Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
2020 Gegužė 29 Penktadienis
 

Kainas reguliuoti galima? Būtina!

2010-10-11 08:50 | Naujienos | Komentarų (12)

Vitalijus Balkus

Maisto prekių kainų reguliuoti neįmanoma. Neįmanoma, ir tiek. Nes jų reguliavimas prieštarauja laisvosios rinkos ideologijai ir skriaudžia verslininkus, nors apie tai Adamas Smithas ir nerašė. Norint išvardinti susijaudinusių liberalų argumentus, ko gero, užtenka vieno sakinio: „Negalima, ir tiek“.

Dažnai šis sakinys slepiasi po antraštėmis“ „Ekspertai nepritaria kainų reguliavimui“ arba „Kainų reguliavimas primena sovietmetį“. Tačiau neverta tikėtis, kad pirmajame straipsnyje minimi ekspertai išdėstys (pasitelkę skaičius ir pasaulinę patirtį), kodėl net ir menkos maisto prekių dalies kainų reguliavimas yra žalingas, o antrojo autorius pasistengs įrodyti, kad būtent ši analogija su sovietmečiu yra tokia baisi.

Prezidentei viešai perspėjus stambius prekybininkus dėl galimo kainų reguliavimo, laukiau neigiamos jų reakcijos, tačiau tikėjausi, kad prekybininkai ir jų interesus ginantys ekspertai, argumentuodami savo poziciją, prabils skaičių kalba. Deja, kol kas skaičiai, kuriais greičiausiai ir rėmėsi šalies vadovė, kalbėdama apie civilizuotų rinkos santykių nebuvimą Lietuvoje, yra ypač nepalankūs būtent stambiesiems prekybininkams.

2008 m. įsisiūbuojant procesui, kuris viešoje erdvėje įvardinamas kaip ekonominė krizė (nors tokiam apibūdinimui negalėčiau pritarti vien dėl to, kad pati kapitalistinė sistema yra užprogramuota periodiškai patirti tam tikrus sukrėtimus, ir tie sukrėtimai, mano įsitikinimu, traktuotini kaip normalus reiškinys), mes „netikėtai“ sužinojome, kad stambių prekybos tinklų koncentracija jau pasiekė 80%. Įsitikinti, kad Lietuvoje jau susiformavo oligopolinė rinka, labai paprasta pabandžius Vilniuje surasti mažą krautuvėlė, kurių dešimtimis rasite kiekviename Londono ar Paryžiaus rajone, ir galiausiai jos neradus.

Gyvenant Londone teko kalbėtis su anglu ekologu, kuris dėl savo įsitikinimų neremti jokio stambaus verslo niekuomet nesinaudoja stambių prekybos centrų paslaugomis ir renkasi smulkias parduotuves. Prisipažinsiu, tuomet aš taip ir nesugebėjau jam paaiškinti, kodėl vilnietis, net ir labai to norėdamas, tiesiog negali apsipirkti smulkių prekybininkų parduotuvėse. Jei toks pokalbis įvyktų šiandien, pirmiausia prisiminčiau katastrofišką smulkaus verslo susitraukimą 1997-2000 m., kuomet valdant konservatorių deleguotam G.Vagnoriui, sėkmingai veikiančio smulkaus ir vidutinio verslo dalis sumažėjo 7,5 karto. T.y. per 3 metus rimtų sunkumų patyrė beveik visas smulkus ir vidutinis verslas.

„Kryžiaus žygis“ prieš smulkų ir vidutinį verslą (šiuo atveju kalbame apie prekybininkus) nesibaigė net ir didesnio ekonominio pakilimo metu. Jei statybos ar gamybinio sektoriaus smulkių ir vidutinių įmonių padėtis šiek tiek gėrėjo, tai mažmeninės maisto prekių prekybos įmonių skaičius ir jų užimama rinkos dalis tik mažėjo.

Jei mes vis dėlto pripažinsime (nors ir su didelėmis išlygomis) laisvos rinkos, kaip savireguliacijos būdu veikiančio mechanizmo, gebėjimą subalansuoti kainas, tai toji laisva rinka turėtų bent jau egzistuoti. Lietuvos atveju negalime kalbėti ne tik apie rinkos santykius, būdingus Vakarų kapitalistinėms valstybėms, bet ir galime drąsiai teigti, kad esantis ir, beje, toliau besivystantis modelis įgavo visus būdingus bruožus to, kas populiariai vadinama „laukiniu kapitalizmu“.

