Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Liepa 31 Šeštadienis
 

Ir politikoje reikalingas skalpelis

2009-05-07 20:17 | Komentarai | Komentarų (6)

Nereikia būti orakulu ar įdėmiai sekti visuomenines apklausas, kad atspėtum, kaip, švelniai tariant, nelabai gerai apie mūsų vakarykščius ir šiandieninius vedlius atsiliepia Lietuvos žmonės (Seimo archyvo nuotr.)

Kiastutis Glezeris

Ar ne laikas pabusti?

Senovėje, kai vienintele mūsų protėvių susisiekimo priemone buvo tik savosios dvi kojos, tokį gyvenimo būdą galėtume palyginti su ramiai teliuškuojančiu ežero vandeniu. Išradus ratą ir išmokus jam suteikti protu nesuvokiamą pagreitį, žmogus pasijuto lyg sraunioje upėje, kur gyvenimo banga sparčiai neša į priekį.

Ramumą ir pastovumą šitokioje kelionėje suteikė gražus kraštovaizdis, iš abiejų pusių akimi švelniai glostomi išsirangę krantai. Kai mūsų varganas gyvenimo laivelis pasiekia neaprėpiamas platybes ir jį kaip skiedrą pradeda mėtyti rūsčios ir negailestingos jūros bangos, atsiduriame lyg šio laikmečio realijose – aplinkui šniokštimas, nežinia, neaišku nei kur plaukti, nei už ko kabintis, kankinanti baimė, kad gyvenimo audra praris mūsų trapią egzistenciją. Šiandieną mus supančioje erdvėje sunku susivokti ne tik kalnus siekiantiems nuversti studentams, bet ir žilabarzdžiams profesoriams. Ką jau bekalbėti apie gyvenimo negandų vėtytus ir mėtytus ūkininkus, eilinius darbo kalvius.

Akimirkai stabtelkime ir susimąstykime, kas įvyko, vyksta dabar ir pagaliau ką daryti, kad būtų nors kiek lengviau gyventi, kad tamsaus ir ilgo tunelio gale įžvelgtume bent vilties žiburėlį.

Vienas iš dažniausiai vartojamų žodžių, kurį girdime vos ne kiekviename žingsnyje – sunkmetis, išreiškiantis sudėtingą ekonominę ir socialinę padėtį, kurioje atsidūrė bemaž visos valstybės ir valstybėlės, milijardai žemės gyventojų.

Lietuva ne išimtis. Sunkmetis yra palanki proga aukščiau stovintiems ponams, „pateptiesiems“, po šiuo naujažodžiu nuslėpti padarytus griekus – priimtus savanaudiškus įstatymus ir sprendimus, nuskurdinusius šalies gyventojus ir praturtinusius vadinamąjį elitą, sudariusį šiltnamio sąlygas atsirasti „gudručių“ klanams, užgimti ir suvešėti monopolistams, kurie ne tik puikiai tvarko savo reikalus, bet ir švariai plauna įvairių spalvų kupiūras.

Susiformavęs tautos elitas sugebėjo per pastaruosius du dešimtmečius apraizgyti Lietuvą nepalyginamai didesniu korupcijos tinklu nei jų keikiamais tarybiniais metais, savo nesugebėjimu ir žema darbine kompetencija apsunkindami kasdieninį žmonių gyvenimą. Ar galima sveiku protu suvokti, kad būsto šildymo ir kitų komunalinių paslaugų mokestis gali viršyti minimalų mėnesinį atlyginimą, ant kurio „pasodinta“ ženkli dirbančiųjų dalis? Su nerimu ir baime žmonės žvelgia į rudenį – nežinia, kokie nauji „siurprizai“ laukia, į kokias aukštumas pakils elektros energijos kainos, uždarius sekančiais metais Ignalinos AE.

