Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
2020 Liepa 7 Antradienis
 

D. Saldukas: Vilniaus universitetas – autonomija maskuojamas „nusikalstamas susivienijimas“?

2020-06-08 11:41 | Bylos, sukrėtusios Lietuvą | Komentarų (2)

Saugos ir sveikatos specialistas Dainius Saldukas

Tęsiame „Karšto komentaro“ žurnalistinį tyrimą dėl Vilniaus universiteto studentės Rūtos Šakinytės žūties, atliekant praktiką Norvegijoje. Šiandien jūsų dėmesiui – interviu su saugos ir sveikatos specialistu Dainiumi Salduku.

Situacija ir aplinkybės – netipinės

-Priešingai nei Lietuvos teisėsaugininkai, kurie „išsiaiškino“ Rūtos Šakinytės mirties aplinkybes net nenuvykę į įvykio vietą, t. y. tyrimą atliko gana atmestinai, jūs buvote nuvykęs į Norvegiją, nuodugniai apžiūrėjote tragedijos vietą, taip pat atlikote situacijos analizę. Gal galite pasidalinti savo įžvalgomis?

-Situacija ir aplinkybės netipinės, tad ir savo interviu pradėsiu nestandartiškai – nuo išvadų.

Pagrindinės R. Šakinytės mirties priežastys yra susijusios su Vilniaus universiteto ir jo darbuotojų veiksmais (neveikimu), netinkamai organizuojant studijų praktiką, nepakankamu vykdytos praktikos saugumo sureguliavimu ir tokios praktikos vykdymu, nesilaikant studijų praktikai taikytinų nuostatų bei nepakankamu studentų instruktavimu. Jei reikiamos techninės ir organizacinės priemonės būtų tinkamai įvykdytos – nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs arba jo pasekmės būtų lengvesnės.

Norėčiau pradėti nuo to, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-03-19 nutartyje nurodyta, jog studentams, atliekant praktiką, turėjo būti objektyviai sudarytos ne prastesnės saugumo sąlygos, nei darbuotojams dirbant, nors teisiniai santykiai ir nebūtų vertinami kaip darbo. Štai čia ir prasideda mano, kaip darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, teisė ir pareiga išsakyti savo pastabas ir pateikti ne tik nuomonę dėl R. Šakinytės praktikos, bet ir išvadas.

Ikiteisminiame tyrime yra duomenys, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-12-23 sprendimu civilinėje byloje nustatė, jog buvo visa eilė trūkumų, susijusių su vykdytos studijų praktikos tinkamu saugumo sureguliavimu bei tokios praktikos vykdymu.

-Kokie tie trūkumai?

-Buvo pažeisti praktikos atlikimo saugą reglamentuojantys teisės aktai; Vilniaus universitetas turėjo pareigą nustatyti studijų ir studijų praktikos atlikimo saugumo standartus, tačiau to nepadarė; pagrindinės nelaimingo atsitikimo priežastys yra susijusios su nepakankamu vykdytos praktikos saugumo sureguliavimu ir tokios praktikos vykdymu, nesilaikant studijų praktikai taikytinų nuostatų; praktikantai nebuvo pakankamai instruktuoti apie būtinas saugumo nuostatas atliekant konkrečią dienos užduotį; organizacine nelaimingo atsitikimo priežastimi turi būti laikoma tai, jog Vilniaus universitetas neužtikrino praktikantų žinių patikrinimo saugumo srityje ir nevykdė saugumo nuostatų laikymosi kontrolės ir kt.

-Ir ką tai reiškia?

-Ogi tai, kad Vilniaus universitetas išsiuntė praktikantus atlikti studijų praktikos visiškai neapmokytus, neaprūpintus tinkamais rūbais, avalyne, asmeninėmis apsaugos priemonėmis. R. Šakinytei ir kitiems studentams pagal faktinę situaciją Hemsedalio kalnuose turėjo būti išduotos specialios asmeninės apsaugos priemonės (jų tarpe – apsauginiai šalmai, specialios pirštinės, kapliukai, specialūs batai, nuo kritimo apsauganti įranga, virvės, apraišai). Negavo praktikantai jokių orientavimosi prietaisų (kompasų ar GPS vietovės nustatymo įrenginių), signalizavimo priemonių.

Sakysite: atsainu, aplaidu, neatsakinga, nusikalstamas savo pareigų neatlikimas? Ir būsite teisūs iki tol, kol apie tai nepaklausite Vilniaus universiteto. Vilniaus universitetas bando įrodyti, kad padarė viską, kad užtikrintų praktikantų saugą.

-O ką tuomet padarė Vilniaus universitetas?

-Aš pasakysiu, ką jie padarė:

1. Nepasirūpino praktikantų draudimu nuo nelaimingų atsitikimų;

2. Praktikai vadovauti paskyrė analogiškos patirties neturintį dėstytoją Audrių Čečį;

3. Išsiuntė praktikantus vienus į pavojingus kalnus;

4. Išdavė netinkamus žemėlapius;

5. Ant žemėlapių PIRŠTU parodė praktikantų maršrutus;

6. Nesusipažino su plotais, į kuriuos siunčia praktikantus, aš jau net nekalbu apie profesinės rizikos vertinimo neatlikimą;

7. Neinstruktavo studentų Norvegijoje;

8. Neužtikrino net saugaus patekimo iki vietos, kur praktikantai buvo apsistoję. Iki apgyvendinimo įstaigos praktikantai ėjo 30 km pėsčiomis ir nakvojo „po tiltu“, o nuėję sužinojo, kad už nakvynę net nėra apmokėta.

9. Neparengė jokio studijų praktikos plano, nors ir privalėjo.

Apie likusius Vilniaus universiteto „gerus darbus“ pakalbėsiu vėliau.

Į Norvegijos kalnus – net nežinant Norvegijos kalnų kodekso

-Atkreipiau dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas iš esmės rėmėsi suinteresuotų asmenų parodymais – praktikos vadovo A. Čečio, Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjo P. Šinkūno, VU darbuotojų saugos vyriausiojo specialisto V. Sokolovo. Logiškai mąstant, tai nesuprantama, kadangi jų darbo „brokas“ ir lėmė šią tragediją.

-A. Čečio, P. Šinkūno ir V. Sokolovo parodymus prokuroras turėjo vertinti kritiškai, o ne vien jų pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau to nepadarė. Kodėl – klausimas atviras.

Pastebėsiu, kad P. Šinkūnas savo apklausoje iš esmės atpasakojo A. Čečio parodymus dėl praktikos maršrutų, netgi naudodamas tą patį žargoną, todėl akivaizdu, kad P. Šinkūnas savarankiškai nieko apie maršrutus nežinojo ir neišmanė.

Iš A. Čečio apklausos taip pat matyti, kad A. Čečys apskritai net nežinojo vieno pagrindinių dokumentų, taikytinų praktikoje Norvegijos kalnuose – Norvegijos kalnų kodekso, reikalavimų. Dar daugiau – dėl šios priežasties studentai net nebuvo apmokyti ir instruktuoti pagal Norvegijos kalnų kodekso reikalavimus, todėl neturėjo reikiamų žinių ir įgūdžių. Studentams net nebuvo išduoti ant kaklo pakabinami žemėlapiai, nebuvo raštu nurodytas maršrutas studentams, nepaaiškintos oro sąlygos, ko reikalauja kodeksas, ir kt.

