Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Rugsėjis 24 Penktadienis
 

Kam atiteks 500 milijonų litų vertės turtas: Lietuvos žydams litvakams ar žydų aferistams?..

2009-06-29 09:04 | Komentarai | Komentarų (25)

„Niekas tiksliai nežino, kokį turtą Lietuvoje iki 1940 metų valdė žydai. Teisingumo ministerijos duomenimis, vien kompensacijoms už negrąžintus natūra pastatus gali prireikti ne mažiau kaip 170 mln. litų. Kiek verti yra pastatai, kuriuos teks grąžinti, apskritai sunku pasakyti. Iš pradžių Lietuvos žydų bendruomenė valstybei buvo pateikusi pretenzijas į 1600 objektų.

Peržiūrėjus archyvinius dokumentus, objektų sąrašas kas kartą vis trumpėjo. Jame šiuo metu yra 139 objektai, esantys daugiausia Kauno ir Vilniaus senamiesčiuose.

Išankstiniais apskaičiavimais, pastatų vertė gali siekti ne mažiau kaip 500 mln. litų. Būtent į šį turtą kol kas pretenduoja žydai arba jų įsteigtas “Lietuvos žydų paveldo fondas”.

Pastarojo fondo valdyboje yra šeši Lietuvoje ir tiek pat Izraelyje bei Amerikoje gyvenantys žydai. Kai kurie asmenys vertinami itin prieštaringai.“ – Kauno diena, 2007, vasario 23, Nr.77(18107)

Žydai nežydai nori tikriesiems žydams priklausančio turto

Net vienuolika žydų organizacijų pretenduoja į Lietuvos žydų (litvakų) turtą. Tačiau iš tiesų didžioji dalis šių organizacijų yra fiktyvios ir neturi jokios religinės ir juo labiau juridinės teisės pretenduoti į Lietuvos žydų (litvakų) religinės bendruomenės turtą.

Ne tik Vilniuje, Kaune bet ir Klaipėdoje rusakalbiai žydai plačiai skelbiasi, kad Lietuvos Respublika ir Klaipėdos savivaldybė atiduotų tiktai jiems svetimą, kitiems žydams (Mėmelio žydams ir Žemaitijos žydams) priklausantį nekilnojamą turtą.

Iki šiol apie teisinius šių reikalavimų pagrįstumus Lietuvoje dar nebuvo kalbėta, nes kol kas vyrauja viena vienintelė a priori nuostata: vieni žydai nežydai (pagal Talmudą) reikalauja kitiems žydams priklausančio nekilnojamo turto, tai tas turtas ir privalo būtinai būti atiduotas, ir Lietuvoje jau priimta nutartis, kad tiems kitiems, t.y. nežydams, nors ir žydiškos išvaizdos, privalo būti grąžinta turto už 500 milijonų litų.

Ši abstrakti reikalavimo nuostata jokiu būdu nėra juridiškai reglamentuota jokiais konstituciniais (Europos Sąjungos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos), nei juo labiau Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos juridiniais dokumentais.

Šiandien Vilniuje ir Kaune gyvenantys žydai (litvakai) ir žydai nežydai, taip pat Klaipėdoje gyvenantys žydai nežydai, reikalaudami iki Antrojo pasaulinio karo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje (Memelyje, t.y. buvusioje Vokietijoje) ir Žemaitijoje (Lietuvos Respublikoje) gyvenančių žydų turto, remiasi ne civilizuotos Europos juridiniais dokumentais, o būktai žydų Talmudu, pagal kurio įstatymus žydų religinei bendruomenei priklausantis turtas privalo priklausyti žydų religinei bendruomenei.

Talmudas (arba Gemare) yra moralinis (dorovinis) ir religinis visų žydų kodeksas. Tai štai, Talmude apie tai, kad vienam žydui priklausantis privatus turtas privalo priklausyti kitam, ypač kitos šalies žydui yra neįmanomas. Pagal Talmudą, privatus žydo turtas nepriklauso abalienacijai (turto nusavinimui kito žydo naudai, ypač ne autochtonui), ir juolab vietinei religinei bendruomenei nepriklausančiam žydui.

Pagal Talmudo aksiologiją (turto nusavinimu) išeitų, kad šiandien kai kurie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdoje gyvenantys rusakalbiai arba amerikakalbiai žydai netgi pagal Talmudą neturi nei moralinių, nei religinių teisių pretenduoti į Lietuvos žydų (litvakų) ir Vokietijos žydų (aškenazių) net religinėms bendruomenėms priklausantį turtą, nekalbant apie ab intestato (be testamento) privatų nekilnojamąjį turtą. Į tai turėtų atkreipti dėmesį Lietuvos juristai, kurie yra Europos piliečiai ir privalo vadovautis Europoje priimta Konstitucija ir teisiniais dokumentais.

Jeigu Vilniuje ir Klaipėdoje gyvenantys rusakalbiai bei JAV žydai, jiems nepriklausančio kitų žydų turto reikalauja remdamiesi Talmudu, konsekventualiai išeitų, kad tiek lietuvių, tiek visų kitų Europos tautų juristai, vykdydami Talmudo įstatymus priklauso jau nebe krikščionių, katalikų, protestantų, evangelikų, stačiatikių ar kitokioms religinėms kocesijoms, o tik vienintelei žydų religinei bendruomenei, ir tuo pačiu jie tampa nebe lietuviais, anglais, vokiečiais, italais, ispanais, švedais ar pan., ir be jokios abjuracijos automatiškai tampa žydais.

Antra vertus, Klaipėdoje gyvenatys Rusijos žydai prašo ne atiduoti, bet grąžinti minimą Vokietijos žydų ir Lietuvos žydų turtą. Šis juridinis kazusas netgi pagal Talmudą yra neįmanomas, kaip neįmanoma grąžinti to, ko niekada nebuvo ir niekada neturėjai.  

Žydas nėra lygus žydui

Jeigu Vilniuje ir Klaipėdoje gyvenantys iš Rusijos arba JAV atsikėlę žydai reikalauja jiems atiduoti Lietuvos žydų (litvakų) ir Vokietijos žydų (aškenazių) nekilnojamą turtą, tai dar kartą reikėtų perskaityti Talmudą ir įsitikinti, ar turi moralinę ir religinę teisę vienoje šalyje gyvenę žydai pretenduoti į kitos šalies žydų nekilnojamą turtą.

Nagrinėjant Talmudą, atsiranda daug neaiškumų ir keblių dalykų pačių žydų atveju. Štai, Talmudas kategoriškai draudžia mišrias santuokas. Mišrių santuokų vaikai net šiuolaikiniame Izaraelyje yra antrarūšiai žmonės.

Tame pačiame Talmude nežydai yra vadinami pačiais negražiausiais žodžiais: gojais, kelafimais, memzeriais, šiksais ir dar 50 įvairiausių negražių žodžių. Iš esmės nežydai yra ne žmonės, nežmogiai, gyvuliai.

Talmudo įstatyme „Orach-chajim“ 55.20 p.50-51 gojai prilyginami mėšlui ir išmatoms.

