Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
2019 Gruodis 10 Antradienis
 

Buvusio omonininko išpažintis [“Juos turėjo Šumsko poste iššaudyti ir pasakyti: “Medininkų byla – ištirta”]

2015-07-02 10:41 | Bylos, sukrėtusios Lietuvą | Komentarų (48)

Buvęs Vilniaus omonininkas Aleksandras Bobyliovas nesupranta, kodėl draugovininkas, "įgrūdęs" nužudytųjų Medininkuose ginklus, Lietuvos teisėsaugos yra globojamas. KK nuotr.

Vieną dieną į redakcijos duris kažkas pasibeldė. „Norėčiau pamatyti Giedrę Gorienę“, – lietuviškai pasakė vyriškis. „Aš – Aleksandras Bobyliovas. Jūs mane minite savo knygoje. Atvykau iš Rusijos, norėčiau jums papasakoti, kaip iš tiesų viskas buvo su tais Medininkuose nužudytų pareigūnų ginklais“, – prisistatė. Pakviečiau užeiti į redakciją.

Taigi, kas čia toks atvyko? Buvęs „raudonasis“ draugovininkas, Vilniaus omonininkas, kadaise aršiai gynęs griūvančią Tarybų Sąjungą – 1991 metų kovo 17 dieną buvo vienas iš „LTSR išlikimo TSRS“ referendumo Vilniaus apskrityje organizatorių. Iš Lietuvos išvykęs maždaug prieš 20 metų. Gyvena Sankt Peterburgo apskrityje.

„Jūs apie mane rašote savo knygos 193 puslapyje“, – išsitraukė ranka pastabų prirašytą lapelį A.Bobyliovas.

Paimu ir atsiverčiu knygą, o ten parašyta štai kas: „Paaiškėjo, kad Medininkų bylą tyrusi Generalinė prokuratūra pradangino ne tik buvusio Lavoriškių muitinės posto viršininko Vytauto Petruškevičiaus nufilmuotą Medininkų žudynių vietos vaizdo juostą, po operacijos šv.Jokūbo ligoninėje vaizdo ir garso juostose užfiksuotus pirmuosius Tomo Šerno parodymus, bet ir liudytojų A. Bobyliovo ir A. Smotkino parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašus, kuriuos Lietuvos Apeliacinis Teismas buvo įpareigojęs GP prokurorus pateikti iki 2013 m. balandžio 25 d.

Kuo svarbūs šie vaizdo įrašai?

A.Bobyliovas ir A.Smotkinas buvo sulaikyti 1991 11 06 Šumsko pasienio poste, kuomet bandė ginklu pasipriešinti mūsų pasieniečiams.

Sulaikymo metu pas juos buvo rasti Medininkų poste nužudytųjų policininkų ginklai: kelių policininko A. Kazlausko pistoletas PM ir ariečio A. Juozako automatas AKS-74U.

Sulaikyti su nužudytųjų ginklais, jie aiškino, kad tuos ginklus Vilniaus OMON bazėje jiems neva davęs OMON stabo viršininkas V. Razvodovas, perspėjęs, kad tie ginklai – „kruvini“.

Toks jų pasakojimas kėlė abejonių, todėl buvo nuspręsta patikrinti kiekvieno jų parodymus vietoje.

Būtent šie jų parodymų patikrinimai buvo nuo pradžios iki pabaigos filmuojami ir padaryti vaizdo įrašai.

Tačiau vėliau, kai Lietuvos Aukščiausiame teisme buvo nagrinėjama „Jedinstvos“ draugovininkų kovinio penketuko, kuriam vadovavo Pavel Vasilenko, pasipriešinimo Lietuvos pasieniečiams Šumsko poste byla, apie tai net užsiminta nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas net nesigilino, kieno tie ginklai, iš kur ir kaip jie gauti, ir asmenys, pas kuriuos buvo rasti nužudytųjų Medininkuose ginklai, buvo nuteisti tik dėl neteisėto šaunamųjų ginklų įgijimo ir nešiojimo – tarsi jie tuos ginklus būtų paprasčiausiai atsitiktinai atradę, bet nepridavę policijai.

Net Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant Medininkų bylą ir teisiant Konstantiną Michailovą (Nikuliną), nei prokurorams nei teisėjams visiškai nerūpėjo to paties V. Razvodovo asmeninio vairuotojo Tadeuso Gudanec parodymai, kad tą naktį kartu su juo ir trim kažkokiais nežinomais asmenimis „važiavo ir sėdėjo priekyje būtent Pavelas“.