Jau po nelaimingo įvykio Audrius Čečys teigė, kad „rodydamas pirštu žemėlapyje“ nustatė kitokį maršrutą, nei tą, kuriuo galimai ėjo R. Šakinytė ir su ja brigadoje buvęs kitas praktikantas D. Šorys. Tačiau vien šios versijos negalima laikyti patikimu įrodymu, nes akivaizdu, kad A. Čečys suinteresuotas išvengti atsakomybės.

Įdomu ir tai, kad A. Čečys neatsimena, ką veikė R. Šakinytės žūties dieną, neatsimena, ar buvo pirštu nurodęs kopti į Rogjin kalno viršukalnę.

Manau, kad bet kuris prokuroras patvirtintų tai, kad atminties praradimas dažnai pasireiškia asmenims, kurių atžvilgiu vykdomi Baudžiamajame kodekse numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Faktinis ir teorinis A. Čečio pasirengimas vadovauti praktikai Norvegijos Hemsedalio kalnuose buvo itin menkas, A. Čečys nebuvo atestuotas tokiai veiklai. Iš to darytina išvada, kad Vilniaus universitetas tinkamai neįvertino A. Čečio kompetencijos ir tinkamumo eiti šias pareigas bei jo galimybių užtikrinti praktikantų saugumą pavojinguose kalnuose.

VU instruktavimas – nepakankamas

-Vilniaus universitetas šioje istorijoje rėmėsi savo pasitvirtintomis „saugos taisyklėmis“. Ką galite pasakyti apie jas?

-Vilniaus universiteto 2010 m. patvirtintos „Saugos taisyklės“ yra neaiškios ir nepakankamos užtikrinti saugumą praktikos metu. Pagal pasaulinėje praktikoje priimtas saugumo taisyklių rengimo metodikas, saugos taisyklės yra rengiamos atsižvelgiant į atlikto rizikos vertinimo rezultatus, o šiuo atveju apie galimus rizikos veiksnius patvirtintose taisyklėse neužsimenama, t.y. apskritai neįvardinta kritimo iš aukščio rizika.

Šiose taisyklėse nėra akcentuojamas esminis dalykas – jog praktikantai turėtų vengti priartėjimo nesaugiu atstumu prie stačių ar nuožulnių uolų, įvertinti slidumą ir pan.

Kitos rekomendacijos, pavyzdžiui, „stačios uolos – lipant naudoti alpinistinį inventorių“, „nesiropšti be reikalo“ yra klaidinančios, sudarančios įvaizdį, kad praktikantui galima lipti stačiomis uolomis.

Atsižvelgiant į praktinės veiklos pobūdį ir orogeninėse srityse esančius rizikos veiksnius, praktikantams atliktas instruktavimas laikytinas nepakankamu.

Beje, Vilniaus universitetas privalėjo atlikti ir kitas pareigas.

Hemsedalyje teko apsilankyti turistų informavimo centre, kuris maloniai suteikė šią informaciją: privalu studentams išduoti konkretaus sezono žemėlapius, nes kiekvienais metais regiono reljefas keičiasi; su žemėlapiais privalėjo būti išduoti ir skaidrūs, neperšlampami žemėlapių aplankai su virvele ant kaklo darbui aukštyje (kad abi rankos būtų laisvos, nes oro sąlygos pastoviai kinta, gali būti vėjas, sniegas, lietus ir pan.).

Pažymėtina, jog pravedant įvairius instruktažus, kaip reikėtų elgtis Hemsedalio regiono maršrutuose, Rogjin kalno masyvas ir trasos net ir turistų yra priskiriamos aukštesnei pagal pavojingumą kategorijai ir įvardijamos kaip reikalaujančios ypatingų įgūdžių.

Išsiuntė nepatikrintu maršrutu

-Kaip pakomentuotumėte Rūtos Šakinytės praktikos maršrutą?

-Kiekvienas konkretus praktikos maršrutas turėjo būti praeitas ir ištyrinėtas atsakingų asmenų,surenkant informaciją apie konkrečiame maršrute galinčius kilti pavojus ir nustatant rizikos laipsnį. Tik remiantis surinktais duomenimis ir atlikus duomenų analizę, buvo galima adekvačiai parinkti tinkamas technines ir organizacines priemones, siekiant maksimaliai apsaugoti praktikantus.

Taip pat turėjo būti parengtas saugos reikalavimų aprašas konkrečiai vietovei ir atskiriems maršrutams. Su saugos reikalavimais praktikantai turėjo būti supažindinami pasirašant, kad suprato, ir įvertinant gautų žinių įsisavinimo lygį.

Prieš išvykstant vykdyti praktikos į maršrutus, turėjo būti pravestas trumpas tikslinis instruktažas ir įsitikinama, kad visi praktikantai yra tinkamai pasirengę maršrutui ir aiškiai supranta dienos užduotį. Kaip to reikalauja Norvegijos kalnų kodeksas, praktikantai turėjo gauti 2015 m. žemėlapius su konkrečiu tos dienos maršrutu ir nurodytomis pavojingomis zonomis.

VU privalėjo tinkamai parinkti praktikos atlikimo vietovę – ji turėjo būti tokia, kad praktikantų saugumas būtų maksimalus, ir turimos žinios bei įgūdžiai atitiktų jiems keliamas užduotis. Vilniaus universitetas ir jo atsakingi darbuotojai šių reikalavimų neįgyvendino ir susijusių pareigų neatliko.

Ypatingos abejonės – dėl dekano įsakymo

-Kokių dar abejonių sukėlė šis R. Šakinytės žūties tyrimas?

-Ypatingų abejonių dokumento autentiškumu kelia Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekano O. Rukšėno 2015-05-08 įsakymas dėl studentų siuntimo Nr. 198, kuriuo Rūta Šakinytė buvo išsiųsta į praktiką Hemsedalyje, kuriame labai „patogiai“ nurodyta, kad studentai siunčiami į mokomąją praktiką, nors aptarti ikiteisminio tyrimo duomenys rodo, kad daugeliu atvejų dokumentuose, susijusiuose su ketvirtąja praktika (Hemsedalio), tokia praktika nebūdavo įvardijama kaip mokomoji.

Vilniaus universitetas deklaruoja poziciją, kad R. Šakinytės studijų praktika Hemsedalyje buvo mokomoji, todėl Vilniaus universitetas neprivalėjo apdrausti R. Šakinytės nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, kaip kad būtų daroma profesinės praktikos metu (LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 str. 5 d.).

Manytina, tam tikslui, kad pagrįsti šią poziciją, VU galimai atbuline data išleido dekano 2015-05-08 įsakymą, kuriame dirbtinai nurodė, kad studentai buvo siunčiami neva į mokomąją praktiką.

Toks 2015-05-08 įsakymas kelia abejonių dar ir dėl to, kad jis prieštarauja paties Vilniaus universiteto patvirtintiems dokumentams ir lokaliniams aktams dėl praktikų atlikimo.

