Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
2020 Lapkritis 30 Pirmadienis
 

Jau 50 metų be Jono Kazlausko

2020-07-29 12:10 | Naujienos | Komentarų (1)

Pamirštasis kalbininkas Jonas Kazlauskas

Arnoldas Piročkinas

Artėja spalio ir lapkričio mėnesiai, kai mūsų visuomenė tikriausiai prisimins, kad jau sukanka 50 metų nuo tų dienų, kada Lietuva įtemptai gaudė žinias apie iškilaus lietuvių kalbininko Jono Kazlausko (1930 08 01 – 1970 10 08) dingimą ir žūtį. 1970 10 08 d. išėjo iš namų ir daugiau į juos negrįžo. Ir šeimą, ir bendradarbius, ir šiaip jį pažinusius žmones kankino klausimas, kur galėjo taip be pėdsako dingti. Pagaliau lapkričio 17 d., po penkių su viršum savaičių, jo kūnas randamas Neryje prie Žvėryno tilto. Jau pralėkė 50 metų, bet šio išskirtinio talento kalbininko žūties aplinkybės iki šiol ne visiškai nustatytos.

Prisiminę tokią skaudžią Jono Kazlausko žūtį, turėkime galvoje ir kitą šių metų sukaktį – rugpjūčio 1 d. jis būtų šventęs savo 90-ąjį gimtadienį. Šiandien ši sukaktis tik padidina mūsų skausmą. Abi tos datos – akstinas, kuris paskatino imtis šio rašinio.

Negaliu laikyti savęs labai artimu Jono Kazlausko bičiuliu, kokie jam buvo kurso draugai Justinas Marcinkevičius (taip pat gimnazijos suolo draugas), Alfonsas Maldonis ar Algimantas Baltakis. Nedaug betrūko, kad būčiau buvęs kartu tame pačiame kurse: kaip ir jie, gimnaziją baigiau 1949 m., bet į universitetą įstojau metais vėliau. Su J. Kazlausku betarpiškai suėjau, kai jis V kurse apsigyveno „Tauro“ bendrabutyje, bene 321 kambaryje. Kartą kažkokiu reikalu užėjau į tą kambarį ir jame radau vieną J. Kazlauską skaitant žymiojo šveicarų kalbininko Ferdinando de Sosiūro veikalo „Bendrosios kalbotyros kurso“ rusišką vertimą. Buvau apstulbintas. Tas apstulbimas dar padidėjo, kai penktakursis ypač prasmingai atsiliepė apie šį veikalą. Man niekada nebuvo atėjusi į galvą mintis skaityti tokią neprograminę knygą.

Kai 1960 m. rudenį, po penkerių metų darbo Varėnos ir Tauragės rajonų vidurinėse mokyklose, įstojau Vilniaus universiteto aspirantūron, Lietuvių kalbos katedroje radau dėstytoju dirbantį J. Kazlauską, jau turintį mokslų kandidato laipsnį. Kad ir buvom toje pačioje katedroje, mūsų santykiai nepasidarė artimesni. Negalėjo suartėti dėl kelių svarbių priežasčių. Visai skirtingi buvo mūsų moksliniai interesai. Neprilygau jam gabumais ir mokslinės veiklos užmoju. Jis veikiai iškilo į priešakinius lietuvių bei kitų baltų kalbų tyrėjus, organizatorius, pasidarė aktyviu fakulteto administratoriumi. Tuo tarpu aš, kad ir galiausiai apgynęs mokslų kandidato disertaciją, likau vidurinėje mokykloje susiformavusių darbo įgūdžių ir įpročių varžomas dėstytojas. J. Kazlauskas kartą posėdyje yra atsiliepęs apie tokius dėstytojus gana neigiamai. Tad man beliko glaustis prie buvusių mokytojų Prano Gailiūno, Adomo Šoblinsko ir Julijos Žukauskaitės. Beje, kai gerai pagalvoji, tokios orientacijos keli katedros dėstytojai gana praverčia ir universitetui, ruošiančiam mokytojus vidurinei mokyklai.