Vilniaus apygardos teismo kolegija, pirminkaujama Sigitos Bieliauskienės, net nerado reikalo išreikalauti iš prokuratūros šių draugovininkų pirminio patikrinimo vaizdo įrašų.

Tačiau Generalinės prokuratūros prokurorai šių bylai ypač svarbių vaizdo įrašų nepateikė – esą įrašai kažkur dingę.

Ir štai – dabar tas Aleksandras Bobyliovas sėdi čia, priešais mane, redakcijoje.

Paklausiu, ar galiu įjungti diktofoną. „Be abejonės“, – atsako A.Bobyliovas. Juk jis dėl to ir atvyko – kad, pasak jo, būtų išklausyta ir antroji pusė. Tiesa, paprašo leidimo kalbėti rusų kalba – jam taip mintis reikšti lengviau.

Pasiteirauju, kiek jis turi laiko: kada išvyksta iš Lietuvos? „Po dviejų dienų“. Todėl, naudodamasi proga, kad A.Bobyliovas čia, Lietuvoje, ir čia, „Karšto komentaro“ redakcijoje, stengiuosi užduoti visus man rūpimus klausimus. Iš viso mūsų pokalbis truko apie šešias valandas.

Mano knygą jis nusipirko internetu, kai nuskenuotus knygos puslapius, kur minimas A.Bobyliovas, pažįstamas iš Lietuvos jam buvo nusiuntęs el.paštu.

„Aš savo jau atbijojau, dabar noriu papasakoti, kaip viskas buvo iš tiesų“, – sako A.Bobyliovas. Ir priduria, kad viską, ką dabar papasakos man apie tuos ginklus, jis penktadienį papasakojo Vilniaus apygardos teisme – ten buvo kviestas liudytoju Medininkų žudynių byloje, kur už akių teisiami buvę Rygos omonininkai: Č.Mlynikas, A.Ryžovas, A.Laktionovas.

Beje, galima pamanyti, kad mūsų teisėsauga visai nenorėjo, kad A.Bobyliovas pasirodytų Lietuvoje ir liudytų Medininkų byloje: šaukimus į teismą jam siuntė Lietuvoje esančiu adresu, kur jis negyvena jau daugiau kaip 20 metų. Ir tik atsitiktinumo dėka – jo sūnui iš pirmos santuokos, gyvenančiam Lietuvoje, paskambino „kažkas iš policijos“ ir paklausė, kur būtų galima rasti tėvą, nes norima apklausti Medininkų byloje, Aleksandras Bobyliovas pasiėmė savo darbovietėje Rusijoje atostogas ir pats atvyko į Vilniaus apgardos teismą (o tuo pačiu ir į redakciją): kad papasakotų apie tuos Medininkuose nužudytų pareigūnų ginklus.

-Taigi, Aleksandrai, klausau jūsų.

-Jūs rašote, kad šis nusikaltimas apipintas paslaptimis, legendomis, daug kas neišaiškinta, daug neteisybės. Todėl aš norėčiau jums kai ką pasakyti.

Aš suprantu, kaip sunku jums buvo rašyti tą knygą. Jūs į knygą įtraukėte tą informaciją, kurią jums pavyko ištraukti. Stebitės, kodėl asmenys, kurie neva buvo sulaikyti su Medininkuose nužudytų pareigūnų ginklais, taip lengvai atsipirko – nuteisti tik už nelegalų ginklo laikymą. Aš jums papasakosiu.

Pradėkime nuo to, kad aš Šumske apskritai nebuvau. Manęs ten nesulaikė.

-Kaip tai? Tačiau tas įvykis būtent taip buvo traktuojamas?

-Aš puikiai suprantu, su kokiais sunkumais jūs susidūrėte, nes dalis informacijos prapuolė, o dalis – paslėpta. Ją paprasčiausiai ir slėpė, ir iškraipė.

Visi tie netikslumai iš įvairių šaltinių sukuria tam tikrais momentais neteisingą įsivaizdavimą ir gali būti, kad tie netikslumai veikia ir jūsų teisėjų požiūrį.