Pripažinkime, kad padėtis, kuomet kapitalistinės oligopolinės ekonomikos sukeltas ligas valdžia priversta gydyti iš esmės socialistiniais „vaistais“, susidarė pirmiausia tos pačios valdžios veiksmų dėka. Smulkaus verslo suvaržymai ir vis didėjantis verslą administruojančių institucijų (o, kaip žinome, po šių institucijų presu greičiausiai patenka smulkesnės įmonės) skaičius galiausiai sunaikino alternatyvos galimybes. Jokios smulkaus verslo (prekyboje) skatinimo programos jau nebebus veiksmingos, jei nebus įvesti griežti apribojimai stambiam prekybiniam verslui. Tuo pačiu reikėtų prisiminti, kad apribojimai stambiam prekybiniam verslui (darbo laiko ir dislokacijos vietos apribojimai, koncentracijos kontrolė) vienokia ar kitokia forma taikomi visose „senosiose“ ES šalyse.

Įvedant kainų reguliavimo mechanizmą, visų pirma reikėtų pirmiausią atsižvelgti į tai, kad išorinis kainų reguliavimas privačiose prekybos įmonėse neįmanomas vien įvedant nuostatą, ribojančią prekių antkainį. Prekybininkų atsakas į tokį veiksmą nuspėjamas – prekių tiekimas į parduotuves vyks per pačių prekybininkų įsteigtas trečiąsias įmones, veiksiančias kur nors Lenkijoje, Estijoje ar Gibraltare, kurios ir susižers pagrindinį pelną.

Kitas atsakas – tai dabar paplitusi „marketingo“, „vidinės logistikos“ ar kitokių mokesčių tiekėjams sistema. Tuomet prekybos centrai formaliai sutiks taikyti žemus antkainius, o prekes iš tiekėjų pirks tariamai brangiai, taip susigrąžinant pelną per minėtas rinkliavas. Be to, mechaninis antkainių ribojimas ir vėl smogs smulkiems prekybininkams, kurie dar išliko ten, kur stambiems tinklams veikti neparanku, o parduotuvių išlaikymo ar prekių tiekimo kaštai pernelyg dideli. Tokiose vietovėse didesnis antkainis yra natūraliai susiklostęs reiškinys.

Tačiau mechanizmas, leisiantis apsunkinti prekybininkų manipuliacijas, yra. Egzistuoja tam tikri būsimos pagrindinių maisto produktų (grūdų, kruopų, žalios mėsos, cukraus) kainos atskaitos taškai – supirkimo kainos, kainos biržose ir t.t.(sukūrus sąnaudų/pelno apskaičiavimo metodiką, būtų nustatyta viršutinė pagrįstos kainos riba).

Taip pat įmanoma indeksavimo sistema, pagal kurią pagrindinių maisto prekių kainų viršutinė riba būtų nustatoma lyginant atitinkamų prekių kainas su kaimyninėse valstybėse esančiomis kainomis (indeksavimo mechanizmas gali būti naudojamas ir kai kurioms pramoninėms prekėms bei vaistams). Prekybininkas, pakėlęs kainas virš nustatytos ribos, turėtų detaliai pagrįsti savo antkainio pagrįstumą, kitaip jam būtų taikomos sankcijos.

Turėtų prasmės tam tikroms prekių grupėms įvesti privalomą viešą kainos pagrindimo deklaraciją, joje nurodant pirkimo kainą, pridėtinių išlaidų dalį ir pelno maržą.

Ar šios priemonės bus veiksmingos žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos? Greičiausiai jas vertėtų vadinti laikinomis, svarbiausią dėmesį sukoncentruojant į kitas prekybos rinkų demonopolizavimo priemones. Priešingu atveju už kainų reguliavimą atsakinga institucija neabejotinai virs dar vienu korupcijos lizdu, nes spaudimas iš prekybininkų pusės bus milžiniškas, o tarnautojo asmeninė nauda iš galimo korupcinio sprendimo greičiausiai sieks penkiaženkles sumas.