Mūsų santykiai ėmė artėti apie kokius 1967 m., kai J. Kazlauskas rengėsi ginti habilituoto daktaro disertaciją ir abiem tapus fakulteto „viršininkais“: jis – dekanu, o aš, Lietuvių literatūros katedros docentės Petronėlės Česnulevičiūtės įprašytas, ją pakeičiau fakulteto partinės organizacijos sekretoriaus poste. Kelerius metus ėjusi šias pareigas, ji panūdo nuo jų išsivaduoti ir atsidėti literatūrinei kūrybai. Ko nepadaro žmogus per gerą širdį! Sutikau, nors buvau gerai suvokęs, kad komunistų sukurtoje socialistinėje sistemoje įvairių pirminių partinių organizacijų sekretoriai yra tik nuolankus pagalbininkas administraciniam vadovui. Realią valdžią partinis veikėjas įgaudavo tapęs rajono partinio komiteto pirmuoju sekretoriumi. Manęs ši perspektyva visiškai neviliojo.

Aiškiai suvokdamas, kad beveik neaprėžtas fakulteto šeimininkas – dekanas, su drebančiu širdimi laukiau, kaip pavyks man prie jo prisiderinti. Pasirodė, J. Kazlausko būta labai labai jautraus šeimininko, visomis išgalėmis padedančio ir valdančiosios partijos feldfėbeliui. Tas jo jautrumas mano rūpesčiams kilo ne iš to, kad pats buvo fakulteto biuro narys, bet tai buvo vidinis poreikis padėti bendro darbo dalyviui. Ilgai nesiaiškindami tuojau sutarėme, kad sieksime fakultete santykių darnos.

Iš daugelio atvejų, kai su jo pagalba buvo sprendžiami man formaliai priklausę dalykai, paminėsiu du ypač ryškius. Mūsų abiejų veikiai pastebėta, kad skrupulingai vykdant visokius reikalavimus, pernelyg apkraunami fakulteto darbuotojai. Pavyzdžiui, mūsų pirminės partinė organizacija susidėjo iš kelių partinių grupių, kurių kiekviena jungė artimų specialybių katedrų komunistus. Antai lituanistų partinei grupei priklausė Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros katedrose dirbantys nariai. Visi fakulteto partiniai padaliniai turėjo sudaryti savo veiklos planus. Sudėjus bendrojo fakultetinio plano renginius su grupių planuojamais renginiais, tiesiog nelikdavo darbuotojams laisvos savaitės: beveik kas savaitę koks renginys. Pagaliau ir tų renginių tematika smulkėjo, ėmė kartotis. Tuo įsitikinus, su dekanu buvo susitarta derinti planus tokiu būdu: kai vyksta mėnesinis fakulteto organizacijos renginys, jį į savo planus įsirašo visos grupės, o kitą mėnesį į savo planą įtraukia bendrą visoms grupėms renginį. Taip tvarkėmės gal kokius metus, kol, apie mūsų išradimą sužinojęs, Universiteto partinis komitetas tai uždraudė. Įstatai esą įstatai ir jų reikia laikytis!

Antras man ypač įsiminęs J. Kazlausko prisiimtas darbas – tai sudarymas sąrašo fakulteto darbuotojų, kuriuos turėjo apdovanoti V. Lenino gimimo 100 metų atminimo medaliu. Šį uždavinį gavau iš Universiteto partinio komiteto. Ar aš būčiau įstengęs jį sudaryti? Suprasdamas mano visai menką kompetenciją, dekanas J. Kazlauskas mane nuramino: jis, gerai pažindamas žmones, pats sudarysiąs. Taip ir nutiko.

