Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Gegužė 17 Pirmadienis
 

EP narys prof. L. Mažylis: „Černobylio (ne)išmoktos patirtys ir Astravo monstras. Politinis žaidimas likimais“

2021-04-26 13:31 | Naujienos | Komentarų (4)

Porf. Liudas Mažylis. EP nuotr.

Šiandien – Černobylio katastrofos metinės. Prieš 35 metus Ukrainoje, tuometinėje Sovietų Sąjungos teritorijoje, įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija, kuri pakeitė Rytų Europos psichologinę, ekologinę ir saugumo realybę. Ši istorinė balandžio 26-oji dekonstravo ir atominės energetikos sampratą. Tai mūsų savimonėje užsifiksavo kaip nedemokratinio režimo įrankis, už kurio „gedimą“ niekas nelinkęs prisiimti atsakomybės. Tiksliau, net sakyti tiesos… O (ne)išmoktos Černobylio patirtys, deja, bet gali vienomis ar kitomis formomis atsikartoti. Atsikartoti fiziškai, emociškai, politiškai. Už vos keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sienos stovi Astravo atominės elektrinės monstras, kurį valdos paskutinis Europos diktatorius ir Kremliaus režimas.

Bet grįžkime į 1986-uosius. Kartu su vieno iš sprogusių Černobylio atominės elektrinės reaktorių radioaktyvių dalelių debesiu, užklojusiu Rytų Europą, dužo ir daugelio žmonių likimai. Ne tik katastrofą lydėjusių dienų kontekste, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje. Po šios atominės elektrinės avarijos visas regionas patyrė daugybę sveikatai įtaką turinčių pasekmių, kurios išliko iki šių dienų.

Šios gyvos istorijos liudininkai, mokslininkai, gydytojai ne kartą pasakojo apie fizines ir psichologines ligas, kurias patyrė žmonės po Černobylio avarijos. Tai – somatiniai sutrikimai, širdies ir kraujagyslių, neurologinės, virškinimo trakto ir kitos ligos… Žinoma, ši tragedija turi ir ilgalaikes psichologines pasekmes, tokias kaip depresija, nerimas ir kiti streso bei potrauminio sindromo sukelti sutrikimai.

Černobylio reaktoriaus sprogimo paveikto regiono neaplenkė ir ekonominiai padariniai. Šiandieniniame kontekste Pripetės miestelį, kuriame ir stovėjo elektrinė, žinome kaip miestą vaiduoklį. Evakuotas miestas, spinduliuotės paveiktas regionas pakeitė žmonių gyvenimus, įvairias tuometines sovietmečio pramonės sektorių veiklas. Smarkiai sumažėjo šio regiono pajamos, nes tiesiog nebebuvo galima saugiai dirbti, buvo ribojama žemės ūkio šaka. Žinoma, kartu su tuo atsirado ir demografiniai pokyčiai, nes mažėjo gimstamumas, didėjo migracija į kitus šalies regionus, o kartais net ir į kitas valstybes. Nereikėtų pamiršti ir milžiniškų ekologinių pasekmių, sukeltų radiacijos visai regiono faunai ir florai, kuri dar šimtams metų bus paveikta branduolinės spinduliuotės.

