Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Birželis 20 Sekmadienis
 

Išspręsti lygtį: Lietuvos energetikos derinys lygus X+Y+Z

2013-01-22 12:22 | Nuomonių ringas | Komentarų (5)

Zigmantas Balčytis. KK nuotr.

Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kuri gegužę turi pateikti Lietuvos energetikos strategiją, iš esmės privalo atsakyti į svarbiausius klausimus, išspręsti pagrindinę lygtį: koks energetikos derinys Lietuvai būtų palankiausias, kokį optimalų energetikos derinį pasirinkti Lietuvai per artimiausius dešimtmečius, kad jis galėtų užtikrinti didžiausią valstybės konkurencingumą. Taip pat nuspręsti, kokias energijos rūšis plėtoti, kokiais principais ir kokį kiekį energijos gaminti ar pirkti, kad būtų naudingiausia mūsų valstybei ir jos žmonėms.

Uždavinys aiškus, bet kol kas tai yra lygtis, turinti kelis nežinomuosius. Klausimas “Būti ar nebūti?” šiuo atveju paprastesnis. Net vienas svarbiausių dalykų, ar Lietuva bus branduolinės energetikos valstybė, ar nebus, yra tik vienas nežinomasis, nes reikia išspręsti visą lygtį ir rasti teisingą atsakymą į klausimą: “Kaip aprūpinti valstybę energija, kad išlaidos neslėgtų nepakeliama našta ir būtų užtikrintas energetinis valstybės saugumas?” Būtina rasti X, Y ir Z.

Laukia nelengvas sprendimas, nes Lietuvos energetikos strategija turi būti pagrįsta kompleksiniu strateginiu požiūriu, modeliuojant visas galimas alternatyvas ilgalaikėje perspektyvoje, gal net iki 2050-ųjų. Reikia įvertinti besikeičiančią situaciją dėl tarptautinių jungčių statybų, energetinio pajėgumo plėtros gretimose šalyse, Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos pokyčius. Energetikos strategija turi būti pagrįsta išlaidų ir naudos principu, kad energijos poreikiai būtų tenkinami mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausiomis energijos kainomis galutiniams vartotojams, nepažeidžiant prisiimtų tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų.

Lietuva ir gali, ir privalo pati išspręsti energetinę lygtį. Europos Komisija praėjusiais metais pristatė komunikatą “Energetikos veiksmų planas iki 2050 metų”, kuriame numatyti ES energetikos plėtros scenarijai, daugiausia nagrinėjantys anglies dioksido mažinimo energetikos sistemoje būdus. Komunikate pažymima, kad kiekviena valstybė laisva apsispręsti dėl energetinio derinio, t. y. kiekviena turi nuspręsti, būti ar nebūti branduoline valstybe, ar energijai gaminti naudoti dujas, biokurą, atsinaujinančius išteklius, o gal įgyvendinti radikalias energijos taupymo, efektyvaus naudojimo priemones.

Dauguma valstybių turės derinti skirtingus energetikos plėtros scenarijus. Iš tų derinių ir bus matyti, kokie yra būtini struktūriniai pokyčiai norint pertvarkyti energetikos sistemas. Lietuva privalo įvertinti kitų valstybių galimus scenarijus. Priešingu atveju jos nustatytas energetinis derinys gali būti per brangus, ir tada vėl prarasime konkurencingumą.

Gali kilti klausimas, kad 2050-ieji – labai tolimas laikas, tad neverta dėl to vargintis. Iš tiesų dešimtmetis, kuriame gyvename, sutampa su naujų investicijų ES ciklu, nes būtina keisti prieš 30-40 metų sukurtą energetikos infrastruktūrą. Taigi drąsiai galima teigti, kad dabar priimtais sprendimais bus formuojama tiek Lietuvos, tiek visos ES energetikos sistema iki 2050-ųjų. Ir jeigu bus atidedami energetikos plėtros strateginiai sprendimai, investicijos į energetiką paprasčiausiai brangs.

Europos Komisijos komunikate “Energetikos veiksmų planas iki 2050 metų” daug reikšmės teikiama atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai. Numatoma, kad ES šalyse 2050 metais AEI teks bent 55 proc. bendro suvartojamo energijos kiekio. Taigi šie ištekliai taps svarbiausia Europos energijos rūšių derinio dalimi – tokios technologijos bus ne tik kuriamos, bet ir masiškai gaminamos bei diegiamos.

Kokią vietą AEI turėtų užimti Lietuvos energetiniame derinyje? Kiek Lietuva gali sau leisti naudoti žaliosios energijos, nes ji, šiuo metu pateikiamais skaičiavimais, yra brangesnė? Lietuvos energetikos instituto profesorius Vaclovas Miškinis Lietuvos energetikos apžvalgoje, kurią pats ir atliko, paneigia nuomonę, kad mūsų valstybė gali visiškai apsirūpinti žaliąja energija, gaunama iš AEI. Kaip rodo mokslininko pateikta analizė, duomenys, valstybės ir energijos vartotojų galimybių vertinimas, 2020 metais, jei AEI būtų racionaliai plėtojami, iš jų geriausiu atveju būtų išgaunama trečdalis Lietuvai reikalingos energijos. Be to, net apie 40 proc. visos energijos būtų išgaunama iš malkų ir medienos atliekų (2011-aisiais iš malkų ir medienos atliekų išgauta net 90 proc. visos AEI energijos).

