Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
2021 Sausis 28 Ketvirtadienis
 

Genetikė prof. S. Jarmalaitė: kurie koronaviruso testai patikimi ir ar verta masiškai testuoti populiaciją

2020-04-07 12:53 | Naujienos | Komentarų (1)

prof. dr. (HP) Sonata Jarmalaitė

Pasauliui susidūrus su nauju virusu SARS-CoV2 ir nauja, jo sukeliama COVID-19 liga, staiga plačiai pradėta kalbėti apie testavimo svarbą. „Išties, kai infekcija plinta praktiškai nesustabdomai, ligos eiga varijuoja nuo besimptomės iki staigių letalių išeičių, nėra vakcinos ir efektyvaus gydymo būdo, infekcijos nustatymas testu ir infekuotųjų izoliavimas yra vienintelė patikima ligos kontrolės priemonė. Tai kas gi yra tie testai, kokie jie, ką ir kada testuoti, ar verta testus kartoti ir kada?“ – aktualius klausimus vardija prof. dr. (HP) Sonata Jarmalaitė.

Koronaviruso infekcijai nustatyti naudojami dviejų tipų testai. Vieni testai skirti aptikti viruso genetinę medžiagą (RNR). Jiems atlikti naudojamas genetinio testavimo metodas, vadinamas atvirkštinės transkripcijos polimerazine grandinine reakcija arba RT-PGR. Dažniausiai RT-PGR atliekamas naudojant jautrią realaus laiko RT-PGR technologiją, su kurios pagalba nosiaryklės ir/ar ryklės ėminiuose greitai ir patikimai aptinkame viruso RNR. Genetinis testas informatyvus, kai atliekamas ankstyvame infekcijos etape (pirmąją savaitę), kol viruso gausu viršutiniuose kvėpavimo takuose. Kita technologija – serologiniai testai – pasitelkiama tiriant paciento kraujyje žmogaus imuninio atsako į virusą produktus – antikūnus. Tyrimui naudojami imunofermentiniai ir kiti imuninės analizės metodai. Tyrimas informatyviausias 7-11 infekcijos parą, t.y. ne ūminėje infekcijos fazėje.

Genetiniai testai pirmiausia atliekami asmenims, turintiems pagrindinius COVID-19 simptomus (karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas), siekiant laiku diagnozuoti ir pagydyti ligą. Genetiniu testu patvirtinus COVID-19 ligą pacientai nedelsiant izoliuojami specializuotuose infekcinių ligų skyriuose, esant lengviems simptomams – gydosi namuose. Taip pat, genetiniais testais tiriami didžiausios COVID-19 rizikos asmenys, grįžtantys iš pandemijos apimtų šalių ar esantys artimame kontakte su infekuotais asmenimis. Didelėje COVID-19 rizikoje taip pat yra aktyvūs pandemijos valdymo dalyviai – medikai, visuomenės sveikatos ir kiti specialistai bei savanoriai, atsakingi už ėminių surinkimą ir tyrimą, gabenantys ar tikrinantys grįžtančius iš COVID-19 protrūkio zonų. Rizikos asmenų testavimas padeda izoliuoti infekuotus asmenis ir užkirsti kelią tolimesniam viruso plitimui.

Italijoje atlikus lokalios gyvenvietės populiacinį testavimą, paaiškėjo, kad pusė SARS-CoV-2- teigiamų asmenų buvo besimptomiai koronaviruso nešiotojai, taigi populiacinis testavimas taip pat yra prasmingas. Yra dar viena grupė rizikos asmenų, kuriai genetiniai testai būtų labai svarbūs – tai imunosupresinį gydymą gaunantys pacientai, tarp jų – onkologinėmis ligomis sergantys pacientai aktyvaus gydymo fazėje. Pradedant chemoterapijos ar radioterapijos kursą būtų prasminga atlikti SARS-CoV-2 genetinį testą, nes gydymas nuslopins imunitetą ir gerokai sumažins šansus organizmui pačiam įveikti virusą.

