Algimantas Rusteika
XXI amžiaus lietuvių tautosaka. Turguje senos moterytės jau vis paklausia pusgalvių šaltienai, nes Kalėdos artėja, anūkėliai atvažiuos, tokia tradicija nuo seno. Pardavėjai atsakinėja, kad neturi – visi pusgalviai Seime.
Ir tikrai, jie gyvena Šešėlių Karalystėje už kalbančių galvų ir pusgalvių veidrodžio. Ir viskas, kas sakoma ir daroma šioje stiklo pusėje, ten yra atvirkščiai, ir ten yra tikroji, kreivoji mūsų tikrovė.
Visokie dulkiai ir kitokie politiniai atsitiktinumai sako, kad sveikatos apsauga „optimizuojama“, t.y. ligoninės, jų skyriai, ambulatorijos uždarinėjamos todėl, kad žmonėms būtų patogiau. Ir kad bus daug daug geriau, jei reiks važinėti gydytis daug daug toliau.
Bus sutaupyta lėšų, paslaugos bus kokybiškesnės, jų bus daugiau! Savo namuose mažinant tikrai galima sutaupyti. Tačiau už valdiško stiklo yra kitaip, nes mažinimas kainuos 800 milijonų. Ir tada tie, kurie sakė, kad nedidins mokesčių, prabyla apie mokesčių didinimą. Ten, kur viskas bus sumažinta ir optimizuota.
Kita Seimo ganyklose aptinkama Fata Morgana, nuo 13 metų vartojanti narkotikus, prabyla, kad kiekvieną kartą šeimoje reikės sutikimo pasimylėti, „aiškiai išreikšto“, kitaip 3 metai belangės. Ir tuo pačiu metu, ta pati individė su kitais 46 Seime besiganančiais pusgalviais pritaria, kad po mirties žmogus be jokio jo sutikimo, „aiškiai ar neaiškiai išreikšto“, galės būti išmėsinėtas atsarginėms dalims prieš jo valią.
Nusiraminkit, narkomanai, davatkos ir davatkai, čia aš ne prieš donorystę. Bet priverstinė donorystė yra lygiai toks pat žmogaus, jo orumo, laisvo apsisprendimo ir valios išprievartavimas.
Tikras faktas. Jaunas žmogus po avarijos ligoninės priimamajame. Guli valandą, dvi, tris. Laukia, turi sąmonę, bet nėra kas operuoja. Kol atsiranda, kol parengia, kol pradeda – procesai jau nebegrįžtami, vidiniai organų trūkimai, nukraujavimas padarė savo.
Aišku, greit numiršta. Bet dar gyvam esant ir belaukiant pagalbos, iš Kauno į rajono ligoninę jau lekia spec. automobilis, jame pora vyrukų su šaltkrepšiais. Buvo ligoninėje iki galo, vakare išvažiavo. Niekas netikrino, ką išsivežė, niekas nieko neklausė ir nepasirašė. Jei norit, galit galvoti ką nors gražaus.
