Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Rugpjūtis 4 Trečiadienis
 

Internacionalizmą reabilituojant

2012-11-15 13:36 | Nuomonių ringas | Komentarų (3)

Vitalijus Balkus


Vitalijus Balkus

Internacionalizmas – tai sąvoka, kurią šiandien vargu ar išgirsite. Ji išnyko iš informacinės erdvės kartu su tokiomis sąvokomis kaip „klasių kova“, „darbininkų solidarumas“ ir „nacionaliniai išsilaisvinimo judėjimai“. Jaunesniam skaitytojui šis žodis apskritai nėra žinomas, o jei ir žinomas –jis suvokiamas gana paviršutiniškai, kaip, pavyzdžiui, ir terminas „tolerancija“.

Kaip atsitiko, kad tautos, tautybės, etninės grupės išliko, o jų taikios sąveikos terminas dingo?

Internacionalizmo kritikai jį visuomet spekuliatyviai tapatina su viena išraiška – proletariškuoju internacionalizmu, kuris marksistų suvokiamas kaip bendra įvairių šalių proletarų kova prieš valdančiąją klasę. Įvairių tautų darbininkų bendrumas, suvokiamas per klasinį bendrumą, savo esme yra racionalus. Kapitalistinių valstybių valdančiosios klasės, nepaisant kalbos, odos spalvos ar išpažįstamos religijos skirtumų, veikia pagal tuos pačius verslo logika paremtus dėsnius, tuo tarpu liaudis visuomet linksta į iracionalias idėjas. Religinis fanatizmas, kraštutinis nacionalizmas, šovinizmas ar sunkiai suvokiamas beviltiškai pasenusių papročių laikymasis labiau būdingi plačiajai liaudžiai, o ne valdančiajai klasei.

Anksčiau, prieš kapitalistinės globalizacijos laikotarpį, valdantieji šalių elitai puikiai išnaudodavo tautinio išskirtinumo ar „vienintelės teisingos“ religijos idėjas, nors tie patys elitai puikiai komunikuodavo tarpusavyje ir, pasikeitus konjunktūrai, greitai susitardavo net su tariamai mirtinais priešais. Šiandien irgi taip būtų, tačiau šiandien nedaug kas gali tvarkytis šalyje be svetimų įtakų. Taip elgtis gali tik Saudidų dinastija, kuri nepriklauso nuo likusio pasaulio, ir dar keli režimai. Gal nuskambės keistai, tačiau prie senamadiškai nacionalistinių valstybių galėčiau priskirti ir JAV su Rusija, o pastarojoje vis stiprėja ir „teisingiausios religijos“ idėja. Tuo tarpu Europa, nors ir apsėsta paneuropizmo idėjos, tačiau atskirų jos šalių nesieja monolitinis kultūrinis vientisumas ir jos neturi bendros istorijos. Tiksliau, istoriją turi, bet tai karų istorija, todėl europiečiai niekuomet nepasieks bendro ir visiems tinkamo jos vertinimo.

Bet grįžkime prie internacionalizmo, kuris nėra vien tarptautinės klasių kovos įrankis. Šiuolaikiniame pasaulyje greta marksistinės internacionalizmo sampratos, kuomet kiekvienos šalies darbininkai sutartinai kovoja prieš „savo“ elitus, užgimė stipri bendros kovos prieš kapitalistinę globalizaciją idėja. Tai antiglobalizmo idėja, kur kapitalistiniai elitai suvokiami kaip vientisas kūnas, prieš kurį reikia kovoti bendromis pastangomis nepaisant valstybių sienų. Atrodytų, keista: kaip prieš unifikavimą kovojantys antiglobalistai gali vadintis internacionalistais, tačiau pažvelkime į šį klausimą kitaip. Bet prieš tai esu priverstas paliesti dar vieną temą.

Globaliojo kapitalistinio pasaulio egzistencijos pagrindas – tai nuolatinis prekių ir kapitalo judėjimas. Paprasčiau tariant, globaliam kapitalizmui svarbu, kad „Coca-Cola“ gėrimus taip pat gerai pirktų Indijoje, kaip ir JAV, o pinigai pasiektų gamintoją. Štai čia nacionaliniai ir kultūriniai skirtumai kapitalui visai nereikalingi. Maža to, kapitalui tiesiog būtina sukurti terpę, kurioje apskritai niekuomet nekiltų (NE)vartojimo pavojus, sąlygotas kultūrinių skirtumų. Kaip atsakas į tokį pavojų ir saugiklis nuo vidinių konfliktų JAV buvo sukurta politkorektiškumo doktrina, kuri Europoje labai mėgstama tolerancijos pavadinimu.

