Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
ekozoe.lt
2022 Sausis 19 Trečiadienis
 

G. Nausėda Jungtinėse Tautose prabilo apie Baltarusijos hibridinę ataką: Turime aiškiai pareikšti, kad žmonėmis negalima naudotis kaip įrankiais

2021-09-21 20:40 | Naujienos | Komentarų (4)

Nuotr. iš lrp.lt

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba, pasakyta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 2021 m. rugsėjo 21 d.

Pone Prezidente,

Ekscelencijos, ponios ir ponai,

šiais metais nepriklausoma Lietuvos valstybė mini ypatingą sukaktį. Prieš trisdešimt metų Lietuvos Respublika tapo Jungtinių Tautų nare.

Tarptautinio pripažinimo siekėme nuo pat nepriklausomybės atkūrimo – nuo 1990 metų kovo mėnesio. Tapusi Jungtinių Tautų nare Lietuva tapo ir visateise tarptautinės bendruomenės nare. Tai įgalino mus siekti taikos, ginti žmogaus teises ir veiksmingai prisidėti prie daugiašališkumo.

1992 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje buvo priimtas svarbus sprendimas – raginimas visiškai išvesti užsienio karines pajėgas iš Baltijos valstybių teritorijos. Tai buvo stipri pasaulinio solidarumo išraiška. Tokio solidarumo mums vis dar dažnai reikia ir šiandien!

Pastaraisiais metais supratome, kad jokia šalis negali įveikti pasaulinių iššūkių viena. Tik viso pasaulio pastangos padėjo mums sušvelninti COVID-19 pandemijos pasekmes.

Ši kova dar nebaigta. Bet, esu įsitikinęs, kad esame teisingame kelyje.

Kelias pirmyn veda plačiai naudojant saugias ir veiksmingas vakcinas. Mums reikalingas aktyviai veikiantis pasaulinis dalijimosi vakcinomis mechanizmas, kuris padėtų apsaugoti kiekvieną, taip pat ir pažeidžiamiausius asmenis.

Nerimą kelia tai, kad pandemija dar labiau didina skurdą ir nelygybę pasaulyje. Pasaulio gyventojus skaido vis didėjantis atotrūkis švietimo, socialinės apsaugos ir skaitmeninio junglumo srityse.

Šiuo metu milijonai žmonių patiria sunkumų dėl pavojingos infodemijos. Ji taip pat kelia daug kančios ir prisideda prie daugelio ankstyvų mirčių. Todėl norėčiau pasveikinti Jungtinių Tautų pastangas kovojant su neteisinga ir klaidinančia informacija, ypač pasitelkus „Verified“ iniciatyvą. Tokia informacija kelia vis didesnę grėsmę mūsų visuomenėms. Kad galėtume įveikti įvairias manipuliacijos rūšis, reikalingas holistinis požiūris ir konkretūs nauji būdai, padedantys geriau nustatyti, analizuoti ir atskleisti dezinformaciją.

Ponios ir ponai,

įvairios slapto spaudimo formos ir hibridinės atakos yra glaudžiai susijusios su daugelyje pasaulio šalių prastėjančia situacija saugumo srityje. Esame matę, kaip autoritarinės valstybės vis didina savo karinius pajėgumus ir vis intensyviau smurtu malšina politinę opoziciją, laisvą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę. Tokie režimai jau ne sykį parodė savo norą kelti grėsmę mūsų taikai, saugumui ir gerovei.

Mes atsisakome šį elgesį priimti kaip naują realybę. Todėl Lietuva visiškai palaiko raginimus gerbti žmogaus teises visose šalyse. Turi būti nuodugniai ištirti atvejai, kai politiniai aktyvistai ir žmogaus teisių gynėjai yra kankinami ir nužudomi.

Mes taip pat smerkiame Rusijos pastangas daryti spaudimą Lietuvos teisėjams ir prokurorams, tiriantiems 1991 metais okupacinės Sovietų armijos Lietuvoje įvykdytus žiaurumus. Lietuva ragina visas valstybes nevykdyti su šia byla susijusių tarptautinių arešto orderių.

Taip pat su dideliu liūdesiu prisimenu praėjusių metų įvykius Baltarusijoje, kai buvo brutaliai numalšintas tikras protesto judėjimas, paskatintas suklastotų prezidento rinkimų. Tildoma nepriklausoma pilietinė visuomenė ir žiniasklaidos organizacijos, o šimtai žmonių – suimti, žiauriai mušami ir kankinami.

