Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Birželis 20 Sekmadienis
 

Dviračiai Vilniuje – madinga, tačiau neefektyvu

2017-11-22 16:16 | Nuomonių ringas | Komentarų (5)

KK nuotr.

Vitalijus Balkus

Mada yra rimtas reikalas. Patogu, nepatogu, tačiau, jei jau šioji įnoringa Ponia reikalauja, paklustame jai jeigu ne visi, tai daugelis mūsų. Tačiau viena, kuomet mergina rodo akrobatinius triukus, balansuodama ant Eifelio bokštą primenančių aukštakulnių, ar vyrukas užsideda kelnes, su kuriomis jis, matyt, dar į pirmą klasę žygiavo, ir visai kas kita, kuomet mada tūkstančiams miestiečių prastina gyvenimo kokybę. Maža to, net ir reti sveiko proto balsai, kaip parodo, patirtis „į dangų“ nenukeliauja.

Tad šiandien teks man tapti visiškai nemadingam, nemoderniam, nepatraukliam ir dar užsitraukti nedidelio, tačiau labai garsiai besireiškiančio fanatikų būrelio pyktį. Taip ir būtent taip gali pavadinti tuos, kurie, pamiršę apie mūsų klimatines sąlygas, reljefą ar miestų dydžius, vis labiau apsunkina normalų susisiekimą. Man, kaip miestiečiui, paskutiniu lašu tapo Žvėryne braižomi dviračių takai, naikinant tiek parkavimo vietas, tiek galimybę daugelyje sankryžų nekliudomai sukti į dešinę, nestovint amžinose piko eilėse. Bet pradėkime nuo pradžių.

Dviračių naudojimo Vakaruose mitas

Visi matėme nuotraukas iš Amsterdamo, kur dviračių naudojimas yra kone visuotinis. Būtent šios nuotraukos ir susuka galvą tiems, kurie įsivaizduoja, kad vieno miesto patirtis gali būti perkelta mums ir visa tai veiks lygiai taip pat efektyviai, kaip pas olandus. Tik, štai, iki susižavint ir prarandant kritinio mąstymo likučius, pažvelkime pirmiausiai į Vilniaus ir Amsterdamo dydį. Amsterdamo – 219 kv.m, Vilniaus 401 – kv.m. Maža to, Vilniaus mieste gyvenamieji rajonai yra išdėstyti tokiu atstumu nuo Centro, kad jiems prilygsta olandų sostinės priemiesčiai ir, jei jau taip norime lyginti jų ir mūsų transporto sistemas, tuomet įvertinkime ir keliones iš Amsterdamo miestų palydovų. Štai Zaandam, turintis apie 75 000 gyventojų ir esantis vos už 9 km, – tai ne kas kita, kaip puikus mūsų N. Vilnos atitikmuo, o juk panašiu atstumu yra 90 tūkst. gyventojų turintis Amstelveen ir dar bent keli miestai, faktiškai atitinkantys mūsų mikrorajonus.

Taigi, turime pamatyti ne vien gražias nuotraukas iš Amsterdamo centro, o visą transporto infrastruktūrą, kurioje miestų – palydovų gyventojai iki sostinės keliauja pirmiausiai traukiniais. Lygiai tą patį, beje, pamatysime, jei panagrinėsime Vokietijos didžiųjų aglomeracijų keleivių srautus. Jei buvote Frankfurte prie Maino ir teko važiuoti vietos geležinkeliais, ko gero, atkreipėte dėmesį į tai, kad kiekvienas miestelis turi stotį, o prie kiekvienos stoties yra didžiulės dviračių saugojimo aikštelės. Ir nesvarbu, esame 15-os ar 5 kilometru nuo Frankfurto atstumu, dviratis išlieka vietinio susisiekimo priemone ir leidžia pasiekti vokiškai tobulą antžeminio ir požeminio transporto tinklą.

O ką girdime iš mūsų dviračių Vasiukų entuziastų? Pasirodo, nėra nieko baisaus, jei visą kelionę nuo Perkūnkiemio iki Savanorių prospekto teks numinti dvirate transporto priemone ir, kaip suprantu, tokios kalbos randa karštą pritarimą Vilniaus vadovų širdyse. Kodėl taip yra, mes dar pakalbėsime, o kol kas dar šiek tiek faktų.

Jau mano minėtame Amsterdame iš tikrųjų dviračių naudojimas kone visuotinis ir trečdalis miestiečių naudojasi būtent šia transporto priemone ir tiek pat keliauja pėsčiomis. Juk tikrai nėra sunku kilometrą ar kiek mažiau nueiti nuo miesto geležinkelio ar metro stotelės. O jų mieste yra 52 ir atstumas tarp jų kartais nesiekia ir kilometro. Tereikia panagrinėti miestus, kur viešo transporto padėtis nėra tokia tobula, ir jau matysime kitus skaičius .