Talmude išvardijamos detalios instrukcijos kaip apgaudinėti gojus, apsverinėti, apgauti matuojant, apskaičiuoti, lupikauti, melagingai liudyti teisme.

Gojų santuokos čia prilyginamos arklių kergimui, o vaikai nelaikomi jų vaikais, todėl jei tie tėvai ir jų vaikai perina į žydiją, sūnus gali vesti tikrą motiną „Iope de‘a“, 269.1, psl.153.

Senieji rabinų įstatymai taip pat nurodo, kad mišrių santuokų žydės sūnus nuo gojaus laikomas žydu, blogiausiu atveju jis vis tiek pusžydis. O gojės vaikas nuo žydo žydu nelaikomas. Dar kartą pabrėžiame, kad šio įstatymo griežtai laikomasi ir šių dienų Izraelyje.

Golemas lupo pačius žydus

Žydai turi įdomią pamokomą legendą, kad būktai Prahos rabinas Judas Levas ben Bazilas nulipdė molio tarną Golemą, pasinaudodamas kabala įpūtė jam dvasios ir pavedė jam ginti žydus nuo atnisemitizmo. Tačiau gyvybę įgavęs Golemas ėmėsi lupti pačius žydus, tuo įrodydamas, kad žydai patys sau yra antisemitai, patys sau didžiausi priešai…

„Universaliojoje žydų enciklopedijoje“, Niujorkas, 1943 m. straipsnyje „Vokietija“ (p.582) rašoma, kad čia šalia 70 milijonų vokiečių dar buvo pusę milijono žydų. 1935 metais Vokietijoje buvo 475000 žydų ir 300000 memzerių (t.y nežydų). Jeigu sulyg Talmudu mišrios žydų santuokos yra draudžiamos, tai antarūšiai žydai – pusžydžiai, ketvirtžydžiai yra ne žydai, o mišinys su gojais ir tokie mišrūnai „tikrais“ žydais gali skelbtis tik gojų kraštuose. Išeitų – jei tėvas yra gojus, o mama žydė, tačiau vaiką darė su kitu gojumi, tai vaikas bus nebe žydas, o pusžydis. Bet jei tėvas žydas, o mama šiksė, ir dar pasidarė vaiką su kitu gojumi, tai vaikas bus visai ne žydas, o grynakraujas gojus.

Tad kas jie yra – tauta, religija, o gal tik sekta, tačiau kokia tai sekta, ir jei sekta, tai ar jai priklauso žydų religinės bendruomenės privilegijos, ir juolab žydų religinės bendruomenės turtas?..

Žydai A.Flegonas ir J.Naumovas knygoje „Rusų antisemitizmas ir žydai“, Londonas, 1968 m. rašo, kad TSRS yra trys milijonai žydų, iš kurių 3/4 gyvena Maskvoje. 1966 m 17–kai grynai žydiškų santuokų teko 33 mišrios santuokos (p.45-46). Knygos autoriai teigia, kad 2/3 arba 66% žydų santuokų yra mišrios žydų santuokos su gojais, kitaip sakant, 66% Rusijoje gyvenančių žydų jokiu būdu nėra žydais.

Beje, rusų kalboje išleistoje „Rusijos žydų istorijos“ dvitomyje rašoma, kad iki pirmojo pasaulinio karo žydai iš viso neturėjo teisės gyventi Rusijos miestuose, jiems ypatingai būdavo draudžiama gyventi Sankt Peterburge ir Maskvoje. Visi žydai pagal Rusijos imperijos įstatymus galėjo gyventi tik Baltarusijos ir Lenkijos pasieniuose bei Lietuvoje. Ir tik atėjus į valdžią „bolševikams“, kai Smolnyje o vėliau Kremliuje įsigalėjo Rusijos pusžydžių valdžia ir įstatymai, žydai pradėjo masiškai apsigyventi didžiausiuose Rusijos miestuose. Beje, ir dabartinė Kremliaus valdžia yra žydiško kraujo, nes patys rusai teigia, kad Putinas pagal moterų liniją yra Šolom, o Medvedevas taip pat iš moterų pusės Mendel, be to, dar rusvaplaukis, o kas yra rusvaplaukis žydas, pasiklauskite pačių žydų.

Po Antrojo pasaulinio karo negandų išlikę ir Lietuvoje gyvenę žydai litvakai iki 1972 metų, išskyrus kelias šeimas, visi išvyko į Izraelį. Tas pats atsitiko ir Rusijoje, nes iš Rusijos į Izraelį, ypač po „perestroikos“, 1968 – 1980 metais į Izraelį išvyko 200000 žydų, kitaip sakant iš Rusijos išvyko beveik visi tikrieji žydai ir nemažai pusžydžių. Jei taip, tai ar likę Lietuvoje tikrieji žydai litvakai neprivalėtų demaskuoti iš Rusijos atvykusių antarūšių žydų – pusžydžių, ketvirtžydžių ir atskirti juos nuo žydų religinės bendruomenės ir teisės savintis niekada jiems nepriklaususio turto?.. Ar neturėtų patys žydai išspręsti, kurios iš vienuolikos „žydiškų“ organizacijų yra košernos, o kurios yra įkurtos tik „šmugelio“ tikslams, pasinaudoti Lietuvos Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės žydų reikalų neišmanymu. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Vokietijos žydų pinigus jau spėjo pasisavinti žydai nežydai, kuriems tikrųjų žydų reikalai nėra šventi ar gerbtini ….

Kas žino, kas šiandien yra Lietuvos žydai ?

Vilniuje ir Kaune po Antrojo pasaulinio karo nedaug buvo išlikę žydų litvakų, Klaipėdoje, kaip žinia, neliko nė vieno vietinio žydo, t.y. Vokietijos žydų aškenazių nebuvo išlikę. Ir apskritai po 1945 metų barbariškų rusų bombardavimų ir apšaudymų Klaipėdos vietinių gyventojų iš viso neliko. Kaip teigia pirmasis Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas Viktoras Bergas, iš 39 tūkstančių Klaipėdos gyventojų jis rado tik dvi senutes lietuvininkes. Buvo dar du baltarusių belaisviai ir dvi lenkaitės, atvarytos darbams.

Vilnius, Kaunas, ypač Klaipėda (60 procentų) po rusų bombardavimų buvo sugriauta. 1945 metų sausio 28 dieną Klaipėda turėtų minėti kaip sugriovimo ir nelaimės dieną. Tačiau jau 1946 metais Klaipėdoje gyveno apie 30 tūkstančių gyventojų, ypač daug į Klaipėdą buvo keliama rusų, tarp jų ir rusakalbių Maskvos ir Odesos pusžydžių, kadangi čia jie gaudavo gerai apmokamas valdininkų, karininkų ir kitokias privilegijuotas darbo vietas, pirmoje eilėje būdavo aprūpinami gyvenamu plotu.

Šiandien, kai Klaipėdos rusakalbiams pusžydžiams parūpo ne rusų bombardavimais sugriautos dvi sinagogos ir koplyčia žydų kapinėse (jei taip jiems yra brangūs Vokietijos žydų aškenazių religiniai pastatai, tai ratio legis turėtų ieškinį pateikti Rusijai, kurie ir sugriovė šiuos kultinius pastatus), tas pat sakytina yra ir apie Vilniaus, ir Kauno per sovietmetį nugriautus pastatus – žydai žalos atlyginimo turi reikalauti ne iš Lietuvos Respublikos, o iš griovėjų – okupantų – Rusijos.

