Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Gruodis 8 Trečiadienis
 

Jungtinių Tautų leidinyje – Lietuvos vaizdo kontrastai

2017-08-22 12:02 | Nuomonių ringas | Komentarų (5)

Anatolijus Lapinskas. Asm. archyvo nuotr.

Anatolijus Lapinskas

Praeitų metų gruodžio 1 d. Jungtinių Tautų Vystymo Programa (UNDP) pristatė „Pranešimą apie žmogaus socialinę raidą 2016“ (Human Development Report 2016), šį kartą pavadinimu „Žmogaus socialinė raida kiekvienam“ (Human Development for Everyone). Leidinyje teikiami 2015 metų rodikliai, 2016-ųjų bus pateikti šių metų leidinyje. Pagal pateiktą 188 šalių žmogaus socialinės raidos indeksą, Lietuva liko labai aukšto išsivystymo grupėje ir užėmė 37 vietą, Latvija – 44, Estija – 30. Lygiai tas pačias vietas Baltijos sesės užėmė ir 2015 metais.

Kaip visada, pasaulyje pirmauja Norvegija, po jos seka Australija, trečioji – Šveicarija. Tolimesnėse vietose liko Vokietija, Danija, Singapūras, Nyderlandai, Airija. Palyginimui, 2004 metais Lietuva užėmė 41, Latvija – 50, Estija – 36 vietą, taigi po truputį judame aukštyn.

Trys pagrindiniai komponentai

Pasauliniame pranešime pateikta tūkstančiai statistikos skaičių ir faktų, parodančių šalių raidą, o kartu ir kiekvieno žmogaus padėtį, palyginus savo ir geriau besitvarkančių šalių santykį, taip pat pasididžiavimą, jei teigiami šalies rodikliai yra pasaulio sąrašo viršuje.

Pagal pirmąjį dėmenį žmogaus socialinės raidos indeksui apskaičiuoti – tikėtiną gyvenimo trukmę pasaulyje pirmauja Honkongas – 84,2; po to Japonija – 83,7; po jų Europos garbę gina Italija – 83,3; Šveicarija – 83,1 ir šaltoji Islandija – 82,7. Iš Baltijos kraštų prasčiausiai atrodo Lietuva – 73,5; Latvija – 74,3; Estija 77,0 metai.

Prognozuojama vidutinė mokymosi (schooling) trukmė Lietuvoje – 12,7 metų, Estijoje – 12,5; Latvijoje – 11,7. Beje, Norvegijoje ir Danijoje irgi mokomasi tiek pat, kiek Lietuvoje. Betgi Portugalijoje – 8,9; Ispanijoje – 9,8 metų. Kitoje statistikos lentelės pusėje Etiopija, kur Jungtinių Tautų teigimu vidutiniškai mokomasi 2,6 metų – neįtikėtina, nes šioje 102 milijonų gyventojų šalyje veikia net 30 universitetų… Kitoje Afrikos valstybėje Burkina Faso tik 1,4, t.y. pusantrų metų, nors čia veikia du universitetai.

Pagal nacionalines pajamas, tenkančias vienam gyventojui, pasigirti, deja, negalime. Mus, aišku, lenkia visa turtingoji Europa ir Azija, Arabų naftos šalys: Norvegijoje vienam gyventojui tenka 67 tūkst. USD, Katare – 129 tūkst., Singapūre 78 tūkst., Liuksemburge – 62 tūkst. USD.

Tačiau nedejuokime. Mūsų kaimynai ne ką turtingesni už mus. Lietuvoje vienam gyventojui tenka 26006 USD, Lenkijoje – 24117, Latvijoje – 22589, Estijoje – 26362 USD. Paprastam žmogui gali kilti klausimas: tai kodėl mūsų atlyginimai ir pensijos gerokai mažesni už tų, taip išeitų, neturtingesnių ar panašaus lygio kaimynų, kodėl nacionaliniai finansai nesikonvertuoja į asmeninius finansus?

Lietuva – viena iš nedaugelio mažėjančių šalių

Pranešime pateikiamas ne tik pasaulio šalių 2015 metų gyventojų skaičius, bet ir jo projekcija 2030-iems metams. Čia Lietuvos rodikliai, švelniai tariant, nedžiugina.