-Ką turite omenyje?

-Šiuo atveju pagrindinis geologijos specialybės dokumentas yra „Geologijos studijų krypties reglamentas“, kurio 15.2. p. įtvirtina, kad geologijos ir geologinio kartografavimo krypties studentai turi atlikti pagrindinių sluoksnių geologinio kartografavimo praktiką orogeninėse (kalnuotose) srityse.

R. Šakinytės studijų kryptis – geologija. Pagrindinis studijų dokumentas – studijų programos planas, kuriame nurodoma, kad studijų metu vieną kartą privalo būti atlikta profesinė praktika (3 kursas, 6 semestras).

Remiantis minėtu studijų programos planu akivaizdu, kad R. Šakinytė Norvegijoje atliko dvi praktikas: mokomąją praktiką Bergene ir profesinę praktiką Hemsedalyje.

Geologijos studijų krypties reglamentas patvirtinta, kad Norvegijoje buvo atliekama Geologijos studijų praktika. Taigi, akivaizdu, kad dekano 2015-05-08 įsakyme įtvirtinti duomenys dėl praktikos pobūdžio yra galimai melagingi ir neatitinka tikrovės, yra galimai suklastoti.

Tam, kad šie prieštaravimai būtų pašalinti, jau seniai ikiteisminiame tyrime turėjo būti atlikta 2015-05-08 įsakymo, o taip pat ir kitų dokumentų, keliančių pagrįstų abejonių jų autentiškumu ir surašymo data, ekspertizė. Pasitvirtinus šiems įtarimams, būtų galima pagrįstai teigti, kad šiuos dokumentus surašę asmenys padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Tačiau šiuo atveju galimi dokumentų suklastojimo faktai nebuvo objektyviai patikrinti, dėl to nesiimta jokių tyrimo veiksmų ir tokios aplinkybės apskritai netirtos.

Taigi, iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų galima pagrįstai teigti, kad Rūtos Šakinytės mirtį galėjo sąlygoti praktiką organizavusių ir/ar saugos reikalavimus privalėjusių užtikrinti atsakingų Vilniaus universiteto darbuotojų tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, pvz.: Gamtos mokslų fakulteto dekano prof. Osvaldo Rukšėno, praktikos vadovo A. Čečio tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas.

Būtent Osvaldo Rukšėno 2015-05-08 įsakymu, praktikos vadovu paskiriant reikiamos kvalifikacijos neturintį Audrių Čečį, Rūta Šakinytė buvo išsiųsta į praktiką „Geologinis kartografavimas orogeninėse srityse“ Hemsedalio kalnuose Norvegijoje, kur žuvo.

A. Čečys, žinodamas arba privalėdamas žinoti, kad nėra tinkamas ir kompetentingas asmuo vadovauti studijų praktika pavojingose kalnuose, sutiko su tokiu paskyrimu.

VU dokumentus… sunaikino

-Ar VU geranoriškai bendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą vykdžiusiais pareigūnais? Pateikė visus pareigūnus dominančius dokumentus?

-Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai pareikalavo iš Vilniaus universiteto pateikti su R. Šakinytės studijų praktika susijusių dokumentų originalus. Vilniaus universitetas pateiktu 2019-12-11 raštu nurodė, jog pateikia tik darbų saugos instruktavimo žurnalo originalą, o dekano 2015-05-11 įsakymo ir kitų dokumentų pateikti negali, nes juos sunaikino. Vilniaus universiteto pateiktame 2018-08-10 dokumentų naikinimo akte nurodyta, kad naikinami dokumentai, praradę aktualumą.

Šiuo atveju nesuprantama, kaip Vilniaus universitetas galėjo naikinti dokumentus, kaip neva praradusius aktualumą, kai puikiai žinojo, jog tebevyksta ikiteisminis tyrimas dėl R. Šakinytės žūties, taip pat nuo 2018 m. birželio mėnesio iškelta civilinė byla?

Akivaizdu, kad Vilniaus universitetas negalėjo nežinoti, jog naikinami dokumentų originalai, kiek jie susiję su R. Šakinytės praktika, yra reikšmingi ikiteisminiame tyrime ir civilinėje byloje. Manau, kad atitinkami dokumentų originalai galėjo būti naikinami siekiant nuslėpti ikiteisminiam tyrimui ir civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, įskaitant galimą dokumentų suklastojimo faktą.

-Tai jūs darote išvadą, kad Rūta Šakinytė žuvo atlikdama ne mokomąją, o profesinę praktiką?

-Taip, iš toliau aptariamų ikiteisminio tyrimo duomenų galima užtikrintai spręsti, kad žūties metu Rūta Šakinytė atliko profesinę praktiką, o šis faktas buvo užmaskuotas neteisėtais Vilniaus universiteto veiksmais, universitetui nevykdant teisės aktuose nustatytos pareigos formaliai sudaryti rašytinę profesinės praktikos sutartį su Rūta Šakinyte (tai konstatuota ir Studijų kokybės vertinimo centro 2017-11-07 rašte.

Nuotraukos ar kelionės po apylinkes – netinkamas saugaus maršruto įvertinimas

-Grįžkime prie Rūtos Šakinytės maršruto. Mes jau žinome, kad jis žemėlapyje buvo parodytas pirštu. O kaip jis buvo parinktas?

-Iš tyrime pateiktų Vilniaus universiteto darbuotojų paaiškinimų matyti, kad mokomosios praktikos vietą parinko geologijos studijų programos komiteto pirmininkas P. Šinkūnas, 2008 metų liepos 29 – rugpjūčio 5 dienomis važinėdamas Hemsedalio rajone, o A. Čečys lankėsi Hemsedal apylinkėse keletą kartų (taip pat, ruošiantis praktikai, jis atliko topografinį įvertinimą naudodamasis fotografijomis, trimačiais skaitmeniniais moduliais ir fotografijomis, padarytomis iš kosmoso, siekiant parinkti kartografavimo plotus atokiau nuo stačių skardžių).

Taip siekiama įtikinti, kad buvo padaryta viskas, kas įmanoma, siekiant užtikrinti praktikantų saugą lauko darbų metu. Tačiau pilnai įvertinti geologijos studijų praktikos saugumo praktikos atlikimo plote Hemsedalio apylinkėse neįmanoma nei važinėjant po apylinkes, nei žiūrint nuotraukas.

Kalnų keliukai sudaro tik nedidelę dalį ploto, kuriame – vien kalnų masyvas. Jame yra Hemsedalio slidinėjimo kurortas, tai preliminariai yra daugiau kaip 10 kvadratinių kilometrų ploto. Duomenų apie atliktą išsamų Hemsedalio apylinkių vertinimą nėra.

Vilniaus universitetas teigia, kad praktikos vadovas A. Čečys, apėjęs kartografuojamą plotą, tapo kompetentingu asmeniu įvertinti pasirinktą maršrutą. Tačiau informacijos, kad praktikos vadovas išvaikščiojo Hemsedalio apylinkes atlikdamas vertinimą, siekiant užtikrinti praktikantų saugumą, nėra. Studentai neturėjo žemėlapių su pažymėtomis pavojingomis vietomis.