Privačios nuosavybės nekilnojamam turtui (pastatams) ir ypač buvusiai Mėmelio žydų ligoninei, be jokių abejonių, turtinių Rusijos pusžydžių pretenzijų būti negali, kadangi ši ligoninė buvo pastatyta ne Mėmelio žydų religinės bendruomenės pinigais, o už Paryžiuje gyvenusios baronienės C. von Hirsch-Gereuth surinktas ir paaukotas 40000 markių bei Nicos pirklio J Plauc taip pat paaukotas 20000 markių.

Pasaulinė juridinė praktika dar neturi precedento, kad kas nors būtų reikalavęs paveldėjimo teisių į labdaringiems tikslams paaukotas lėšas arba iš labdaringų lėšų pastatytus pastatus. Juolab, kad ir šiandien čia yra Psichoneurologinė ligoninė, kurioje taip pat be jokios diskriminacijos gydomi ne tik gojai, bet ir žydai.

Ad notam, kad Klaipėdoje autochtonų žydų nėra, tai reikia išsiaiškinti, kas vis dėl to gviešiasi Vokietijos Mėmelio žydų aškenazių ir Lietuvos litvakų religinių bendruomenių turtą, kas naudojasi šiandienos Lietuvos valdininkų ir teisininkų neišmanymu religinių, moralinių ir juridinių žydų reikalų ir daro visokius figele-migele.

Remiantis aukščiau minėta žydų A.Flegomo ir J.Naumovo knyga „Rusų antisemitizmas ir žydai“ per 50 metų, t.y. per dvi kartas visi Rusijoje gyvenę žydai yra susimaišę su gojais, tad išeitų, kad Rusijos žydai, kurie yra neišvykę į Izraelį, turėtų vadintis asimiliantais arba pagal Talmudą, – gojais, memzeriais, šiksais, t.y. jau nebe žydais. Aišku, labai negražu būtų naudoti pačių žydų naudojamus nežydų pravardžiavimus, tad gal jiems geriau tiktų švelnesnis postsovietinių žydų pavadinimas.

Ir jei minimos grupės ( „Lietuvos žydų paveldo fondas“ su tarptautino garso aferistais, „Vilniaus žydų bendruomenė“ su šiksu Arkadiju Vinokuru ir pan.) dabar reikalauja grąžinti, teisingiau sakant, preferenciškai atiduoti jiems ne jų nekilnojamąjį turtą, tai būtų principialus tikrųjų Lietuvos žydų (litvakų) asmeninio turto ir Lietuvos žydų (litvakų) religinės bendruomenės teisių pažeidimas.

Tai, kad šiksas A.Vinokūras šiandien yra Lietuvos vyriausybės ministro pirmininko Kubiliaus „patarėjas“ žydų klausimais, rodo, kad Kubilius visiškai nesigaudo žydijos problematikoje, kad Vyriausybės galva yra klaidinama ir mulkinama. Štai ką apie tai rašo Talmudas:

3.Sanhedrin 59a :"Gojus (tai yra kitatikis, mūsų atžvilgiu – bet kuris lietuvis) įkišęs nosį į įstatymą (talmudą) yra kaltas ir baudžiamas mirtimi".

4.Libbre David 37:"Pranešimas gojams, apie mūsų religinius santykius, prilyginama visų žydų nužudymui, nes jei jie sužinotų, ko mes apie juos mokome, jie mus pradėtų viešai naikinti".

5.Libbre David 37:"Jeigu žydas bus priverstas aiškinti kokias nors rabino knygos ištraukas, jis privalo pateikti, tik melagingus paaiškinimus. Tas, kuris nesilaikys šio įstatymo bus sunaikintas".

Ir jei aferistų įkurtam Lietuvos žydų paveldo fonui, sakykime, šiandien netyčia būtų atiduotas ne jiems priklausantis turtas, tai kas gali paneigti, kad kitą dieną į šį turtą tokiomis pat „principialiomis“ teisėmis nepradės pretenduoti Grenlandijos eskimai su savo šamanais, Irako šiitai su ajatolomis arba Tailando kchon-tajų budistai ?..

Taip pat ir Klaipėdoje, o ir kituose Lietuvos miestuose gyvenantiems Rusijos postsovietiniams žydams prieš pradedant pretenduoti į jiems niekada nepriklausantį nekilnojamąjį turtą, matyt, reikėtų gerai pagalvoti apie tai, kad Vokietijos aškenaziai ir Lietuvos litvakai, gyvenantys Izraelyje, jau nekalbant apie Izraelio ortodoksus ir rabinus, Talmudo moraliniu ir religiniu požiūriu tikrai netoleruos šių abejotinų turtinių ir šiukštu religinių šacher-macherių…

Sakykime, Lietuva dabar grąžins Lietuvos litvakų 500 milijonų litų turtą Rusijos postsovietiniams žydams arba JAV „žydų“ aferistams, tai kas garantuos, kad tikrieji litvakai ar aškenaziai neužprotestuos šio akto, ar nepareikalaus jiems grąžinti tą 500 milijonų?

Kas garantuos, kad pinigus gavę neteisėti pretendentai grąžins tikriesiems paveldėtojams?

Kas garantuos, kad lietuviai juristai ir neišprusėliai seimūnai, priėmę tokį sprendimą, nepadarys Šiaurės Jeruzalės žydų karo arena, kai dėl turto pradės kovoti tikrieji žydai su šiksais?

Pažiūrėkite, kas dabar vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje tarp žydų ortodoksų ir postsovietinių žydų, ir žydų aferistų vien tik dėl maldos namų, – rietenos ir muštynės už teisę būti maldos namuose. Šiandien Lietuvoje žydai ir žydai nežydai negali ir nebus suvienyti, nes tam prieštarauja pačių žydų Talmudas.

Ir šios problemos Lietuva su savo jurisdikcija, su visišku žydų problemų neišmanymu neišsprendė ir neišspręs…

Žydų turtas privalo būti grąžintas žydams

Visai kitaip žydų turto grąžinimas atrodo, kai pradedama kalbėti apie tai, kad jis privalo būti grąžintas tam, kam jis iš tiesų priklauso.

Be jokių abejonių, Lietuvos Vyriausybė ir Seimas privalo visiems žydams litvakams, kurių didelė dalis gyvena ir Izraelyje, sugrąžinti Lietuvos pilietybę, į kurią teisę jie turi nuo Vytauto Didžiojo laikų, nes būtent jis žydams davė privelegijų, suteikė jiems savivaldybę, leido laisvai išpažinti savo tikėjimą, apdraudė jų gyvybę ir turtą. Vytauto Didžiojo laikais buvo išleistas įstatymas, pagal kurį už žydo nužudymą buvo paskirtos tokios pat bausmės, kaip ir už bajoro nužudymą. 1529 m., 1564 m., 1588 m., Lietuvos Statute, galiojusiame net iki 1840 m., (tada Lietuvos žydų teises panaikino rusų okupantai) yra surašytos visos žydų teisės, pareigos ir privilegijos. Žydai Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikotarpyje turėjo ne tik savo savivaldą – kahalus, bet ir žydų Seimą.