Kai 1970 m. viduryje J. Kazlauskas paliko dekano pareigas, mūsų bendravimas atlėgo. Paskutinį kartą jį mačiau tų metų spalio 5 d., pirmadienį. Buvau siunčiamas į Šumską (Vilniaus r.), kur mūsų lituanistų studentų grupė kasė tarybinio ūkio bulves. Prieš išvykdamas atėjau į katedrą, kuri tuo metu buvo Centriniuose rūmuose kartu su Lietuvių literatūros katedra. Patalpa buvo spintomis pertverta į dvi dalis: atitvertoje dalyje nuo durų buvo kokių 4 m ilgio stalas, prie kurio dėstytojai bendraudavo su studentais: konsultuodavo, priimdavo įskaitas, egzaminuodavo. Tąsyk radau stalo gale sėdintį J. Kazlauską ir egzaminuojant kažkokią studentę. Priešingame gale sėdėjo kelios studentės. Pamatęs, kad vyksta egzaminas, nėjau prie J.Kazlausko ištiesęs ranką pasisveikinti. Tik linktelėjau galvą ir pasakiau: „Laba diena!“ Šis pakėlė galvą ir pažvelgė į mane. Tiesiog krūptelėjau įžvelgęs jo akyse tiesiog tragišką skausmą. Tačiau pamaniau, kad jis dėl nevykusio studentės atsakinėjimo. Mintyse net nusistebėjau: ar verta taip giliai į širdį imtį studentės nemokšiškumą. Tik paskui, kai išaiškėjo jo žūtis, tą tragišką pažvelgimą ėmiau sieti su jį kankinusia nuojauta, kad yra atsidūręs baisiose žabangose.

Kuo baigėsi jį smaugusios žabangos, kiek sužinojau eidamas nuo ką tik supilto kapo „Saulės“ kapinėse su vienu medicinos profesoriumi, habilituotu daktaru, labai energingu ir veržliu žmogumi. Mane su juo siejo mokymasis tose pačiose gimnazijose III-VI klasėse ir po 1960 m., kai grįžau į Vilnių, glaudus bendravimas. Kartu jis buvo artimai susigiminiavęs su J. Kazlausku. Kai vyko šio lavono skrodimas, mano draugas nekviestas dalyvavo šalia skrodimą vykdžiusių komisijos narių. Taigi šis žmogus man einančiam pro kapinių vartus pasakė: „Ogi Kazlausko plaučiuose vandens nerasta…“ Ir paaiškino, kad tas rodą, jog į vandenį patekęs mirusio kūnas. Jei būtų patekęs gyvas, tai plaučiuose būtų radę vandens. Tad laikraštyje „Tiesa“ (1970 12 04, Nr. 282(8463), p. 4) paskelbta 8 komisijos narių pasirašyta išvada „Dėl prof. J. Kazlausko mirties“, „kad J.Kazlauskas mirė nuo mechaninės asfiksijos, prigerdamas vandenyje“, yra sąmoningas melas. Šį melą kartojo visa Lietuvos spauda. Ir mūsų emigrantai, negalėdami gauti tikrų žinių, beveik visą tą patį kartojo. Sakau „beveik visa“, nes man pavyko rasti žurnale „Į laisvę“ (1970, Gruodis, Nr. 50(80), p. 60) užuominą, kuri patvirtina mano bičiulio teiginį. J. Žiograkalnio straipsnyje „Vilniaus zekai“ sakoma: „… jei skenduolio [turimas galvoje J. Kazlauskas?] plaučių alveolėse mikroskopas nerado vandens, tai vargu ar jis paskendo“. Kažkokiu būdu straipsnio autorių JAV palyginti greitai pasiekė žinia apie plaučiuose nerastą vandenį.

Šiandien gauti daugiau patikimų žinių apie J. Kazlausko skrodimo duomenis vargu ar įmanoma. Jo asmens byla, laikyta Lietuvos KGB archyve, arba sunaikinta, arba išvežta į Rusiją. Skrodimo akte ar protokole, jei nebuvo iš karto falsifikuojama, turėjo atsispindėti išgriebto iš vandens lavono būklė. Patologai, anatomai ir kriminologai gali gana tiksliai iš jos nuspręsti, kiek laiko vandenyje išbuvo kūnas. Turėdami galvoje ano meto saugumo polinkį viską klastoti, kad sukurtų sau patogią įvykių interpretaciją, galima smarkiai suabejoti dėl J. Kazlausko žūties datos spalio 8 d., kad lavonas vandenyje turėjo išbūti 40 dienų. Per tiek laiko apydrungname upės vandenyje kaip jis turėjo pasikeisti. Jeigu per skrodimą kūnas nebuvo smarkiau pakitęs, tai jis vandenyje atsidūrė vėliau. Tad kur ir kiek laiko J. Kazlauskas buvo laikomas iki tikrosios dienos, kai jį ištiko mirtis?