Tačiau vienąkart sukūrus kontrolės ir reguliavimo mechanizmą, atsiranda didelė tikimybė, kad ateityje jo naudoti neteks arba jis bus įjungiamas tik išskirtiniais atvejais.

Rašydamas šį nedidelį straipsnį visiškai aiškiai suvokiu, kad atsiras tokių, kurie paskubės apkaltinti mane nostalgija „GOSPLAN‘ui“ (jei nežinote, „GOSPLAN‘as“ buvo planinė TSRS ekonomiką reguliavusi ir viską spręsdavusi struktūra). Nežinia, kuri iš dviejų sistemų – administracinės-komandinės planinės ekonomikos ar oligopolinės „laisvosios rinkos“ sistemos – yra didesnė blogybė, tačiau tai, kad ilgą laiką gyvenome vieno kraštutinumo sąlygomis, tikrai neturėtų tapti priežastimi dar tokį pat laikotarpį gyventi kito kraštutinumo sąlygomis.

2010-10-11

Komentarai

 

 

 
  1. Sąvoka “rinkos ekonomika” yra vėlgi primesta ir iš esmės yra totali nesąmonė. Jau tiek smegenys visiems užpudrinti, kad nebesuvokiam, ką šnekam. Ar pastebėjot, kad “rinkos’ ekonomika yra tik tam, kad būtų galima “kalti” “planinę ekonomiką”.
    Panagrinėkim, kas tai yra. Ekonomika (graik. οίκος ("Oikos") – namas ir νόμος ("nomos") – dėsniai) – socialinis mokslas, tiriantis, kaip žmonės, jų grupės (namų ūkiai), organizacijos (įmonės) priima sprendimus siekdami patenkinti savo poreikius. Iš esmės, tai yra resursų paskirstymas, ir visa kita (laisvas ūkininkavimas, rinkos kainos) yra beletristika. Žiūrim toliau (visa tai galima rasti internete). Iš esmės, mes kalbame apie ūkį. Ūkis – atskiras veiklos vienetas, kuriantis, ieškantis, naudojantis (eksploatuojantis) bei skirstantis išteklius subjekto poreikiams tenkinti (pvz., namų ūkis), tokios veiklos visuma, pvz., Lietuvos ūkis. Būtent ūkį ir tiria specialus socialinis mokslas – ekonomika.
    Aš nežinau, ar galima būtų prieštarauti teiginiui, kad bet kokia ūkinė veikla yra (turi būti) planuojama, ypatingai kalbant apie valstybę. Tai ir yra valstybės (tautos) siekiamas tikslas – tenkinti savo poreikius (turėti, ką valgyti, ką apsirengti ir t.t.). O štai tą tikslą galime pasiekti dviem būdais: per rinką (savireguliacijos principu) arba per tiesioginį valdymą (komandinis-administracinis metodas, taip vadinama planinė ekonomika). Taigi, planas vis tiek yra, tik jo siekimo keliai skirtingi. Kadangi jau pradeda kalbėti apie rinkos reguliavimą (tiesioginį valdymą), tai gaunasi, kad grįžtam prie planinės ekonomikos?
    Vadinasi, iš esmės kalbėti apie rinkos ar planinę ekonomiką yra šizofrenija, nes ekonomika yra tikslo, plano sudarymo metodas, o tiesioginis (komandinis-administracinis) arba netiesioginis (rinka) valdymas – to tikslo pasiekimo kelias. Jei kalbėti paprasta žmonių kalba, galima pateikti tokį pavyzdį: mūsų tikslas – pasiekti Vilnių, bet jį galime pasiekti įvairiais keliais (per Kauną, per Ukmergę ir t.t.). Todėl priešpastatyti tikslą keliui yra tikrų tikriausia nesąmonė.
    Jei jau su "verslinikais" neįmanoma susitarti, tai nafik juos ir steigiam visuomeninį prekių skirstymo (prekybos) tinklą.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. a. Prekyba. Krašto ūkinės gėrybės vietinį ar užsieninį vartotoją pasiekia per prekybos organizaciją. Prekybinės įmonės, be grynai ūkinės reikšmės, turi ir socialinės, nes tarnauja žmogaus reikalams aprūpinti.
    Vidaus prekybos tinklo uždavinys yra kuo pigiau vykdyti prekių pristatymą vartotojui. Tam pirmiausia reikalinga iš prekybos organizacijos išjungti nebūtini tarpininkai. Juo tobulesnė bus prekybos organizacija, juo bus trumpesnis ir tiesesnis, taigi ir pigesnis gaminio kelias nuo gamintojo į vartotoją.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  3. prie manes kur givenu aplink nera nei 1 mazos parduotuvytes vien tik centrai ,jai centru neliktu tai garentuoju mazu partuotuviciu butu kelios desimtis ir vos viena su kita konkuruotu , o dabar kokia gali maza parduotivite konkuruot su dideliais prekibos tinklais , nes jai ta pacia produkcija pirksi is perdirbeju tu uz tapacia kaina uz kuria gauna prekibos tinklai negausi , jai pats pradesi kepti tai inspekcijos visos uzpuls ir tu paciu klijentu nebus anpludzio nes dabartinis klijentas skubantis jam aisku geriau i viena centra nueit ir viska nusipirkt negu i 5 parduotuveles , iseitis tik viena iskelt visus centrus ir skatint seimos versla , taspats ir su perdirbejais ir su dideliais ukinikais , visada reikia remti maza uki o nedideli , bet dabar viskas daroma atvirkciai

