Karas ir tušti žodžiai

Jolanta Blažytė

Indijos dvasinis mokytojas Sadhguru mato dvi svarbias iš karo gaunamas naudas:

1. Papildomai „užvedama“ ekonomika;

2. Influenceriai turi papildomą galimybę „selfiams“.

„Dalyvavau Pasaulio Ekonomikos forumo renginyje. Tuo metu vyko baisus karas Sudane. Jo metu žuvo 260 000 žmonių, iš kurių pusė – mažamečiai vaikai. Tuo metu įžymybės važiuodavo į Afriką, pasiimdavo į rankas kokį Afrikos vaiką, kaip trofėjų, ir fotografuodavosi“, – pasakoja Sadhguru.

Sakyčiau, mūsų įžymybės nuėjo lengvesniu keliu. Kad pasiekti tą patį reikšmingumo koeficientą, joms jau nebereikia važiuoti į Sudaną ir tampyti kokį nors vargšą juodaodį vaikiuką. Joms, bevirškinant koldūnų porciją, užtenka tik visam pasauliui paskelbti, kad „aš Ukrainą myliu labiau, nei ją myli penktame aukšte gyvenantis profsąjungų pirmininkas Zigmas“.

Toliau – visas Sadhuru išsakytas tekstas:

„Aš manau, kad tai kažką simbolizuoja – derlingiausia žemė pasaulyje yra toje šalyje, kurioje šiuo metu vyksta karas – Ukrainoje. Mano turimais duomenimis, Ukraina turi itin derlingą, iki keturių metrų storio juodžemį – vertingiausią pasaulyje dirvožemį. Kokias išvadas dėl to galime priimti?

Viso pasaulio tautos, beveik visos be išimties, po Antrojo pasaulinio atsisakė karo, bet dabar vėl grįžta į šį kelią. Beveik kiekviena šalis investavo milžiniškas pinigų sumas į ginklų, sviedinių, bombų, raketų, išmaniųjų bombų kūrimą ir kaupimą. Nežinau, kaip bomba gali būti išmani. Tai pats kvailiausias dalykas, kokį tik įmanoma sugalvoti.

Jei pradėsiu kovoti su jumis kardu, lazda ar dar kuo nors, tai bent jau suteiks man žvėrišką pasitenkinimą. Čia sėdi 1000 žmonių, o jūs tiesiog numetate bombą, ir jie visi miršta. Nesuprantu, kas čia tokio išmanaus. Jomis galima pataikyti pro namo langą iš trijų kilometrų aukščio. Jie tuo labai didžiuojasi. Ir kalbame ne apie vieną šalį, bet ir apie visą pasaulį.

Argi visi mes manėme, kad visos šios bombos buvo skirtos pramogai, pasirodymui ar kad tai buvo meno kūrinys? Ne. Vieną dieną jos bus panaudotos. Jos turi būti kur nors naudojamos. Klausimas ne „ar“, o „kur“ ir „prieš ką“…

Kai jos kuriamos, kaupiamos, sandėliuojamos, mes neprieštaraujame. Neliko filmų be bombų ar bent jau be sudaužytų veidų. Visiems patinka. Tačiau kai kas nors panašaus nutinka tikrovėje, sakome: „Oi, kaip baisu!“ Būname sukrėsti.

Gyvenimas taip neveikia. Todėl ir pasakoju jums apie žemę. Ar jūs būsite tie, kurie liūdės po nelaimės? O gal jūs būsite ta karta, kuri pakeis šią nelaimę? Tai mūsų pasirinkimas, kadangi dabar yra mūsų laikas planetoje, mūsų gyvenimas yra toks, kokį jį sukursime.

Taigi karai yra beveik neišvengiami, nes ekonomika paremta karais. Be karo daugelis žmonių neišgyventų. Didžiausia pramonės šaka yra ginklų ir ginkluotės gamyba. Kaip galite tuo nesinaudoti? Jei gaminu ginklus ir šaudmenis ir juos parduodu jums, o jūs neiššovėte nė vieno šūvio, aš jumis nusivilsiu.