Lietuvos pilietybė privalo būti sugrąžinta ne tik žydams litvakams, bet ir Mėmelio arba Mažosios Lietuvos žydams. Ir kai šis garbingas ir orus plietinis aktas bus atliktas, tada visas žydų turtas privalo būti grąžintas tikriesiems jo savininkams be jokių išlygų ar sąlygų.

Kaip šiuo savo turtu disponuos tikrieji savininkai, tai jau jų asmeninis reikalas, – patys naudosis, su nauda sau perleis ar parduos šiandien Lietuvoje gyvenantiems Rusijos žydams šiksams, ar iš JAV atvykusiems žydų aferistams, ar parduos pinigingiems lietuviams, o gal ir japonų milionieriams arba norvegų turtuoliams, – yra jų teisė, patvirtinta ir civilizuoto pasaulio, ir Europos Sąjungos įstatymais.

Kas Lietuvoje priešinasi žydų turto grąžinimui

Lietuvos pilietybė, be jokių abejonių, debatų ir svarstymų be jokių išlygų ir sąlygų taip pat privalo būti ne grąžinta, o atstatyta Lietuvoje gyvenatiems lenkams, karaimams, totoriams, gudams ir pan., Mažojoje Lietuvoje ir Kuršių Nerijoje gyvenusiems autochtonams – kuršiams, būrams (lietuvininkams) ir vokiečiams.

Visi emigrantai turi prigimtinę istorinę ir juridinę teisę į Lietuvos pilietybę, nes emigracija buvo priverstinė, – jie bėgo nuo rusų okupacijos, rusų komunistų ir lietuvių komunistų kolaborantų – Lietuvos tautos išdavikų vykdomo genocido: eksmisijos ir ekspropriacijos, trėmimų į rusų lagerius – gulagus, Kazachstaną ir Sibirą.

Šiandien Lietuvoje šiam garbingam ir oriam civilizuotam europietiškam pilietiniam aktui labiausiai priešinasi ir juo labiausiai piktinasi Lietuvių kolaborantai, sovietinais rusų okupacijos laikais neteisėtai įsigiję emigrantų nekilnojamąjį turtą bei buvusieji komunistiniai nomenklatūrininkai, komunistų partijos CK, KGB darbuotojai „prichvatizatoriai“, šiandien esantys valdžioje ir Seime, kurie nepriklausomybės metais neteisėtais būdais įsigijo svetimą turtą, teigdami, kad emigrantai neturi teisės ir į Lietuvos pilietybę, ir į savo turėtą Lietuvoje turtą.

Savaime suprantama, jei šiandien emigrantams būtų atstatyta istorinė teisybė ir sugrąžinta sovietinių rusų atimta pilietybė, labiausiai nuo to nukentėtų šiandien valdžioje esantys komunistiniai nomenklatūrininkai, komunistų partijos CK, KGB darbuotojai „prichvatizatoriai“, nes jie privalėtų grąžinti visą tai, ką pavogė ir banditiškais būdais „prichvatizavo“.

Lietuvių tautai nėra ko jaudintis – lietuvių tautą iš kitų Lietuvos piliečių kitataučių niekada niekuomet ir jokio turto nėra pasisavinusi ar pavogusi, o atskiri vagys ir eksproprijatoriai, tą ką pavogė – privalo grąžinti, o jei negrąžins, – būti teisiamais ir susodintais į kalėjimus.

Jei Lietuvos Seimas ir Vyriausybė sumanytų grąžinti konkrečiai kokiai nors žydų organizacijai tuos 500 milijonų litų, tei jie pirmiausiai turėtų pristatyti Izraelio vyriausybės, JAV vyriausybės ir Europos sąjungos patvirtinimus ir įgaliojimus, kad ji yra vienut vienintelė tikra Lietuvos žydų litvakų turto paveldėtoja, kad jokios kitos fiktyvios organizacijos ar grupės niekur ir niekada neturi ir neturės teisės reikšti pretenzijų.

O juk taip jau atsitiko Vokietijoje: vokiečiai, grąžinę šmugeliškai įkurtai aferistų žydų organizacijai pinigus neva už jų turėtą turtą, dabar jau suka galvas, kaip reikės grąžinti pinigus tikriesiems paveldėtojams, jau pareiškusiems ieškinius.

Kaip žydai sako: „durnas du sykius moka“.

Žydų turto paveldėjimo problemos eskalavimas, politinių, juridinių, tautinių ir žmogiškųjų, ypač religinių žydų vertybių nepaisymas, paveldėjimo įstatymų painiojimas labiau gali būti prielaida, jog ta maišalynė iš tikrųjų gali būti Rusijos KGB projektas (daugelis Rusijos pusžydžių, atkeltų į Lietuvą sovietiniais laikais būtent ir dirbo Rusijos KGB organuose), skirtas ilgalaikių pasekmių sukūrimui bei politinei Lietuvos dezorientacijai ir destrukcijai.

Tuomet teks pripažinti, jog toks skverbimasis į mūsų politinę ir juridinę sistemą yra labai subtilus ir pavojingas.

Tačiau tuo pačiu turime užduoti ir dar vieną klausimą – ar Lietuvos žydų litvakų turto grąžinimas Rusijos pusžydžiams gojams, memzeriams, šiksams, t.y. ne žydams ir JAV žydų aferistams, bus pirmasis nacionalistinis „žydiškas“ Rusijos intervencijos bandymas, kurio režisieriai ir rėmėjai slepiasi kažkur kitur, siekdami lietuvių rankomis sukiršinti žydus, sukelti pretekstą naujai okupacijai, o gal ir naujam karui Europje?..

Lietuvos pilietis

A. Vincentas Sakas

2009-06-29

Komentarai

 

 

 
  1. Very nice post. I just stumbled upon your weblog and wanted to say that I’ve really enjoyed browsing your weblog posts. In any case I’ll be subscribing on your feed and I’m hoping you write again very soon!

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. I do like the way you have presented this particular issue plus it does provide me personally some fodder for consideration. On the other hand, coming from everything that I have witnessed, I basically trust when the actual comments stack on that men and women remain on point and in no way get started on a tirade of the news of the day. Yet, thank you for this exceptional point and even though I can not really go along with it in totality, I regard the point of view.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  3. Kas every body , tai mano pirmasis apsilankymas šiame portale , ši svetainė atlieka puikus ir iš tikrųjų gerą informaciją lankytojams .

    Thumb up 0 Thumb down 0

  4. The information and comments on your site, very nice. We follow all the time.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  5. This is the right blog for everyone who desires to find out about this topic. You realize so much its almost difficult to argue together with you (not that I actually would want…HaHa). You definitely put a brand new spin on a topic thats been written about for a long time. Great stuff, just great!

