(rimtas teisės feljetonas)
Dr. Ryšardas Burda
Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius
Jau virš trijų savaičių praėjo nuo to laiko, kai Lietuvos Seimo Laisvės frakcijos narės – Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė – pranešė Lietuvos Tautai apie tai, kad šeima išties yra ne tik Lietuvos Konstitucijos, bet ir Seimo narių rūpestis.
Mes visi galvojome, kad eilinį karta laisvės gynėjai mus visus išlaisvins nuo partijų nepotizmo, valstybės prievartos, valstybinių institucijų korupcijos ir biurokratizmo, pareigūnų savivalės ir tarnautojų abejingumo. Tačiau šį kartą jie užsimojo išlaisvinti mūsų šeimas nuo seksualinės prievartos.
Įdomiausia tai, kad reikalavimas apibrėžti lytinio akto šalies laisvą sutikimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismų praktikoje neišvengiamai virs rašytiniais dokumentais, sms žinutėmis, fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais. Todėl siūlau pažvelgti į šias išlaisvinimo priemones – popierių ir rašiklį. Keistos priemonės ginti šeimas. Paprastai, kai policija susiduria su smurtautojais šeimoje, jie naudoja gumines lazdas, dujinius balionėlius, antrankius, tazerius ir, išskirtiniais atvejais, šaunamuosius ginklus. Tai yra valstybės deleguotą prievartos funkciją su priemonėmis numalšinti įsisiautėjusius sekso maniakus daugiabučiuose ir privačių namų kvartaluose.
Skirtingai nuo policijos, Seimo narės siūlo šeimai apsikeisti rašytiniais leidimais, kuriuose sutuoktiniai, sugyventiniai, partnerystėje gyvenančios poros ir haremai apsikeistų sutikimais dėl lytinio bendravimo (sekso). Šiuo atveju būdamas teisininkas negalėjau susilaikyti nuo lytinio bendravimo teisinės interpretacijos ir iššūkių, su kuriais susidurs ne tik šeimos ir kitos poros, bet ir Seimo narės – kaip įstatymų leidėjos, įpareigotos tiksliai reglamentuoti šiuos santykius, taip pat kitos valstybės institucijos.
Pirmas klausimas, su kuriuo susidurs reglamentuotajai, tai klausimas dėl partnerių. Su šeimomis iš vienos pusės viskas aišku, vardai ir pavardės ir, jeigu pasiseka, net vaikų vardai valstybei yra žinomi iš anksto. Todėl nėra klausimo, kieno kokia pavardė sekso sutartyje (sutikime) bus nurodyta. Teismui visada galima bus pateikti santuokos liudijimą, išrašą iš gyventojų registro ar iš savivaldybės ir tai jau įrodymas, kad šie asmenys gyvena kartu ir galimai užsiima seksu.
Daug sudėtingiau laisvam jaunimui, kurie po sunkių studijų vakarais vos prišliaužia iki naktinio baro ir ten atsipalaiduodami, tarp pasirengimo rytiniam seminarui ir alaus bokalo, susipažįsta su kita galimai gyvenimo ar vakaro puse. Kartais jų bendravimas užsisuka taip greitai, kad nespėji paklausti, kuo tu vardu, o seksas jau baigiasi. Kaip šioje situacijoje vyrui prisiminti, su kuo jis vakar bendravo ir kas buvo, jeigu buvo, ir tikras iššūkis panelei prisiminti, kuris partneris vakar man nepatiko ir kuo jis vardu. Kaip dabar rašyti skundą teismui dėl sekso be raštelio. Kita vertus, kiekvienas vyras eidamas į barą ar kavinę privalės turėti su savimi pasą ir sekso sutikimo blanką.
Laisvės frakcijos narės nepaminėjo, kad sekso raštelio (laisvo sutikimo) taisyklė turėtų galioti ne tik tradicinėms šeimoms, bet ir socialinėms lytims, kurių teisėms įtvirtinti parengtas Civilinės sąjungos įstatymas. Man atrodo, kad būtent šioms poroms iškils didžiausias pavojus dėl susitarimo surašymo. Kadangi tarp partnerių gali kilti ginčas dėl to, kas kuo bus būsimo sekso metu: heteroseksualas, homoseksualas, aseksualas, panseksualas, poliseksualas, omniseksualas, transseksualas arba dėl socialinės lyties vaidmens (t.y. kiek žmogus prisitaiko prie to, kas mūsų visuomenėje laikoma moterišku ir vyrišku elgesiu, jų pagal SJW klasifikaciją yra 54), o nuo to priklausys ir sutikimo turinys.