Ar genetiniai testai patikimi? Validuoti, didelėse imtyse įvertinti testai – taip. Dar jie turėtų būti vykdomi akredituotose laboratorijose, taikant standartizuotus protokolus. Ar įmanoma tokia kokybė, kai testo prireikė staiga, netikėtai? Aišku, kad ne. Laimei, klinikinėje diagnostikoje taikomas ne vienas genetinis testas, todėl klinikinės laboratorijos yra pasirengusios skubiai įsidiegti naujus testus, adaptuoti protokolus. Tik ar visada teigiamas testas reiškia infekciją? Ne, nes kartais tai gali būti ėminio ar reagentų tarša. Ar visada neigiamas testas rodo infekcijos nebuvimą? Taip pat, ne. Vėlesnėse infekcijos fazėse virusas keliauja į apatinius kvėpavimo takus ir nosiaryklės ėminys tampa neinformatyvus. Ilgai ar netinkamai laikant ėminį RNR suyra ir nebeaptinkama RT-PGR. Be to, virusas gali pakisti – mutuoti – ir testas jo nebepažins. Todėl kitose šalyse periodiškai sekvenuojamas SARS-CoV-2 genomas, patikslinama tiriamoji seka. Lietuvoje, kur turime plačią įvežtinių SARS-CoV-2 tipų paletę, toks tyrimas tikrai praverstų. Testavimo laboratorijose dirbantys specialistai visas šias testo problemas žino ir imasi priemonių, kad išvengtų klaidingų rezultatų. Dar verta priminti, kad tyrimas nėra pigus, procesas trunka iki 12 val., reikalauja kvalifikuotų specialistų ir modernios įrangos. Laimei, Lietuvoje klinikoms mielai talkina mokslo įstaigos – patarimais, specialistais, įranga. O reikalavimai daugybės etapų naujo testo įdiegimui klinikoje pasidavė prieš koronaviruso grėsmę.

Serologinis testas imunofermentiniu ar kitu būdu aptinka virusui specifinius antikūnus IgM, IgA, IgG kraujo serume. Jų kraujyje gausiausia praėjus bent savaitei nuo užsikrėtimo. Kol kas nėra žinoma, kiek ilgai šie antikūnai lieka kraujyje, ar imunitetas virusui yra ilgalaikis. Vis plačiau naudojami greitieji imunotestai, kai kapiliariniame kraujyje (iš piršto) ar seilėse tiriami tik IgM ir IgG antikūnai. Tačiau šiuos greitus testus vargiai galime naudoti infekuotų asmenų atrankai tolimesniam genetiniam testavimui. Jie neinformatyvūs ankstyvoje ligos fazėje (jautrumas vos keli procentai), o aptikus antikūnus vėliau – tiesiog sužinome, kad organizmas kovojo ar tebekovoja su virusu. Tuomet sprendimai priklauso nuo simptomų – izoliuojami simptominiai asmenys, o besimptomiai teigiami asmenys traktuotini kaip pasveikę. Tačiau jei serologinis testas neigiamas, negalime būti tikri, kad kontakto su virusu nebuvo – galbūt tai ankstyva ligos fazė, kai antikūnai dar nesusidarė, arba kontaktas su virusu buvo praeityje ir antikūnų kiekis sumažėjo. Serologiniai testai yra greitesni, pigesni, plačiai prieinami rinkoje, bet jų teikiama informacija gan neapibrėžta. Tikintis, kad imunitetas koronavirusui išlieka, po pandemijos šie testai padės identifikuoti nesirgusius asmenis, kuriems pirmiausia reikės skiepų, parodys bendras infekcijos apimtis populiacijoje. Dar žinoma, kad imunoteigiamų donorų kraujas gali padėti sunkia COVID-19 forma sergantiems pacientams. Tokį gydymo būdą neseniai patvirtino FDA (Amerikos Maisto ir vaistų administracija). Patikimam infekcijos testavimui šiuo metu kuriami greitieji genetiniai testai. Toks testas viruso RNR detektuoja per kelias minutes, pats prietaisas nedidelis, lengvai transportuojamas. Vieną tokį testą FDA jau patvirtino.