Ar koks nors šiuolaikinis gaonas gali paaiškint, kuo gi prasikalto žilagalviai pensininkai, visą savo sąmoningą gyvenimą sąžiningai dirbę, o dabar priversti badmiriauti!? Ne vienas pastaruoju laiku susidūrėme su situacija, kaip nejaukiai jaučiasi senukai, kai jų sūnūs ar dukros, giminės ar artimi žmonės ateina aplankyti juos su lauknešėliu. Senukų skruostais nurieda dėkingumo ašara, o skaudančią ir neramią širdį užvaldo mintis, kad ir vaikų ne toks jau saldus gyvenimas, ne pyragai.

Vis dažniau susimąstome ir klausiame savęs – kas nutiko, kodėl taip yra? Kankinančiai ieškome atsakymų, sprendimų algoritmų, receptų.

Mintyse tampame naujos visuomenės architektais, konstruktoriais, vykdytojais. Tai sveikintina, bet dažniausiai savo projektus ir išmintį laikome užrakinę kitiems nepasiekiamoje minčių skrynelėje. Mielieji, nebegalima daugiau sėdėti suglaudus ausis, atėjo laikas mąstantiems žmonėms pasisakyti atvirai ir konstruktyviai, nėra ko bijoti – iš Partijos nebeišmes, į psichiatrinę ligoninę nebeuždarys. Lipkime „ant bačkos“, kalbėkime viešai, bendraukime, sujunkime savo gebėjimus.

Pabandykime išsiaiškinti

Šalies valdymo mechanizmą ir jo funkcionavimą reglamentuoja Lietuvos Konstitucija, įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Atrodytų, lyg tai viskas „sušriubuota“. Tačiau, deja, „varžtas“ ir „veržlė“ tarpusavyje nepriderinti, skirtingų diametrų, todėl neatlieka savo paskirties. Vieni kaltina „varžtą“ – įstatymų leidėjus, kiti „veržlę“ – vykdomąją valdžią.

Sąveikavimas tarp įstatymo ir jo vykdymo yra atskira tema. Labai svarbi. Kaip ir atskirai paėmus įstatymų priėmimo mechanizmą bei jų realizavimo tvarką. Kol kas šių technologinių valdymo klausimų nelieskime. Sutelkime dėmesį į aisbergo viršūnę, išsiaiškinkime priežastis, kokiu stebuklingu būdu Lietuvoje taip greitai vieni tapo turčiais, o liaudis – bėdžiais, kodėl prieš vienus durys atsidaro, o prieš kitus užsidaro, kodėl šalyje išaugo ir suvešėjo blogio šaknys, ir kodėl „ravėjimas“ jau nebepadės.

Atsiprašau už tai, kad dėstant atitrauksiu dėmesį gerai žinomomis tiesomis. Jos padės geriau suprasti priežastis.

Kaip mus „patvarko“?

Nereikia būti orakulu ar įdėmiai sekti visuomenines apklausas, kad atspėtum, kaip, švelniai tariant, nelabai gerai apie mūsų vakarykščius ir šiandieninius vedlius atsiliepia Lietuvos žmonės. Kodėl?

Daugelis save laikome kvalifikuotais krepšinio specialistais, tuo labiau po stulbinančios „Lietuvos ryto“ pergalės Europos taurės turnyre. Tad paklauskime savęs – ar gali komanda pasiekti gerų rezultatų, jei trenerio dominante yra tik asmeniniai tikslai? Karjera, pinigai, dar kas nors. Daugelis sutiksime, kad su treneriu reikia pasielgti taip, kaip „Lietuvos ryto“ vadovai su keturiais paskutiniais komandos strategais, kurie dirbo prieš R.Kurtinaitį.

Tad kodėl gi mes negalime taip greitai ir lengvai atsisveikinti su mūsų „treneriais“, t.y. taip vadinamais liaudies tarnais? Atsakymas paprastas –kitos žaidimo taisyklės.

Kokios gi?

Lietuvos Konstitucija įteisina valstybės veiklą demokratija pagrįstais principais. Seimas – įstatymų leidybos organas – renkamas visuotinio balsavimo būdu. Patekimą į Seimą daugelis politikų prilygina įkopimui į Everestą. Politinį. Dalis deputatų į Seimą patenka laimėję rinkimus vienmandatėse rinkiminėse apylinkėse, kita dalis – rinkimų būdu prasmukdami per partinius sąrašus.