    Thumb up 0 Thumb down 0

  4. Puikus straipsnis,teisingos mintys. O mazose parduotuvese kainos nemazesnes todel, kad ten nera konkurencijos; priezastys straipsnyje…

    Thumb up 0 Thumb down 0

  5. Visa bėda, kad mažose parduotuvėse, kainos dar didesnės nei prekybos centruose. Užvažiuokite į bet kuria nuošalia ar kaimo parduotuvę ir įsitikinsite.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  6. EU salyse kainas "reguliuja" valstybe per mokescius. Pvz. danijoje jeigu pelnas virsija (nustatyta suma) milijonus, mokesciai dasideda tokie kad neapsimoka daugiau dyrbti, nes atskaicius gausi mazesni pekna. Todel stambiem neapsimoka dyrbti sekmadieniais, neapsimoka kelti kainu, nes smulkios parduotuves per iseigines ta pacia parduos pigiau. Yra daug priemoniu, nereikia israsdineti dviracio, bet LT valdzia visiskai "nesikisa" i stambiuju (monopolininku) reikalus. Jie is tu stambiuju "maitinami". Kol ekonomika "kels" politines ekonomikos specialiste, vidutinis fizikas, gamyklos kasininke o patarines pagal marksa ismokytas profesorius, tol ir bus toks bardakas ant LT.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  7. Kainų reguliavimo reikalus privalo žinoti J.E.Prezidentės konsultantai,o jeigu konsultantai kaip ir J.E.baigę politinės ekonomijos specialybę?-tai jie tegali tik rankelėmis pavedžioti(rukovodit-vadovauti)

    Thumb up 0 Thumb down 0

  8. Jeigu Maximos pelnas mazeja vos keliais procentais, kodel mums atlyginimai sumazejo per puse? Tai iseina, kad ji kelia kainas musu saskaita. Juk mum sumazinus atlyginimus mes maziau ir perkame, tai reiskias, kad ir maximos pelnas turejo per puse sumazeti. Tai kodel to nematau? Kodel jie taip nenori sumazinti savo pelnu? Juk jei jie vadovaujasi laisvais rinkos, ekonomikos desniais, kodel ju pelnai nesumazeja? Juk mes perkame maziau.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  9. stoga seimunams ! 1000 litu ir jokiu priedu ! jug jie milijonieriai dirba Tevynei !

    Thumb up 0 Thumb down 0

  10. žiūriu,kad prekybininkai turi tvirtą užnugarį…kaip ir pedofilai Lietuvoje…

    Thumb up 0 Thumb down 0

  11. Tai arba normaliai mokami atlyginimai, arba maisto kainos lai bliuksta. Vienas is dvieju varantu. Kiek galima matyti nelaimingus, sergancius, vargstancius zmones? Seniai girdejau, kaip valytoja vokietijoje pragyvena, amerikietis valgo ka nori, airijoje vel daug privalumu. Pas mus tycinis cinizmu kvepiantis dirbtinai sukurtas skurdas.