2015 m. tarp aukšto išsivystymo šalių didžiausia pagal gyventojų skaičių buvo JAV – 321,8 mln., Japonija – 126,6 mln., Vokietija – 80.7 mln., Prancūzija – 59,8 mln., Jungtinė Karalystė – 64,4 mln., Italija – 59,8 mln. Tarp Baltijos šalių didžiausia Lietuva – 2,9 mln. (2004 – 3,5; 2017 01 01 – 2,8 mln.), latvių tėra 2,0 mln. (2004 – 2,3; 2017 01 01 – 1,9), estų – 1,3 mln., (nuo 2004 nesumažėjo, o pernai net 1,8 tūkst. padidėjo!). Pasaulyje didžiausios lieka Kinija – 1,376 mlrd. ir Indija – 1,311 mlrd. žmonių.

Pagal leidinio prognozes 2030 m., daugelis šalių nežymiai padidės, o kai kurios ir gana reikšmingai, pvz., JAV turėtų padidėti nuo 321 iki 355,8 mln., Argentina – nuo 43,4 iki 49,4 mln. žmonių. Deja, lietuvių gali sumažėti iki 2,7 mln., latvių – iki 1,8 mln., estų – iki 1,2 mln.

Suminis gimstamumo rodiklis (total fertility rate), t.y. vidutinis gyvų gimusių skaičius, kurį pagimdytų vidutinė šalies moteris: Latvijoje – 1,5 (2004 – 1,1), Lietuvoje – 1,6 (2004 -1,3), Estijoje -1,6 (2004 – 1,2).

Europoje šie rodikliai didžiausi (vėlgi šaltojoje…) Islandijoje – 2,0, taip pat Airijoje, Prancūzijoje. Didelis gimstamumas Izraelyje – 3,1. Pasaulyje daugiausiai vaikų pagimdo Afrikos šalies Nigerio moterys – 7,6 (vidutiniškai!).

Liūdni Lietuvos sveikatos rodikliai

Gana įdomūs, bet iš esmės slegiantys Lietuvos žmonių sveikatos rodikliai JT leidinyje. Lietuva čia dažniausiai pirmauja, deja, iš blogosios pusės. Europoje Lietuva pirmauja pagal vyrų mirtingumą. 2014 metais 1000-čiui gyventojų vyrų mirtingumo rodiklis Lietuvoje buvo 266, Latvijoje – 243, Rumunijoje – 195, Prancūzijoje – 105, Austrijoje – 86, Švedijoje – 66.

Pagal moterų mirtingumą šiose mirties lenktynėse Lietuva antroji, pirmoje vietoje Latvija.

Nuo tuberkuliozės Lietuvoje vėlgi miršta daugiausia Europoje – 7,7 šimtui tūkst. gyventojų, Latvijoje – 2,7; Estijoje – 2,1. Visi kiti „varžovai“ gerokai atsilieka, tik Rusija „stato rekordus“ – 11 atvejų 100 tūkst. gyv.

Lietuvos pensininkai (skaičiuojant nuo 60 metų) vidutiniškai gyvena trumpiausiai Europoje – 19,2 metų. Europoje nėra „trumpesnės“ šalies. Latvijoje vidutiniai pensininkai džiaugiasi šiuo pasauliu kiek ilgiau – 19,8; Estijoje -21,3 metų, Prancūzijoje – 25,2; Italijoje – 25,1 metų.

Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų tenka 41,2 gydytojo, Latvijoje – 35,8; Estijoje – 32,4. Kai kur Europoje jų tenka ir daugiau: Belgijoje – 48,9; Graikijoje net 61,7; kai kur mažiau: Rumunijoje – 24,5; Lenkijoje beveik dvigubai mažiau nei Lietuvoje – 22,2 gydytojo.

Sveikatos apsaugos finansavimui Lietuvoje skiriama mažiausiai Europoje – 4,4 proc. BVP, Latvijoje dar mažiau – 3,7; Estijoje – 5 proc. Rekordininkais čia būtų švedai – 10 proc., Nyderlandai – 9,5 proc., Danija – 9,2 proc. Mažiau nei Lietuva sveikatos apsaugai skiria tik Kipras – 3,3; Rusija – 3,7 proc.