Neatsakingi Baltarusijos režimo veiksmai gali turėti didesnį poveikį tarptautiniam saugumui. Mes buvome to liudininkai gegužės 23 d., kai buvo užgrobtas ir priverstinai nutupdytas „Ryanair“ orlaivis. Tai buvo akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Tokie veiksmai turi būti laikomi valstybės remiamu teroristiniu aktu.

Baltarusijos režimas taip pat išbando naujus hibridinių veiksmų metodus. Jau keletą mėnesių Lietuva reaguoja į beprecedentę hibridinę ataką. Dirbtinai sukūrusi ir nukreipusi nelegalios migracijos srautus, Baltarusija siekia daryti politinį spaudimą Europos Sąjungai.

Lietuva griežtai atmeta tokį mėginimą kurstyti nesantaiką ir ragina Jungtines Tautas šį klausimą spręsti. Mes visi turime aktyviai kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu, išardyti nelegalių prekiautojų žmonėmis veiklos modelį ir atgrasyti migrantus nuo rizikavimo savo gyvybe. Reikalingos rimtos diskusijos apie tai, kaip neleisti vienai šaliai, pasitelkus neteisėtą migraciją, daryti spaudimo kitai šaliai. Turime aiškiai pareikšti, kad žmonėmis negalima naudotis kaip įrankiais.

Be to, visai neseniai Baltarusija padarė dar vieną pasipiktinimą sukėlusį veiksmą – pradėjo komerciškai eksploatuoti nesaugią branduolinę jėgainę, esančią šalia sienos su Lietuva. Ignoruodamas ne vieną nerimą keliantį incidentą ir nesilaikydamas svarbiausių tarptautinių saugumo standartų, Baltarusijos režimas dar sykį parodė visišką atsakomybės jausmo stoką.

Mano įsitikinimu, būtų didžiulė klaida su tokiais pažeidėjais elgtis taip pat kaip su klimatui nekenkiančiais gamintojais, kurie gerbia aplinką ir laikosi branduolinės saugos taisyklių. Baltarusijos branduolinės jėgainės klausimo sprendimas – be galo svarbus mūsų aplinkai, nes tai yra visų Europos žmonių saugumo klausimas.

Ponios ir ponai,

jau septyneri metai tęsiasi karinė agresija prieš Ukrainą bei neteisėta Krymo okupacija ir aneksija. Šie veiksmai pažeidžia tarptautinę teisę, Jungtinių Tautų Chartiją bei Helsinkio galutinio akto nuostatas. Jie turi būti visuotinai pasmerkti.

Privalome sustiprinti Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką. Taip pat labai svarbu užtikrinti vietinių civilių gyventojų teises ir laisves. Sveikinu Ukrainos pastangas išlaikyti šį klausimą darbotvarkėje įsteigus Tarptautinę Krymo platformą.

Lietuva gerbia Ukrainos europinį ir euroatlantinį pasirinkimą ir toliau remia šiuo neramiu laikotarpiu vykdomas reformas. Šių metų liepos mėnesį, siekdami konsoliduoti tarptautines pastangas, mes padėjome Vilniuje surengti Ukrainos reformų konferenciją.

Šiuo metu taip pat matome, kaip prastėja žmogaus teisių ir saugumo padėtis Sakartvelo regionuose Abchazijoje ir Cchinvalyje. Okupacinių pajėgų agresyvūs veiksmai, pavyzdžiui, teritorijų užgrobimas po žingsnį, judėjimo ribojimas ir neteisėti sulaikymai, trukdo vietinių žmonių gyvenimui. Mūsų pareiga – priversti agresorių atsakyti už savo veiksmus. Tarptautinė bendruomenė taip pat galėtų atkreipti ypatingą dėmesį į išsamų Padniestrės konflikto sureguliavimą, remdamasi Moldovos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas.

Ponios ir ponai,

mums nuolat primenama apie poreikį išsaugoti tarptautinėmis taisyklėmis pagrįstą tvarką. Kadangi mes ją paveldėjome, mūsų pareiga – perduoti ją kitoms kartoms. Tarptautiniais klausimais turime apgalvoti savo veiksmus ir vykdyti savo įsipareigojimus bei pareigas.

„Atviro dangaus“ sutartis, Vienos dokumentas, Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutartis ir daug kitų susitarimų yra labai svarbūs didinant pasitikėjimą tarptautiniu saugumu. Susiduriant su naujais iššūkiais turi vyrauti suvereniteto principai, nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas.