Antras svarbus momentas, kas kaip ir kada, o kartais ir už kiek turės surašyti sekso raštelį. Teisiniu požiūriu geriausia būtų notaro patvirtinta sutartis. Turės būti nurodyta data laikas, sandorio šalys, abiejų šalių teisės ir pareigos. Sutartyje šalys privalės numatyti vietą, kurioje atliks sekso veiksmus, aplinką (su žvakėmis ar be, muzika, būtinosiomis ar ne preliudijomis seksui), priemones, kurios turi būti brutalaus ar švelnaus pobūdžio. Galima nurodyti, ar prieš sekso veiksmus šalys turės atlikti veiksmus, kuriuos prieš tai matę naktiniame klube (vyro ar moters sekso šokis) ar indiškame kine (pilvo šokis). Prieš tai būtina aptarti, kokiais rūbais bus apsirengę ir ar jie patys nuims rūbus, ar vienas kitam, o gal pakvies kaimyną, kurio žmona nepanorės dalyvauti orgijoje ir bus išbraukta iš busimo sekso sutarties (kaip tame garsiajame anekdote) ir t.t. Svarbu nurodyti ir vietą, kurioje viskas vyks, lovoje miegamajame ar virtuvėje, vonioje ar transporto priemonėje. Teisine prasme tai labai reikšminga. Kadangi policijai bus daug lengvesnis tyrimas ir jie galės nesiblaškydami po visus namus ieškoti kriminalistinių sekso pėdsakų, nurodytoje sutartyje vietoje. Kartais, kai neranda pėdsakų, tai ir bus pagrindinis sutarties pažeidimo įrodymas. Neišvengiamai turės būti nurodytos force majeure situacijos ir kompensacijos už pavykusį sekso aktą.
Trečias privalomas dalykas – kontrolė. Valstybė turės nurodyti (tai turės reglamentuoti Seimo nariai), kas ir kokiais būdais turės kontroliuoti sekso sutarties vykdymą. Mes jau minėjome, kad sekso sutartis turės būti patvirtinta notaro. Sutarties vykdymu, kaip ir visų prievolių užtikrinimu Lietuvoje užsiima antstoliai, todėl kito pasitrinkimo nėra. Šalys turės iš anksto pranešti antstoliui apie sutarties vykdymo vietą, datą ir laiką ir užtikrinti, kad antstoliai nekliudomai galėtų stebėti sutarties laikymosi sąlygas. Tai, žinoma, paprastai turėtų būti daroma akivaizdžiai ir betarpiškai, kad bet kuriuo metu galima būtų sustabdyti netinkamus partnerių teises ir pareigas pažeidžiančius veiksmus. Sudėtingesnė kontrolės forma – nuotolinis stebėjimas per Zoom ar Teams priemones. Tačiau ir šiuo atveju gali būti numatyta galimybė išsiųsti greito reagavimo sekso patrulį, kuris nedelsiant nutrauks neteisėtus abiejų ar vieno iš partnerio veiksmus.
Ketvirta, Neries pakrantės reglamentuotojai privalės numatyti atsakomybę už sekso sutikimo susitarimo nesilaikymą. Teisiniu aspektu atsakomybė gali būti civilinė, administracinė arba baudžiamoji. Tačiau, jeigu seksas bus darbo vietoje tarp bendradarbių, tai turės numatyti ir drausminę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad numanoma vertybė yra asmens seksualinė laisvė, tai tikriausiai Seimo nariai numatys baudžiamąją atsakomybę. Svarbiausia ką turi numatyti mūsų valstybės atstovai, kad bet koks vyro (ar to kuris galvoja esąs vyras) elgesys moters atžvilgiu be jos leidimo yra baudžiamoji veika. Ar išžaginimas, ar seksualinis prievartavimas, ar prievartavimas lytiškai bendrauti, ar lytinės aistros tenkinimas, ar seksualinis priekabiavimas, ar nepilnamečio iki 16 metų viliojimas arba tvirkinimas (tai BK nusikaltimų pavadinimai, jeigu ką) – viskas turi būti pagal sutikimą. Tačiau ne bet kokį sutikimą, o įrodomąjį, kad būtų ką teismui pateikti, ne tik Borato triusikėlius ar prezervatyvus, o kur kas svarbiau – rašytinį laisvanorišką sutikimą.
Problemas, su kuriomis, kartais susiduria šeimos, neseniai iš teismo salės stebėjo visas pasaulis. Johnni Deppo teisinė kova prieš Amber Heard buvo ypatinga tuo, kad viešojoje erdvėje J.Depp buvo pasmerktas ir padarytas toksišku aktoriumi daug anksčiau nei buvo priimtas jį išteisinamasis teismo sprendimas. Todėl, kažkodėl neabejoju, kad tam tikras vertybes propaguojantys sieks nuteisti kiekvieną daugiau ar mažiau žinomą asmenį, nelaukdami teismo vertinimo. Paprastai mūsų garsioji žiniasklaida tokiais atvejais „trolina“ auką – mat pažiūrėsime kaip tu nuplausi šį purvą.