Visi šie padariniai atspindi sudėtingas pasekmes Rytų Europos šalims, kurias dalinai pavyko aplenkti Vakarų Europos valstybėms. Mūsų regionui teko neeilinė patirtis: tvarkytis su pačia pirma ir didžiausia branduolinės energetikos tragedija žmonijos istorijoje, kuri dar buvo apgaubta ir sovietinio režimo tylos ir melo. Žinoma, labiausiai nuo Černobylio avarijos radioaktyvios taršos nukentėjo dabartinės Ukrainos ir Baltarusijos teritorijos. Tačiau nereikėtų pamiršti Baltijos šalių, o kartu ir Lietuvos, kadangi mes taip pat patyrėme branduolinės avarijos padarinius. Geriausias pavyzdys būtų Baltijos jūra ir smarkiai padidėjęs jos užterštumas, patirtas dėl slenkančio radioaktyviųjų dalelių debesies iš rytų. Iki šių dienų mokslininkai teigia, kad galima rasti įvairių radionuklidų, esančių jūros vandenyje, o kartu ir cezio-137, kurio dabartinis lygis sumažės tik per 300 metų. Be abejo, jau nekalbu apie padarinius sveikatai, kurių realios statistikos turbūt nežino niekas… Nereikia pamiršti ir mūsų pačių baimių dėl aplinkosaugos bei žmonių saugumo, kai dar iki 2010 m. veikė Ignalinos atominė elektrinė, turėjusi du reaktorius, veikiančius tokiu pat principu kaip ir Černobylio atominė. Šį sovietinį palikimą mes sugebėjome uždaryti, tačiau pamiršti praeities grėsmių nederėtų.

Avarija mus išmokė pažvelgti visai kitomis akimis į energetikos, ekologijos ir saugumo sritis. Mes esame tarp  nedaugelio šalių, patyrusių branduolinės katastrofos padarinius. Dar blogiau, jog žinome grėsmes, kylančias, kai atominė energetika yra politinėje nedemokratinių režimų valioje… Todėl privalome atkreipti dėmesį į branduolinę saugą, kadangi nerimas dėl atominės energijos poveikio aplinkai turi išlikti aktualus, o šis klausimas dabar yra ypač susijęs su tomis Rytų Europos dalimis… Baltarusijoje, Astrave, visai šalia Lietuvos sienos stovi ir funkcionuoti pradėjo branduolinė atominė elektrinė, kurios pirmasis reaktorius pradėjo veikti praėjusių metų lapkričio pradžioje. O vos prieš kelias dienas buvo atvežtas kuras ir antrajam reaktoriui. Tiek incidentai statybų metu, tiek įvairūs sutrikimai vos pradėjus veikti Astravo atominei kelia didžiulį nerimą.

Pirmiausia, šis Minsko ir Maskvos įrankis neatitinka saugumo standartų bei Europos branduolinės saugos reikalavimų. Vakarų valstybės nėra patyrusios Černobylio tragedijos ir jos pasekmių, skirtingai nei Rytų erdvė, tačiau (ne)išmoktos pamokos šiuo metu virsta svarstymais dėl Astravo elektrinės. Europos Parlamente šis klausimas vis dažniau atsiranda balsavimuose bei komitetų posėdžių darbotvarkėse.

Savo ruožtu nuo pat kadencijos pradžios daug dėmesio skiriu Astravo atominės elektrinės saugumo temai. Tapau Lietuvoje veikiančio „Sąjūdžio prieš Astravo AE“ nariu, skelbiu publikacijas viešoje erdvėje, ne kartą kreipiausi į Europos Komisiją.

Dar praeitų metų sausį, reaguodamas į 2018 m. liepos 4 d. Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (ENSREG) svetainėje paskelbtą Astravo elektrinės rizikos ir atsparumo vertinimo testų (testavimo nepalankiausiomis sąlygomis) vertinimo ataskaitą, Komisijos domėjausi, kaip ji ar kitos ES institucijos vykdo stebėseną, kaip įgyvendinamos minėtoje ENSREG ataskaitoje pateiktos rekomendacijos dėl žemės drebėjimų, potvynių, kitų ekstremalių oro sąlygų, elektros dingimo bei staigaus šilumos kritimo. Be to, teiravausi, kokių veiksmų imtųsi Komisija, jei tos rekomendacijos liktų neįgyvendintos arba iš dalies įgyvendintos iki pirmojo Astravo elektrinės bloko paleidimo.