Kad Jungtinės Tautos liktų aktualios ir stiprios, reikalinga veiksmingai dirbanti Saugumo Taryba. Kiekvieną sykį, kai Saugumo Taryba nesiima veiksmų, paskatinama agresija ir iškyla grėsmė visai daugiašalei sistemai. Todėl Lietuva labai remia iniciatyvą dėl veto teisės apribojimo Saugumo Taryboje didelio masto sisteminio smurto, genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui atvejais.

Norėdami išreikšti stiprų Lietuvos pasiryžimą įgyvendinti tarptautinę darbotvarkę žmogaus teisių srityje, taip pat siekiame tapti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare 2022–2024 metais.

Jeigu būtų išrinkta, Lietuva ypatingą dėmesį skirtų žmogaus teisių gynėjų, vaikų, žmonių su negalia ir asmenų, gyvenančių konfliktų zonose, teisių gynimui. Mes ir toliau ginsime moterų ir mergaičių teises, taikių susirinkimų ir asociacijų laisves, religijos ir įsitikinimų laisves bei pasisakysime už galimybės gauti informacijos užtikrinimą ir žurnalistų saugumą.

Siekdama įgyvendinti šiuos pažadus, Lietuva pasinaudos savo patirtimi, įgyta būnant įvairių Jungtinių Tautų organizacijų nare. Šiuo metu pirmininkaudama Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) Vykdomajai valdybai, Lietuva deda pastangas tarptautiniu mastu, siekdama apsaugoti vaikų gyvybes ir ginti jų teises.

Siekdama pokyčių, Lietuva taip pat pateikė savo kandidatūrą rinkimuose į UNESCO Vykdomąją valdybą 2021–2025 m. laikotarpiui. Esame pasirengę remti UNESCO misiją ir įgaliojimus bei prisidėti prie šios organizacijos efektyvesnės, labiau atliepiančios veiklos ir siekio rasti tvarių sprendimų.

Ponios ir ponai,

dabar norėčiau atsigręžti į didžiausią mūsų laikų iššūkį – klimato kaitą.

Naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos[1] ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad būtiniems sprendimams ir realiems veiksmams turime labai nedaug laiko.

Lietuva visiškai pritaria Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus raginimui „daryti skubius ir drąsius žingsnius, kad būtų įveikta trejopa klimato sutrikdymo, biologinės įvairovės praradimo ir mūsų planetą naikinančios taršos krizė“. Labai svarbu, kad kiekviena šalis dalyvautų artėjančioje 26-ojoje bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP26) Glazge su plačiausio užmojo pasiūlymais.

Lietuva siekia savalaikio perėjimo prie atsparios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi pasiekti su tuo susijusius Europos Sąjungos tikslus. Neseniai patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje yra nustatyti tikslai Lietuvai: išmesti į aplinką 70 procentų mažiau teršalų nei 1990 metais ir iki 2050-ųjų tapti neutralaus poveikio klimatui šalimi.

Kad priklausomybės nuo iškastinio kuro atsisakymo pastangos būtų sėkmingos, reikalingas platus visuomenės palaikymas. Tai turėtų atverti naujų didelių galimybių ir duoti naudos, susijusios su pažangiu žaliuoju ekonomikos augimu, užimtumu, geresne gyvenimo kokybe, visuomenės sveikata ir biologine įvairove.

Perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos yra neišvengiamas. Šiuo metu aktualiausias klausimas – kas pirmas turės naudos.

Lietuva jau anksčiau pasinaudojo savo galimybėmis anksti atlikti skaitmeninę pertvarką, pažangiai pertvarkė šiuolaikinę informacijos ir komunikacijos infrastruktūrą, taip paskatinusi spartų skaitmeninės ekonomikos augimo šuolį. Tokiu pačiu būdu ketiname dirbti žaliosios pertvarkos atžvilgiu.

Ponios ir ponai,

mes visuomet gyvenome viename pasaulyje. Bet tik neseniai buvome priversti pripažinti faktą, kad mes visi esame už jį atsakingi.

Dabar suprantame, kad turime dėti pastangų. Turime aktyviai kurti savo bendrą ateitį. Jau neturime laiko pasyviai stebėti.

Mums tikrai reikia žmogaus teisėmis pagrįsto naujo socialinio susitarimo bei geresnio mūsų pasaulinių išteklių valdymo.