Pirma, draugovininkai neturėjo jokio ryšio su „Jedinstva“. Jeigu prisimenate anuos senus laikus, tai kiekvienoje įmonėje būdavo draugovininkai. Kai kurie vaikščiodavo po Vilnių ir kartu su milicija budėdavo. Aš pats vaikščiojau. O kai prasidėjo tie įvykiai (po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo – KK past.), draugovininkų šefavimą perėmė Komunistų partijos Vilniaus miesto komitetas, kuris pradėjo kviesti draugovininkus į mitingus – kad saugotų. Kadangi mitinguose dažnai įvykdavo visokie nemalonūs dalykai.

Atsiprašau, bet tuo metu visus, kurie nesutiko su V.Landsbergio politika, vadindavo „jedinstvenininkais“.

Aš Lietuvoje pragyvenau 35 metus, iš jų treji metai – kalėjime, jeigu tai galima pavadinti gyvenimu. O teisė mane kartu su Valerijumi Ivanovu ir dar grupe kitų. 1993 metais mus nuteisė. Man skyrė trejus metus, V.Ivanovui – daugiau, A.Smotkinui – aštuonis.

-Tai už ką jus nuteisė, jeigu, kaip sakote, jūsų nesulaikė Šumsko poste su nužudytųjų Medininkuose ginklais?

-Pasakysiu atvirai: man atkeršijo už referendumą. 1991 metų kovo 17 d. buvo toks referendumas dėl TSRS išsaugojimo. Aš buvau Vilniaus apskrities komisijos pirmininkas. Aš manau, kad už tai ir atkeršijo. Al Kaponę irgi nuteisė dėl mokesčių, tiesa?

Po to referendumo mane įrašė į VRM įskaitą. Per VRM dirbo atgimstanti VSD. Aš, aišku, tai žinojau. Ir mano protingesni draugai patarė prisidengti – įsiforminti OMON’e.

Aš pradėjau formintis. Atėjo dėl manęs įsakymas. Ir tada kaip tik prasidėjo tie rugpjūčio įvykiai… Ir tada jau buvo ne tai galvoje. Jeigu iš esmės, tai, skaičiuojant nuo įsakymo, aš OMON’e buvau pusantro mėnesio.

-Oficialiai?

-Taip, pagal įsakymą.

-Vilniaus OMON’e?

-Taip, Vilniaus OMON’e. Paskui bandžiau persiforminti į karinę tarnybą Šiaurės miestelyje. Nesuspėjau. Lapkričio 7 dieną mane areštavo.

Taigi, dėl Šumsko epizodo…

A.Bobyliovo pasakojimas

-Šumsko epizodas įvyko naktį iš (1991 metų) lapkričio 6 dienos į 7 dieną. Šumsko muitinės poste buvo sulaikytas automobilis „Žiguli“, jame sėdėjo trys žmonės: A.Smotkinas, Ch.Dzagojevas – jaunas vaikinas, tik ką baigęs tarnybą armijoje, ir V.Orlovas. Ch.Dzagojevas susidraugavo su V.Orlovu, draugavo su jo seserimi.

Idėja buvo tokia – nežinau, ar jie tos idėjos autoriai, ar jiems ta idėja buvo pakišta: lapkričio 7 d. iš Baltarusijos teritorijos surengti radijo laidą, per raciją, trumpomis bangomis, – neįsivaizduoju, kas to būtų klausęsis, nes labai nepopuliarus diapazonas, – ir pasveikinti žmones su švente.

Prieš tai jie du kartus ten vyko, kad parepetuotų. Repeticija praėjo normaliai. Ir štai jie išvyko naktį iš lapkričio 6 į 7 d….

Kaip aš vėliau sužinojau iš V.Orlovo, Pavelas Vasilenko (toks garsus draugovininkas – KK past.) jų išvykimo į Baltarusiją išvakarėse atnešė jam automatą, kuris ir buvo paimtas iš jų mašinos per jų sulaikymą. Antras ginklas, pistoletas, buvo pas Ch.Dzagojevą, kuris, išvakarėse nuvykęs į Polocką, kaip pats pasakojo, parsivežė jį iš A.Smotkino. Tokie jų parodymai.

Prie sienos juos sustabdė. Mašinoje pamatė automatą – jis gulėjo tiesiog tarp priekinių sėdynių, ir prasidėjo toks incidentas.

A.Smotkinas iššoko iš mašinos ir suriko: „Aš turiu granatą!“. Jis visada pas mus buvo toks didelis herojus. Metė tą granatą, ačiū Dievui, niekas nenukentėjo, ir nubėgo į mišką.