Jeigu pasitvirtintų šis įtarimas, tada būtų tam tikras pagrindas suabejoti ir „Tiesoje“ paskelbtu 8 medikų pasirašytu pranešimu, tvirtinančiu, kad lavone nerasta jokių pašalinio poveikio žymių ir nuodingų medžiagų. Jeigu priimsime prielaidą, kad lavonas pateko į vandenį, tada atsiranda galimybė teigti, kad J. Kazlauskas mirė ištiktas infarkto ar insulto tardymo metu ar po tardymo. Abi priežastys palieka organuose požymių, kurių negalima nematyti skrodžiant lavoną.

Vilniaus saugumiečiai, būdami gana apdairūs, kad neliktų jokių duomenų dėl J. Kazlausko mirties, pasirūpino likviduoti jo asmens bylą. Tik tokią išvadą galimą daryti.

Jau laidotuvių dieną daug kam į akis krito tas faktas, kad jog J. Kazlauskas laidojamas ne Antakalnio kapinėse (vadintose ir Antakalnio karių kapinėmis), kur buvo keli ha tuščio ploto, bet įspraudžiamas į „Saulės“ kapines už Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Tada paklausiau kažkurį iš laidotuvių organizatorių, kodėl čia. Gavau paaiškinimą, kad taip nurodęs Vilniaus miesto vykdomojo komiteto skyrius, kuris nustato, kuriose kapinėse laidoti mirusiuosius. Buvo aišku, kad šiuo kartu neišvengta nurodymo „iš viršaus“.

Norime būti objektyvūs ir bešališki lietuvių kalbotyros istorijos tyrėjai, tad neturėtume nutylėti nė Jono Kazlausko konfliktų su Vladu Grinaveckiu ir Zigmu Zinkevičiumi. Gal dėl jų kiek kaltas ir pats J.Kazlauskas. Kartais net daugiau negu aukos kalte. Branginant tiesą, reikėtų atskleisti 1962 m. V. Grinaveckio skundo partijos komitetui (Centro ar rajono?), kad J.Kazlauskas šmeižęs tarybinį mokslą (žr. Jovita Niūniavaitė-Lesienė. Profesoriaus Jono Kazlausko mirties mįslė įminta? // Voruta, 2018 10 27, Nr. 10(1852), p.6), atsiradimo aplinkybes ir neminimas paskatas.

Prie visų neišaiškintų J. Kazlausko žūties aplinkybių reikėtų pridėti jo jaunesniojo brolio Mindaugo mirtį. Su juo kažkaip susipažinau jau gerokai vėliau. Abu buvo tos pačios Universiteto darbuotojų Pagubės sodininkų bendrijos nariai, tik aš priklausiau VII kolektyviniam sodui, o jis – VIII ar IX. Porą kartų lankiausi jo namelyje. Bijau tvirtinti, kad jis man prasitarė mėginsiąs išsiaiškinti slepiamas žūties aplinkybes. Ir štai 1996 m. vasarą išgirstu, kad jis rastas Palangoje, Birutės kalno papėdėje, kabantis ant medžio šakos. Sklido tylios kalbos: taip padaręs dėl nelegalios meilės. Kartu išgirdau, kad jo našlė svainė, apimta siaubo, su ašaromis maldavusi artimuosius nesigilinti į brolių žūtis, nes visi gausią galą. Tad jiems savižudybės versija buvo nepriimta. Man taip pat rodėsi, kad gydytojas Mindaugas, tarkim, dvasinės krizės būtų vykęs į Palangą spręsti tokiu drastišku būdu. Beje, ir apie J. Kazlauską, nuvykęs į Jurbarką, buvau klausinėjamas, ar tiesa, kad jis pasidaręs galą dėl kažkokios studentės. Vadinasi, abiejų brolių žūtims paaiškinti buvo paleistos vienodos mizanscenos, turėjusios įtikinti visuomenę, kad jų pasitraukimas iš gyvenimo – pačių apsisprendimas.