Kaip visa tai pasiekti? Esu įsitikinęs, kad kelias pirmyn veda pasitelkus sąžiningą ir atvirą diskusiją. Mūsų sėkmė priklauso nuo gebėjimo kurti pasitikėjimą tarp tautų ir siekti, kad jis pasitarnautų visai žmonijai.

Mūsų viltys, mūsų drąsios idėjos ir asmeniniai privalumai turi virsti pasaulinio lygmens pastangomis. Kurkime savo ateitį drauge!

Dėkoju.

Komentarai

 

 

 
  1. Ar Lietuvos politikai pamiseliai, tikrai nieko nesupranta, ar apsimeta ir kodel? Gavo is ES uzduoti juodinti savo brolius kaimynus baltarusius? Koks durnius sugalvojo, kad Baltarusijos pasienieciai privalo saugoti Lietuvos siena nuo Sirijos, Irako ir Afganistano migrantu. Kas ta absurda sugalvojo- negi neaisku?

    Thumb up 0 Thumb down 1

  2. O lt pilieciai ka patire is okupantų lasbergių bendruomenes, jau tiek lietuvos tauta yra niekinama ir zeminama, okupantu, lasbergių, su savo sugalvotais į sakymais, ir rekomendacijom . Tik karantinai ir grasinimai, net simone, jau nesuvaldo viesai savo isterijų, kad vaikai kalba su tevais. Kokio salyje tai dar yra. Visos salys jau baige tas pandemijas, ir normalu laisva gyvenima gyvenima . Lyg lietuvo but atsiverusi virusų smegduobe. Jau šimtus kartų nepilnai 2milijonai zmoniu serga persirgo ir numireTai net gydytojas mokslinkas profesorius Rimas Jankunas tuo netiki, kas vyksta lt. Ir teisinkai netiki. Ar tai žino jugtines tautos, ką lt neteiseti valdziazmogei isdarineja su lt pilieciais, lietuva iš vogta. Be tautos tradicijų , viskas sunaikinta, kultura. Gal galetų jungtinių Tautų atstovai ir patys su lt pilieciais pakalbet ir paziureti. Kaip viskas lt tik nudazyta gražiomis spalvom ir užzombita.

    Thumb up 5 Thumb down 0

  3. Šitas su šaika pats ir pradėjo hibridinį karą siekiant nuversti teisėtai išrinktą Baltarusijos prezidentą

    Thumb up 6 Thumb down 0

  4. Viskas gerai, bet… Ar nevertėtų gerb. Prezidentui Nausėdai pradėti nuo tvarkos darymo savame kieme ir pagaliau prabilti apie valdančiųjų hibridinę ataką prieš LR Konstituciją ir Lietuvos piliečius ?

    Thumb up 17 Thumb down 2



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Kaip pasirinkti EURO padėklus?
Kokybiški indai kiekvieniems namams
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
„Premier“ lygos lenktynės: bėganti „Man City“ ir įnirtingos kovos 
Stipriausia Anglijos ir bene Europos nacionalinė futbolo lyga „Premier“ lyga jau beveik įpusėjo...

Kam reikalingi pastoliai? 
Žmonėms, kurie nedažnai susiduria su statybomis ar darbų atlikimu aukštyje, neretai gali iškilti...

Kaip apsaugoti telefoną nenaudojant dėklo? 
Suprantama, kad kai kurie telefonų savininkai nekenčia apsauginių dėklų. Telefonų gamintojai stengiasi sukurti...

Kokios ypatybės slepiasi už grindjuosčių pasirinkimo? 
Grindys yra vienos iš svarbiausių namų interjero elementų. Atlikus grindų dangos darbus bei...

Kviečia prisidėti prie gerumo akcijos 
Kviečiame prisijungti geros valios žmonių prisidėti prie gerumo akcijos. Labdaros akcija „Su Kalėdų...

Mėgstate egzotinius vaisius? Štai ką reikėtų žinoti apie ananasus 
Tikra tiesa, kad egzotinių vaisių mylėtojams rūpi į savo mitybos racioną įtraukti vis...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (5)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas (1)
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (3)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (8)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (6)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (9)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (3)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Lietuvos bankas su rinkos dalyviais aptarė pinigų išgryninimo tinklo plėtros projekto pažangą
Lietuvos bankui šiemet birželį inicijavus memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (10)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...