Minėtoje ataskaitoje pateikiama daug svarbių rekomendacijų dėl griežtos statomos elektrinės saugos, todėl nebuvo aišku, ar visos ENSREG rekomendacijos dėl Astravo bus įgyvendintos laiku ir ar tikrai tinkamai pasiruošta galimam neigiamam poveikiui aplinkai incidento atveju. Taip pat domėjausi, ar Komisija yra parengusi realų veiksmų ir priemonių planą, kuris būtų įgyvendinamas galimo incidento Astravo elektrinėje atveju, jei būtų padarytas realus neigiamas poveikis aplinkai. Buvo svarbu išsiaiškinti, ar ES institucijos gauna patikimą ir išsamią informaciją iš Baltarusijos dėl elektrinės…

Vis labiau kalbant, kad Astravo elektrinė bus paleista 2020 m., bei artėjant prezidento rinkimams Baltarusijoje, vėl kreipiausi į Europos Komisiją. Bandžiau išsiaiškinti, ar reikalaujama, kad šalis viešintų ir atsakingoms ES institucijoms nuolat teiktų informaciją apie realų Astravo elektrinės saugumą. O 2020 m. lapkričio 3 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ užfiksavus, kad Baltarusija Astrave pradėjo elektros gamybą, vėl „atakavau“ Komisiją klausimais. Gi neįmanoma nusiraminti, kai šalia Vilniaus stovinti elektrinė neatitinka tarptautinių saugumo standartų. Aiškinausi, ar atsakingos ES institucijos buvo informuotos apie faktinį Astravo elektrinės paleidimą ir ar ES tebevykdo darbų joje nuolatinę stebėseną. Kėlė nerimą, kad Astravo elektrinėje iki šiol neišspręstos ENSREG nustatytos problemos ir neužbaigta nacionalinio veiksmų plano, kuriame turėjo būti atsižvelgta į šios elektrinės testavimo metu pateiktas rekomendacijas, peržiūra. Buvo akivaizdu, kad Baltarusija pradėjo gaminti elektrą Astrave neįgyvendinusi visų saugumo reikalavimų. Jau tuomet pradėjo rūpėti konkretūs Komisijos veiksmai, kad ES piliečiams būtų užtikrintas saugumas. Į savo pateiktus klausimus atsakymus gavau. Vieni jų – konkretūs ir teikiantys viltį dėl saugumo. Kiti – labiau biurokratiški, o dar kituose atsispindi reali nežinia.

Lygiai prieš mėnesį iki Černobylio metinių, kovo 26 dieną, reaguodamas į 2021 m. kovo 3 d. ENSREG ekspertų patvirtintą tarpusavio vertinimo ataskaitą dėl Astravo elektrinės testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijų įgyvendinimo, išsiunčiau klausimus Komisijai. 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas, kuriomis prašoma išnagrinėti galimas priemones, užkertančias kelią komerciniam elektros importui iš trečiųjų valstybių branduolinės energetikos objektų, neatitinkančių ES pripažįstamo saugos lygio. Panašus prašymas buvo išreikštas ir Europos Parlamento 2021 m. vasario 11 d. priimtoje rezoliucijoje dėl Astravo elektrinės saugumo.

Taigi, šiuo metu laukiu atsakymų iš Komisijos apie tai, kurias konkrečiai prioritetines Astravo atominės elektrinės saugumo rekomendacijas laikoma „įgyvendintomis“ ir kokia informacija tai pagrįsta. Kalbant apie ateitį, įdomu, ar Komisija yra numačiusi konkrečius terminus, iki kada bus pasiūlytos priemonės, skirtos elektros importo iš trečiųjų šalių branduolinės energetikos objektų, neatitinkančių ES saugumo reikalavimų, apribojimui. Manau, kad šie ir kiti klausimai rūpi mums visiems. Bet ar to gana? Ar pakanka mūsų politinės valios?

Ir šiandien, tragedija pažymėtą balandžio 26-ąją, svarstau, kuri fizinė grėsmė yra labiau nekontroliuojama: virusas ar atominis monstras nedemokratinių režimų galioje? Viruso valdymui bent turime epidemiologines priemones, turime vakcinas… O Astravo atominei? Ar tikrai turime pakankamas saugumo kontrolės priemones? Ar išmokome Černobylio patirtis? Ir išvis, ar jos išmokstamos, kai atominė energetika yra nedemokratinių režimų politinėje valioje?