Tiesa, Vilniaus universiteto ikiteisminiame tyrime pateiktame rašte nurodoma, kad dėl reikalingų saugos priemonių sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, tačiau kad taip ir buvo daroma,duomenų taip pat nėra.

VU išvados – šakėmis ant vandens rašytos?

-Tačiau Vilniaus universiteto atliktame vidiniame tyrime apie praktikos vietą Norvegijoje rašoma: „Sąlygos parinktuose plotuose santykinai nėra sudėtingos ir, laikantis elementarių elgesio taisyklių, nėra pavojingos“.

-VU 2016-10-28 paaiškinimuose nepagrįstai neigiamas praktikos Hemsedalio kalnuose pavojingumas ir sąlygų sudėtingumas.

Noriu pabrėžti, kad pavojingumo rizikos požiūriu saugos reikalavimai, studentams vykdant praktikos vadovo užduotis Norvegijos Bergeno mieste bei jo apylinkėse ir Hemsedalio mieste ir jo apylinkėse praktikos laikotarpiais ženkliai skyrėsi tiek organizaciniu, tiek reikalavimų požiūriais.

Hemsedalio mieste ir jo apylinkėse pavojingų veiksnių šaltinių atžvilgiu praktikos užduočių vykdymas neabejotinai prilygsta pavojingiems darbams. Atsižvelgiant į šiuos ypatumus, studentai turėjo būti atitinkamai apmokyti ir instruktuoti.

Taip pat, dalyko (modulio) apraše mokomajai praktikai (geologinio kartografavimo orogeninėse srityse) iš numatytų 93 val. kontaktinių valandų, 4 kontaktinės valandos skirtos temai „Darbų sauga lauko darbų metu“.

Iš šios temos pavadinimo (darbų sauga) galima daryti išvadą, kad VU vienareikšmiškai saugą mokomosios praktikos metu prilygina darbų saugai. Tokiu atveju akivaizdu, kad saugos reikalavimai mokomųjų ir profesinių praktikų metu turi atitikti tuos pačius organizacinius ir techninius reikalavimus, kaip ir saugos reikalavimai darbe dirbant pagal darbo sutartis.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad temoje „Darbų sauga lauko darbų metu“ yra nagrinėjami bendro pobūdžio darbai lauko sąlygomis, kai tuo tarpu saugos reikalavimai kalnų vietovėse grindžiami specifiniais, pavojingai rizikai išvengti skirtais reikalavimais, kadangi kalnuose egzistuoja papildomi pavojingi veiksniai.

Svarbu įvertinti ir tai, ar profesinės rizikos atžvilgiu alpinistų veiksmus galima prilyginti profesinei rizikai. Pasiteiravus apie tai alpinizmo specialistų, jų teigimu, jei dirbančio asmens darbo aplinka pavojinga ir jei darbo aplinkoje reikia naudotis alpinizmo technikomis arba vadovautis saugaus darbo aukštyje reikalavimais, tuomet tai patenka į įstatymais nustatytą profesinės rizikos apibrėžimą.

-VU taip pat teigia, kad pirmoji praktikos vieta Bergene – kur kas pavojingesnė, nei antroji – Hemsedalio kalnai, kur ir žuvo R. Šakinytė. Ką šiuo klausimu galėtumėte pasakyti?

-Vilniaus universiteto paaiškinimų teiginiai, kad Bergeno apylinkės (pirmoji praktikos vieta) yra pavojingesnės nei Hemsedalio (antroji praktikos vieta, kurioje žuvo R. Šakinytė), yra visiškai neteisingi. Tą patvirtina žemėlapiai su visais taškais ir tiksliomis GPS koordinatėmis, nurodant aukščius, taip pat žuvusiosios R. Šakinytės asmeninis sąsiuvinis, naudotas praktikos metu.

Aiškiai pastebima, kad Bergeno apylinkės taškai, kuriuos aprašinėjo praktikantai, yra mažuose aukščiuose, dalis jų – gyvenvietėse, ar šalia jų. Laisvai judėti po tokio tipo teritorijas specifinės žinios, įgūdžiai ar priemonės nereikalingos, turint omenyje tai, kad kartu vaikšto ir praktikos vadovas. 20 pateikiamų taškų aukščio vidurkis buvo 99,73 metro. Aukščiausias taškas – 383,6 m. Tuo tarpu Hemsedalio apylinkių žemėlapių analizė rodo visai ką kitą.

Šiuo atveju reikia įvertinti kiekvienos dienos (datos nurodytos R. Šakinytės sąsiuvinyje), kurių metu praktikantai ėjo atlikinėti praktikos metu jiems skirtų užduočių, atskirą žemėlapį su tiksliomis GPS koordinatėmis ir taškais, kuriuos pažymėjo ir aprašė žuvusioji R. Šakinytė savo sąsiuvinyje. Iš kiekvieno žemėlapio matosi tos dienos užduoties pradžios ir pabaigos taškas bei tarpiniai taškai. Praktikantai vaikščiojo kartografuodami žemėlapius vieni, t. y. poroje su kitu tokius pat įgūdžius ar žinias turinčiu asmeniu, nelydimi patyrusio gido ar kito asmens.

Praktika Hemsedalio miesto apylinkėse pagal dalyko (modulio) aprašą pilnai atitinka profesinės praktikos apibrėžimą (profesinė praktika – tai studijų programos dalis, kurios metu praktikantas įtvirtina ir tobulina bendrąsias studijų programoje įgytas programos pagrindų ir specialaus lavinimo kompetencijas praktinėje profesinėje veikloje).

Konkrečiu atveju, kaip ir nurodyta modulio aprašo užduotyse, praktikantai savarankiškai atlieka geologinio lauko darbus, t.y. įtvirtina ir tobulina bendrąsias studijų programoje įgytas programos pagrindų ir specialaus lavinimo kompetencijas praktinėje profesinėje veikloje, o ne susipažįsta su specialybės praktine veikla. Išvedus 27 pateikiamų taškų aukščio vidurkį, jis siekia 922 m. Aukščiausias taškas – 1370 m.

Analizuojant paskutinės dienos (2015 m. birželio 27 d.) R. Šakinytės atžymėtus taškus, pastebimas didelis aukščių pasikeitimas, kuris parodo, kad žuvusioji tą dieną intensyviai kopė. Atžymėti taškai numeruojami nuo RS026 iki RS029. Tarp RS026 ir RS027 yra 163,7 m skirtumas; tarp RS027 ir RS028 – 9,3 m skirtumas; tarp RS028 ir RS029 – 124,5 m skirtumas. Surinkti faktiniai duomenys aiškiai atitinka profesinės praktikos apibrėžimą, nurodytą VU gamtos mokslų fakulteto geologijos studijų programos plane, patvirtintame docento dr. Petro Šinkūno 2011 m. lapkričio 8 dieną, šeštame studijų programos plano semestre.

Studijų praktikos II dalis (profesinė praktika) buvo atliekama Hemsedal miesto apylinkėse, praktikantai dirbo savarankiškai, dideliuose aukščiuose, tinkamai neapmokyti ir neaprūpinti būtiniausiomis priemonėmis.