Vienmandatėse rinkiminėse apylinkėse kandidatuoja ir dažniausiai į Seimą patenka jau partiniuose sąrašuose esantys veikėjai. Tad galutiniame rezultate Seimą turime sudarytą iš pagrindinių partijų deleguotų narių .

Žmonės mielieji, kas kitas, jei ne mes patys, dovanojam savo, rinkėjų, balsus kandidatams į Seimą ir padedame prieiti prie taip trokštamo lovio? Pakalbėkite su liaudies išrinktaisiais ir neteksite amo iš netikėtumo – žodžių ekvilibristika pradžioje suglumins, ne vienas netgi pradėsime abejoti savo turima nuomone…

O gal jis teisus? Išgirsite dainelę, kiek daug rinkėjų balsų surinko deputatas, kad gavo liaudies pasitikėjimo mandatą ir t.t.

Žinote, kur mes, rinkėjai, padarome esminę klaidą? Kai į rinkimo urną mūsų mesta „šešiukė“ – kai mes, remdamiesi mažesnio blogio principu į rinkiminę apylinkę einame balsuoti „prieš“ ir atiduodame balsą mažesniam blogiui „už“ – pateptųjų rankose virsta „koziriniu tūzu“. Ar jie išties yra tie, kuriems norime patikėti atstovauti mums šalies parlamente, kituose renkamuose organuose? Ar ne šioje vietoje demokratija mus „patvarko“?

Atsakykime patys sau – ar daugelis iš mūsų pasitikėjo buvusiu šalies laivo kapitonu, kuris nors ir rūko kapitonišką pypkę, bet prastai mato, ar kapitonu, kuris dėl žemo ūgio per stiprią audrą ir pasistiebęs neįžiūri horizonto? Tikrai nenoriu įžeisti šių žinomų ir garbių žmonių. Jie tikrai daug dirba ir nuoširdžiai stengiasi ne tik sau. Esmė ne tai.

Pagalvokime, kam jie realiai atstovauja ir kas tie „gerieji dėdės“, kurie nepatenka į rampų šviesą, stovi šešėlyje už mūsų vedlių nugarų ir nematomomis virvutėmis tampo liaudies išrinktuosius?

Kas yra partija Lietuvoje?

Liežuvis sunkiai apsiverčia partiją vadinti socialdemokratine, kuri savo krūtine, kaip Matrosovas vokiečių ambrazūrą, dengia stambaus kapitalo monstrą – Leo slibiną. Arba konservatorius vadinti konservatoriais, kurie kaip vijurkai patvarkė Mažeikių NPĮ, kitus „skanius“ šalies turto objektus. Ar R.Pakso partiją pavadinti Tvarkos ir teisingumo, o A.Zuoko – liberalcentristų? Žodžių ekvilibristika.

Visus perspjovė naujasis tautos mesijas A.Valinskas su Tautos prisikėlimo partijos pavadinimu. Varžytuvės vyksta dėl skambesnio partijos pavadinimo, o programa kaip makiažas skirta tik paslėpti tikruosius kėslus. Partijos programa, kaip taisyklė, gyvuoja iki rinkimų, po to dažniausiai „utilizuojama“. Deja, taip.

Tam, kad geriau suprastume partijų esmę, grįžkime mintimis į mokyklos suolą ir prisiminkime atomo sandarą. Atomas susideda iš branduolio ir aplink jį skriejančių elektronų. Elektronų orbitų gali būti daug, tačiau kuo elektronai yra arčiau branduolio, tuo gravitacinė jėga yra stipresnė, ir išstumti juos į sekančią, tolimesnę, orbitą be galo sunku, reikalinga didžiulė energija.

Šiandieninės mūsų partijos sulipdytos panašiu principu. Tik ne gamtos ir visuomeninių dėsnių pagrindu, o sukurptos rimtų dėdžių ir tarnauja jų interesams.