    Thumb up 0 Thumb down 0

  6. This info seems to be new but actually takes precious time walking around on the web, I have to admit i always adore

    Thumb up 0 Thumb down 0

  7. Nice post. I learn something more challenging on different blogs everyday. It will always be stimulating to read content from other writers and practice a little something from their store. I’d prefer to use some with the content on my blog whether you don’t mind. Natually I’ll give you a link on your web blog. Thanks for sharing.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  8. Turtas grazinamas tik lietuvos pilieciams o ne aferistu gaujoms. Tegu seimunai ir kiti aferistai, pasiskaito konstitucija. Lenkai isvijo zydus aferistus lauk ir pasake, kad istatymas neleidzia grazinti aferistams turta. Gaila, kad Lietuva valdo neigalus ir be principu zmones.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  9. Is kur jus ta viska paemet? Kiek skaiciau sventaji Talmuda, niekur nebuvau surandes tokiu nesamoniu. Tai dar viena antisemitu provokacija turinti tiksla priespastatidinti lietuvius zydams.

    Thumb up 0 Thumb down 1

    • Aku baru saja terjumpa satu weisbte kad kahwin online kat . Banyak jugak pilihan kad kahwin yang best2 ada kat sana. Layanan diorang memang terbaik.

      Thumb up 0 Thumb down 0

  10. Sakoma, istorija kartojasi – sukasi kaip ratas. Žiūrėdamas į Izraelio žemėlapį, leisdamas ryto valandėlę su „The Jerusalem Post“ ar tiesiog šiaip skaitinėdamas, svarstydamas, kas siejasi su dabartiniu Izraeliu, dažnai keldavau klausimą: koks Izraelio atitikmuo istorijoje? Ir gana greitai atradau – Sparta! Iš pradžių mintis atrodė keistoka: argi šiuolaikinę valstybę galima sulyginti su graikų poliu? Tuomet nusprendžiau neskubėti. Sparta ir Izraelis juk subtropinėje klimato juostoje. Ir žemės ne itin derlingos. Ir abi atstovaujamosios demokratijos! (Atleiskite, bet Sparta taip pat buvo demokratija, ne vien Atėnai, kaip įprasta manyti.) Izraelio ir Spartos kovos dėl laisvės stebėtinai panašios: mažos šalys – mažos armijos, bet garsios karinės pergalės ir neįtikėtinas išlikimas…

    Žydų tautos istorija yra mažų mažiausiai įspūdinga – tai didžiuliai mokslo, ekonomikos ir karo laimėjimai, taip pat pogromai, holokaustas ir Izraelio atkūrimas. Pasaulyje nėra analogo ir, matyt, niekada jau nebus. Žydų kančios prasidėjo dar VIII a. pr. Kr., kai Asirija sutriuškino Izraelio karalystę ir ištrėmė ten gyvenusius žydus (vėliau tai tapo „dešimties dingusių genčių“ legenda). Toliau – žydams tamsūs laikai: pradedant Nabuchodonosaru II, kuris iš pykčio liepė sunaikinti Jeruzalės Šventyklą ir ištremti sunaikintos Judėjos karalystės gyventojus, baigiant Adolfu Hitleriu, kuris pratęsė Nabuchodonosaro II pyktį, bet šimteriopai baisesniais mastais. Nabuchodonosaras II įniršo už tai, kad Judėja sukilo ir dvylika metų nepasidavė. O ko įniršo Hitleris? Vokiečių literatūrologas Dietrichas Schwanitzas tai gan originaliai paaiškina: „Jo antisemitizmas – tai įtūžis, kad žiūrovas, neploja, šamano neapykanta tiems, kurių neveikia jo išsidirbinėjimai.“ Žydai nepaplojo katučių dviem ligoniams ir sumokėjo baisią kainą. Ir kuo gi Hitleris skyrėsi nuo gyvenimą urve baigusio Nabuchodonosaro II?

    Iki holokausto žydų ne sionistų buvo dauguma, jie nenorėjo važiuoti į Eretz Yisrael ir nesiruošė vadovautis Theodoro Herzlio brėžiamomis sionizmo gairėmis. Po holokausto visi išlikusieji Europoje tapo sionistais – visi norėjo į Eretz Yisrael. Talmudas moko: „Mokslininkas svarbesnis už Izraelio karalių, nes, mirus karaliui, jį visada bus galima pakeisti visu Izraeliu, o jeigu mirs mokslininkas, nebus kuo jo pakeisti.“ Kaip visi tapo sionistais, taip mirė „taikiojo mokslininko“ idealas, vyravęs žydų sąmonėje po paskutinio nesėkmingo Bar Kochbos sukilimo prieš romėnus II a. Sukilimo pralaimėjimas privertė judaizmą tapti pacifistine religija, jėgos panaudojimas nebebuvo tinkama priemonė tikslui pasiekti, kario ir herojaus idealas buvo pakeistas mokslininko idealu.

    1948 m. gegužės 14 d. Pažadėtoji žemė atiteko tikriesiems jos šeimininkams. Lyg feniksas iš pelenų atgimė Izraelis, kartu pasiektas lūžio taškas – žydų sąmonėje atgimė „narsiojo kario“ idealas, kuris vyravo prieš mūsų erą, dar esant laisviems Izraeliui ir Judėjai. Britų imperijos vėliava buvo iškilmingai nuleista, o Tel Avivo muziejuje Davidas Ben Gurionas perskaitė Nepriklausomybės deklaraciją, prasidedančią žodžiais: „Eretz Yisrael buvo žydų tautos gimimo vieta. Čia buvo sukurta žydų valstybė, religinė ir politinė esybė…“

    1948 m. gegužės 15 d. rytą žydų vyrai jau buvo „narsieji kariai“. Per naktį atšventę nepriklausomybės paskelbimą, jie ryte jau buvo mobilizuoti. Artimuosiuose Rytuose jau iki tol tryškęs kraujas dabar įgavo institucionalizuotą pobūdį; seniau pogromai buvo vykdomi prieš Didžiosios Britanijos Palestinos mandatinės teritorijos žydus, o dabar Egiptas, Jordanija (buv. Transjordanija), Sirija, Irakas, Saudo Arabija ir Libanas įsiveržė į Izraelį trimis frontais. Izraelio kontroliuojama teritorija priminė ant vandens išpiltą aliejų – užtenka vienoje vietoje staigiu puolimu atkirsti ir teritorija padalijama, atkirstieji nuo Tel Avivo lieka be ginklų, amunicijos, medikamentų ir jų laukia greitas pralaimėjimas. Arabams pergalės nepelnė nei gausesnės pajėgos, nei geresni ir galingesni ginklai, nei patogi geopolitinė padėtis. Arabų šalių turėtas pranašumas ištirpo prieš atkaklų Haganos, „Irgun“ ir „Lehi“ (iš jų susiformavo Izraelio gynybos pajėgos) dalinių pasipriešinimą, geresnį pasirengimą, profesionalumą ir mobilumą. Iškelta Izraelio vėliava daugiau nebenusileido. Pasaulyje atsiradusi Antroji Sparta – mažytė atkaklių, holokaustą išgyvenusių žmonių valstybė ant nederlingos, bet jiems šventos žemės – įrodė galinti išlikti.