Teisinį kelią, kuriuo mūsų valstybę nori nuvesti “laisviečiai“, jau praėjo Belgija, Danija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Airija, Ukraina ir kt., įteisindami nuostatą, kad seksas be sutikimo prilygsta išžaginimui. Ukrainos baudžiamajame kodekse jau nuo 2019 metų pasikeitė išžaginimo apibrėžimas ir skamba jis taip: „Seksualinio pobūdžio veiksmų, susijusių su vaginaliniu, analiniu ar oraliniu prasiskverbimu į kito asmens kūną naudojant lytinius organus ar bet kokį kitą daiktą, atlikimas be savanoriško aukos sutikimo (išžaginimas)“ (atsakomybė nuo 3 iki 5 metų laisvės atėmimo). Raktiniai žodžiai šiuo atveju yra ne sekso būdai ir formos ar naudojamos priemonės. Ukrainiečiai net atsisakė fizinio ar psichinio smurto apibrėžimo. Svarbiausiai yra „savanoriškas aukos sutikimas“. Ukrainos baudžiamojo kodekso 152 straipsnyje yra pastaba, kad „Sutikimas laikomas savanorišku, jei jis yra asmens laisvos valios rezultatas, atsižvelgiant į lydinčias aplinkybes.“. Kažkodėl neabejoju, kad Lietuvoje priims būtent tokią aiškią ir visiems vienareikšmiškai suprantamą pastabą.
Žinoma, kad teismuose nei vienam vyro pasakytam žodžiui nebus pasitikėjimo. Kadangi pagal Stambulo konvencijos principus vyras turės įrodyti nekaltumą, o moters žodžiai net iki teismo bus pripažįstami neginčijamais ir nekvestionuojamais įrodymais, kulkomis ir sviediniais nepramušamais geležiniais gelžbetoniniais faktais. Ar teismai pasirengę panaikinti pamatinį baudžiamosios teisės principą – nekaltumo prezumpciją. Seimo apskrito stalo diskusijos dalyviai, aptarinėdami kovos su smurtu artimoje aplinkoje problemas, aiškiai pareiškė, kad teisininkai veltui hiperbolizuoja savo principus, juos galima pastumti ir nekreipti į juos dėmesį. Taigi, susidaro įspūdis, kad kovotojai su smurtu artimoje aplinkoje kovoja išskirtinai prieš vyrus ir iki paskutinio vyro.
Kriminalinė statistika rodo ką kitą, kad per 2021 metus buvo užregistruota 6137 smurto artimoje aplinkoje atvejų, kuriuose nukentėjo 1513 (24.7 proc.) vyrų ir 4624 (75,3 proc.) moterų. Per 2021 m. nuo fizinio smurto nukentėjo 3829 asmenys, nuo psichologinės prievartos – 144, nuo turtinės – 121, nuo seksualinės – 29, nuo nepriežiūros – 26. Manau, kad skaitytojas tinkamai interpretuos šiuos statistinius skaičius ir tuos, apie kuriuos Seimo narės pareiškė viešojoje erdvėje norėdamos už 300-400 tūkst. eurų įkurti pagalbos centrus sekso aukoms. Aš noriu, kad būtų įkurti šie pagalbos centrai, bet tuo pačiu noriu, kad juose nebūtų jokio Seimo atstovų korupcinio ar nepotistinio kvapo, o tik tikrai nukentėjusių moterų kvepalai, kad ir iš KristiAnos (čia ne reklama, jeigu ką!).
P.S. Rašant šį feljetoną kilo dvi asociacijos: burtininko Merlino amžina kova su ragana Morgana ir Ievos vaizdas – Pirmapradė nuodėmė, 1477 m. (Biblija, Cod. Pal. germ. 16, Kapitel Genesis, Blat 12r). Kodėl šių Seimo narių vardai taip keistai sutapo su žmonijos pradžios ir viduramžių kovos su blogiu istorinių asmenybių vardais. Kas ką nugalėjo? Ar nėra taip, kad Lietuva grąžinama į tą laikmetį, kai žmonijai reikėjo apsispręsti – daryti nuodėmę ar ne ir ar kovoti su blogiu. O tai vėl kova už tam tiktas vertybes. Kokias vertybes išpažins mūsų vaikai, priklausys nuo to, kokius sprendimus ir veiksmus mes, dabartinė karta, padarysime šiandien.
Gero sekso ir meilės visiems. Nes be meilės seksas yra prekė, kaip viskas laisvojoje rinkoje ir, gal būt partijose, frakcijose, etc…