Tuos du sulaikė, jie paklusniai atsigulė ant žemės. Iš jų paėmė automatą ir pistoletą ir atvežė į Vilnių. V.Orlovą privertė duoti parodymus, kad jis pažįsta mane ir kad aš susijęs su jais. Ir mane dėl to areštavo.

Kaip jie man pasakojo, tai dar sulaikius vietoje jiems pasakė: „Dabar mes jus čia, vietoje, sušaudysim“. Pastatė prie medžio, šaudė virš galvos. Gal žmogus ir išsigando.

Paklausė: „A.Bobyliovą žinai?“ „Žinau“. Mes dirbome tame pačiame institute – Radijo matavimo prietaisų gamykloje. Tačiau susiję tarpusavyje nebuvome. Jis buvo iš jaunesnių, o aš – jau vyresnio amžiaus. Privertė pasakyti, kad jis mane žino, kad buvo susitikęs, kad matė pas mane ginklą. Ir mane sulaikė. Tiesiai namuose. Aš tą naktį namie ramiai miegojau.

Kas čia svarbaus? Tai, ką dabar jums papasakosiu, man gali būti pavojinga.

Aš palaikau ryšį su A.Smotkinu – mes kalbamės per „Skype“. Jis gyvena Polocke, aš – Sankt Peterburgo apskrityje. Ir štai ką jis man papasakojo.

Jis turi vyresnį brolį, kuris gyvena Lietuvoje. Jis statybininkas. Jie statė ir pridavinėjo kažkokius objektus, atrodo, kažkas susiję su krašto apsauga ar pasieniu. Ir, pastatę eilinį objektą, jie jį laistė. Atrodo, su S. (buvusio žinomo pareigūno, siejamo su garsiais politikais, pavardė redakcijai žinoma – KK past.). Ir tas S., jau gerokai išgėręs, pasakė: „Na ir turi kvailą brolį! Tu geras, protingas žmogus, o jis – kvailys! Kodėl yra du broliai, o jaunesnysis – toks kvailys? Žinai, jis jau seniai galėjo žemėje gulėti.“

Paklausė, kaip taip? „Žinai, tada Šumske tai nebuvo atsitiktinumas. Buvo tokia operacija kodiniu pavadinimu „Maišas“. Pagal tą scenarijų, jie toje muitinėje turėjo būti nušauti. O mašina su mūsų žmonėmis, žinai, stovėjo netoli. Jie turėjo privažiuoti, padėti juos vietoje, o tada pasakyti: „Štai lavonai, štai nužudytųjų (Medininkuose) automatai – Medininkų byla ištirta ir uždaryta!“

Šito, manau, Lietuvoje dar niekas nežino. Tai – versija. Tai man papasakojo A.Smotkinas. Tačiau aš linkęs juo tikėti.

„Automatą atnešė P.Vasilenko“

-Tai automatą, su kuriuo mūsų pasienyje įkliuvo V.Orlovas, Ch.Dzagojevas ir A.Smotkinas, ir kuris, kaip paaiškėjo, buvo paimtas iš Medininkuose nužudyto A.Juozako, jiems atnešė P.Vasilenko?

-Pavelas Vasilenko – taip, buvo toks personažas. Jis priklausė Vilniaus draugovininkams. Kas jį ten nukreipė, aš nežinau. Iki tol aš jo nepažinojau. Aš ten taip pat lankydavausi, buvau rajono draugovininkas. Ir kai aš vaikščiodavau į tų draugovininkų susirinkimus, kartą pristatė: „Štai, Kondrašovas, Vilniaus draugovininkų vadas, o Vasilenko – tai draugovininkų štabo viršininkas.“

Na, jis man paliko keistą įspūdį. Tokia keista mimika, keista išraiška. Ir, tiesą sakant, aš jam jau nuo pat pradžių jaučiau antipatiją. Ir nesistengiau suartėti.

Kokį vaidmenį jis čia (Šumsko epizode) suvaidino, nežinau. Tačiau V.Orlovas man pasakė, kad automatas, kurį paėmė Šumske, buvo ne iš A.Smotkino, ne iš kokių senesnių laikų saugotas, bet išvakarėse gautas iš Vasilenko…

Man V.Orlovas sakė: „Aš nenorėjau imti to automato“. O P.Vasilenka jam: „Ne, imk“.