    Izraelis augo, per Didžiąją aliją 1948–1952 m. į Izraelį atvyko 684 tūkstančiai žydų. Važiavo iš visur – iš internavimo stovyklų Kipre, iš Bulgarijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Rumunijos, Jugoslavijos, Turkijos, Maroko, netgi iš Jemeno, Libijos ir Irako. 1949 m. Izraelyje įvyko pirmieji Kneseto rinkimai. Juose daugiausia mandatų laimėjo socialistinės pakraipos MAPAI. Stiprią politinę įtaką ji išlaikė iki pat dešiniųjų revizionistinių sionistų „Likud“ pergalės 1977 m. Nepaisant Sovietų Sąjungos norų ir pastangų, Izraelis netapo komunizmo bastionu Artimuosiuose Rytuose, o pasuko į Vakarus. Žydai, susidūrę su baisiais potyriais nacių laikais, komunizmo eksperimento pradėti nesiryžo. Nors D. Ben Gurionas ir MAPAI nebuvo laisvosios rinkos šaukliai, būtent jie pavertė Izraelį vakarietiška demokratija. Dabar MAPAI nebelikę, ji vadinasi skambiau – „Havoda“. O partijos Izraelio gyvenime turi didelę svarbą: jos žmonėms teikė kreditus, būstą, turėjo savus kibucus ir mošavas. Tai sunkiai įsivaizduojama ne tik Lietuvoje, bet ir bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.

    Izraelio gynybos pajėgos nuo pat Izraelio nepriklausomybės tapo itin svarbia žydų visuomenės dalimi. Gerai sakė generolas Moshe Dajanas: „Izraelis neturi užsienio politikos, Izraelis turi tik gynybos politiką.“ Izraelio gynybos strategija yra unikali, ji neturi analogo pasaulyje. Po Nepriklausomybės karo Izraelio vadovai suprato: bent vienas pralaimėjimas būtų pražūtingas Izraeliui, tai reikštų nepriklausomybės pabaigą. Vertinant geostrategiškai, nuo pat įsikūrimo Izraelio padėtis buvo labai nepalanki: teritorija siaura, vietomis tiktai kelių dešimčių kilometrų pločio, uostai lengvai pasiekiami bombarduoti, lengvai apšaudomi artilerija, nėra kalnų linijos nei su Egiptu, nei su Jordanija, nei su Sirija. Su pastarąja arabų šalimi iki Šešių dienų karo siena ėjo lyguma, be to, pasienyje su Sirija – Jordano upė ir Galilėjos ežeras, svarbūs vandens šaltiniai šaliai, kuri yra subtropinio klimato juostoje. Iki Šešių dienų karo Jordanijos okupuotas Vakarų Krantas buvo puikus placdarmas pulti Izraelį – jį suskaldant į keletą dalių. Bet koks karas Izraelio teritorijoje taip pat būtų buvęs pražūtingas – didelė gyventojų, pramonės, žemės ūkio naudmenų koncentracija. Tai lėmė supratimą, kad karas turi vykti ne Izraelio, o priešų teritorijoje. Tokiam karui reikalinga puolamoji strategija, ginkluotė ir parengimas. Automatiškai atkrinta gynybinė strategija, tokio „alinamo karo“ labiausiai trokštų arabai – rengti išpuolius, Izraelį laikyti nuolatinės karo būsenos ir taip jį palaužti ekonomiškai ir morališkai.

    Turėdamas omeny faktą, kad arabų šalių (Egipto, Sirijos, Jordanijos, Libano, Irako, Saudo Arabijos) žmogiškieji ir finansiniai ištekliai didesni, Izraelis negalėjo sau leisti nuolatinės mobilizacijos – tai būtų buvęs kelias į šalies bankrotą, būtų iškilusi grėsmė visuomenės socialiniam stabilumui ir demokratijai. Norint išvengti minėtų negerovių, reikėjo ištobulinti visuotinę šalies mobilizaciją – per kuo trumpesnį laiką surinkti rezervą. Taikos metu Izraelis turi nedidelę kariuomenę, daugiausiai susidedančią iš profesionalų, tačiau esant reikalui per labai trumpą laiką galima sušaukti rezervą ir suduoti lemiamą smūgį priešui. Izraeliui galioja daug „ne“: negalima kautis savo teritorijoje, negalima laikyti mobilizuotos kariuomenės, negalima leisti priešui pulti pirmam… Įspūdingiausios karinės pergalės buvo pasiektos „preventyvaus smūgio“ būdu. Izraelis negali leistis užpuolamas – o tai kelia daug problemų su tarptautine bendruomene, Jungtinėmis Tautomis ir visokiomis ekonominio pakilimo išaugintomis organizacijomis, kurios skelbiasi ginančios žmogaus teises. Kita vertus, „preventyvus smūgis“ nėra „preventyvus karas“. Sostinė – neįdomi, jos puolimas tik sukeltų tragiškas politines pasekmės, reikia sunaikinti priešo pajėgas, ir baigta. Talmudas moko: „Užmušk tą, kuris atėjo tavęs užmušti.“