Pietų Europoje, kur iki vokiškos ar skandinaviškos tvarkos yra toli, dviračių naudojimas miestuose yra menkas. Madride – 0,3 proc., Lisabonoje – 1,0 proc., Lione – 2,0 proc . Beje, Vilniuje nuolatos dviračius naudojančių yra panašus skaičius, kaip šiuose miestuose. Neprigyja susisiekimas dviračiais ir sudėtingo reljefo miestuose. Geras to pavyzdys – Praha.

Kiek nuvažiuoja vilniečiai

Nustebsite, tačiau statistinis vilnietis per dieną sukrauna kiek daugiau nei 20 kilometrų kelio. Taip, gerbiamieji būtent tiek, nes ne tik Vilnius, tačiau ir kiti Lietuvos didmiesčiai buvo dešimtmečius projektuojami pagal vieną ir tą pačią schemą, kuomet gyvenamieji rajonai ir pramoninės ir administracinės miestų dalys buvo išdėstomi atskirai. Tai labai teigiamas dalykas oro taršos poveikio mažinimo prasme, tačiau tik tuomet, jei yra tinkamas transporto tinklas, kurio dėka miestietis gali kirsti visą miestą važiuodamas į darbą ir atgal. Srautai juk didžiuliai ir, jei mes žinome, kad kiek mažiau nei pusė darbo vietų yra miesto centre ir panašiai tiek pramoninėje dalyje, o pusė miestiečių yra „miegamųjų“ rajonų gyventojai (jau nevertinu milžiniško srauto iš priemiesčių), tai nesunku suprasti – vidinė migracija neišvengiama.

Prie viso to drąsiai įvertinkime papildomą migraciją, kuomet reikia nuvežti vaikus į mokyklas, būrelius ar nuvykti į valstybines ar savivaldybės įstaigas. O kur dar transporto upeliai, plūstantys į vėlgi miesto Centre ar arti jo išdygusius kaip ant mielių prekybos centrus? Teiginiai, kad kokybiškai galima gyventi vien naudojantis esamu antžeminiu transportu ar pasirinkus dviračius ar kelionę pėsčiomis, švelniai tariant, prasilenkia su niūria realybe. Nori-nenori turi važiuoti savais „ratais“, jei nori suspėti ir vaikais pasirūpinti, ir pačiam darbus nudirbti.

Nenoriu tuščiažodžiauti, tad tiesiog paprastas pavyzdys, su kuriuo vėlgi susidūriau aš pats. Žvėrynas – lyg ir beveik Vilniaus centras, tačiau kai mano dukrai teko važinėti į mokyklą, esančią Antakalnyje, tai užtrukdavo kone valandą, nes jokio tiesioginio susisiekimo neliko ir gyvename dabar lyg ir centre, tačiau pernelyg niekur patogiai nenuvažiuosi.

Beje, mes nepanagrinėjome dar vieno labai svarbaus veiksnio – klimato. Štai Vilniuje turime net 4 mėnesius, kuomet garantuotai turime jei ne ledą, tačiau sniego – purvo- druskos mišinį keliuose. Pridėkime prie jų dar 2-3 mėnesius , kuomet orai probleminiai, ir pasvarstykime, ar tokiomis sąlygomis sveiko proto pilietis gali kiekvieną dieną naudotis dvirate transporto priemone ar kulniuoti pėsčiomis tuos 20 kilometrų? Jei atsakymas neigiamas, tuomet vėl grįžtame prie visuomeninio transporto klausimo ir jau žiūrint į jį paklauskime, ar jo pakanka ir ar jis pakankamai komfortiškas tam, kad juo pakeisti asmeninį transportą. Na, ir jei ne, tuomet vėl kyla klausimas ar ne laikas pažvelgti į … Amsterdamo pavyzdį. Tik ne toje parodomojoje , „žalioje“ ir „judrioje“ dalyje, o būtent į lengvą geležinkelį ir metro.

Siūlau miesto valdžiai ir jos vadovaujamiems susisiekimo sistemų planuotojams įvertinti visas aplinkybes: Lietuvos klimatą, miesto reljefą ir plotą, gyventojų amžių ir įpročius, kelionių greitį, saugumą, komfortą ir prestižą bei ekonominį efektyvumą ir tik tada suteikti prioritetus planuojamoms sistemoms.

Perfrazavus anglus, galima pasakyti, kad mes nesame tiek turtingi, kad vaikščiotume pėsčiomis ar važinėtume dviračiais. Žiūrint iš ekonominio taško – tai per didelė prabanga.

