Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Jūsų Ekscelencija, Respublikos Prezidente,
Kreipiamės į Jus su dideliu nerimu dėl Lietuvos neįgaliųjų ateities, nes š.m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas 69 Seimo narių balsais, nedalyvaujant opozicijai, priėmė neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymų pataisų paketą (toliau – Negalios reforma).
Labai Jumis tikime, kad prieš priimdamas sprendimą dėl Įstatymo paskelbimo atsakingai įvertinsite Seimo priimtus įstatymo projektus ir atsižvelgsite į žemiau išsakomus argumentus bei abejones.
Pirma. Naujasis teisinis reguliavimas galimai prieštaraus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijai, prie kurios Lietuva prisijungė prieš du dešimtmečius. Pagal Konvencijos 33 straipsnio 2 dalį Lietuva, kaip šios Konvencijos šalis yra įsipareigojusi išlaikyti, stiprinti, paskirti ar sukurti struktūrą, prireikus apimančią vieną ar kelis nepriklausomus mechanizmus, skirtus skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti šios Konvencijos įgyvendinimą. Labai daug abejonių kelia šia Negalios reforma planuojama institucinė visos sistemos pertvarka, kai trys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigos – Neįgaliųjų reikalų departamentas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba bei Techninės pagalbos neįgaliesiems centras sujungiami į vieną „Agentūrą“.
Pagal Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą ši „Agentūra“ organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje stebėseną, dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Įstatymo 14 str. 2 punkte numatyta, kad Agentūros priimti sprendimai yra privalomi ir gali būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka“.
Mūsų manymu, tai yra iš esmės blogas reguliavimas, nes stebėseną turi vykdyti nepriklausomas, spendimų dėl negalios priėmime nedalyvaujantis subjektas, todėl ši nuostata nesuderinama ir su minėta Konvencija. Maža to, kuomet vienam subjektui, vadovaujamam vieno vadovo – Agentūros direktoriaus, priskiriama ir individualių sprendimų, ir jų kontrolės, ir politikos stebėsenos ir pagaliau – teisėkūros funkcija, toks visuomeninių santykių sureguliavimas sukuria prielaidas formuotis korupcinei aplinkai.
Beje, neaišku, kokios teisinės formos bus Agentūra, Viešoji įstaiga ar Biudžetinė įstaiga? Į tokį klausimą viešame posėdyje aiškiai neatsakė ir Ministerijos atstovė.
Kaip žinia, Viešosios įstaigos steigėjais gali būti ir privatūs asmenys ir tokiu atveju, jei Ministerija ateityje priimtų politinį sprendimą Agentūros dalininko teises perduoti privačiam asmeniui, tai reikštų ne ką kitą, kaip negalios politikos vykdymo privatizavimą, o tokiu atveju jau kyla klausimas, ar nūnai dar aktuali mūsų valstybės Konstitucijos 5 str. 3 dalies nuostata, skelbianti, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Antra. Visiškai neaišku, kaip iš tiesų bus nagrinėjami neįgaliųjų skundai, kai jų teises pažeis sprendimai dėl negalios nustatymo.
Šiuo metu LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 1-e dalyje numatyta, kad vienintelė institucija nagrinėjanti ginčus dėl neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo yra Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri veikia kaip specializuota privalomo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija.
Ginčų komisijos prie SADM specializacija pasižymi tuo, kad neįgaliųjų skundų nagrinėjimui reikalingos ne tik teisės, bet ir medicinos žinios, todėl Ginčų komisijos sudėtyje dirba ne tik teisininkai, bet ir medikai. Tačiau pagal Seime priimtą Negalios reformą Ginčų komisija yra panaikinama, o jos funkcijos perduodamos Lietuvos administracinių ginčų komisijai (LAGK), kuri nėra specializuota institucija, o iš esmės vykdo arba dubliuoja administracinių teismų funkcijas.
Tenka pripažinti, kad Negalios reformos projekto pristatymo ir svarstymo stadijose labai nemaloniai nustebino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskleisti visuomenę klaidinę teiginiai apie dabartinį ginčų nagrinėjimą, kai buvo aiškinama, kad iki šiol neįgaliųjų skundai nagrinėjami neva fragmentiškai, „kad iki šiol skundus dėl institucijų sprendimų vienais atvejais nagrinėdavo LAGK (Lietuvos administracinių ginčų komisija), kitais – GK“ (Ginčų komisija prie SADM), tačiau tai yra absoliuti netiesa! Todėl dar daugiau abejonių sukėlė Ministerijos teiginiai, kad esą „ginčų nagrinėjimas taps labiau prieinamas gyventojams, nes LAGK turi padalinių tinklą regionuose“, tačiau juk tokių skundų nagrinėjimo sistema grindžiama ne teritoriniu, o specializuotu principu, todėl institucijos teritorinių padalinių aspektas neturi jokios praktinės reikšmės.
Pagaliau, Negalios reformos projekte iki šiol nėra aiškiai atsakyta į klausimą, kokiu teisiniu pagrindu, kokia tvarka ir kokiais terminais Lietuvos administracinių ginčų komisija gautų reikiamus medicinos dokumentus iš gydymo įstaigų, kai toks poreikis iškiltų. Kitas aspektas, ar LAGK, neurėdama savo sudėtyje medikų, sugebės neįgaliojo skundo nagrinėjimui tinkamai pasinaudoti gautais medicininiais duomenimis? Veikiausiai – ne, todėl kyla reali grėsme, kad neįgaliųjų skundai bus nagrinėjami tik formaliai, nekvalifikuotai ir atmestinai.
Trečia. Didelių abejonių kelia ir tai, kad Negalios įstatymo projekte nėra jokio konkretumo, kaip bus nustatomas neįgaliųjų „dalyvumas“. Į šį klausimą nebuvo aiškiai atsakyta nei projekto pristatymo, nei svarstymo metu. Ministerijos atstovai paaiškino tik tiek, kad dalyvumo kriterijai bus nustatyti poįstatyminiu reguliavimu, o dalyvumo lygį nulems ne medicininiai, o socialiniai kriterijai, kas kelia dar daugiau nerimo, nes vadinamieji socialiniai kriterijai niekada negali būti objektyvesni už medicininius, kurie dabar ir sudaro pagrindą nustatant negalios lygį.
Esame labai susirūpinę, kad įteisinus ne objektyvius negalios nustatymo kriterijus, didelė dalis Lietuvos neįgaliųjų tiesiog neteks valstybės paramos, nes jie taps labiau „dalyvūs“, nors jų sveikatos būklė ir reali gyvenimo kokybė dėl to nepagerės.
Gerbiamas Prezidente, prašome įsiklausyti į tai, kad neįgaliesiems visiškai nesvarbu, ar jie bus vadinami „neįgaliaisiais“ kaip iki šiol, ar Reformos kūrėjų siūlymu – „asmuo su negalia“. Neįgaliųjų diskriminaciją sukelia ne vienos ar kitos sąvokos, o valstybės institucijų neveikimas arba apsimestinis veikimas. Neįgaliesiems šiandien reikia realios valstybės pagalbos, o ne „popierinių“ sąvokų reformų ar korupciją kuriančių institucinių pertvarkų.
Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė
Edita Navickienė