Buvau Pasaulio Ekonomikos Forume. Tuo metu Sudane vyko baisus karas. Žuvo 260 000 žmonių, iš kurių 50% buvo jaunesni nei šešerių metų vaikai. Ar galite įsivaizduoti? 130 000 vaikų žūsta per vieną karą. Tuo metu kai kurios įžymybės važiuodavo ten ir pasiimdavo kokį nors vietinį Afrikos vaiką kaip trofėjų. Jie nešiodavo jį su savimi, fotografuodavosi su juo ir panašiai. Tada jie parodė vaizdo įrašus, kuriuose visi šie kovotojai ar kareiviai, vadinkite, kaip norite, važinėja pikapais ir šaudo į dangų.

Sakiau, kad jei su kuo nors kovosiu, bent jau taikysiu į priešą. Bet jei šaudysiu į dangų, vadinasi, turiu šovinių perteklių, ar ne? Priešingu atveju nežudyčiau debesų. Jei kovoju kare, šaudydamas noriu ką nors nušauti. Taip ar ne? Taigi nesiruošiu šaudyti į dangų, bet jie nuolat šaudo į dangų iš automatinių ginklų.

Sakiau, kad kažkas jiems tiekia šaudmenų perteklių, kitaip jie niekada nešaudytų į dangų.

Sakiau, kad pasaulyje yra 62 bendrovės, gaminančios šio kalibro šaudmenis. Aš jums duosiu jų adresus. Jūs eisite ir jas uždarysite? Ne! Jūs vyksite į karo zoną, paimsite vaiką ir kursite dramą. O ką jums reikėtų iš tiesų daryti – atimti iš jų šaudmenis. Kai atsargos baigsis, jie tikriausiai pradės vieni kitus pjauti. Šaltaisiais ginklais bent jau negalima masiškai žudyti.

Jei negalite pakeisti žmogaus, turėtumėte bent jau jį nuginkluoti. Tai reiškia, kad turėtumėte išrauti jam dantis. Ir jei įmanoma žmogaus transformacija, tai yra puiku. Jei neįmanoma, turėtume jį bent jau susilpninti.

Būkime sąžiningi. Mes neketiname sustabdyti karo, bet kai karas vyksta pas mus ar netoli mūsų, mes verkiame. Jei kitur vyksta karas, tai tik drama. Turime pakeisti šį nežmonišką požiūrį į karą, žudymą ir kančias, kurias patiria kiti žmonės. Turime jo atsikratyti.

Blogis dažniausiai įvyksta ne dėl blogų ketinimų, o tiesiog dėl abejingumo.

Jūs visą gyvenimą miegate. Ar miegas yra nusikaltimas? Ne, miegas yra gerai. Jei visą gyvenimą miegosite, jūsų gyvenimas taps katastrofa. Štai kas vyksta pasaulyje tiek dirvožemio, tiek karo požiūriu. Mes miegame.

Po Antrojo pasaulinio karo įsteigėme Tautų Lygą, įsteigėme Jungtines Tautas. Buvo siekiama, kad daugiau tokių karų niekur kitur nebūtų. Kad tai nepasikartotų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau kiek daug karų būta nuo to laiko.

Iš tiesų nuo Antrojo pasaulinio karo laikų šioje planetoje nebuvo nė vienos dienos, kad nebūtų įvykęs mūšis. Turime problemų, ekonominių ir nuosavybės problemų. JT idėja buvo ta, kad mes kovotume ne ginklais, o žodžiais ir taip išspręstume savo problemas. Nesame stebuklų šalyje, kurioje nėra problemų, problemų yra. Viena žmonių grupė jas mato vienaip, kita kitaip. Tam ir buvo skirta platforma, kuri turėjo padėti išspręsti problemas. Tačiau ką mes padarėme? Nustūmėme platformą į antrą planą ir darome vienas su kitu, ką norime…

Kai prasidėjo XXI amžius, visi sakė, kad tai informacijos, technologijų ir pan. amžius ir daugiau jokių karų… Sakykite, kiek karų buvo XXI amžiuje, kiek valstybių buvo sunaikinta? Daug. Labai daug. Per daug per 22 metus.
Taigi, kaip pabusti?