Tačiau mokslo specialistų išvados kategoriškos: bent jau kol kas nei saulės, vėjo, vandens ir geoterminė energija, nei biodegalai ir biodujos, nei iš medienos, komunalinių ar žemės ūkio atliekų gaunama energija negali užtikrinti jos poreikio ilgu laikotarpiu.

Nors Europos Komisijos komunikate “Energetikos veiksmų planas iki 2050 metų” numatoma intensyvi AEI plėtra, tuo pat metu pažymima, kad išlieka didelė branduolinės energijos svarba. Šios rūšies energija padės pertvarkyti energetikos sistemą tose valstybėse, kurios nuspręs neuždaryti atominių jėgainių. Pabrėžiama, kad būtent pigesnė branduolinė energija padėtų sumažinti energetikos sistemos sąnaudas ir elektros energijos kainas, ji būtų pagrindinė elektros energijos gamybos šaltinių derinio dalis. Taigi energetinės lygtys bus sprendžiamos ES. Dalis Bendrijos valstybių jau ir dabar turi užsitikrinusios gana didelį energetinį saugumą.

Energetinio saugumo tyrimo centras, kurio steigėjai yra Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos energetikos institutas, pateikia energetinio saugumo apibrėžimą, ir jis nori nenori artimai siejasi su Lietuvos energetiniu deriniu: “Energetinis saugumas yra ne tik energetinės sistemos gebėjimas tiekti energiją vartotojams normaliomis sąlygomis ir priimtinomis kainomis, bet ir sistemos gebėjimas pasipriešinti galimiems trikdžiams, atsirandantiems dėl technogeninių, gamtinių, ekonominių, socialinių bei geopolitinių priežasčių.”

Šiuo metu Energetinio saugumo tyrimo centro mokslininkai Lietuvos energetinio saugumo lygį vertina kaip artimą kritiniam ir teigia, jog iš visų vykdomų, ketinamų ar svarstomų vykdyti projektų (elektros jungtis “NordBalt” su Švedija; elektros jungtis “LitPolLink” su Lenkija ir Europos elektros tinklų sistema; suskystintų gamtinių dujų terminalas; Visagino ar kita atominė elektrinė; vietinių ir atsinaujinančių energijos gamybos išteklių projektai) artimiausiu metu greičiausiai energetinį saugumą padidintų suskystintų gamtinių dujų terminalas.

Ir be energetikos strategijos aišku: šie gyvybiškai svarbūs Lietuvai projektai negali tapti suinteresuotų verslo ir politinių grupių, ekonominių ir politinių struktūrų kovų arena. Taip pat akivaizdu, kad šie projektai turi didinti energetinės politikos efektyvumą, ekonomiškumą ir saugumą. Taigi ir Lietuvos politikų pareiga – nuolat rūpintis savo šalies energetiniu saugumu ir energetinės nepriklausomybės didinimu.

Energetika yra sudedamoji vidaus ir išorės politikos dalis. Politikai, priimdami sprendimus, turi girdėti ir mokslininkų balsą. Jų patirtis, žinios gali padėti rasti tikslesnį atsakymą, koks Lietuvos energetinis derinys užtikrins mūsų valstybės atsigavimą ir stabilią ūkio plėtrą ilguoju ateities laikotarpiu. Lietuvos energetinio derinio lygtyje tai yra X, Y ir Z.

Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis

Komentarai

 

 

 
  1. Svarbiausia mažiau valgyti. Apsirūpinti žibalu, knatais ir tautiniais rūbais. Be jokių Zet.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. Taigi taigi, rinkimus jau laimėjot, tai dabar gali pradėti kabinti makaronus, dėl AE statybos….
    Tai gal galėtum paaiškinti, kodėl Suomija negali pabaigti statyti savo atominę, kodėl Japonija visai atsisakė atominių elektrinių, Vokietija taip pat atsisakys…?
    Ne, negali?
    Tai nusiimk akinius ir skaityk. Esmė yra tame, kad pasaulyje baigiasi urano atsargos (atominių elektrinių maistas), tik apie tai niekas viešai nekalba, tame tarpe ir tu. O jeigu kas nors dabar pradeda statyti atominę elektrinę, tai jie puikiai žino, kad tos elektrinės jie niekada nepastatys, tačiau elektrinės statyba jiems yra pinigų pumpavimo, į savo kišenes, priemonė. Todėl visi svaigsta apie atominių elektrinių statybą.
    Taai, ar supratai?

    Thumb up 1 Thumb down 0

    • Kai reikia, jie apsimeta durniais, jis sudarys vaizdą, kad tavęs nesuprato. Arba paprašys pas Čekuolį, kad jis dar kartą žmonėms paaiškintu.

      Thumb up 1 Thumb down 0



 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Kodėl geras klientų aptarnavimas toks svarbus?
Į Lietuvą bandė įvežti trąšų falsifikatą
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

„MOKI VEŽI“ atveria parduotuvių duris 
Nuo kovo 15 d., laikantis visų saugos reikalavimų, atidaromos visos šalyje veikiančios 24 „MOKI...

Grįžimas į biurą po pandemijos: ko prireiks? 
Spartėjant skiepijimo procesui ir keičiantis karantino sąlygoms, daugelis įmonių jau pradeda svarstyti apie...

Kaip išsirinkti Gelį Nagams? 
Prieš dešimtmetį nagų gelis nebuvo toks populiarus, kaip šiandien. Dažniausiai jį rinkdavosi nagų...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...