Prof. Rasa Čepaitienė
Vakar teko būti garbingame renginyje – Valdovų rūmuose minėtame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) įkūrimo trisdešimtmetyje. Greta kitų kalbėtojų žodį tarė ir V.Landsbergis. Jis pabrėžė, kad 1992 m. įkurtas Centras, šalia kitų svarbių funkcijų, atlieka itin reikšmingą politinę misiją – skleisti žinią apie abiejų totalitarinių režimų Lietuvoje vykdytą genocidą, įskaitant lietuvių tautos genocidą, nepaisant to, kad ši sąvoka gal kai kam ir nepatinka. Jis priminė garsią sovietų ideologui M.Suslovui priskiriamą frazę, kad „Lietuva bus, bet be lietuvių“, kaip esą tokio genocido įrodymą.
Jam kalbant svarsčiau, ar tikrai sovietai planavo išnaikinti lietuvių tautą kaipo tokią, ar bolševikų represijos, nukreiptos ir prieš daugelį kitų SSRS tautų, įskaitant pačius rusus, gali būti teisiškai kvalifikuotos būtent kaip genocidas? Taip pat į galvą lindo įkyrios mintys, ar tai, kas vyksta postsovietinėje Lietuvoje, negali būti vertinama kaip sąmoningas tautos naikinimas, atvirai ir nesislapstant šiandien, per žmonių išvarymą emigracijon ir lietuvybės atmetimą, vykdomas pačių etninių lietuvių rankomis?
Po oficialiosios dalies prie taurės vyno tai aptarėme su kolega, autoritetingu sovietinių represijų žinovu. Jis išsakė abejonę dėl Suslovui priskiriamos garsiosios frazės autentiškumo, nes nėra jokių tvirtų įrodymų, kad tai būtų buvę išties pasakyta, tad labiau primena istorinę legendą. Kita vertus, nėra rasta jokių dokumentų, kur raudonieji okupantai išties būtų sąmoningai ir nuosekliai planavę lietuvių tautą kaipo tokią fiziškai sunaikinti (genocidas tautiniu pagrindu).
Žinoma, tai nereiškia, kad nebuvo naikinami režimo tikri ar potencialūs priešininkai, o jų šeimos tremiamos į Sibirą. Žinoma, buvo žudomi ar represijas patyrė ir tūkstančiai pagal sovietų ideologiją priskirtųjų „liaudies“ bei „klasiniams“ priešams. Tad šiose smurto pratikose ir masiniuose nusikaltimuose žmoniškumui išties galima įžvelgti genocidinę logiką, tik paremtą ne tautiniu (kaip kad nacistinis žydų tautos naikinimas), o socialiniu pagrindu, kai naikinami nekenčiamų visuomenės sluoksnių – aristokratijos, buržuazijos, stambiųjų ūkininkų ar pan. – atstovai, kas gali būti pavadinta stratocidu.
Tačiau ne mažiau baisus buvo ir tautinės savimonės performavimas, taigi dvasinis genocidas, turėjęs sukurti režimui visiškai paklusnų ir lengvai valdomą homo sovieticus. Vis dėlto, laimei, tai pavyko tik iš dalies, o, ypač postalininiu laikotarpiu, radosi ir daugiau galimybių lietuvybei išsaugoti bei perduoti jaunesnėms kartoms, dažnai sugudraujant ir išnaudojant paties režimo spragas bei vidines ideologinės doktrinos silpnybes. O žmonės, išsaugoję bent dalį tautinės savimonės, galop tapo pajėgūs susiburti į Sąjūdį ir atkurti nepriklausomybę.
Šiandien tokių sąlygų lietuvybei išlaikyti beveik nebeturime, o ją saugantys visaip pajuokiami ir marginalizuojami, net skelbiami dirbantys putinui. Galime sakyti, kad dvasinis tautos genocidas – niokojant jos paveldą, kultūrą, kalbą, tikėjimą ir tradicijas – šiandien vykdomas pilnu tempu ir ypač uoliai, deja, ne svetimųjų okupantų, o saviškių rankomis… Jau nekalbant apie nuolatinę panieką savo tautai ir tautiškumui, nepilnavertiškumo kompleksų, neperspektyvumo ir nevilties atkaklų puoselėjimą… Sąmoninga programa?
Tačiau kaip dėl fizinio genocido? Juk niekas nieko nežudo ir neragina žudyti, priešingai, mumis ir mūsų sveikata nuolat „rūpinasi“, kartais net prieš mūsų pačių, kvailių ir nevykėlių tamsuolių, valią, net per prievartą… Tačiau demografinis tautos nykimas ir milžiniška emigracija, kuri kažkodėl dar labiau paskatinama į valdžią atėjus „pačiai patriotiškiausiai ir geriausiai kas tik galėjo nutikti Lietuvai“ partijai, verčia susimąstyti, kas iš tiesų vyksta.
