Ignas Vėgėlė
Nyderlandų Vyriausybė siekia sekti visus privačių asmenų atsiskaitymus, kurie viršija 100 Eurų. Nyderlandų kairiųjų liberalų vyriausybė pristatė finansų ministro Sigrid Kaag, kuris taip pat yra Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) Pasaulio poveikio grupės (Global Action group) pirmininkas, paruoštą įstatymo projektą, kuriuo bankai įpareigojami stebėti beveik visą olandų sąskaitų turėtojų bankinę veiklą centralizuotoje duomenų bazėje.
Grynųjų ribojimą palaiko Graikijos, JK, dalis Skandinavijos ir Beniliukso valstybės. Tik ką ribojimą atsiskaityti grynaisiais (iki 2.500 Eurų) įvedė Ispanija.
Tuo tarpu Austrija, Vokietija ir Šveicarija tam priešinasi. Priešinasi dešiniosios krypties politikai ir žmogaus teisių gynėjai. EBPO šalyse grynieji naudojami atliekant daugiau nei 50 % mokėjimo operacijų, nors tarp atskirų šalių yra didelių skirtumų.
Kokiu tikslu siūloma drausti atsiskaitymus grynaisiais pinigais?
Oficialiai yra siekiama kovoti su pinigų plovimu bei mokesčių vengimu, taip pat su terorizmo finansavimu. Argumentuojama dar ir tuo, jog uždraudus grynuosius, ar kontroliuojant kiekvieno asmens atsiskaitymus, išnyks nusikalstamumas (bet vyksta viskas priešingai, nusikaltimų elektroninėje erdvėje tik daugėja, atsiranda iki šiol nebuvusių nusikaltimų būdų ir priemonių).
O kokios yra tikrosios priežastys?
Vieną iš priežasčių atskleidžia Tarptautinis valiutos fondo vienas vadovų, kviesdamas centrinius bankus sukuri centrinių bankų skaitmeninius pinigus, kurie didintų „įtrauktį“. 2022 m. spalio 14 d. susitikime „Centrinio banko skaitmeninės valiutos finansinei įtraukčiai: rizika ir nauda“ TVF generalinio direktoriaus pavaduotojas Bi Li paaiškino, kaip galima programuoti centrinių bankų skaitmenines valiutas: „…išmanioji sutartis leistų vykdyti tikslines politikos funkcijas, pvz., socialines išmokas, vartojimo kuponus, maisto kuponus ir kt. … naudodami centrinių bankų skaitmeninius pinigus galime tiksliai kontroliuoti, ką žmonės gali ir ko negali turėti. Be to, tokie pinigai gali būti užprogramuoti, kokiam naudojimui jie skirti, pavyzdžiui, tik maistui.“
Vejamės Kiniją? Ne. Su tokiomis iniciatyvomis ir pagreičiu tuoj ją aplenksime.
Tikrieji Europos konservatoriai-dešinieji tam kategoriškai priešinasi. „Grynieji pinigai suteikia žmonėms saugumo, nepriklausomybės ir laisvės jausmą. Mes norime išsaugoti tą laisvę žmonėms“, – sako tikrasis konservatorius Austrijos finansų ministras Gernot Bluemel.
Austrai gudrūs ir atsargūs: vien per praėjusių metų kovą iš bankų išsiėmė daugiau nei 4 milijardus eurų, kuriuos pasislėpė namuose arba banko seifuose, praneša Austrijos centrinis bankas.
Austrai nesudeda ginklų prieš visuomenės kontrolės iniciatyvas – visai neseniai daugiau kaip 500.000 austrų pareikalavo, kad atsiskaitymai grynais pinigais būtų neriboti, o ši teisė būtų įrašyta į Austrijos konstituciją.
Kaip elgiasi mūsų valdantieji? Tie, kurie mūsų politologų vadinami “dešiniaisiais”, o realiai – kraštutinės kairės politikai? Jie neatsilieka nė per nago juodymą nuo tų, kurie siekia visapusiškai kontroliuoti visuomenę. Mūsiškiai, beje, net lenkia Europos Komisiją, kuri tik siūlo riboti atsiskaitymus grynais pinigais iki 10.000 Eurų.
Lietuvoje:
• nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojo draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais virš 5.000 eurų;
• ką tik Seimas palaimino Mokėjimų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai (taip pat kredito institucijas aptarnaujančios įstaigos) galės rinkti ir saugoti „specialių kategorijų asmens duomenis“, kurios su labai siauromis išimtimis, įsakmiai draudžia rinkti ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Seimas leido mokėjimo paslaugų teikėjams (bankams, kredito įstaigoms bei jas patarnaujančioms įstaigoms) rinkti itin plačios apimties itin jautrius kliento duomenis apie pastarųjų:
o religines/ filosofines pažiūras
o politines pažiūras
o etninius ir rasinius duomenis
o priklausymą partijoms ir profsąjungoms
o genetinius duomenis
o biometrinius duomenis
o sveikatos duomenis
o duomenis apie lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją
Ar Lietuvoje liko nevyriausybinių organizacijų, kurios kovotų už asmens laisvę, privatumą ir prieštarautų nepagrįstai augančiai valstybės kontrolei? Nematyti ir negirdėti: pastabų šioms pataisoms nepateikė nei viena nevyriausybinė organizacija. Nes tam nėra finansavimo, kuris tokiems projektams tiesiog neskiriamas. Skiriamas jis kitoms sritims, tokioms kaip „lyčių lygybės“ ar „nediskriminavimo“ (realiai LGBTQ propagandai) ir kt. Kai niekas neapmoka už prieštaravimą oficialiai valstybės politikai, kam vargti…
Iki šiol už asmens teisę į privatumą bene nuo 2008-ųjų nuolat kovojo kone vienintelė nevyriausybinė asociacija – Lietuvos advokatūra. Advokatūra net atskirą žurnalo „Advokatas“ numerį buvo skyrusi prieštaraudama asmens privatumo siaurinimui ir valstybės institucijų nekontroliuojamam asmens duomenų rinkimui.
Naujam įstatymui, kuris kredito įstaigoms suteikė teises rinkti specialių kategorijų asmens duomenis, Advokatūra prieštaravimo neteikė, viešai nepasisakė. Viliuosi, tai nerodo Advokatūros požiūrio pasikeitimo, o įsipareigojimas ginti žmogaus teises išlieka Advokatūros kertiniu įsipareigojimu visuomenei?
Tiesa, dar yra Prezidentas. Pastarosios pataisos dėl bankų teisės rinkti specialiųjų kategorijų asmens duomenis dar neįsiteisėjo – laukia Prezidento parašo. Tik ar išdrįs buvęs SEB banko prezidento patarėjas dabartinis Lietuvos vadovas prieštarauti bankų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų teisių plėtrai? Netrukus pamatysime.