Solidariais veiksmais grįstame internacionalizme pagarba tarp įvairių kultūrų yra suvokiama natūraliai ir iš esmės net nekelia diskusijų, tuo tarpu neoliberalų primestos tolerancijos atveju pats tarpkultūrinis bendravimas (būtent bendravimas, o ne bendradarbiavimas) yra artimiausias siektinas tikslas. Nieko nuostabaus, kad tolerancijos idėjas labiausiai mėgsta įvairaus plauko liberalai – nuo „aksominių“ kairiųjų iki atvirų „laisvarinkininkų“. Pirmieji malšina sąžinės kančias dėl vis didesnio atotrūkio nuo „kairės“ idėjų, o antrieji jau atvirai kalba apie unifikuotų vartotojų pasaulį.

Taigi antiglobalizmas turi visiškai aiškų internacionalų pradą. Dar aiškiau internacionalizmo idėjos matomos tarp alterglobalistų, kuomet aiškiai nurodoma, kad neoliberaliais principais paremta ekonominė integracija neišvengiama, tačiau ji anaiptol nereikalauja suvienodinti tautas.

Nieko nuostabaus, kad internacionalizmas pateko tarp nevartotinų terminų. Kiekvienam tikram liberalui kelia siaubą pati įvairių tautų ir kultūrų bendradarbiavimo idėja vardan kilnesnio tikslo nei vartojimas. Todėl greta tolerancijos kapitalas pasitelkia ir visiškai kitokius įrankius. Sunku patikėti, kad Vakarų vyriausybės nematė, kas veržiasi į valdžią Libijoje ir kas tokie Sirijos „sukilėliai“. Be abejo, matė ir puikiai žinojo, kad radikalūs islamistai – tikrai ne politkorektiškumo ir tolerancijos šalininkai, bet padėjo jiems ir padeda iki šiol.

O priežastis juk paprasta: geriau paaukoti nedidelę pasaulinės rinkos dalį ir įstumti potencialiai rizikingas šalis į nestabilumo būseną, nei nuolat spręsti galimai atsirasiančios nepatogios visuomeninės formacijos klausimą. Ne veltui sakoma, kad Venesuela su Hugo Chavezu priešaky Volstritui kelia didesnį galvos skausmą nei Talibanas su Al-Quaeda. Galų gale, kapitalas puikiai moka gauti sau reikalingus išteklius net ir karo bei nestabilumo apimtose šalyse, ką įrodo, pvz., Kongo pavyzdys.

Taip buvo sukurtas dviejų sistemų pasaulis. Vienoje pusėje – „gerosios rinkos“, kuriose triumfuoja politkorektiškumo taisyklės, kitoje – „blogosios“, turinčios klusniai aptarnauti gerąsias ir leisti jose karaliauti svetimiems, kuriems negalioja ne tik politkorektiškumas, bet net humanitarinė teisė. Taigi jaunieji liberalai, kurie braukia susižavėjimo ašaras žiūrėdami į europinius tolerancijos pavyzdžius, geriau pasidomėtų tuo, ką didžiosios ES kompanijos išdarinėja Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose.

Straipsnio pradžioje paminėjau dar vieną pamirštą terminą – „nacionalinio išsilaisvinimo judėjimai“. Taip buvo vadinami antikolonijiniai ir antiimperialistiniai judėjimai, kurie siekė ne tik savo šalių nepriklausomybės, bet ir bandė sukurti nekapitalistines santvarkas. Atrodytų, kuo čia dėtas internacionalizmas? Tačiau tai, ką anuomet vadino antiimperializmu, šiandien puikiai atsispindi antiglobalistų ir alterglobalistų veikloje.

Beje, atsiradus pakankamai daug nekapitalistinės ekonomikos valstybių, buvo sukurta dabartinių alterglobalistų trokštama globalios nekapitalistinės bendrosios rinkos idėjomis paremta organizacija – „Ekonominė savitarpio pagalbos taryba“, kuri baigė savo egzistavimą kartu su socialistinio bloko griūtimi. Bet apie tai nekalbėsime, nes tai plati tema.

