Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Balandis 13 Antradienis
 

Dalykai, kurių nedrįstama klausti apie Siriją

2013-09-03 01:21 | Užsienis | Komentarų (3)

Tankas (sxc.hu)


Vaida Paciūnaitė

Per pastarąsias savaites Sirijos konfliktas tapo pačia aktualiausia pasaulio naujiena. Su nerimu laukiama Jungtinių Amerikos Valstijų puolimo, stebimi ir jų sąjungininkių veiksmai, kuriamos sąmokslo teorijos. Tačiau daugelis žmonių vis dar turi daug klausimų, nors bijo juos užduoti nenorėdami pasirodyti neišprusę ir nesusipažinę su svarbiausiu šiandienos įvykiu. Todėl Washington Post pasistengė pateikti atsakymus į pagrindinius klausimus, kurie aktualūs norintiems susipažinti su Sirijos konflikto esme.

Visų pirma, vertėtų paminėti, jog Sirija yra prie Viduržemio jūros esanti valstybė, kurioje gyvena 22 milijonai gyventojų. Kraštas religiškai ir etniškai itin įvairialypis, tačiau didžiausią dalį sudaro musulmonai sunitai. Šalį jau kurį laiką valdo autokratas Bashiras Assadas, perėmęs valdžią iš savo velionio tėvo diktatoriaus ir ilgą laiką terorizavęs savo gyventojus pagaliau sulaukė rimto atsako.

Konfliktas prasidėjo 2011 m., kuomet buvo inspiruotas kitose Arabiškose valstybėse vykusių konfliktų. Pagrindinis sukilėlių tikslas buvo nuversti Bashirą Assadą ir sunaikinti jo autoritarinį rėžimą. Su pirmaisiais aktyvistais buvo susidorota greitai ir tyliai. Vėliau prasidėjo aktyvistų persekiojimas, grobimas, šeimos narių prievartavimas, o garsesni protestai buvo numalšinami atvira ugnimi. Prasidėjo pilietinis karas, kuriam pabaigos nenusimato iki šiol.

Vyrauja dvi pagrindinės teorijos, kodėl protestai išvirto į tokį pasaulį šiurpinantį karą, koks yra dabar. Ženklų, jog Sirija yra tiksinti bomba esama mažiausiai du dešimtmečius. Paminėtina, jog Sirijos valdžia, iš tiesų, persistengė reaguodama į taikius protestus ir padarė tai žiauriai negu bet kuri kita Arabų pavasarį pergyvenusi valdžia.

Vieną teoriją remia BBC žurnalistas Zakaria Fareedas, kuris mano, jog valstybė yra pernelyg susiskaldžiusi, jog galėtų būti taiki ir vieninga. Nors dauguma gyventojų yra sunitai, tačiau valstybės viršunėlėse dauguma sėdinčių priklauso mažesnei atšakai – alavitams. Alavitai tampa privilegijuota mažuma, kuri erzina daugumą. Priešinantis alavitų įsigalėjimui bendruomenės buria savo kariuomenes (sunitai, kurdai ir arabų krikščionys), kurios paremtos tikėjimu tampa itin arčios ir fundamentalios. Kaip teigia Z. Fareedas balanso atradimas tarp valstybėje gyvenančių mažumų skaudus, tačiau neišvengiamas.

Kita teorija akcentuoja B. Assado valdymo griežtumą ir pasenusią ideologiją. Sirija buvo valstybė, kurią palaikė Sovietų Sąjunga ir Šaltojo karo metu ji buvo artima būtent tai pusei. Pasibaigus šaltajam karui aplink esančios valstybės atnaujino ryšius su JAV ir kitomis Vakarų valstybėmis, tuo tarpu B. Assadas bei jo vėlionis tėvas rėmėsi ta pačia morališkai pasenusia politika.

Visgi Washington Post nesiryžta paminėti dar vienos ir pačios kontraversiškiausios teorijos, kuri pasaulyje sulaukia vis daugiau šalininkų. Pastarąją teigiamai, jog konfliktas peraugo į tokias žūdynes įsikišus slaptosioms JAV tarnyboms, kurios pakurstė konfliktą siekdamos sukelti situaciją, kuomet valstybė turėtų pretekstą pradėti karinę intervenciją.

Kitas svarbus klausimas – koks Rusijos vaidmuo šiame konflikte? Rusija, išliko pagrindine valstybės sąjungininke ir ji neabejotinai blokuos visus Generalinėje Saugumo Asamblėjoje svarstomus veiksmus, jei jie bus nukreipti prieš B. Assado rėžimą. Autoritarinis Sirijos valdymas palaikomas ir siunčiant ginklus B. Assadui. Sunku net įsivaizduoti, kuo pasibaigtų Rusijos rėmimas, jei intervenciją pradėtų Vakarų valstybės, ir ar tai neperaugtų į atvirą Šaltajį karą primenančią konfrontaciją.