Dažniausiai branduoliu tarnauja partijos lyderis. Jei prisiminsime partijų įkūrėjus, tai galime paminėti visiems puikiai žinomas pavardes – A.Brazauskas, V.Landsbergis, A.Paulauskas, R.Paksas, V.Uspaskich ir t.t.

Tiesa, iš mokyklos suolo taip pat prisimename, kad atomo branduolyje gali vykti ir skilimo reakcija, išsiskiria galingas energijos kiekis. Partiniame gyvenime ši „reakcija“ vyksta žymiai paprasčiau ir lengviau, dažniausiai mohikanus pakeičia mažiau „energetiški“ lyderiai.

Pažvelkime į partijų orbitas. Kas gi sukasi arčiausiai branduolio ir turi didžiausią partinę jėgą? Tai, kaip taisyklė, patys ištikimiausi ginklanešiai (kai kuriais atvejais tai „grupė draugų“), kuriuos, nedaug apsirikdami, galime įvardinti kaip Don Kichoto Sanča Pančomis. Tam, kad būtų aišku, pailiustruokime tik vienu pavyzdžiu: Loreta Graužinienė, kuri sukasi aplink savo patroną V.Uspaskich.

Antroje partinio atomo orbitoje sukasi taip vadinamas generalitetas – partijos nariai, kuriuos matome partijų rinkiminiuose sąrašuose, posėdžiaujančius Seime ar postringaujančius įvairiose radijo ir televizijų laidose.

Pagaliau, trečioje orbitoje matome pateptųjų gimines ir artimuosius, draugus, palaikymo komandą (vadovus ir partijos narius regioniniuose padaliniuose) ir išties iš idėjos partiją palaikančius narius.

Sudėjus visų partijų iš visų orbitų galimus surinkti balsus bet kuriuose rinkimuose, išvysime, kad iki tos ribos, kai rinkimai laikomi įvykę, trūksta didžiulio skaičiaus balsų. Ir tik mes, naivuoliai iš neorbitinės erdvės esame tos darbo bitutės, kurios su savo trumparegišku mąstymu ir balsais „prieš“ sunešame partijoms ir jų „garbiems“ atstovams taip trokštamą politinį medutį.

Mūsų misija tuo ir pasibaigia, pereiname į politinę nuošalę. Iki sekančių rinkimų. O išrinktieji – „pateptieji“ – aktyviai startuoja, nes kadencijos bėgyje turi pasirūpinti savo ir artimųjų gerove, atidirbti klanų ir finansinių grupių investuotas į juos lėšas, sukurti patronams pridėtinę vertę. Štai kokia nelinksma yra mūsų rinkimų fizika.

Ar dalyvauti rinkimuose?

Gegužę ir birželį mūsų laukia dveji rinkimai – Prezidento ir atstovų į Europarlamentą. Kalbant apie prezidento rinkimus, padėtis yra kur kas aiškesnė – daugelis savo viltis siejame su kandidate Dalia Grybauskaite (neduok Dieve kam nors pagalvoti, kad tai jos užsakytas straipsnis. D. Grybauskaitės nepažįstu ir niekada nesu net pasilabinęs).

Įdomus pastebėjimas. Dar nė neprasidėjus rinkiminei kompanijai, partijų lyderiai ir jų ginklanešiai puola į atlapus oponentams, norėdami išvysti jų kandidatų į prezidentus rinkimines programas. Taip, jos reikalingos, bet … Argi tai svarbiausia? Dar nė iš vieno politiko lūpų neteko išgirsti rinkimų varžovams užduoto klausimo, kokį „klausos aparatą“ kandidatas į Prezidentus turėtų įsigyti, kad išgirstų eilinių žmonių balsą. Net pasąmonėje mūsų išrinktieji nenešioja šitokių minčių, jiems tai balsas iš kosmoso. Bet argi ne vienas iš prioritetinių būsimo Prezidento uždavinių kaip tik ir yra suteikti kiekvienam piliečiui ne nominalias, bet realias konstitucines teises, turėti galimybę viešai išsakyti savo mintis, skaudulius ir būti išgirstam?