Iš esmės tirti Kazlauskų žūtį labai pavėluota. Kad Jono Kazlausko žūtis buvo 20 metų marinama, visiškai suprantama. Tačiau Lietuva nepriklausoma jau 30 metų! Per tą laiką pasikeitė tiek prezidentų ir ministrų pirmininkų, teisingumo ir vidaus reikalų ministrų, visokio rango prokurorų. Bet nė vienam nekilo mintis atnaujinti šios kraupios bylos tyrimo. Gal nuo to juose sulaikė senaties terminas? Tik ar šiai žūčiai pritaikomas senaties terminas? Nebūdamas teisininkas, gal naiviai manau, kad senatis riboja vien teisminio persekiojimo, bet ne įvykio aiškinimo laiką.

Štai tokie klausimai kyla dviejų Jono Kazlausko gyvenimo sukakčių proga – gimimo 90-mečio ir mirties 50-mečio. Ar kas į juos atsakys?

Pagal laikraštį „Karštas komentaras“

Komentarai

 

 

 
  1. Jokioje civilizuotoje šalyje žmogžudystėms senaties termino nebūna. Amerikietės Susan Galvin nužudymas išaiškintas praėjus 52 metams po nusikaltimo.

    Thumb up 3 Thumb down 0



 
https://komentaras.lt/pingpongiukoakademija-kviecia
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
PSO atstovė: tarptautinė žiniasklaida neteisingai suprato audinių keliamą grėsmę COVID-19 plitimui
Žmogaus teisės – vyrų reikalas? 1
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Pastiprinimas medikams: 15 tonų dezinfekcinio skysčio neatlygintinai keliauja į 15 Lietuvos ligoninių (1)
Pasvalio biodegalų gamybos bendrovė „Kurana“ 15 šalies ligoninių dovanoja 15 tūkst. litrų dezinfekcinio skysčio,...

Plaukų kaukėms sudarant daugiatūkstantinį pasirinkimą, svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį 
Kad plaukų kaukės yra viena svarbiausių priemonių, kurią verta naudoti, norint turėti sveikus...

Darbas Vokietijoje: kodėl verta rinktis šią kryptį? 
Ne paslaptis, kad darbas užsienyje kasmet sudomina tūkstančius žmonių. Belieka tik pridurti, kad...

Berta Čaikauskaitė. Politikų pažadai karantino eteryje – apšilimas prieš rinkimus? (2)
Sena kaip pasaulis taisyklė byloja, jog komunikacija prieš rinkimus – tai vienas stipriausių...

Batutas – grožiui, sveikatai ir gerai savijautai 
Nors daugelis tėvelių vaikus skatina kasdien kuo daugiau laiko praleisti lauke, tačiau patys...

Kaip neprašauti perkant mikrobangų krosnelę? 
Jeigu svarstote apie mikrobangų krosnelės įsigijimą – svarbu, kad žinotumėte keletą svarbių dalykų....

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
Prezidentas: Seimo darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
Nepritarta Seimo nuotolinio darbo reglamentavimui (2)
Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją,...
Lietuva toliau grimzta į skolas:  vidaus rinkoje pasiskolino 30 mln. eurų
Finansų ministerija informavo, kad Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (5)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (1)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
„Luminor“ ir SEB bankai „Agrochemai“ suteikė 100 milijonų eurų sindikuotą paskolą
Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti žemės ūkio paslaugų ir prekybos bendrovė...
Kaip sutaupyti įrengiant naują būstą?
Lietuvoje kasmet pastatoma tūkstančiai nuosavų namų, dešimtys, jeigu ne šimtai...
Krašto apsauga   Užsienis
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
Kazlų Rūdos poligone treniravosi Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos (1)
Kovo 20 d. Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (8)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (2)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...