Čia noriu pažymėti, kad studentai iš Lietuvos į Norvegijos karalystę buvo išsiųsti atlikti GEOLOGIJOS STUDIJŲ PRAKTIKOS.

Į pavojingus kalnus – su netinkamu žemėlapiu

-Ar Rūta Šakinytė buvo gavusi tinkamą žemėlapį?

-Norvegijos žygeivių asociacija savo internetiniame puslapyje pateikia sekančią informaciją: „Geriausias žemėlapis. Žemėlapis, sukurtas specialiai žygiams, yra geriausias. Mastelis 1:100 000 – tinkamas vasaros atostogoms ir žygiams pažymėtais takais daugumoje teritorijų. Tokio tipo žemėlapiai visumoje tinka apžvelgti teritoriją. Žemėlapiai, kurių mastelis 1:50 000 tinkamiausi naudoti kai reljefas turi stačių ir kietų uolų ir vietovėse, kuriuose nėra turistinių takų. Norvegijos žygeivių asociacija taip pat teigia, kad būtina turėti naujausius naudojamų žemėlapių leidinius, nes juose matosi naujausia informacija apie takus, tiltus, upes, perėjimus ir kelius. Žygių žemėlapiai atnaujinami esant pasikeitimams takuose“.

Vilniaus universiteto studentams išduoti žemėlapiai visiškai neatitinka praktikos užduotims keliamų reikalavimų. Kaip nurodo praktikos vadovas A. Čečys, žemėlapiuose, kuriuos gavo praktikantai, 1 cm prilygsta 1 km vietovėje, o tai reiškia, kad studentams išduoti žemėlapiai yra 1:100 000 mastelio (per stambūs atlikti geologines užduotis, geologinį kartografavimą, tinka labiau vasaros atostogoms ir žygiams pažymėtais takais, be to, nėra informacijos, kuriais metais žemėlapis sudarytas).

Kad žemėlapyje esanti informacija yra pasenusi ir pasikeitusi, matome iš https://www.visitnorway.com (oficialus šaltinis atvykstantiems į Norvegiją) pateiktų žemėlapių, kuriuose matosi skirtumai taip studentams pateikto žemėlapio ir žemėlapio, kuris rekomenduojamas. Jame aiškiai matosi, kad Rogjin kalne esantis pėsčiųjų takas yra kitoks, detalesnis. Kad žemėlapis nepritaikytas tuo metu praktiką atliekantiems studentams, dar kartą patvirtina tai, kad žemėlapyje, kurį turėjo studentai, pėsčiųjų takas žymi tik tinkamą kelią žiemos metu.

Kad žemėlapis netinkamas, dar galima spręsti iš Hemsedalio turistų informacijos centro „HEMSEDAL turistkontor“ pateiktos informacijos ir viešai prieinamos informacijos – žemėlapis, kuris rekomenduojamas žygiams Hemsedalio regione, yra 1:30 000 mastelio. Tai daugiau nei 3 kartus detalesnis mastelis nei žemėlapiuose, kuriuos naudojo praktikantai, atliekantys studijų praktiką.

Hemsedalio turistų informavimo centro lankstinuke atvykstantiems žygeiviams pateikiama informacija apie galimų maršrutų pasirinkimą. Maršrutai skirstomi į 4 kategorijas: labai lengvas; lengvas; reikalaujantis įgūdžių; sunkus.

Maršrutas, kuris veda į Rogjin kalno viršūnę, yra pažymėtas kaip „reikalaujantis įgūdžių“.



Praktikantų užduotis netgi nebuvo eiti šiuo maršrutu, o eiti priešingoje kalno pusėje, kurioje iš viso jokio tako nėra, t.y. kelias, kuriuo ėjo studentai, buvo dar sudėtingesnis. Tą patvirtina ir A. Čečio laiškas studentams prieš išvykimą, kuriame pateikiamas sąrašas maisto produktų, su maisto produktų norma vienam žmogui, reikalinga vienai dienai VIDUTINIO sudėtingumo žygyje.

Taigi, VU praktikos vadovu paskyrė A. Čečį, tačiau metodinėmis vadovavimo praktikai rekomendacijomis ar priemonėmis neaprūpino (nesuteikė tinkamų žemėlapių ar inventoriaus (batų, pirštinių ir pan.).



Čia pažymėsiu, kad Studento praktinio mokymo sutarties pavyzdinės formos II dalies punkto (ŠALIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI) 4.3 p. rašoma: priimanti organizacija (šiuo atveju VU) įsipareigoja organizuoti būtinus DARBUOTOJŲ saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažus. Norint tinkamai įvykdyti šio punkto reikalavimus, pirmiausia reikalinga kvalifikuotai identifikuoti kylančias rizikas ir nustatyti konkrečius reikalavimus tokio pobūdžio žygiams. Duomenų, kad tai buvo padaryta, nėra.

VU išvadą sumalė į miltus

-Tačiau Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto geologijos studijų programos III kurso studentų mokomosios praktikos „Geologinis kartografavimas orogeninėse srityse“ eigos tyrimo akto komisijos išvadų 2 ir 3 punktuose rašoma apie saugos taisykles geologinio kartografavimo praktikos orogeninėse srityse metu ir pateikiama išvada, kad studentai turėjo pakankamai žinių, patirties ir įgūdžių.

-Tai klaidinga ir niekuo nepagrįsta išvada, nes saugos taisyklės geologinio kartografavimo praktikos orogeninėse srityse metu net iš dalies to neužtikrina: pirma, pateikiami reikalavimai nėra pritaikyti konkretiems darbams ar technologiniams procesas atlikti; antra, nepateikta visa informacija susijusi su pavojais, pavojingais ir kenksmingais rizikos veiksniais; trečia, neaprašyti reikalavimai ir konkretūs nurodymai, informuojantys, kaip saugiai atlikti pavestas užduotis, naudoti darbo įrankius.

Rengiant saugos taisykles, turėjo būti atsižvelgiama ir į Taisykles kalnuose. Norvegijos žygeivių asociacija yra parengusi „Norvegijos kalnų kodeksą“ (pirmoji versija išleista dar 1967-aisiais), nurodantį, kaip užtikrinti savo ir bendražygių saugumą kalnuose (šis kodeksas yra laikomas Norvegijos kultūrinio paveldo dalimi):

#1 Suplanuokite savo žygį ir informuokite kitus apie savo pasirinktą maršrutą;

#2 Koreguokite planuojamų žygių maršrutus pagal galimybes ir oro sąlygas;

#3 Atkreipkite dėmesį į įspėjimus dėl oro sąlygų ir sniego lavinų grėsmės kalnuose. Patikrinkite informaciją apie oro sąlygas ir sniego lavinų grėsmę tokiuose specializuotose interneto svetainėse kaip yr.noir, varsom.no;

#4 Pasiruoškite blogoms oro sąlygoms ir šalčiui, net jeigu planuojamas trumpas žygis. Ruošiantis žygiui į Norvegijos kalnus patariama visada įsidėti papildomus drabužius, maisto ir gėrimų, net jeigu planuojamas trumpas žygis. Juk oro sąlygos Norvegijoje kinta greitai. Patartina, kad žygio aprangą sudarytų keletas sluoksnių drabužių, ypač pasiteisina vilnos gaminiai;

#5 Turėkite visą reikalingą įrangą, kad galėtumėte padėti sau ir kitiems;

#6 Planuokite saugius žygio maršrutus. Sugebėkite atpažinti kalnų reljefą, keliantį sniego lavinų grėsmę, ir nesaugų ledą;

#7 Naudokitės žemėlapiu ir kompasu. Visada žinokite, kur randatės;

#8 Atminkite, kad geriau apsigręžti ir grįžti atgal, nei rizikuoti savo gyvybe;

#9 tausokite savo energiją ir ieškokite pastogės, jei tai būtina.