    Jauna Izraelio valstybė kovojo: per Sueco karą staigiu puolimu užėmė Sinajaus pusiasalį ir privertė kapituliuoti galingiausią arabų valstybę Egiptą. Vėliau buvo virtinė susirėmimų per visą sieną – pradedant Sinajumi, baigiant Galijėja, Sirija. Kadangi žydai nepaplojo katučių savo priešui Gamaliui Naserui, kuris save laikė didžiu reformatoriumi ir šiaip smarkiu ir svarbiu vyru, jis sugalvojo „išspręsti“ žydų valstybės klausimą visam laikui. Tik reikėjo rasti priežastį ir šiaip geriau vaidinti sionizmo auką. G. Naseras žinojo, koks svarbus Izraeliui Tirano sąsiauris ir kad jo uždarymas yra tolygus karo paskelbimui. G. Naseras buvo spaudžiamas arabų pasaulio, kad jis nieko nedarąs, o Izraelis drįsta nukreipti vandenį iš Jordano upės. Toliau kilo susirėmimai dėl vandens kontrolės ties Golanu, galiausiai jie baigėsi Sirijos ir arabų pažeminimu: Izraelio „Mirage“ skraido virš Sirijos, o išdidusis arabų pasaulis, gausiai finansuojamas SSRS, gali tik paverkti – pažeidinėjama oro erdvė. 1967 m. gegužės mėnesį, Izraelio nepriklausomybės dieną, dvi Egipto divizijos paradu pražygiuoja Kairo gatvėmis ir pasuka link Sueco kanalo. Tuo tarpu Egipto ir Izraelio pasienį Sinajuje saugo JT „žydrieji šalmai“. G. Naseras gudravo, norėdamas išgrūsti „žydruosius šalmus“ iš pasienio su Izraeliu, bet ties Tiranu palikti – taip jis siekė laikyti Izraelyje karo būseną, galbūt priversti jį mobilizuotis, o tai jam būtų kainavę didelius pinigus. O iškart užimti Šarm al Šeicho (dabar, beje, populiarus kurortas) juk nesinori – G. Naseras per daug gerai žinojo, kad Izraelio puolimo jo armija nebūtų atlaikiusi. Gudravimai su JT neišdegė, JT generalinis sekretorius Thant U Sithu atmetė dalinį JT dalinių pasitraukimą. G. Naseras pasijuto užspeistas į kampą. Dabar į jį nukrypo milijonų kraujo ištroškusių arabų akys – TAIP, tai jis… Antikristas, kuris sunaikins Izraelį, taip nekenčiamą politinį priešą, be to, ir Maskva džiaugsis… G. Naseras pareiškė: „Jei mes dabar pasitrauksime, mus ištiks neregėta gėda, todėl mums nebėra alternatyvos – mes reikalaujame visiškos UNEF dalinių evakuacijos iš Sinajaus pusiasalio.“ Priminimas šių dienų antisemitams, teroristų draugams, pacifistams ir žaliesiems – jūsų mėgstamos JT ir „žydrieji šalmai“ buvo išvaryti ne „plaukuoto Izraelio rankos“, o pačių jūsų draugų jėgomis. G. Nasero pareiškimas buvo aliuzija į karą. Egiptas žengia toliau – gegužės 22 d. Tirano sąsiaurį paskelbia savo teritoriniais vandenimis ir draudžia juo plaukti Izraelio laivams. Per Tirano sąsiaurį iš Elato uosto buvo išvežama pusė Izraelio eksporto į Afriką ir Aziją, be to, atsigabenama naftos iš Irano (Irano šachas Mohamadas Reza Pehlevis buvo šviesi asmenybė). Padėtis kaito – gegužės 23 d. Izraelis pradėjo visuotinę mobilizaciją, kai „Tirano vartai“ jau buvo uždaryti. Prasidėjus mobilizacijai Izraelyje, kaimyninės arabų šalys džiūgavo svajodamos, kaip trykš nekenčiamų žydų kraujas. Sinajuje Egiptas sutelkė 1000 tankų, 200 lėktuvų, 100 tūkst. karių. Sirijos diktatorius, taip pat save laikęs svarbiu vyru, Chafizas al Asadas neatsiliko – velnioniškai patogiose Golano aukštumose prifarširavo 50 tūkst. kareivių, 300 tankų ir kokios tik turėjo aviacijos. Jordanijos karalius Chuseinas nusprendė nepraleisti progos įsitvirtinti arabų pasaulyje, taip pat, jei pasiseks, užsigrobti papildomų teritorijų. Karališkoji Jordanijos kariuomenė (buvęs Arabų legionas) išsidėstė Vakarų Krante ir grasino Izraelį padalyti į dvi dalis, be to, į Jordanijos Karalystės teritoriją įžengė Irako ir Saudo Arabijos daliniai. Libanas – net ir tas paskelbė mobilizaciją ir pritraukė prie sienos su Izraeliu savo apšepusius dalinius, kurių net kariuomene vadinti nesinori. Izraelis buvo apsuptas – beliko tik jūra, kurios pakrante pražygiuoti taip troško arabai. Charles’is de Gaulle’is pareiškė, kad jei Izraelis puls pirmas – jis būsiąs agresorius, o susitikęs su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Lyndonu Johnsonu Izraelio užsienio reikalų ministras Aba Ebanas nieko nepešė…

    Dabar antisemitai, teroristų draugai, pacifistai ir žalieji su pykčiu drebia, esą Izraelis visus karus laimėjęs padedamas Amerikos. Kur Amerika buvo per Nepriklausomybės karą? O per Sueco? Prieš Šešių dienų karą L. Johnsonas nesirūpino padėtimi Artimuosiuose Rytuose Izraelio naudai.

    M. Dajanas buvo laikomas karo didvyriu dar iki Šešių dienų karo, todėl sudarant Nacionalinės vienybės vyriausybę jis gavo gynybos ministro postą. Izraelio visuomenė tam karštai pritarė. Ministrų kabinetui balsavus, 1967 m. birželio 5 d. 7.10 val. vietos laiku prasidėjo operacija „Fokusas“. Izraelis stojo vienas prieš arabų pasaulį, nesilaikydamas „auksinės“ D. Ben Guriono taisyklės: jei Izraelis turi kariauti, jam reikalinga bent vienos supervalstybės parama. Dabar Izraelis buvo vienišas. Triuškinamu smūgiu nedidelė Izraelio aviacija per vieną dieną sunaikino 391 priešo lėktuvą – apytikriai 70 procentų visos arabų aviacijos. Nei Egipto, nei Sirijos, nei Jordanijos ar Irako oro pajėgos nesugebėjo pasipriešinti oro kautynėse. Tolesnis veržlus Izraelio puolimas sausumoje greitai parklupdė Egiptą, netrukus Jordaniją, o galiausiai privertė bėgti ir mesti ginklus sirus, kurie tupėjo Sirijos Maginot linijoje – Golano aukštumose. Pasaulio istorijoje, matyt, nebuvo tokio atvejo, kai esant tokioms nelygioms jėgoms silpnesnis puola pirmas ir laimi, kažką panašaus yra pasiekęs tiktai Jonas Karolis Chodkevičius, sutriuškindamas švedus ties Salaspiliu XVII a.

    M. Dajaną galima pelnytai vadinti Izraelio Nelsonu, būtent jo parinkta strategija, jo pavyzdys ir drąsa smarkiai prisidėjo prie Izraelio valstybės išgelbėjimo nuo pražūties ir naujo holokausto. Paskutinį kartą M. Dajanas pareigą atliko per Jom Kipuro karą, kuris parodė, kad net nemobilizuotos Izraelio gynybos pajėgos yra pajėgios sustabdyti arabų puolimą dviem frontais. Dėl šių nuopelnų M. Dajaną galima prilyginti garsiausiems pasaulio karvedžiams ir jo vardą aukso raidėmis įrašyti į pasaulio ir Izraelio istoriją.

    Apibendrinkime: Izraelį galima vadinti spartietišku etosu, kuris pasireiškė ir vėliau atkakliai gindamas savo valstybės teisę egzistuoti – abu Libano karai, kova su intifada, įvairios operacijos prieš teroristus ir nedraugiškas arabų valstybes. Nėra ką daugiau ir pridėti…

    Ir pabaigoje – Ezekielio knygos ištrauka: „Todėl, marusis, pranašauk ir sakyk Gogui: „Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Argi nežinosi tos dienos, kai mano tauta Izraelis gyvens saugiai? Ateisi iš savo vietos tolimiausiame šiaurės pakraštyje, tu ir daugel tautų drauge su tavimi, – visi raiti ant žirgų, didžiulė kariauna ir galinga kariuomenė, – ir pakilsi prieš mano tautą Izraelį, kaip debesis kad uždengia žemę. […] Nubausiu jį maru ir kraujo išliejimu, lysiu ant jo ir jo pulkų, – ant visų su juo esančių tautų, – liūties pyla ir kruša, ugnimi ir siera. […] Ant Izraelio kalnų žūsi, – tu ir visi tavo pulkai, ir su tavimi esančios tautos.“