Kai kurių dalykų per naktį pakeisti neįmanoma. Tačiau pirmiausia pyktis ir neapykanta turi palikti jūsų širdis.

Vienu metu dalyvavau daugybėje taikos konferencijų. Maždaug dvejus su puse metų kalbėjau daugybėje tarptautinių konferencijų, bet paskui pamačiau, kad daugumai žmonių dalyvavimas konferencijose yra profesija, jie iš to gyvena. Ir aš buvau vienintelis idiotas, kuris sėdėjo ten ir galvojo, kad dirbome dėl taikos pasaulyje.

Kartą dalyvavau labai didelėje konferencijoje, kurioje dalyvavo 42 Nobelio premijos laureatai, keli buvę valstybių vadovai. Ir visi jie, būdami valstybių vadovais, kariavo, o kai išėjo į pensiją, kalbėjo apie taiką.

Trečiąją dieną, artėjant vakarui, atėjo eilė kalbėti vienam Nobelio premijos laureatui. Po jo turėjo būti mano eilė. Taigi jis išėjo į tribūną, atsivertė aplanką, pažvelgė žemyn ir nė karto nepakėlęs galvos perskaitė 42 puslapius.

Sėdėjau pirmoje eilėje, stengiausi pagauti kiekvieną žodį ir stebėti kiekvieną puslapį. Jis apsivertė 42 kartus. Tuomet apsižvalgiau auditorijoje, kurioje vyravo visiška ramybė, nes visi, išskyrus keletą darbuotojų ir apsaugininkų, miegojo. Pamaniau, kad tai – tikroji pasaulinė taika.

Tada atėjo mano eilė kalbėti ir aš pasakiau, kad per pastarąsias tris dienas girdėjau tiek daug turiningų kalbų apie taikos pasaulyje kūrimą. Todėl nuoširdžiai klausiu, kiek iš čia esančių gali uždėti ranką ant širdies ir pasakyti, kad jūsų protas ramus? Nes jei jūsų protas nėra ramus, jei negalite nuraminti savo proto, tuomet nėra jokių galimybių paversti visą šį pasaulį taikiu. Nes tai, ką matote pasaulyje, yra didesnė žmogaus proto apraiška. Jei šioje planetoje neliks žmonių, pasaulyje įsivyraus taika.

Tada pasidomėjau, kodėl visi užmigo per popietinę sesiją. Tai buvo savotiška vienybė – išskyrus mane ir skaitytoją, taip, skaitytoją, o ne oratorių, visi miegojo. Paklausiau, kas atsitiko? Jie atsakė, kad praėjusį vakarą vyko Bacardi festivalis su nemokamu alkoholiu. Štai kodėl visi tapo ramūs. Daugiau į jokias panašias konferencijas nevažiavau.

Palinkėkime, kad visų žmonių protai nurimtų. Manau, kad Dievas to ir nori, kad tai yra svarbiausia.

Negalime padaryti, kad kiekvieno žmogaus protas būtų ramus. Galite nuraminti savo protą. Aš galiu sukurti savo ir jūs galite sukurti savo. Tai vienintelis veikimo būdas. Tai ir yra visa problema.

Kalbame apie taiką, visuomenę, žmoniją. Tai tik tušti žodžiai. Yra tik žmonės. Ir jei vienas ar kitas neišspręs savo problemų, pasaulio problemos niekur nedings. Jos pasireikš įvairiais būdais“.