Be to, Norvegijos žygių asociacija pataria visada su savimi turėti pirmosios pagalbos rinkinį.

-Savo 2015 m. liepos 2 d. paaiškinime VU nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijai praktikos vadovas A. Čečys pabrėžia, kad Hemsedalis yra slidinėjimo kurortas ir santykinai saugi kalnų vieta…

-Tačiau reikia turėti omenyje, kad slidinėjimo kurortai ir aplink juos esančios vietovės gali būti laikomos santykinai saugiomis tik slidinėjimo laikotarpiu, žiemą. Vasaros laikotarpiu, nutirpus sniegui apylinkės ir turistų maršrutai kardinaliai skiriasi. Žiemą slidinėjimui išlygintos trasos ir sužymėtos pavojingos vietos iš dalies užtikrina turistų saugumą, tačiau vasarą aplinkybės (saugos požiūriu) visai kitos.

Siekiant užtikrinti studentų atliekančių geologijos studijų praktiką saugumą, praktikantams turėjo būti išduoti žemėlapiai su konkrečiai nurodytais maršrutais, kuriuose sužymėtos pavojingos vietos ir nurodyta studentams griežtai jų laikytis. Tačiau, kaip matyti iš A. Čečio paaiškinimo, studentams tokie žemėlapiai nebuvo išduoti.

-Tačiau būtent žemėlapio neturėjimą A. Čečys ir nurodo kaip pagrindinę R. Šakinytės žūties priežastį – neva studentė nepasiėmė žemėlapio, dėl to negalėjo pasirinkti saugaus maršruto ir žuvo?

-A. Čečio samprotavimai dėl studentės žūties priežasčių – visiškai klaidingi ir klaidinantys VU nelaimingo atsitikimo tyrimo komisiją, kuri, remdamasi A. Čečio paaiškinimu, nustatė, kad žemėlapio neturėjimas galėjo lemti tai, kad studentai nepasirinko saugaus maršruto grįžti ir pateko į pavojingas aplinkybes, kurios lėmė studentės žūtį.

Čia atkreipsiu dėmesį, kad 2019-05-17 nutarime nebuvo įvertinta svarbi aplinkybė, kad dar Norvegijoje atliktoje 2015-06-28 pirminėje apklausoje praktikantas D. Šorys nurodė, kad studentai į kalnus buvo pasiėmę ir vadovavosi tiek žemėlapiu, tiek kompasu. Dėl tų pačių priežasčių kritiškai vertintini tiek A. Čečio parodymai dėl žemėlapio turėjimo, tiek paties liudytojo D. Šorio parodymai, kadangi savo pirminius parodymus, duotus Norvegijos policijai, su R. Šakinyte žūties momentu buvęs praktikantas D. Šorys ikiteisminiame tyrime ne kartą keitė (teigė, kad Norvegijos policijos pareigūnai jį ne taip suprato ir pan.).

Taip pat noriu pažymėti, kad VU nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija neatsižvelgė į tai, kad maršrutai buvo nurodyti tik „pirštu“, kai apylinkės pavojingos, o tai visiškai neatitinka elementarios logikos, turint omenyje, kad studentai atlikinėjo geologijos studijų praktiką.

Saugos taisyklės VU – tik dėl „paukščiuko“?

-Kaip vertinate VU saugos taisykles ir jų laikymąsi praktikos metu?

-Kalbant apie saugos reikalavimų laikymąsi praktikos metu, Vilniaus universiteto Saugos taisyklės, 2010-06-17 patvirtintos doc. dr. P. Klizo, yra parengtos G. Motuzos. Tačiau neaišku, kokiais teisės aktais vadovaujantis G. Motuza parengė saugos taisyklės ir kokią kompetenciją saugos srityje jis turi. Šios Saugos taisyklės įvykio metu buvo parengtos prieš 5 metus ir per tą laikotarpį nebuvo atnaujintos ir (ar) papildytos. Saugos taisyklių rengimo ir atnaujinimo ar papildymo aprašas Vilniaus universitete nėra parengtas. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar Saugos taisyklių netinkamas parengimas nebuvo priežastiniu ryšiu susijęs su R. Šakinytės žūtimi?

Nėra duomenų, kad studentai buvo instruktuoti pagal kokias nors saugos instrukcijas praktikos vietoje ar lauko sąlygomis. Rūta Šakinytė buvo instruktuota tik įvadiniu instruktažu, Norvegijos Bergeno miesto stotyje (žurnale matomas įrašas, kad instruktuota įvadiniu instruktažu), o praktikos vietoje instruktažas nebuvo pravestas ir už tai studentai nepasirašė.

Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjo prof. P. Šinkūno 2015-07-02 VU nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijai pateiktoje informacijoje nurodoma: „praktikos NORVEGIJOJE pradžioje atliekami keturių akademinių valandų saugos mokymai, kurie atliekami LAUKO sąlygomis prie UOLIENŲ ATODANGŲ“. Taip pat tame pačiame rašte teigiama, kad dėl specifinių sąlygų užsiėmimų metu ypač daug dėmesio skiriama saugai. Tačiau nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų (išskyrus instruktavimą įvadiniu instruktažu, kurio metu studentai gauna tik labai paviršutiniškas ir abstrakčias žinias).

Taigi, galima daryti išvadą, kad VU GMF 2010-06-17 patvirtintose Saugos taisyklėse esantys saugos reikalavimai neužtikrina profesinės praktikos Hemsedalio apylinkėse saugumo, metodologiniu ir teisės aktų reikalavimų požiūriu Saugos taisyklės studentams neatitinka instruktavimui skirtų saugos instrukcijų keliamų reikalavimų, Saugos taisyklėse nenurodyti darbų saugos reikalavimus apibrėžiantys teisės aktai.

Kaip jau minėjau, Vilniaus universiteto tyrimo komisijai P. Šinkūno pateiktame 2015-07-02 rašte (akto medžiagos 63-64 l.) nurodyta, kad „praktikos Norvegijoje pradžioje atliekami keturių akademinių valandų saugos mokymai, kurie atliekami lauko sąlygomis prie uolienų atodangų“, tačiau Vilniaus universitetas nepateikė jokių duomenų, kad būtų pravesti mokymai kalnuose, prie uolienų atodangų, atvykus į Hemsedalį, o A. Čečys tik trumpai su praktikantais apžvelgė būsimus kalno maršrutus.

