Algimantas Rusteika
Pilna šalis kamerų. Viršysi greitį, nepraleisi pėsčiojo, važiuoji be techninės? Stebimos gatvės, aikštės, bet kas ne taip – atsiųs baudą ir nieko asmeniško, dirba sistema, ne žmogus. Netrukus, kaip Padebesių valstybėje, mums nuskaitys raineles ir siųs į valdiškų failų debesis – kur kada buvai – o gal hektaruose VSD kompiuterinių taip jau ir yra, tik mums nesako?
Neseniai perkant prekes didmenoje pardavėja sako: jūs skolingas 28 €. Už ką? Na, nueikit pas apsaugą ir pasakys. Nueinu. Sako, prieš tris mėnesius pirkot ir pardavėja neteisingai į kasą „įmušė“ prekes – pirkot pakuotėmis, o nuskenavus kodą įvedė vienetais. Parodo įrašą, matosi mano makaulė, pirkinys, tada vaizdą pritraukia, matyti išlindęs čekis, padidina – mažomis raidytėmis šriftas visiškai ryškus ir labai aiškiai išskaitomas.
Susimoku. Pas juos jau taip, būna, kad ir man „įmuša“ neteisingai. Ne kartą buvo. Paskambini, pasakai problemą, kasos numerį ir čekio išdavimo laiką. Po 10 min. atskambina, patikrinom, atsiprašom, atvažiuokit, kai patogu, grąžinsim pinigus, sąskaitą perrašysim. Jokių problemų, pas mus visur kameros – ir kur reikia, ir kur ne. Viskas kontroliuojama.
Bet vienoje viešoje vietoje, kur tikrai reikia, jų nėra ir viskas nekontroliuojama. Rinkimuose. Partijos ieško, sunkiai randa ir skiria stebėtojus, kurie „stebi“, t.y. sėdi ir spokso į tai, ko nelabai ir supranta. Dažnai nueina į tualetą ar kavos ir „stebėjimo“ nelieka. Vakare, ypač mažose kaimiškose apylinkėse, stebėtojų nebelieka iš viso.
Ką bekalbėt apie balsavimo biuletenių skaičiavimą iki paryčių, kai pavargę, vos ant kojų pastovintys „stebėtojai“, jei jų dar liko, žiūri nebematančiomis akimis išverstų ant stalo biuletenių kalną iš toliau, nes arti jų neprileidžia. Daryk, ką nori, dėliok į krūveles, skaičiuok, gadink, nelabai kas iš „stebėtojų“ ir norėdamas pastebės. Jei jų iš viso dar yra.
Suskaičiuos, surašys, sukiš į maišus, surašys protokolą ir kas ten ką įrodys? Niekas ir netikrins be „rimtos priežasties“. Ir atgal neatsuksi, ir nepažiūrėsi, kas, kaip skaičiavo, ką darė ir ko nepadarė, kas įgrūdo į balsadėžę vakare, kai pasitaikė proga ir minutėlę nieko tuščioj salėj nebuvo, pluoštą biuletenių…
O juk stebėtojais galim būti visi. Atsisukti ir pažiūrėti, kaip buvo. Kas skaičiavo, ar gerai pagal partijas krūvelės, ar teisingi skaičiai, ar negadino, ar…ar…ar… Namuose. Visa Lietuva gali būti stebėtojais. Ir tai visai nebrangu ir visai įmanoma. Viena ypač raiški 8 mP internetinė kamera – iki 500 €. Instaliacija, darbas – net su didžiausiais vogimais iš biudžeto nebus daugiau 500€. Ir visa tai juk nedings, liks toms mokykloms, kur daugiausia ir būna rinkimų apylinkės, kurių Lietuvoje 1928. Viską įrengti mums kainuotų po 1 €. Po skardinę pigiausio alaus.
Kamera virš balsadėžės. Pasibaigus balsavimui po ja statomas balsų skaičiavimo stalas. Tiesioginė transliacija internetu, kas nori, tas ir stebi. Suskaičiavus balsus, kartu su protokolu apygardos komisijai pateikiamas įrašo failas. VRK juos suveda į duomenų bazę, bet kas, prisijungęs su el. parašu ar per bankininkystę, gali ir vėliau pažiūrėti, atsisiųsti.
Tai ne „stebėjimas“ rinkiminėje apylinkėje, kai nepamatysi sukčiaujant – ir amen. Kamerų įrašą gali atsisukti, pasididinti, pažiūrėti kelis kartus. Ir per tam tikrą laiką, pvz., per savaitę, pateikti konkrečius skundus su nuorodomis į įrašus, kurie turi būti privalomai išnagrinėjami.
Sakote, neįmanoma? Kai nori, viskas yra įmanoma. Garsėjame vienu geriausių ir greičiausių interneto tinklų pasaulyje, techninių problemų neturėtų kilti. Parduotuvėse tai seniai yra, net kaimo krautuvės savininkas internetu gali stebėt per saugos kameras iš bet kurio pasaulio taško, ar jo pardavėja nesukčiauja.
Mes esame valdžios darbdaviai ir valstybės savininkai. Ir taip pat norėtume stebėti, ar mūsų neapgaudinėja.
