Šalies visuomenės nerimas įvairiose srityse 2022-aisiais, lyginant su 2019-aisiais, išaugo. Tokius duomenis rodo šiemet draudimo bendrovės ERGO ir tyrimų centro SKDS atliktas saugumo indekso tyrimas. Šiemet Lietuvos gyventojai labiausiai baiminasi dėl savo finansinės situacijos ir sveikatos, tuo metu mažiausia nerimo kelia fizinis saugumas, bendra kriminogeninė situacija ir karjeros pokyčiai.
Rezultatai verčia susirūpinti
ERGO saugumo indekso tyrimas Lietuvoje atliekamas nuo 2014-ųjų. Juo siekiama įvertinti šalies gyventojų nuotaikas tokiose kategorijose kaip materialinė bei finansinė gerovė, sveikata, fizinės ir darbo saugos jausmas. Šiemet apklausa buvo atlikta jau penktą kartą, taip stebint Lietuvos visuomenės nuotaikų dinamiką bei ilgalaikius pokyčius.
Vertinant skalėje nuo -100 iki +100, bendras šalies gyventojų saugumo balas 2022-aisiais yra -2. Nuo 2019-ųjų jis patyrė nuosmukį – tuomet šis rodiklis per visą tyrimo istoriją buvo teigimas (4). Tačiau visų kitų metų rezultatai buvo prastesni ir, palyginus su 2014-aisiais, Lietuvos saugumo indeksas šiek tiek pagerėjo (3 punktais).
2022-aisiais Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina savo fizinį saugumą ir kriminogeninę padėtį: 34 balai šiemet ir 37 2019-aisiais. Kalbant apie visuomenės materialinę bei finansinę padėtį, situacija per pastaruosius trejus metus išliko tokia pati (3 balai), o saugumo jausmas dėl savo darbo netgi pagerėjo vienu punktu. Kaip ir ankstesniais metais, Lietuvos gyventojai vis dar jaučiasi nesaugūs dėl sveikatos. Šis indeksas išlieka neigiamas ir nuo 2019-ųjų sumažėjo 4 punktais.
„Paskutinį ERGO saugumo indekso tyrimą atlikome prieš trejetą metų. Per šį laikotarpį gyvenimas gerokai pasikeitė – patyrėme išties rimų iššūkių: COVID–19 pandemiją, Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, sparčiai išaugusią infliaciją. Šiuos išbandymus atspindi ir tyrimas. Nors nemažoje dalyje sričių saugumo jausmas pakilo, gyventojams ypač padidėjo nerimas dėl sveikatos ir savo finansinės gerovės. Tai kelia nemenką susirūpinimą, nes nuo 2019-ųjų bendras saugumo indeksas, tuomet pirmąkart pasiekęs teigiamą rodiklį, šiemet vėl yra neigiamas”, – sako ERGO vadovas Tadas Dovbyšas.
Gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs
ERGO saugumo indekso duomenimis, dauguma (76 proc.) Lietuvos gyventojų jaučiasi finansiškai nesaugūs dėl infliacijos. Tyrimas rodo, kad kylančios kainos šalies visuomenei kelia nemenką nerimą. 55 proc. gyventojų dėl to pradėjo daugiau taupyti, 46 proc. jų mano, kad gali kilti sunkumų įsigyti būtiniausius maisto produktus, nuošimčiu mažiau tikina, jog tikėtini šildymo sąskaitų mokėjimo iššūkiai. 42 proc. respondentų nurodė, kad pagrindiniai finansiniai išbandymai bus sąskaitos už elektrą.
Beveik pusė (45 proc.) respondentų nerimauja, kad dėl kylančių kainų gali nuskursti, o 3 proc. mano, kad jau gyvena skurde.
COVID-19 apribojimai baisesni už pačią ligą
Nors šalies gyventojų baimė susirgus nesulaukti kokybiško gydymo Lietuvoje nuo 2019-ųjų sumažėjo, tačiau vis dar išlieka išties didelė. Žmonėms taip pat ypač neramu dėl galimybės susirgti sunkia liga, kuriai prireiktų sudėtingo ir ilgo gydymo. Šią baimę jaučia 71 proc. respondentų. Susirgus nesulaukti kokybiško gydymo Lietuvoje baiminasi 65 proc. apklaustųjų.
Labiausiai Lietuvoje baiminamasi onkologinių susirgimų (66 proc.) bei širdies ir kraujagyslių ligų (60 proc.), mažiausiai – gripo (24 proc.). Įdomu tai, kad COVID–19 baimę jaučia palyginti nedidelė dalis respondentų (29 proc.), o dėl galimų koronaviruso sukeltų apribojimų sugrįžimo nerimauja dvigubai daugiau apklaustųjų (62 proc.).
Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad per pandemiją nekreipė dėmesio į ligą arba atidėliojo vizitą pas gydytoją.
Dėl karjeros jaučiasi ramūs
Tyrimas parodė, kad šalies gyventojai palankiausiai vertina savo fizinį saugumą ir Lietuvos kriminogeninę padėtį. Šie rodikliai šiemet siekia 34 balus ir visais apklausos vykdymo metais išliko panašūs. Tačiau nerimą kelia tai, kad 14 proc. respondentų baiminasi galimo smurto namuose, penktadalis apklaustųjų nerimauja dėl emocinio smurto šeimoje, o ketvirtadalis jų bijo pastarąjį patirti darbe.
Iš kitos pusės, 45 proc. žmonių bijo, kad gali prarasti darbą ir nesugebės susirasti naujos lygiavertės alternatyvos. Tačiau beveik pusė apklaustųjų dėl savo karjeros jaučiasi ramūs. Pastarasis rodiklis nuo 2019-ųjų Lietuvoje netgi pagerėjo dviem procentiniais punktais.
Tyrimą draudimo bendrovės ERGO užsakymu atliko Latvijos visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. Iš viso apklausta 1013 Lietuvos 18-75 metų amžiaus gyventojų. Jų buvo prašoma įvertinti nerimą, kurį jiems kelia įvairių įvykių grėsmės. Rezultatus atspindinti indekso vertė yra skaičius nuo -100 iki 100, kur neigiama reikšmė reiškia visišką nesaugumą, o teigiama – visišką saugumą.