Taigi kyla klausimas – kokį pagarbaus kultūrinio bendradarbiavimo būdą pasirinksime: ar reabilituosime internacionalizmą, ar liksime su politkorektiškumu ir tolerancija? Savitarpio pagarba yra ne tik natūrali, bet ir neišvengiama siekiant bendrų tikslų, o šie tikslai yra tie patys ir dirbančiam vokiečiui, ir dirbančiam kongiečiui, ir dirbančiam lietuviui, kuriuos išnaudoja pelno siekiantys vietiniai kapitalistai bei oligarchai. Internacionalizmas siūlo bendrą kovą prieš juos, o ką be gero elgesio normų gali pasiūlyti politkorektiškumą propaguojantys neoliberalai?

Komentarai

 

 

 
  1. “Kai skamba šūkiai „Pažabokime emigraciją kartu“ (“pas “delfistus”)

    KOMENTARAS

    Rašinyje radau nemažai prasmingų minčių. Tik kai kurie išsakyti teiginiai primena standartines vadovėlines tiesas ir ta prasme jie – nuobodesni. Problema ta, kad vadovėliai rašomi skirtingose šalyse tų specialistų, kurie sugeba prisitaikyti prie ten esančios politinės sistemos ypatumų. Manau, kad kur kas prasmingiau į emigracijos ir imigracijos problemas pažvelgti platesniu, t.y. globalistiškesniu ir bendrahumaniškesniu požiūriu. Pradėti aiškintis prasmingiausia gal būtų nuo Žmogaus, kaip protingos būtybės (homo sapiens) išskirtinio vaidmens Žemėje. Išsaugoti pasaulyje viską, kas mūsų supratimu yra vertinga ir prisidėti prie įvairių vertybių kūrimo – bene svarbiausios žmogaus užduotys.

    Pirmiausia, privalome sugebėti apsaugoti Žemę nuo jos suniokojimo tam, kad joje išliktų normalios sąlygos visoms gyvoms būtybėms. Tam būtina saugoti gamtą, jos išteklius, užkirsti kelią naikinantiems karams ir t.t. Sukaupus pakankamai žinių ir galimybių žmonijos lauks ir siekis apsisaugoti nuo kosminių kūnų naikinančios intervencijos bei bandymas giliau suvokti mūsų egzistavimą Visatos platybėse. Visi paminėti komponentai liečia visą žmoniją, nežiūrint į jos pasiskirstymą pagal rases, religijų išpažinimą, valstybių sienas, tautiškumą, sietiną su kalba ir kultūra.

    Jei mes pripažinsime žmogaus tieses gyventi pagal jo norus ir siekius, nedarant jokios nusikalstamos veiklos, tai ir supratimas bei skausmas dėl emigracijos problemų gerokai atlėgs. Pateiksiu vieną, kiek kraštutinį pavyzdį. Jei asmuo negali įsiterpti į darbo rinką, jei jo šeima priversta kęsti didelius nepriteklius, tai ar jam nėra prasmingiau pasirinkti? Gal būtent labiau ekonomiškai išsivysčiusioje pasirinktoje šalyje jam visa tai pavyks sėkmingai išspręsti. Lietuviai jau “neemigruoja” gyvuliniuose vagonuose į tolimus Rytus žeminių iki speigų kasti. Jie netgi neskuba vykti į, taip vadinamas, trečiasias šalies. Dažniausiai pasirenkamos tos valstybės, kuriose socialinės ir darbo garantijos bei apmokėjimas už jį būna aukštesniame lygyje. Tad ar kas nors turi moralinę teisę tokiems išvykėliams pasakyti, kad jis neturi teisės net laikinai palikti savo gimtą šalį? Manau, kad tokios teisės neturi nei valdžia, nei visi čia gyvenantys tautiečiai. Tai asmeninė žmogaus apsisprendimo teisė ir ji demokratinėje šalyje privalo būti pripažinta.

