidų sveikatai vienam gyventojui lygio kitų ES šalių duomenis galima pastebėti svarbių skirtumų, iš kurių reikia išskirti, tai, kad kaimyninė Estijos skiria palyginti daugiau išteklių ambulatorinei priežiūrai ir mažiau – vaistams ir stacionariajai sveikatos priežiūrai nei Lietuva. Belieka tik pasidžiaugti mūsų kaimynų išmintingumu. Estai jau suprato, kad žymiai svarbiau išlaikyti savo piliečius sveikus ir darbingus, negu skirti turimus ribotus sveikatos apsaugos sistemos išteklius ligų sukeltų simptomų gydymui. Jie paskyrė didesnį negu ES vidurkis finansavimą profilaktinių ir sveikatos sustiprinimo programų realizavimui. Tuo tarpu mes sunkiai perkopiame 2% nuo viso sistemos biudžeto ribą.

Ataskaitoje pažymima, kad norint pagerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, reikia imtis veiksmų ne tik sveikatos priežiūros sektoriuje, bet taip pat švietimo, žemės ūkio, ekonomikos ir kitose srityse. Ketinimai pagerinti gyventojams jų sveikatos rodiklius gali duoti apčiuopiamų rezultatų, tik jei šalia vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų bus įdiegtos ir patikimos šių priemonių efektyvumo stebėsenos procedūros. Valstybės kontrolei atlikus Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos auditą buvo akcentuota, kad sveikatos politikos srityje susiduriama su pastebimais sunkumais. Auditas atskleidė, kad be anksčiau iškeltų problemų jau pačioje sveikatos priežiūros sistemoje trūksta inovatyvių mechanizmų, kuriais būtų galima užtikrinti optimalią sveikatos tausojimo ir stiprinimo bei kitų sveikatinimo veiklos paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Sistemos veiksmingumą galima būtų gerokai padidinti efektyviau vykdant rinkiminius valdančiosios partijos pažadus. Tarp jų regioniniu principu išplėsti trečio lygio universiteto ligoninių tinklą. Tam reikia įvykdyti vyriausybės įsipareigojimą ir suformuoti Klaipėdoje universiteto klinikas bei sumažinti mažų regiono ligoninių sektorių. Pažadas imtis ženklių investicijų didinimo į pirminės sveikatos priežiūros stiprinimą ir geresnes lėtinių ligų prevencijos priemones realizuotas tik dėl akių. Galvojant apie ateityje darytinus svarbius žingsnius svarbu suvokti decentralizuoto prevencinių priemonių realizavimo svarbą. Tikslinga didesnę atsakomybę už regiono gyventojų sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos formavimą perkelti regioninių savivaldybių bendruomenių sveikatos taryboms, tam išplečiant joms skirtus įgaliojimus. Toks žingsnis sukurtų geresnes galimybes regionams savarankiškai formuoti ir realizuoti gyventojams aktualią prevencinės sveikatos apsaugos politiką. Svarbu pažymėti, kad tai leistų geriau įvertinti šios politikos bei konkrečių jos realizavimo priemonių efektyvumą regiono piliečių sveikatai ir operatyviau reaguoti į gautus rezultatus. Svarbu, kad savivaldos biurokratai pradėtų geriau suprasti, kad regiono gerovė tiesiogiai priklauso nuo regione gyvenančių žmonių sveikatos būklės. Ta, be abejonė, turės įtakos ir visai sistemai.

Belieka tikėtis, kad pateikta išsami ir gan liūdnoka statistika apie Lietuvos gyventojų sveikatos apsaugos būklę privers prisiėmusius atsakomybę šalies sveikatos politikos formuotojus ne tik geriau suvokti ligų prevencijos svarbą, bet ir paskatins juos imtis energingesnių kokybinių veiksmų tai įgyvendinti sveikatos apsaugos sistemoje.

Komentarai

 

 

 


 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Ką skaityti? Knygos apie moteris, metusias iššūkį tradicijoms
Santaros klinikose įrengiamos naujos reanimacijos vietos sunkiems pacientams
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

„MOKI VEŽI“ atveria parduotuvių duris 
Nuo kovo 15 d., laikantis visų saugos reikalavimų, atidaromos visos šalyje veikiančios 24 „MOKI...

Grįžimas į biurą po pandemijos: ko prireiks? 
Spartėjant skiepijimo procesui ir keičiantis karantino sąlygoms, daugelis įmonių jau pradeda svarstyti apie...

Kaip išsirinkti Gelį Nagams? 
Prieš dešimtmetį nagų gelis nebuvo toks populiarus, kaip šiandien. Dažniausiai jį rinkdavosi nagų...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...