Kalbant apie atstovų į Europos Parlamentą rinkimus, situacija visiškai kita. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, birželio 7-ąją atlikti savo pilietinę pareigą ketina 42 proc. apklaustųjų.

Atsižvelgiant į esamą sunkią ekonominę bei socialinę padėtį ir žmonių nusivylimą valdančiaisiais, atrodytų, ne tiek jau mažai. Mane baugina ir šis skaičius.

Spaudoje sutinkame žinučių nuotrupas apie tai kaip „produktyviai ir draugiškai kaip vieninga komanda“ Briuselyje Lietuvos interesams atstovauja šios kadencijos Europarlamentarai. Kai kurie net nesisveikina vienas su kitu. Ką jau kalbėti apie koordinuotą veiklą?

Stebėtis netenka – mūsų išrinktieji atstovauja skirtingoms partijoms ir už jų stovintiesiems, tarnauja skirtingiems ponams.

Eilinių piliečių interesai lieka antrame plane. Kas laukia mūsų, kai į Europarlamentą bus išrinkti abonentai, agurkichai bei panašūs šiandieninės politikos sunkiasvoriai bei „žvaigždės“? Įsivaizduojame.

Šį kartą į rinkimų urną tikrai nemesiu biuletenio, nebalsuosiu už siūlomus Europarlamentarus. Kviečiu ir kitus Lietuvos piliečius įsiklausyti į save ir pasielgti pagal sąžinę.

Ką daryti?

Necituosiu legendinio marksizmo klasiko rekomendacijų, daugelis mano kartos žmonių aukštosios mokyklos suole buvo priversti perskaityti tik išrinktiesiems suprantama kalba parašytą kūrinį. Kas gavosi praktikoje, žinome ne tik iš filmų.

Išties, ką daryti, kaip atsikratyti demokratijos terminu pridengtos netikusios šalies valdymo sistemos, netobulos struktūros? Nėra abejonės, kad esamos partijos savo amžių atgyveno ir išsisėmė, kelia nepasitikėjimą ir pyktį. Lietuvos žmonės nebežino nei kuo tikėti, nei kuo pasitikėti. Atsidūrėme aklavietėje. Kur išeitis?

Ar yra galimybė iš esmės persitvarkyti, kad kiekvieno piliečio interesai būtų atstovaujami tiek įstatymų leidimo, tiek ir valstybės valdymo struktūrose?

Neieškokime panacėjos ar gero ir protingo dėdės, kuris ateis ir sutvarkys šalies ūkį, jo valdymą. Būkim realistais, niekas kitas mūsų problemų neišspręs. Tik mes patys. Pažvelkime, kaip paprastai, aiškiai ir logiškai galime „supjaustyti“ mūsų visuomenės socialinį „pyragą“ – moksleivija, studentija, darbininkija, valdininkija, inteligentija, verslininkija, pensininkai. Šis pjūvis pateikiamas tik kaip pavyzdys, kad geriau suprastume esmę. Supjaustyti „pyragą“ galime kaip skaitome reikalinga. Svarbus pats principas, siekimas pilnai apimti visus respublikos žmones, kad kiekvienas organiškai taptų savo socialinės grupės dalelyte, ląstele. Pavyzdžiui, jei aš studentas, esu suinteresuotas dalyvauti tos organizuotos struktūros veikloje, kuri gina mano interesus. Ir ne tik ekonominius. Studentija turi savo požiūrį ir į vidaus, ir į užsienio politiką.

Praktiškai į visą gyvenimo spektrą. Lygiai taip pat kaip ir kitų socialinių grupių žmonės. Tikslas bus pasiektas, jei žmonės pamatys ir supras, kad kažkas jais rūpinasi, kad jų mintys gali būti išgirstos, turėti įtakos sprendimų priėmimui. Tik tada atsiras stimulas būti aktyviems, savanoriškai dalyvauti veikloje, kovoti už savo socialinės grupės interesus. O vadovus išsirinks patys žmonės demokratiniais pagrindais. Aktyvių žmonių, lyderių, tikrai pakaks. Jau pasimokėme – tyla bloga byla.