Ar verta masiškai testuoti populiaciją? Vuhane per trumpą laiką buvo įrengta 2 tūkst. kvadratinių metrų COVID-19 testavimo laboratorija, pavadinta „ugnies akimi“, galinti ištirti virš 10 tūkst. ėminių per dieną. Kovo mėn. pradžioje Kinijoje pasiektos 50 tūkst. testų apimtys per dieną, kas leido izoliuoti teigiamus atvejus ir sustabdyti ligos plitimą. Ši strategija – testavimas ir teigiamų atvejų izoliavimas kol kas lieka vienintele pandemijos suvaldymo strategija, duodančia teigiamus rezultatus.

Ar verta testus kartoti ir kada? Genetinio testo neigiamas rezultatas COVID-19-teigiamam atvejui reiškia ligos pabaigą. Jis daromas 14 dieną po infekcijos nustatymo ir kartojamas du kartus 24 val. intervale. Ar verta kartoti neigiamą testą? Esant simptomams ar rizikingiems kontaktams – taip. Kitais atvejais – pataupykime testus ir specialistų darbo laiką rizikos atvejams tirti.

Kaip atrodo Lietuva bendroje testavimo apimčių statistikoje? Nuo karantino pradžios atlikome virš 25 tūkst. testų, per dieną šiuo metu veikiančios 9 laboratorijos ištiria apie 2 tūkst. ėminių. Jei šiuos skaičius paverstume lengvai palyginamu rodikliu, Lietuvos testavimo intensyvumo rodiklis (8,5 tūkst. testų 1 mln. gyventojų) yra palyginus geras. Lenkiame ispanus ir prancūzus, atsiliekame nuo Estijos, Norvegijos, Izraelio, Italijos, bet dideles testavimo apimtis pasiekėme laiku ir šiame lygmenyje esame pasirengę sutikti infekcijos plitimo piką. Dar lieka išspręsti klinikinės parengties problemas – didinti intensyvios terapijos lovų kiekį, apmokytų ir asmens apsaugos priemonėmis pilnai aprūpintų specialistų kiekį. Regis, šia kryptimi sėkmingai judama.

Apie autorę

Prof. dr. (HP) Sonata Jarmalaitė yra Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas. Genetikos profesorė, vyriausioji mokslo darbuotoja (medicinos biologė), 2018 m. Lietuvos mokslų premijos laureatė už darbų ciklą „Naujos kartos vėžio žymenys“ (2003–2017). 2019 m. liepos 6 d. prof. Sonata Jarmalaitė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2019 m. kovo 6 d. prof. Sonatai Jarmalaitei įteikta Lietuvos mokslo premija už mokslinių darbų ciklą, skirtą šiuolaikiniams vėžio žymenims ir naujos kartos vėžio testų sukūrimui bei pritaikymui klinikinėje praktikoje.

Komentarai

 

 

 
  1. C I R K A S …, o po to graudžios ašaros?
    ——
    “Italijoje atlikus lokalios gyvenvietės populiacinį testavimą, paaiškėjo, kad pusė SARS-CoV-2- teigiamų asmenų buvo besimptomiai koronaviruso nešiotojai, taigi populiacinis testavimas taip pat yra prasmingas.”
    ——
    Reiškia, temperatūros matavimas (oro uostuose ir…) buvo cirkas dėl akių dūmimo. (Apie tai jau rašiau anksčiau).

    Karantinas yra cirkas, nes jo TIKSLAS “plokščia kreivė”, o ne ryžtingas Koronos sudorojimas. Atvirai nuo pat pradžių buvo kalbama – visi turėsime prasirgti. Iš kur, ir dėl ko tokia kapituliacinė logika su visomis iš to išplaukiančiomis pasėkmėmis?