Kodėl Rusijai Sirija tokia svarbi? Pirmiausiai dėl to, jog šioje valstybėje yra strategiškai svarbi karinė jūrų bazė. Antra, Rusijai vis dar artimas Šaltojo karo mentalitetas bei ji tiesiog negali pakęsti karinių intervencijų, kurias taip pamėgo JAV. Valstybė tebejaučianti grėsmę, kurią kelia vakarietiškas imperializmas. Galiausiai Rusija tiesiog pelnosi didelius pinigus iš ginklų eksporto Sirijai.

Iranas taip pat palaiko Siriją ir Teheranas B. Assadui artimesnis negu bet kada anksčiau. Irano palaikymo priežastys dar aiškesnės – Sirija yra tiesioginis ginklų tiekimo kelias. Be to, Iranas saugo ir save, nenorėdamas, jog kapituliavus B. Assado valdžiai, intervencijos metas ateis ir Irano autoritariniam rėžimui.

Kodėl Jungtinės Amerikos Valstijos dar nesiėmė veiksmų? Juk cheminio ginklo panaudojimas turėjo būti pakankama paskaita skubiai intervencijai ir veikti reikėtų tada, kol pasaulyje vis dar gyvas ažiotažas dėl šio ginklo naudojimo. Oficialiai JAV trūksta tiek Kongreso pritarimo, tiek Generalinės Saugumo Asamblėjos palaiminimo (kaip žinoma, pastarasis tikrai nebus gautas). Kitos priežastys, kodėl JAV iki šiol nesikišo į karą, matydamos bejėgiškai žudomą aktyvistų minią – karti Afganistano, Irako, Vietnamo patirtis, nenoras, jog padėjus sukilėliams pasibaigtų nauju pilietiniu karu, nenoras sulaukti amerikiečių pasipriešinimo.

JAV demonizavimo atveju, mananti, jog ši valstybė be skrupulų pati siekia pradėti intervenciją Sirijoje į klausimą atsakyti sudėtingiau. Viena aišku, jog valstybė negaus JTO pritarimo, todėl laukimo šiuo atžvilgiu būti negali. Jei JAV pati siekia pradėti karą, tuomet atmestini variantai, jog vengiama ankstesnių klaidų ir bijoma sukelti dar vieną pilietinį karą. Taigi klausimas gali išlikti atviras.

Dar vienas esminis klausimas – kodėl cheminių ginklų naudojimas yra toks svarbus? Juk įprastai būdais B. Assadas įsakė nužudyti bent 100 000 žmonių, o nuo cheminių ginklų žuvo apie 1000. Blogoji versija – cheminis ginklas tėra pretekstas, kuris gali sukelti palaikymą, kadangi pati cheminio ginklo idėja atrodo gąsdinanti. Gražesnė versija – sukuriamas precedentas ir tarptautinės politikos norma, jog cheminis ginklas yra nenaudotinas. Karas yra toks pats senas kaip civilizacijos, tačiau šiuolaikinės valstybės gali bent neleisti jam pasidaryti dar baisesniu reiškiniu nei kariaujant įprastais būdais.

Cheminio ginklo draudimas buvo reglamentuotas dar 1925 m. Tam pakanka vieno argumento – cheminis ginklas yra idealus žudyti civilius, tačiau prieš kariuomenę, kuri paprastai yra pasiruošusi, veikia prasčiau. Pasaulis, kuriame nebūtų griežtos sankcijos prieš cheminį ginklą, iš tiesų, taptų dar baisesniu. Todėl galima tikėti, jog Sirijos valdžios nubaudimas būtų pakankamas atbaidant kitas valstybes nuo tokio ginklo naudojimo. Nepasipriešinus B. Assado kovos būdui ši tarptautinė norma susilpnėtų.

Kad ir kokį sprendimą priimtų JAV ar kitos Vakarų valstybės, tačiau konfliktas neišvengiamai truks dar bent kelerius, o gal ir daugiau metų bei bus skausmingas. Net jei B. Assadas būtų visiškai nuverstas, tikėtina, jog tarpusavyje kovoti pradės dabartiniai sukilėliai, ir kartosis kitų karų, kuriuose dalyvavo JAV, istorija.

Parengta pagal Washington Post.

Komentarai

 

 

 


 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
LŠMPS pirmininkas: premjerė I. Šimonytė ir ministrė J. Šiugždinienė nenustoja stebinti blogąja prasme 1
Evaldas Rapolas: kada nepagrįsta nuomonė tampa realia grėsme įmonių reputacijai?
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

„MOKI VEŽI“ atveria parduotuvių duris 
Nuo kovo 15 d., laikantis visų saugos reikalavimų, atidaromos visos šalyje veikiančios 24 „MOKI...

Grįžimas į biurą po pandemijos: ko prireiks? 
Spartėjant skiepijimo procesui ir keičiantis karantino sąlygoms, daugelis įmonių jau pradeda svarstyti apie...

Kaip išsirinkti Gelį Nagams? 
Prieš dešimtmetį nagų gelis nebuvo toks populiarus, kaip šiandien. Dažniausiai jį rinkdavosi nagų...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 75 mln. eurų
Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
„Luminor“ ir SEB bankai „Agrochemai“ suteikė 100 milijonų eurų sindikuotą paskolą
Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti žemės ūkio paslaugų ir prekybos bendrovė...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...