Kokį juridinį statusą galėtų turėti šitokios struktūros? Šiandieną atsakyti nesiimu – galbūt partijos, sąjungos ar judėjimo. Reikalinga gilesnė analizė.

Neabejotina tik, kad kiekviena iš jų turi turėti veiklos tikslų programą ir funkcionuotų iš esmės pagal partinių organizacijų principus.

Kokių esminių teigiamų pokyčių galima būtų tikėtis:

– atstatytume tautos pasitikėjimą valdžia, parlamentu, teismais, kitomis valdžios struktūromis,

– šalies parlamentą galima būtų formuoti ne iš dabartinių butaforinių partijų karjeristų, o iš jas pakeisiančių, socialinių grupių atstovų,

– rinkėjai turėtų galimybę iškelti savo atstovus į šalies valdymo organus pagal realiai nuveiktus darbus,

– būtų eliminuota galimybė finansinėms grupuotėms, klanams per savo kišeninius deputatus prastūminėti jiems reikalingus įstatymus,

– padidėtų piliečių aktyvumas šalies valdyme,

– žmonėms nereikėtų taip aukštai „lipti į dangų“, kad būtų išgirsti.

Vietoje epilogo

Daryti kad ir kosmetinę reformą šalies mastu yra sudėtinga. Valdymo specialistai tai žino. O mums reikia atlikti kapitalinį remontą. Tai didžiulis ir sudėtingas darbas. Tačiau neturime išeities. Šiuo sunkiu šaliai metu mąstantys žmonės tai puikiai mato. Padėtis išties bloga. Tad atmeskime ambicijas, asmeniškumus, pykčius, pakabinkime mundurus su regalijomis giliai į spintą ir kibkime į darbą.

2009-05-07

Komentarai

 

 

 
  1. Rinkimų sistemos niekas pakeisti neleis. Nebūkime naivuoliais. Tam, kad taip padarytum, turi turėti valdžią ir pinigų. Turėjome vieną piniguotą valdžioje, bet jis tik darėsi pinigus ir nieko net nebandė pakeisti.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. Taip sutvarkyta sistema, kad "tradicinėms" partijoms reikia, kad į rinkimus ateitų kuo mažiau rinkėjų. Tokiu būdu į rinkimus ateis tas elektoratas, kuris balsuoja nors ir akmenimis lytų: konservatorių megztosios beretės+kunigų ganomos avelės, socdemų biurokratai. Mat 2/3 socdemų dirba valstybiniame darbe ir yra suinteresuoti, kad valdžioje būtų socialdemokratai. jei rinkimuose dalyvautų daugiau rinkėjų, tuomet ir vaizdelis po rinkimų būtų kitoks, nes atėjusios naujos partijos išbalansuotų dabartinę esančią faktiškai dvipartinę sistemą. Aišku, žmonės dažnai galvoja, kam jie reikalingi, todėl ir balsuoja kojomis (emigruoja), arba neina į rinkimus. Tokiu būdu vėl gaunasi patinė situacija. Autorius atliko puikią analizę, tačiau neatsakė į pagrindinį klausimą: kaip išeiti iį ceiknoto? Kaip sugrąžinti žmonėms viltį?

    Thumb up 0 Thumb down 0

  3. Pilietis – 2009 05 08 09:09

    Nesutinku su autoriumi, kad nereikia eiti balsuoti. Būtent tie, kurie nebalsuoja, ir kalti dėl to, kas ateina į valdžią.