Technologijų sklaida

Lietuva, kaip ir jos Baltijos kaimynės, 1990 m. praktiškai nežinojo, kas tai yra mobilus telefonas. Tačiau 2015 m. 100-ui lietuvių jau teko 139,5 “mobiliukai”, latviams – 127, estams – 148,7. Beje, Italijoje jų tenka 151,3; stebėtinai daug Rusijoje – 160, kai Kanadoje kažkodėl jų dvigubai mažiau – 81,9.

Internetas taip pat paplito ne taip seniai, bet užpernai Lietuvoje 71,4 proc. gyventojų juo naudojosi, Latvijoje – 79,2 proc., Estijoje – 88,4 proc. Nepralenkiama čia Islandija – 98,2 proc., Danija – 96,3; gerokai mažiau internautų JAV – 74,6; Rusijoje 73,4 proc.

Lietuvos piktžaizdės

Pirmiausia – savižudybės. 2012 metais Danijoje 100-ui tūkstančių vyrų (moterų skaičiai gerokai mažesni) teko – 13, Norvegijoje – 16, Didžiojoje Britanijoje – 10 savižudybių.

Baltijoje žymiai blogiau: Latvijoje 32 vyrų savižudybės, Estijoje – 25, na o Lietuvoje, tikra to žodžio prasme – košmaras: 51 lietuvis vyras nutraukė gyvenimą savo noru. Tai Europos antirekordas. (Lietuvos Higienos instituto duomenimis 2016 metų rodiklis – 52,5).

Kita žaizda – neigiama migracija, t.y. skirtumas tarp išvykusių iš šalies ir atvykusių. Pasak leidinio, Lietuva čia vėlgi užima pačią blogiausią vietą: Lietuvos rodiklis 1000-iui gyventojų: –11,3; Latvijos –2,9; Estijos –3,5. Beje, iš Airijos irgi emigruoja, jos rodiklis –6; šiek tiek emigruoja iš Pietų Europos šalių. Įdomu, kad daugiausia imigrantų, t.y. atvykusiųjų Europoje susigriebia Europos mažyliai – Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Andora.

Toks Jungtinių Tautų Vystymo Programos išleisto 270 psl. leidinio nupieštas pasaulio vaizdas, tiksliau jo menka dalis. Visą jį aprėpti neįmanoma, tačiau stebėti būtina, daryti išvadas taip pat.

Komentarai

 

 

 
  1. Štai apie ką turi galvoti valdžia, kad pagerinti tautos gyvenimą, o ne apie tai, kad už sienos kažkas rengia karinius mokymus. Niekas mūsų nepuls ir neužims, nes paskui privalės maitinti, rengti, vėl atstatinėti pramonę, žemės ūkį ir visą nudėvėtą infrastruktūrą…

    Thumb up 4 Thumb down 0

  2. praskolino lietuva,o skolas ispirks lenkija ir teks visiem kalbeti lenkiskai.padetis beviltiska,tik lietuviski versiai bijo sau ta pripazinti.