Akivaizdu, kad Vilniaus universitetas ne tik kad nesugebėjo perteikti reikiamos ir aktualios informacijos, kuri būtina užtikrinti studentų saugumą praktikos metu, nesivadovavo galiojančiais teisės aktais, bet ir nesilaikė savo lokalinių teisės aktų, o konkrečiai: VU studijų praktikos reglamento, o tai yra tiesioginis ryšys su R. Šakinytės mirtimi praktikos metu.

Noriu pažymėti, kad tyrime taip pat nenustatyta, kaip turėjo pasielgti Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakulteto atsakingi asmenys, prieš siųsdami geologijos ir geologinio kartografavimo krypties studentus atlikti pagrindinių sluoksnių geologinio kartografavimo praktiką orogeninėse (kalnuotose) srityse.

Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į 2016-03-07 specialistų išvadą, kuri patvirtina, kad studentų praktikos metu atliekamos užduotys ir maršrutai, kuriais vaikšto studentai, yra gana pavojingi ir jų saugumui visapusiškai užtikrinti neužtenka pasitelkti darbo organizavimo priemones, metodus ar kitas tvarkas, o būtina išduoti asmenines apsaugos priemones ir vadovautis visais darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais.

Beje, kalbant apie darbų saugos priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu dėl darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo (2007 m. lapkričio 26 d. Nr. A1-33) ir profesinės rizikos vertinimo nuostatais Nr. A1-159/V-612, studentams turėjo būti išduodamos šios asmeninės apsaugos priemonės: apsauginiai šalmai; pirštinės apsaugančios nuo mechaninio poveikio; nuimami kapliukai, apsaugantys nuo paslydimo ant ledo, sniego ar slidaus paviršiaus; šilti batai, auliniai batai ir batai su aukštesniu aulu; įranga, apsauganti nuo kritimų; kritimų prevencijos įranga (įranga su visais būtinais reikmenimis); įranga su kritimo amortizatoriais (įranga su visais būtinais reikmenimis); apsauginiai kūno pririšimai (saugos diržų komplektas). Tačiau tai padaryta nebuvo.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį tai, jog Vilniaus universiteto 2016-10-28 paaiškinimų II dalies 19 punkte visiškai nepagrįstai teigiama, kad Vilniaus universitetas neprivalo tikrinti studentų sveikatos ir už ją neatsako – pagal Vilniaus universiteto studijų praktikos Reglamento 4.2.5 punktą, universiteto padalinys privalo užtikrinti praktikantų sveikatai saugias darbo sąlygas, aprūpinti praktiką būtinais praktikai įrankiais, darbo drabužiais, darbo avalyne ir kitomis asmeninėmis ir kolektyvinėmis darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėmis.

Įvertinus tai, kad praktikos vieta (Hemsedalio kalnai) buvo faktiškai pavojinga, atliekant praktiką studentams turėjo būti išduodami šalmai ir kita saugumo įranga, kuri Rūtai Šakinytei nebuvo suteikta.

Noriu pažymėti, kad, pagal Vilniaus universiteto studijų praktikos Reglamentą, padalinys, priimantis praktikantą praktikai atlikti, atlieka mutatis mutandis Reglamente praktikos institucijai priskirtas funkcijas, taip pat vykdo Švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje Studento praktinio mokymo sutarties pavyzdinėje formoje numatytus priimančiosios organizacijos (t.y. Praktikos institucijos) įsipareigojimus: 4.2.4. organizuoja vadovaujantis norminiais teisės aktais būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažus; 4.2.5. užtikrina Praktikantui darbuotojų saugos ir sveikatos bei higienos normas atitinkančias darbo sąlygas, esant reikalui aprūpina Praktikantą Praktikai atlikti būtinais darbo įrankiais, darbo drabužiais ir darbo avalyne, kitomis asmeninėmis ir kolektyvinėmis darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėmis teisės aktuose nustatyta tvarka; 4.2.6. skiria Praktikantui su studijų bei Praktikos specifika susijusias užduotis bei užtikrina, kad nebūtų skiriamos su studijų bei praktikos specifika nesusijusios užduotys nekvalifikuotam darbui atlikti.

Laikantis saugumo reikalavimų, turėjo būti patvirtintos atskiros darbų saugos taisyklės visoms praktikos vietoms, tačiau tai nebuvo padaryta. Taigi, už minėtų Reglamento 4.2.4 – 4.2.6 p. reikalavimų laikymąsi (nesilaikymą) yra atsakingas Vilniaus universitetas ir/ar atitinkamo padalinio darbuotojai: Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas Osvaldas Rukšėnas, Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjas Petras Šinkūnas, katedros lektorius Audrius Čečys, darbų saugos vyr. specialistas Viktoras Sokolovas.

Čia pažymėsiu, kad nepagrįstai praktiką Hemsedalio kalnuose laikydamas mokomąja, Vilniaus universitetas net neapdraudė Rūtos Šakinytės nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, dėl ko Valstybinė darbo inspekcija atsisakė ištirti šį įvykį kaip nelaimingą atsitikimą darbe, t.y. buvo sukliudyta tinkamam ir visapusiškam Rūtos Šakinytės mirties aplinkybių ištyrimui.

Iš to sekė, kad Rūtos Šakinytės mirties tyrimą atliko tas pats Vilniaus universitetas, kuris (jo darbuotojai) ir yra atsakingas asmuo. Nei dekano įsakymu, nei kokiais nors kitais aktais nebuvo patvirtintas praktikos maršrutas kalnuose, o praktikos vadovas asmeniškai dalyvavo ne visose užduotyse kalnuose, įskaitant ir tą kartą, kai žuvo Rūta Šakinytė.

Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas?

-Tai galima daryti išvadą, kad Vilniaus universitetas studentus išsiuntė į praktiką Norvegijos kalnuose be jokio pasiruošimo – tarsi į lengvą pasivaikščiojimą kokiame nors Vingio parke?

-Praktikantai ir A. Čečys Norvegijos policijai ir ikiteisminiame tyrime Lietuvoje patvirtino, kad maršrutus sudarydavo patys praktikantai, o A. Čečys prieš išėjimą į kalnus maršrutus tik tvirtindavo žodžiu. Studentams duotuose žemėlapiuose netgi nebuvo pažymėtos pavojingos kalnų vietos. Šias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminiame tyrime apklaustas A. Čečys.

Studentai-praktikantai gali patys pasirinkti maršrutus kalnuotoje vietovėje, jei turi tam suteiktas kompetencijas ir gebėjimus, tačiau priklausomai nuo studentų-praktikantų kompetencijų, praktikos vadovas yra atsakingas už visą praktikos veiklą, užduotis bei jų atlikimą.

Šiuo atveju A. Čečys nurodė, kad jis parinko vietovę, nes ją pažinojo, tačiau, kaip matyti iš 2016-10-28 paaiškinimų, A. Čečio žinios apie Hemsedalio miestą buvo epizodinės, o apie Hemsedalio kalnus A. Čečys apskritai galėjo neturėti reikiamų žinių.