    O juk straipsnio autorius neragina nebalsuoti. Jis kviečia tik susimąstyti ar nesate kvailai kurie nemato, kokia sukurpta rinkimu sistema, kuriai dauguma rinkėju padeda imituoti demokratinius rinkimus ir demokratinę santvarką Lietuvoje. Kai pilietis nemąstantis kvailys, o tokiu mūsų visuomenėje vis dar 46 procentai, niekas nebesikeis. Tad geriau pagalvokite kam jus išvis Lietuvoje reikalingi?

    Thumb up 0 Thumb down 0

  4. Dabartinė rinkimų tvarka ir aplinka primena vieną fokusą: kad ir kokį rutulį bandytų ištraukti žmogus, vistiek iškrenta juodas. Tad turėtume rūpintis būtent šitais dalykais, o pirmiausia rinkimų tvarka kaip apibrėžtesniu iš jų. Nes nepakeitus seimo rinkimų tvarkos, sunku tikėtis ir geresnio seimo, ir esmingesnių pasikeitimų valstybėje.

    Nežinau, ką straipsnio autorius mano apie rinkimų tvarkos keitimą, nei ką apie atskirus buvusius to pasiūlymus. Tik sudomino viena jo mintis:"Vienmandatėse rinkiminėse apylinkėse kandidatuoja ir dažniausiai į Seimą patenka jau partiniuose sąrašuose esantys veikėjai. " Pastebėta gerai! Ją apsvarstę, suprasime, kad vien panaikinti daugiamandatę apylinkę yra dar maža. Rinkimų tvarką reikia keisti giliau ir esmingiau. (Po 1990 metų Vidurinės Azijos šalyse — buvusiose TSRS respublikose rinkimų tvarka buvo įsivesta Lietuvos ir Rusijos pavyzdžiu. Vėliau tas šalis valdę vadukai daugiamandatę apylinkę beveik visur panaikino tais pačiais sumetimais kaip siūloma ir pas mus. Ar tai kažkiek pagerino tų valstybių tvarką, lieka didelis klausimas.)

    Kitaip sakant, reikia galvoti apie plačiau siekiančius pakeitimus, kaip pirminių rinkimų įvedimą, atskirų visuomenės sluoksnių atstovavimą ir t. t. O jeigu kam svarbi pati galutinio balsavimo tvarka, tai turbūt geriausia pasirinkti mišrią tvarką. Kalbu apie tokią, kai būna daug apylinkių ir jose balsuojama už trumpus sąrašus, pavyzdžiui 10-yje apylinkių išrenkama po 5 atstovus kiekvienoje. Kaip verta pastebėti, iš sąrašo lengviau spręsti apie renkamus asmenis, negu iš vienos pavardės. Kartu, kai apylinkėje renkami keli atstovai, sumažėja priešiškumas tarp skirtingų pažiūrų žmonių: nemalonus buvo būtent šis priešiškumas mūsų piliečiams. Tik sąrašai turi būti trumpi, kad rinkėjas galėtų sąrašą aprėpti savo dėmesiu. —-

    Šitos mano mintys gal kiek ir nukrypo nuo straipsnio turinio, bet to priežastis labai paprasta. Reta straipsnių su kurių mintimis tiek sutikčiau kiek su šito. Tad nelabai turiu ko ir pridurti, išskyrus kad tarti autoriui ačiū.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  5. Nesutinku su autoriumi, kad nereikia eiti balsuoti. Būtent tie, kurie nebalsuoja, ir kalti dėl to, kas ateina į valdžią.

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Ką dovanoti krikšto tėveliams?
Sportas tampa madingu
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Praktiškos dovanos žmonėms, besidomintiems konditerija 
Draugų rate turite žmogų, kuris kiekvieno susitikimo metu atsineša kažką saldaus? Jo šokoladiniai...

Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

„MOKI VEŽI“ atveria parduotuvių duris 
Nuo kovo 15 d., laikantis visų saugos reikalavimų, atidaromos visos šalyje veikiančios 24 „MOKI...

Grįžimas į biurą po pandemijos: ko prireiks? 
Spartėjant skiepijimo procesui ir keičiantis karantino sąlygoms, daugelis įmonių jau pradeda svarstyti apie...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (1)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...