    Thumb up 0 Thumb down 0

  11. 21-04-2009 / Lithuania
    Lithuania – Antisemitism from Lithuanian media
    The Lithuanian Jewish Community has recently noticed an increased threat of anti-Semitism in Lithuania, some members going so far as to worry that another holocaust may happen.
    Simonas Aperavicius, chairman of the Lithuanian Jewish Community said that the media is one of the primary platforms of antisemitism.
    "I can see that there is threat here. Some newspapers and especially internet pages raise worries, there some persons are inviting to repeat holocaust, that Jewish people should be eliminated," Alperavicius told reporters.
    Prime Minister Andrius Kubilius said he too noticed these occurrences and said that such publications should not be tolerated.
    "I notice in some press some conscious or unconsciously irresponsible publications and I do not think that it should be tolerated easily," said Kubilius.
    baltictimes.com

    Thumb up 0 Thumb down 0

  12. O kas gi bus jei žydams nieko neduos ?
    Gal jie supyks ir bus "didelis praradimas", kad jie vėl mūsų bendrame žemės sklype – Lietuvoje, nebesusirinks iš viso pasaulio pakampių čia vėl savo biznius sukti, sau azijatišką darbo jėga kviestis, mūsų išsaugotoje gamtoje baldielinti ir išpardavinėti visą kas liko.
    Anksčiau juodžemio Lietuvoje daugiausia augo tūkstantmečiais prižiūrimi ažuolynai. Po ažuolais – žolė – ganykla. Prastesni medžiai atsirado ažuolynų vietose, nes ažuolynų, vėliau ir pušynų medžius žydai išplukdė parduoti Europos statybvietėms. Už mūsų medžius – sau mūsų žemėje namų prisistatė. Dabar sako atiduokite. O kas miškus sugražins ? Ir ko dar jie pridirbs – gal fabrikų savo prisistatys – investitoriai parazitai.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  13. A.V.Sakui. Prirašei išmįslų – šitas turtas pagal 1990m.Turto restitucijos įstatymą iš viso negali būti grąžinamas, nes tas įstatymas tai draudžia daryti visų ikikarinių organizacijų atžvilgiu, ne tik žydų. Pritariu minčiai, kad šį klausimą gvildenti turi teisę tik buvę to turto dalininkai, kurie, kaip nurodo teisingumo ministras Šimašius, nebėra išlikę. Tad tas turtas teisėtai, kaip bešeimininkis,yra atitekęs Lietuvos valstybei. Jokių dvigubų pilietybių negali būti, nes Lietuvos pilietybę gali turėti tik tas, kuris gyvena Lietuvoje ir ją savo gyvenimu stiprina.P.S.minėtas turtas nebuvo akcijos, kada turto savininkai yra konkretūs pagal akcijų dydį. Tas turtas buvo suaukotas, todėl to turto buvo tik dalininkai, kurių nebesant nuosavybė nebeišlieka (ji nebuvo apiforminta kaip nuosavybė), nes tai – dovanotas turtas. Taigi: baikite zirzalus, nes niekas nepriklauso.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  14. Norėtųsi išklausyti antros pusės talmudo žinovo nuomonę. Be to, ar po gražinimo neprireiks vėl išskutinėti įrašus registracijos knygose, kaip tai buvo nutikę su vienu namiūkščiu ant Vilniaus gt. kampo ?

    Thumb up 0 Thumb down 0

  15. Čia pilietis labai jau,mano nuomone, ortodoksaliai, paprastai kalbant, senamadiškai skirsto tautiečius. Indijoje, skaičiau, jau nėra kastų. Kaičiasi ir žydų gyvenimo būdas ir papročiai. Kas liečia visuomeninius pastatus, tai jie privalo būti atiduoti. Tačiau tikrai, privalu atiduoti tik vietinėms litvakų bendruomenėms. Kita vertus, vietiniai žydai tikriausiai pasijuto bejėgiai prieš mūsų "baltus žydus" valdžioje, tai pasikvietė apsukresnius. Su jais pasidalinus, vis kažkas liks. O mūsiškiai vis triukšmaudami, kad rusai už Stalino-tėvelio veiksmus turi kuo greičiau atsiskaityti, įsikibę laikosi keliolikos žydų pastatų. O kiek privataus žydų nekilnojamo turto dabar tarnauja žmonėms kiekviename miestelyje?! Ištisos gatvės. Nes "geriems okupantams" padėdami, guldėme ir senus, ir mažus, neliko kam susigrąžinti.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  16. Dar vienas svarbus dalykas turi buti butinai patikrintas, ar uz ta turta nera prieskario laikais pajimtos paskolos is Lietuvos banku ir jiems grazinti pinigai – gali buti ,kad tas turtas ikeistas bankams,bet kadangi TSRS nacinalizavo taip ir viskas liko…Vienas pavizdys jau buvo kaune kai zydai norejo
    atsimti turda neatsiskaite paskolos – sitas atvejis buvo laimetas net auksciausiame teisme i musu Lietuvos nauda.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  17. Nesuprantu, kodel nereikalaujama kompensacija is Lenkijos uz okupacija? As – uz.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  18. Puiku! Tegul grazina Lietuviu/Lenku/Rusu ir kitu turta, kuri nusavino SSSR ir naciu vokietija. Uz tuos pinigus grazinsime zydams ju turta. Viskas is eiles… Klausimas: kodel tokiu keliu nebandoma eiti ir taip argumentuoti savo poziciju???

    Thumb up 0 Thumb down 0

  19. Tas turtu grazinimo klausimas zydams kazkokia mistika. Viskas turi buti revizuota, perziureti nuosavybes dokumentai, ir tik tada sprendziamas nuosavybes grazinimo klausimas. Be to, manau, siuo klausimu turetu buti surengtas referendumas.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  20. Aš taip ir jaučiau, kad su šituo žydų turtų sugrąžinimu čia kažkas ne taip…

    Thumb up 0 Thumb down 0

  21. Turtas turi būti grąžinamas tiems, kurie turi įrodymus (nuosavybės dokumentus), o ne tiems, kuria remiasi prisiminimais ir sapnais. Tada nereikės turėti reikalų su visokiais aferistais.

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Rūpintis savo sveikata turėtų kiekvienas. Pataria medikas
3 patarimai, norintiems puikiai pasiruošti anglų kalbos valstybiniam brandos egzaminui
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Pasiruošimas jūsų tobulai kelionei: ką verta žinoti? 
Manote, kad pats laikas atitrūkti nuo kasdienybės ir bent trumpam leistis į nuotykius?...

Dovanos sužadėtuvių proga: kaip pasveikinti įsimylėjėlius? 
Neseniai susižadėję draugai pakvietė paminėti ypatingą įvykį? Nėra dvejonės, dalintis džiaugsmu – smagu,...

Tabu temos poroje – kaip jų atsikratyti? 
Jaučiate, kad mylimas žmogus su jumis nėra šimtu procentų atviras? Normalu, visiems pasitaiko...

Praktiškos dovanos žmonėms, besidomintiems konditerija 
Draugų rate turite žmogų, kuris kiekvieno susitikimo metu atsineša kažką saldaus? Jo šokoladiniai...

Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (1)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Lietuvos bankas su rinkos dalyviais aptarė pinigų išgryninimo tinklo plėtros projekto pažangą
Lietuvos bankui šiemet birželį inicijavus memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (10)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...