Komentarai

 

 

 
  1. Atsakau apačioj. – Štai per tokius kaip tu ir turim situaciją. Kaip 2018 metinis valstybės biudžetas apie 9 milijardai, o viso valstybės paskolų 17 milijardų. Ir tarp aplinkinių valstybių mažiausios pensijos ir altyginimai. Bei didžiausias skurdo ir emigracijos didėjimas. .Bei kainų infliacija. Taip ir turėsit kol vaizduosit.. Kaip net Seime apart vieni kitus tirias .- apie rimtas strategijas geriau neklausk. Todėl ir premjeras gal į valdančių partiją nestoja per tokius kaip tu? Gyvenu Alytuj ir ereliai. Jei palalpų prašytojų prieš mėnesį rodė per televiziją prieš metus buvo 9 tūktsančiai, dabar apie 12 tūkstančių. Atskirų savivaldybės įmonėse reikia mažint apie trečdalį darbuotojų. Kur ir tokie kaip pats gudručiai buvo. Per kvapų nuo sąvartyno nesusitvarkymą metus laiko kaip per kvapus gyvi.. kadangi gudručiai. Bėda per jus gudručius Lietuvoj. Nes kas paskao teisybę ir kaip gerint -durnais laikot. O patys dar aršiau sminga aplink visus tempdami. Net Lietuvos ateitį po 2020 metų jau sunkindami..Dėl zadanijų, kur pagal Konstituciją valstybę kuria Tauta ir kaip tiesiai ar netiesiai Tauta įtakoja savo valstybės valdymą, taip ir turi. Zadanijos galioja kur baudžiauninkų mentalitetai vyrauja..O rimtose demokratinėse valstybėse prisilaikoma Konstitucijos reikalavimų.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. Žiūriu, kad nerimsti.

    Tada Koisis duoda tau ZADANIJĄ : atsakyk man, kodel pas mumis toks % ?, nekaip visur ?

    – mokslui mažesnis
    – sveikatai mažesnis
    – kariuomene mažesnis

    – tai kam % didesnis ?

    Thumb up 0 Thumb down 0

  3. Pataisymas. – Pasirodo Lietuvos vallstybės 2018 metų biudžeto projekte Seime teiktam svarstyt viso apie 9 milijardai eurų dydžio. Lyginam jei su valstybės viso paskolų 17 milijardų – neguodžia..Lietuviai turėtų sunerimt dėl savo ir savo valstybės ateities…

    Thumb up 0 Thumb down 0

  4. Ką gi Vilniuje, jei griūvančio Gedimino kalno per visus lygius išsispręst nesugebama, tad apie dviračius dar liko pabandyt. Vienok Seime svarstomas 2018 metų valstybės biudžeto projektas. Jame, kur dydis apie 16 milijardų ir lyginant valstybės paskolų jei apie 17 milijardų, nei minties. Kaip kitais metais efektyvinant ES paramos, kuri iki 2020 metų kol eina, kaip geriau ją panaudojant užvest valstybėb ekonomiką. Ir kuo daugiau valstybės paskolų atiduot -NESIMATO idėjų. Apart kaip atskirom grupėm esmėj perteklinei biurokratijai išgyvent ir po jų nors ir tvanas. Tiesa, dar žiūri kaip teisėsaugai pridėt lėšų -atseit per mažai dar..link silpniausių spaudžia? Trumpiau stumdom apie dviratukus.. O tai, jei tokiais dideliais tempais didėja skurdas ir emigracija bei kas po 2020 metų liks? Kur numatyta atiduot dalį valstybės paskolų ir kas bei kaip atiduos – matyt palikta istorijai vertint? Jei lenkai su estais ir latviais jau dabar palyginus nedaug valstybės skolų turi ir ten pensijos ir altyginimai didesns nei Lietuvoj reiškia gerbia save jau dabar kaip ir į ateity – Lietuvoj..?

    Thumb up 1 Thumb down 0

  5. Žanetą Fomovą, rusikę iš Kauno, ir pamatysite, kad jums trūksta šaibų. Jūs paprasčiausi DURNIAI.

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Kodėl geras klientų aptarnavimas toks svarbus?
Į Lietuvą bandė įvežti trąšų falsifikatą
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

„MOKI VEŽI“ atveria parduotuvių duris 
Nuo kovo 15 d., laikantis visų saugos reikalavimų, atidaromos visos šalyje veikiančios 24 „MOKI...

Grįžimas į biurą po pandemijos: ko prireiks? 
Spartėjant skiepijimo procesui ir keičiantis karantino sąlygoms, daugelis įmonių jau pradeda svarstyti apie...

Kaip išsirinkti Gelį Nagams? 
Prieš dešimtmetį nagų gelis nebuvo toks populiarus, kaip šiandien. Dažniausiai jį rinkdavosi nagų...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...