Visgi, tikiuosi, kad režimų įtaka silpnės, ir palaikau Baltarusijos pilietinės visuomenės demokratinius siekius. Viliuosi, kad įvyks lūžis demokratijos link. Taip pat tikiuosi, kad ES bei energetinio saugumo institucijos turės pakankamai įtakos būtinam Astravo atominės saugumo užtikrinimui.

Liudas Mažylis yra Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Delegacijos ryšiams su Baltarusija Europos Parlamente narys

Komentarai

 

 

 
  1. Mažylė pelėda tupi ant šakos ir sukalioja galvą, o pelės aplinkui spąstais išgaudytos!

    Thumb up 1 Thumb down 0

  2. Astravo elektrinė yra tam tikrų politinių jėgų Europos Sąjungoje politinės veiklos produktas. Visi prisimename, kai Rusijos dūmos deputatas Žirinovskis grasino, kad pastatys milžiniškus ventiliatorius ir į Lietuvą pūs radioaktyvias dulkes, kad joje neliktų (fašistų) lietuvių. Šį jo pažadą – grasinimą jam padėjo įgyvendinti, jo tautiečiai, ES politikai. Buvo dirbta ranka rankon. ES privertė Lietuvą uždaryti Ignalinos AE, o tuo metu Rusijos (Žirinovskiniai) projektuotojai suprojektavo (ventiliatorių) AE Astrave. Kad ši elektrinė nebūtų statoma ES nepajudino nė piršto. Antoji pradėta statyti rytų Prūsijoj, prie Lietuvos sienų, tik dar neaišku, kada ji bus pastatyta ir pradės (pūsti rad. dulkes) veikti.
    Lietuva, norėdama apsisaugoti nuo žūties prieš dešimt metų turėjo savo gelbėjomosi priemones nukreipti į vakarus, o ne į rytus. ES turėjo Lietuvai įrengti alternatyvų energijos šaltinį ir tik tada uždaryti Ignalinos AE.
    Dabar Lietuvos mažyliai ir suaugę politikai turi reikalauti atsakomyvės ir pagalbos ES. Tik ES turi galimybę sutramdyti žirinovskiškai putinišką Rusiją, nes be vakarų pagalbos ji žlugtų!

    Thumb up 0 Thumb down 1

  3. Pagal profesorių, tai baltarusiai pastatė Astravo elektrinę tik tam, kad ji susprogtų ir sunaikintų Baltarusiją

    Thumb up 2 Thumb down 0

  4. Kažkur rašyta apie tai, kad Kremliaus kariuomenė maždaug tose apylinkėse savo dalinius koncentruoja.
    Jei iš tiesų, tada Astravas – ne tiek elektrinė, kiek tų karinių dalinių saugumo garantas: kariai gali ką nori daryti – provokuoti, karo veiksmus imituoti, ar iš tiesų tolimojo poveikio puolamąją ginkluotę prieš Europą panaudoti, o atsakomojo smūgio nebus, nes prašovus bent kiek pro šalį, gali būti susprogdinta elektrinė, o tai reikštų Vakarų Europos žūtį

    Thumb up 1 Thumb down 0



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Ką skaityti? Knygos apie moteris, metusias iššūkį tradicijoms
Santaros klinikose įrengiamos naujos reanimacijos vietos sunkiems pacientams
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

„MOKI VEŽI“ atveria parduotuvių duris 
Nuo kovo 15 d., laikantis visų saugos reikalavimų, atidaromos visos šalyje veikiančios 24 „MOKI...

Grįžimas į biurą po pandemijos: ko prireiks? 
Spartėjant skiepijimo procesui ir keičiantis karantino sąlygoms, daugelis įmonių jau pradeda svarstyti apie...

Kaip išsirinkti Gelį Nagams? 
Prieš dešimtmetį nagų gelis nebuvo toks populiarus, kaip šiandien. Dažniausiai jį rinkdavosi nagų...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...