Ir tuomet, Landsbergiui kalbant, pagalvojau, kad susloviškas planas išties vykdomas. Lietuviai išstumiami užsienin ar nutautinami čia pat vietoje per tam pritaikytą švietimo sistemą ir, šiam procesui užsitęsus, čia liks tik tokio režimo tikrieji naudos gavėjai – privilegijuotieji valdžiagyviai gente lituanus, natione europeus…
O kad šį procesą dar labiau paspartintų, mūsų šaunieji politikai nepavargdami triūsia dieną ir naktį. Štai šiandien jie balsavo už narkotikų legalizavimo Pandoros skrynios atvėrimą. Naujieji suslovai, kurių tarpe ir partizano dukra (!) Angelė Jakavonytė , ir nacionalinio saugumo (!) komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, ir kiti, skambiai pasivadinę krikščionimis… Neabejoju, kad šitie mirties kultūros šaukliai ir toliau ramia sąžine eis šv. Komunijos, ir toliau vaidins didžius patriotus. Nes pinigai ir valdžia juk nekvepia. O kad dėl jų dalyvavimo nusikaltime žmoniškumui mirs ar degraduos jaunuoliai ir vaikai, pragariškai kentės jų artimieji, klestės narkomafija – koks gi skirtumas, juk ten bus ne jų vaikai ir ne jų kruvinos ašaros…
O dabar dar likusi gyvoji tautos dalis tegul pasižiūri į šį sąrašą ir tegul įsidėmi mūsiškių suslovų pavardes, gal bent per rinkimus pravers.
Kaip kas balsavo dėl narkotikų legalizavimo:
Balsavo už:
Kasparas Adomaitis
Virgilijus Alekna
Aušrinė Armonaitė
Dalia Asanavičiūtė
Andrius Bagdonas
Kristijonas Bartoševičius
Agnė Bilotaitė
Antanas Čepononis
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Morgana Danielė
Justas Džiugelis
Aistė Gedvilienė
Eugenijus Gentvilas
Simonas Gentvilas
Jonas Gudauskas
Irena Haase
Angelė Jakavonytė
Sergejus Jovaiša
Vytautas Juozapaitis
Laurynas Kasčiūnas
Vytautas Kernagis
Dainius Kreivys
Andrius Kupčinskas
Paulė Kuzmickienė
Gabrielius Landsbergis
Silva Lengvinienė
Arminas Lydeka
Mindaugas Lingė
Raimundas Lopata
Mykolas Majauskas
Matas Maldeikis
Kęstutis Masiulis
Bronislovas Matelis
Marius Matijošaitis
Antanas Matulas
Vytautas Mitalas
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Andrius Navickas
Monika Navickienė
Monika Ošmianskienė
Ieva Pakarklytė
Žygimantas Pavilionis
Audrius Petrošius
Liuda Pociūnienė
Edmundas Pupinis
Tomas Vytautas Raskevičius
Jurgis Razma
Edita Rudelienė
Jurgita Sejonienė
Gintarė Skaistė
Mindaugas Skritulskas
Linas Slušnys
Kazys Starkevičius
Dovilė Šakalienė
Stasys Šedbaras
Ingrida Šimonytė
Jurgita Šiugždinienė
Romualdas Vaitkus
Arūnas Valinskas
Jonas Varkalys
Andrius Vyšniauskas
Emanuelis Zingeris
Artūras Žukauskas
Balsavo prieš:
Vilija Aleknaitė Abramikienė
Audronius Ažubalis
Vytautas Bakas
Zigmantas Balčytis
Rima Baškienė
Juozas Baublys
Tomas Bičiūnas
Valentinas Bukauskas
Guoda Burokienė
Algirdas Butkevičius
Algimantas Dumbrava
Viktoras Fiodorovas
Dainius Gaižauskas
Aidas Gedvilas
Vaida Giraitytė-Juškevičienė
Ligita Girskienė
Petras Gražulis
Jonas Jarutis
Liudas Jonaitis
Eugenijus Jovaiša
Vigilijus Jukna
Ričardas Juška
Dainius Kepenis
Gintautas Kindurys
Asta Kubilienė
Linas Kukuraitis
Deividas Labanavičius
Andrius Mazuronis
Kęstutis Mažeika
Laima Mogenienė
Laima Nagienė
Arvydas Nekrošius
Aušrinė Norkienė
Česlav Olševski
Andrius Palionis
Beata Pietkiewicz
Jonas Pinskus
Mindaugas Puidokas
Valdas Rakutis
Paulius Saudargas
Lukas Savickas
Artūras Skardžius
Saulius Skvernelis
Algirdas Stončaitis
Zenonas Streikus
Giedrius Surplys
Rimantė Šalaševičiūtė
Robertas Šarknickas
Agnė Širinskienė
Rita Tamašunienė
Vilija Targamadzė
Tomas Tomilinas
Stasys Tumėnas
Justinas Urbanavičius
Valdemaras Valkiūnas
Juozas Varžgalys
Aurelijus Veryga
Kęstutis Vilkauskas
Antanas Vinkus
Remigijus Žemaitaitis
Susilaikė:
Vytautas Gapšys
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė
Pagarba balsavusiems „prieš”. Labai erzina net per LRT skambantys anglicizmai, lig tai lietuvių kalba yra tokia skurdi, kad netenkina visų poreikių. Gaila, kad tenka sutikti su autore, jog dabar lietuvybė yra naikinama daug sparčiau, nei tarybiniais metais. Realybė yra grėsminga, tik valdantieji to matyti nenori.
Panašu, kad balsuotojų „už” sąrašas yra gėdos sąrašas, šėtono apsėstųjų sąrašas . Neretai būna, kad ir save vadinančius krikščionimis, tautos patriotais, taipogi, šėtonas pasiglemžia jų dūšeles … Apgailėtina !