    Kiekviena tauta prasmingai stengiasi išsaugoti savo identitetą. Kiekvine kalba, kultūra ir tradicijos yra ne tik tos valstybės, kurioje tauta gyvena, bet ir viso Pasaulio dvasinio turto dalelė. Padėti tai išsaugoti yra kiekvienos valstybės užduotis, nežiūrint kokiame plačiame ariale yra išsidėstę vienos ar kitos tautos atstovai. Kada valstybė ne tik nepadeda ar nepakankamai padeda minėtų vertybių išsaugojimui, kartais netgi atiminėja išvykusiems turimas šalies pilietybes, tai situacija tampa sudėtinga, o kartais net atgrasi. Milijonas svečiose šalyse gyvenančių lietuvių dažnai moka ir sugeba ne tik išsaugoti tą dvasinį peną, kurį jiems teikia sava tauta, bet ir moka perimti kitos šalies vertybes. Taip tautiečio dvasinis pasaulis tampa dar turtingesnis. Jau nekalbant apie galimybes užsitikrinti normalų pragyvenimo lygį, leidžiantį netgi padėti Lietuvoje likusiems giminaičiams. Keturi milijardai emigrantų atsiunčiamų litų per metus ženkliai pagerina Lietuvos ekonominį gyvenimą. Apie tai taip pat verta prisiminti, prieš spjaudantis emigravusių pusėn.

    Pasakysiu dar daugiau. Lietuvių tauta visumoje yra darbšti ir gabi tauta. Jos atstovai, prisidėdami prie tų šalių, kuriose gyvena, biudžetų sudaro galimybes tų šalių administracijoms skirti nemažas sumas Lietuvos rengiamiems projektams ar gyventojų paramai. Be to, daug lietuvių siunčia pozityvią žinią apie mūsų Lietuvos valstybę ir jos atstovų gebėjimus, kurie dažnai tikrai nebūna maži. Tokios reklamos už pinigus net nenusipirksi. Įvertinti jos prasmę gali ne tik tarptautinėje erdvėje dirbantys mokslininkai ar verslininkai, bet ir kitų sričių specialistai, kuriems tenka bendrauti su pasauliu. Tad emigrantai savo gimtai šaliai, manau, atsilygina netgi su kaupu. Turiu nuomonę, kad tas pusė milijono tautiečių, kurie emigravo atgavus Nepriklausomybę vargu ar būtų tiek gavę atlygio, jei būtų likę sudėtingose sąlygose ir aplinkybėse čia.

    Norint užtikrinti valstybės normalų funkcionavimą, būtina stengtis, kad ir Lietuvoje būtų užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos. Tam būtina ryškiai sumažinti finansinį šešėlį, kurti naujas darbo vietas, panaikinti korupciją ir kontrabandą. Visam tam vadovaus naujai išrinkta valdžia. Nors kyla daug abejonių dėl jos gebėjimų ir sąžiningumo, tačiau vis tiek verta palinkėti, kad viskas vyktų geriau, negu galima tikėtis. Kai taip bus, emigrantai sugriš didesniais tempais, negu dabar. Žinoma, ne visi, bet tie, kurie atvyks gyventi į Lietuvą, turės savo darbo praktikoje naujas patirtis, kurios galės prisidėti prie mūsų bendrų tikslų. Jei mes stipriai pajusime tautinės vienybės siekį, sugebėsime ne tik išsaugoti savo visus tautinius privalumus, bet ir sukurti naujas savos kultūros bei tradicijų apraiškas. Tautos tobulėjimo procesas niekada neturi stagnuoti. Tai mūsų visų tautiečių rankose. Ir Lietuvoje, ir svečiose šalyse gyvenančių.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. Ar Tamstai neatrodo,kad per daug šudo primalei?
    Nedaryk ateityje tokių klaidų.
    Ateityje rašyk taip:”Išrinktoji tauta jaučiasi nesaugi apvalioje Žemėje,todėl ieško būdų kaip tą desperatišką baimę prigesinti”.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  3. Ir as palaikau “internacionalistu” pravedama ribibilitacija.Anksciau pas save maskolijoj zmones vadino “cernazopais” -siandien -“veidas kaukazietiskos nacionalnasties”.Vovocku kultura.O tai,kad tokios “nacionalnasties” nera -tai chuinia.Svarbu,kad graziai skamba.

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Ką dovanoti krikšto tėveliams?
Sportas tampa madingu
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Dovanos sužadėtuvių proga: kaip pasveikinti įsimylėjėlius? 
Neseniai susižadėję draugai pakvietė paminėti ypatingą įvykį? Nėra dvejonės, dalintis džiaugsmu – smagu,...

Tabu temos poroje – kaip jų atsikratyti? 
Jaučiate, kad mylimas žmogus su jumis nėra šimtu procentų atviras? Normalu, visiems pasitaiko...

Praktiškos dovanos žmonėms, besidomintiems konditerija 
Draugų rate turite žmogų, kuris kiekvieno susitikimo metu atsineša kažką saldaus? Jo šokoladiniai...

Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (1)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...