    Thumb up 5 Thumb down 0

  3. Tai gal be reikalo kylame aukštyn, jei valdžia nesprendžia tų gėdingų Lietuvos dalykų.

    Thumb up 3 Thumb down 0

  4. Nuo 2008 metų rudens iki 2012 metų pabaigos valdė A. Kubiliaus vyriausybė. A. Kubiliui perėmus valdžios vairą valstybės skola buvo 17 milijardų, o per ketverius jo valdymo metus skola užaugo iki beveik 47 milijardų. 30 milijardų skolų pridarė Kubiliaus naktinės reformos ir jų vykdymas. Kubilius giriasi įveikęs krizę. O tikrovė rodo, kad jis ne krizę įveikinėjo, bet krizę sukūrė ir valstybei pridarė 30 milijardų skolų.“ Autorius konstatuoja: „Aiškiausiai matyti, kad valdymas vyksta per skolą ir valdo ne vyriausybė, ne parlamentas ar prezidentas, o vien tik bankas. Kad žmonės nesusigaudytų, bankas keičia sąvokas – dabar jau nesakoma, kad mokami palūkanų procentai už skolą, o sakoma „skolos aptarnavimas“. Tai va: kai sulaužomas vyriausybės stuburas, vyriausybė yra banko vergas ir visą valstybės valdymą perima bankas. Banko niekas nerenka ir jis niekam neatsiskaito. Faktiškai bankas įveda savo diktatūrą. Kai vyriausybės stuburas jau sulaužytas, tada neturi reikšmės, kokia partija laimi parlamento rinkimus, kas vadovauja vyriausybei: ar koks Jonas, ar Petras, ar dar kas nors – vis tiek jie visi privalo vykdyti banko įsakymus. Iš tikrųjų tai reiškia demokratijos mirtį – iš jos lieka tik butaforija, nes partijos, rinkimai, parlamentas, prezidentas yra tik žaidimas, tik įrankis banko rankose ir banko valios vykdytojai.“ „Čia yra A. Kubiliaus nuopelnas; vadinasi, tam buvo skirtos ir visos jo naktinės reformos.“ „Va taip: vyriausybė skoloms grąžinti ir palūkanų procentams mokėti pinigų neturi ir privalo skolintis. Vyriausybė skolinasi iš „Barclays“ ir „Citigroup“ bankų, o tie platins vyriausybės vertybinius popierius. Viešai skelbiama, kad per ketverius A. Kubiliaus valdymo metus Lietuvos BVP sumažėjo 15 %. Matome, kad darbo vietų sukurta nebuvo, gamyba sumažėjo, o prisiskolinta 30 milijardų litų. Joks darbas nebuvo atliktas, o pinigų nėra. Bet vieną darbą A. Kubilius padarė – valstybės skolą užaugino tiek, kad kiti valdysiantys po jo nori nenori privalės būti bankų marionetėmis. Iš jo darbų matyti jo reformų tikslas, t. y. valstybės sunaikinimas, jos pavertimas bankų marionete.“ „Dabar grįžkime prie A. Kubiliaus skolinimosi. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skolino už porą procentų, tai yra kad skola padvigubėtų per 35 metus, bet A. Kubilius iš TVF nesiskolino. Jis skolinosi iš privačių bankų už 7–9 procentus metinių palūkanų. Tai reiškia, kad skola padvigubės per 9–10 metų. Įsidėmėkime: A. Kubilius prisiskolino dvigubai daugiau negu visos iki jo buvusios vyriausybės per 19 metų ir skolinosi už pačius didžiausius procentus. Tai reiškia, kad jo Lietuvai užkrauta milžiniška skola augs milžinišku greičiu. Vadinasi, po A. Kubiliaus būsimos vyriausybės nesugebės skolos grąžinti, nes skola augs sparčiau, nei Lietuva uždirbs. Kaip tik to ir reikia bankams. Matyti, kad viskas apskaičiuota, suderinta ir sąmoningai padaryta taip, kad per A. Kubiliaus kadenciją mes taptume amžinai skolingi bankams.”

    Thumb up 9 Thumb down 2



 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Kompiuterinės tomografijos šalutiniai poveikiai. Pasakoja medikas
Ar viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į MB? 1
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Kviečia prisidėti prie gerumo akcijos 
Kviečiame prisijungti geros valios žmonių prisidėti prie gerumo akcijos. Labdaros akcija „Su Kalėdų...

Mėgstate egzotinius vaisius? Štai ką reikėtų žinoti apie ananasus 
Tikra tiesa, kad egzotinių vaisių mylėtojams rūpi į savo mitybos racioną įtraukti vis...

Grožio procedūra, kuri mažina net smulkiausias raukšleles 
Bėgant metams, galima labiau pastebėti, kad tam tikri veido bruožai pradeda po truputį...

Kaip pagyvinti tamsų vonios kambarį? 
Vonios kambario atmosfera turėtų būti šilta ir jauki, nes tai yra vieta, kur...

SOS pagalbos prašymas. Dalinkimės ir prisidėkime, kas galite, simboliškai 
SOS pagalbos prašymas. Dalinkimės ir prisidėkime, kas galite, simboliškai. Dėkojame už gerumą. Šiaulių...

Gydantys fleitos garsai 
Muzika turi gydančios galios. Teigiama, kad klasikinės muzikos klausymas padeda sumažinti suvalgomą maisto...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (3)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas (1)
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (3)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (8)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (6)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (7)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (3)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Lietuvos bankas su rinkos dalyviais aptarė pinigų išgryninimo tinklo plėtros projekto pažangą
Lietuvos bankui šiemet birželį inicijavus memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (10)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...