Taigi, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys ir išdėstyti argumentai patvirtina, kad Vilniaus universitetas ir jo atsakingi darbuotojai pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas – žuvo Rūta Šakinytė. Todėl minėtų asmenų veika, mano nuomone, turėtų būti kvalifikuota pagal BK 176 str. Be išvardintų teisės aktų nuostatų pažeidimų, nebūtų kilę sunkūs padariniai – Rūtos Šakinytės mirtis, t.y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir Rūtos Šakinytės mirties.

Noriu pažymėti, jog praktikos metu Norvegijos kalnuose žuvusios Rūtos Šakinytės tėvas Antanas Šakinis ikiteisminiame tyrime ne kartą raštu teikė paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su ikiteisminiame tyrime nustatinėjamomis aplinkybėmis dėl R. Šakinytės žūties Norvegijos Hemsedalio kalnuose, tačiau ikiteisminį tyrimą atliekantys ir kontroliuojantys ikiteisminio tyrimo subjektai į teiktus paaiškinimus ir įrodymus iš esmės neatsižvelgė ir jų nevertino. Vietoje to, jie vadovavosi galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų (Vilniaus universiteto ir jo darbuotojų) tyrime pateiktais paaiškinimais (kurie, mano nuomone, yra jų suderinta gynybinė pozicija), ir ikiteisminį tyrimą nepagrįstai nutraukė.

Po to, kai ikiteisminis tyrimas buvo keletą kartų atnaujintas ir nustatyti ikiteisminio tyrimo trūkumai, ikiteisminį tyrimą atliekantys ir kontroliuojantys pareigūnai iš esmės nesiėmė reikiamų veiksmų nusikalstamų veikų aplinkybėms išaiškinti ir ištirti, nors turi tokias pareigas ir teises.

Visa tai patvirtina, kad šiam ikiteisminiam tyrimui nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas išsamiai ir visapusiškai. Neišsėmus visų prieinamų priemonių, liko nenustatytos ir neišaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su Rūtos Šakinytės žūtimi.

-Dėkoju už pokalbį.

Pagal laikraštį “Karštas komentaras” 

Komentarai

 

 

 
  1. Ne tik nustatyti, bet ir asmeniškai kontroliuoti – nuolat, be pranešimų, netikėtai. Taip dirbti privalėdavo aukštieji viršininkai – kontroliuoti viską iki eilinio darbuotojo darbo kokybės. Atsakingas (net ir atleidžiamas) būdavo blogai dirbančio darbuotojo tiesioginis viršininkas – jis nepasiekė, kad viskas jo darbo bare būtų atliekama kokybiškai, pagal taisykles. Tiesioginio viršininko darbo taisyklė buvo tokia: tavo darbininkas nemoka dirbti – išmokyk! Mokai, bet jis nenori? – Atleisk, išmokyk ir priimk jo vieton kitą. Nesugebi – atsistatydink pats!

    Thumb up 1 Thumb down 0

  2. Niekas nekomentuoja, nes visi gerai supranta, kad liesti mafijos proto centra labai pavojinga.

    Thumb up 1 Thumb down 0



 
https://komentaras.lt/pingpongiukoakademija-kviecia
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
9 klausimai apie viešuosius pirkimus, kurie padės Jums tinkamai pasiruošti dalyvavimui
Naujus COVID-19 gydymo metodus siekiantis atskleisti tyrimas bus atliekamas ir Lietuvoje 8
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Berta Čaikauskaitė. Politikų pažadai karantino eteryje – apšilimas prieš rinkimus? (1)
Sena kaip pasaulis taisyklė byloja, jog komunikacija prieš rinkimus – tai vienas stipriausių...

Batutas – grožiui, sveikatai ir gerai savijautai 
Nors daugelis tėvelių vaikus skatina kasdien kuo daugiau laiko praleisti lauke, tačiau patys...

Kaip neprašauti perkant mikrobangų krosnelę? 
Jeigu svarstote apie mikrobangų krosnelės įsigijimą – svarbu, kad žinotumėte keletą svarbių dalykų....

E. Kručinskienei – daugiavaikės motinos klausimai (4)
Socialiniame tinkle „Facebook“ didelio susidomėjimo sulaukė neįgalų vaiką auginusios moters atviras laiškas E....

Norite visada būti žvalūs ir sumažinti įvairių ligų tikimybę? Štai ko jums reikia 
Visus žmones vienija vienas bendras vardiklis – norime būti žvalūs, energingi ir nesirgti,...

D. Jastramskis išleido monografiją apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje (3)
VU Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deimantas Jastramskis,...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
Konservatoriai parengė emocinės sveikatos gerinimo planą (2)
„Lietuvoje jau beveik du mėnesius trunkant karantinui kyla reali grėsmė,...
S. Skvernelis: Startuoja ypač greito įgyvendinimo pagalbos priemonė mažoms įmonėms (4)
Smulkiajam verslui – gera žinia: startuoja ypač greito įgyvendinimo pagalbos...
Klaipėdos miesto konservatorių lyderiu išrinktas buvęs kariuomenės vadas A. Pocius (6)
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Klaipėdos skyriaus nariai vakar...
 
D. Saldukas: Vilniaus universitetas – autonomija maskuojamas „nusikalstamas susivienijimas“? (2)
Tęsiame „Karšto komentaro“ žurnalistinį tyrimą dėl Vilniaus universiteto studentės Rūtos...
Antanas Šakinis: „Mano dukrytę pražudė Vilniaus universitetas“ (1)
Giedrė Gorienė Vilniaus universiteto geologijos studijų programos studentės Rūtos Šakinytės...
Atsargiai – praktika Vilniaus universitete gali baigtis mirtimi! [Prokuratūrai VU „mantija“ svarbiau nei jaunos merginos žūties aplinkybių ištyrimas?] (9)
Giedrė Gorienė Turbūt nei vieni tėvai, išleisdami savo atžalą studijuoti...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
Jungtinėje Karalystėje sulaikytas metus ieškotas Kamuolinių grupuotės narys
2020 m. balandžio 29 d. Jungtinėje Karalystėje sulaikytas Kamuolių ginkluoto...
Asmuo dėl jo pašto dėžutėje rastų psichotropinių medžiagų lieka išteisintas
Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį G. N.,...
 
Darbo kalendoriai: koks turėtų puošti Jūsų stalą?
Nors dažniausiai darbo kalendoriais rūpinamės artėjant naujiems metams, tačiau kartais...
Paklodės priežiūra pagal audinį: valome teisingai
Geras miegas – būtinas kiekvieno žmogaus fiziologinis poreikis, kuris gali...
Miegamojo baldai: kokius rinktis, kur pirkti? (1)
Akivaizdu, kad neišsimiegoję būname piktesni, prasčiau sekasi susidoroti su dienos...
Krašto apsauga   Užsienis
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
Kazlų Rūdos poligone treniravosi Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos
Kovo 20 d. Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone...
Naujo Lietuvos kariuomenės laivo pirkimas bus skelbiamas balandį
Lietuvos kariuomenė planuoja įsigyti naują laivą teršalų likvidavo ir gelbėjimo...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (7)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (24)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (7)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (1)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...