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
https://komentaras.lt/pingpongiukoakademija-kviecia
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Naujus COVID-19 gydymo metodus siekiantis atskleisti tyrimas bus atliekamas ir Lietuvoje 5
Naujuoju MRU Tarybos pirmininku išrinktas prof. dr. Egidijus Jarašiūnas 4
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Berta Čaikauskaitė. Politikų pažadai karantino eteryje – apšilimas prieš rinkimus? (1)
Sena kaip pasaulis taisyklė byloja, jog komunikacija prieš rinkimus – tai vienas stipriausių...

Batutas – grožiui, sveikatai ir gerai savijautai 
Nors daugelis tėvelių vaikus skatina kasdien kuo daugiau laiko praleisti lauke, tačiau patys...

Kaip neprašauti perkant mikrobangų krosnelę? 
Jeigu svarstote apie mikrobangų krosnelės įsigijimą – svarbu, kad žinotumėte keletą svarbių dalykų....

E. Kručinskienei – daugiavaikės motinos klausimai (4)
Socialiniame tinkle „Facebook“ didelio susidomėjimo sulaukė neįgalų vaiką auginusios moters atviras laiškas E....

Norite visada būti žvalūs ir sumažinti įvairių ligų tikimybę? Štai ko jums reikia 
Visus žmones vienija vienas bendras vardiklis – norime būti žvalūs, energingi ir nesirgti,...

D. Jastramskis išleido monografiją apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje (3)
VU Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deimantas Jastramskis,...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
Konservatoriai parengė emocinės sveikatos gerinimo planą (1)
„Lietuvoje jau beveik du mėnesius trunkant karantinui kyla reali grėsmė,...
S. Skvernelis: Startuoja ypač greito įgyvendinimo pagalbos priemonė mažoms įmonėms (4)
Smulkiajam verslui – gera žinia: startuoja ypač greito įgyvendinimo pagalbos...
Klaipėdos miesto konservatorių lyderiu išrinktas buvęs kariuomenės vadas A. Pocius (6)
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Klaipėdos skyriaus nariai vakar...
 
Atsargiai – praktika Vilniaus universitete gali baigtis mirtimi! [Prokuratūrai VU „mantija“ svarbiau nei jaunos merginos žūties aplinkybių ištyrimas?] (9)
Giedrė Gorienė Turbūt nei vieni tėvai, išleisdami savo atžalą studijuoti...
Prokurorams „skauda“ tik jų postai – paprastų žmonių skundams ir ašaroms jie akli ir kurti (3)
Pastaruoju metu tarsi grybai po lietaus žiniasklaidoje pasipylė prokurorų nusiskundimai:...
Ar Europos Taryba žino, kokias kandidatūras į Europos prokuroro postą jai siunčia Lietuvos Vyriausybė? (3)
Vyriausybė savo posėdyje patvirtino tris Lietuvos deleguojamus kandidatus į Europos...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Jungtinėje Karalystėje sulaikytas metus ieškotas Kamuolinių grupuotės narys
2020 m. balandžio 29 d. Jungtinėje Karalystėje sulaikytas Kamuolių ginkluoto...
Asmuo dėl jo pašto dėžutėje rastų psichotropinių medžiagų lieka išteisintas
Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį G. N.,...
STT vadovui – nemalonūs Seimo narių klausimai: nuo ryšių su kadriniu KGB darbuotoju iki į azartinius lošimus įnikusio STT agento (1)
    Šiandien, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 209 straipsnio 1 dalimi, Specialiųjų...
 
Darbo kalendoriai: koks turėtų puošti Jūsų stalą?
Nors dažniausiai darbo kalendoriais rūpinamės artėjant naujiems metams, tačiau kartais...
Paklodės priežiūra pagal audinį: valome teisingai
Geras miegas – būtinas kiekvieno žmogaus fiziologinis poreikis, kuris gali...
Miegamojo baldai: kokius rinktis, kur pirkti? (1)
Akivaizdu, kad neišsimiegoję būname piktesni, prasčiau sekasi susidoroti su dienos...
Krašto apsauga   Užsienis
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
Kazlų Rūdos poligone treniravosi Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos
Kovo 20 d. Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone...
Naujo Lietuvos kariuomenės laivo pirkimas bus skelbiamas balandį
Lietuvos kariuomenė planuoja įsigyti naują laivą teršalų likvidavo ir gelbėjimo...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (7)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (24)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (7)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (1)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...