    Azijatai RYŽTINGAI tvarkėsi, ir panašu kad pasiekė puikių rezultatų. Baltieji (Europoidai) RYŽTINGAI siekia persigti tuo pačiu prisiimdami labai miglotas sveikatos pasėkmes, ir taip pat galimai sunkias pasėkmes reprodukcinėm funcijom – baltųjų genofondo įtaka baltųjų rasės išnykimui. (?)
    Visa tai vyksta :
    1. Su pačių baltųjų “iniciatyva”. Iškreiptas karantino taikymas, o vėliau neadekvatus to paties karantino lengvinimas, byloja ir apie “kitokius tikslus”. Gediminas Navaitis tiesioginėje TV laidoje užsiminė apie… valdžios slepiamus dalykus !
    2. Su “tyliu” pačių baltųjų pritarimu. Intelektinis elitas tyli ! O minia (96%), pasiryžusi užkapoti kiekvieną analitiškumo ir kritiškumo proveržį.
    3. Su labai ryžtingu, (įvairių) neva samokslo teorijų puolimu. Ar pastebėjote, kad puolantieji sąmokslo teorijas patologiškai bijo susėsti prie apvalaus stalo kartu su taip vadinamų sąmokslo teorijų šalininkais !!! Išvados peršasi pačios…
    4. Su demokratine žiniasklaida ratu apeinančia “kitokia” nuomonę. Matyt yra ir tokių fobijų.

    Kol kas vyksta cirkas.
    O kas vyks, kai cirkas išvyks?!
    Budėk, sąmoningas žmogau, kad paskui nereikėtų savo pirštus graužti !!!

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Kalbų mokymasis nuotoliniu būdu: ar jis kokybiškas?
Santaros klinikos dėl COVID-19 nestabdo ir kitų gyvybiškai pacientams svarbių paslaugų
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Kalėdos – puikus metas nudžiuginti ne tik kitus, bet ir save 
Vis labiau artėjant Kalėdoms daugelis pradeda ieškoti dovanų artimiesiems ir skiria tam nemažai...

Kaip išsirinkti tobulą kvapą namams? 
Namų kvapai padeda sukurti norimą atmosferą: prabangią, gaivią, atpalaiduojančią ar bet kurią kitą....

Užuolaidos: šiek tiek iš istorijos 
Užuolaidos sutinkamos daugumoje erdvių. Jos tokios įprastos, kad daugelis retai kada susimąsto, kaip,...

Kaip išlaikyti motyvaciją sportui namuose? 
Drastiškai pasikeitus mūsų kasdieniam gyvenimui vis dažniau susimąstoma, kaip palaikyti fizinį aktyvumą. Tai...

Burnos ir bendra organizmo būklė – kaip jos susijusios? 
Burnos ertmės sveikata yra glaudžiai susijusi su bendra organizmo būkle. Todėl pastebėjus dantų,...

Nuotekų valymo įrenginiai: kokie mitai sklando apie juos? 
Biologiniais nuotekų valymo įrenginiais šiais laikais naudojasi nemaža dalis gyventojų. Dideliu efektyvumu pasižyminti...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
Prezidentas: Seimo darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
Nepritarta Seimo nuotolinio darbo reglamentavimui (2)
Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją,...
Lietuva toliau grimzta į skolas:  vidaus rinkoje pasiskolino 30 mln. eurų
Finansų ministerija informavo, kad Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (1)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
„Luminor“ ir SEB bankai „Agrochemai“ suteikė 100 milijonų eurų sindikuotą paskolą
Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti žemės ūkio paslaugų ir prekybos bendrovė...
Kaip sutaupyti įrengiant naują būstą?
Lietuvoje kasmet pastatoma tūkstančiai nuosavų namų, dešimtys, jeigu ne šimtai...
Krašto apsauga   Užsienis
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
Kazlų Rūdos poligone treniravosi Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos (1)
Kovo 20 d. Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (8)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (2)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...