-Bet kodėl?

-Dideli berniukai žaidė mažą karą. Suprantate? Berniukui V.Orlovui tada buvo kažkur apie 30 metų. Tokiame amžiuje berniukai dar žaidžia karą.

-V.Orlovas buvo OMON’e?

-Ne, ir draugovininku net niekada nebuvo. Jis ten turėjo savo kažkokią nedidelę grupę. Ko jie siekė, sunku pasakyti.

-Kada jums V.Orlovas papasakojo, kad tą ginklą jam tiesiog įbruko P.Vasilenko?

-Kai mus sulaikė, iš pradžių mes visi sėdėjome skirtingose kamerose, o paskui, kai duodi teisme parodymus, jau visus galima suvesti į vieną kamerą. Ir gal penkis mėnesius mes sėdėjome vienoje kameroje: Ivanovas, Dzagojevas, aš, Orlovas, Šorochovas, Smotkinas. Šešiese. Mes galėjome ten kalbėtis, apsvarstyti. Ir išėjęs iš kalėjimo susitikinėjau su V.Orlovu. Tačiau iš esmės jau viskas buvo aišku.

Štai tada, kai buvome vienoje kameroje, V.Orlovas ir papasakojo, kaip viskas buvo.

Tik informaciją apie operaciją „Maišas“ iš A.Smotkino sužinojau neseniai. Kažkur prieš metus ar pusantrų.

-Tai kodėl tada A.Smotkino, V.Orlovo ir Ch.Dzagojevo nesušaudė Šumsko muitinėje, jeigu, kaip jūs sakote, buvo tokia operacija „Maišas“?

-Todėl, kad A.Smotkinas pabėgo. Kaip sakė broliui? „Jeigu tavo brolis nebūtų pabėgęs, visi jie ten gulėtų“. O kadangi pabėgo, scenarijus pasikeitė.

-O kaip teisme, kai buvote teisiami, kalbėjo V.Orlovas?

-Jis taip ir kalbėjo: „Automatą atnešė P.Vasilenko“. Yra jo apklausų protokolai. Tai parašyta, užfiksuota.

V.Orlovas pasakė, kad automatą jam atnešė P.Vasilenko. Jei atmintis nepaveda, tai buvo Žvėryne, kur troleibusų žiedas. Jis ten netoli gyveno. Tačiau rugpjūtį buvo kitas epizodas… Dabar mes prie jo pereiname.

„Kruvinų“ ginklų istorija

-Rugpjūčio 19 d. Maskvoje įvyko pučas, tikriausiai prisimenate. Aš buvau komandiruotėje, grįžau rugpjūčio 24 d. Vilniaus OMON’as jau buvo užblokuotas, ruošėsi evakuacijai. Iš Maskvos atskrido milicijos generolas ir buvo kalbama, kad OMON’ą reikia nuginkluoti ir išformuoti.

Virš Vilniaus OMON’o bazės praskrido toks mažas lėktuvas AN-2 ir kažką numetė. Pasklido kalbos: „Mus pradės „bombinti“, bus ginkluota ataka, susišaudymas“. Todėl buvo ruošiamasi gynybai.

Pradėjo ateiti žmonės: milicijos pareigūnai – jau buvo policija, tačiau atėjo tie, kurie pagal įsitikimus jautėsi milicininkais, visa grupė muitininkų (tarybine uniforma). Atėjo, kad padėtų apsiginti. Ir visi jie prašė ginklų.

Aš tada jau vilkėjau omonininko uniformą. Buvo perskaitytas įsakymas, man išduotas ginklas.

Mano buvo labai geri santykiai su Volodia Razvodovu (Vilniaus OMON’o štabo viršininkas – KK past.). Mes iš tiesų buvome geri pažįstami. Aš buvau kaip jo padėjėjas. Aš buvau apačioje, jis – savo kabinete.

Atėjo du kariškiai, keturi muitininkai. Aš nuėjau pas Volodią ir sakau: „Volodia, toks reikalas – atėjo žmonės, nori ginklų“. „Gerai, einam su manimi“. Paima raktus ir einame.

Buvote kada nors buvusio OMON’o patalpose? Kai įeini, toks vestibiulis, ginklų kambarys, skaitykla-biblioteka ir šalia buvo tokia nedidėlė, tamsi patalpa be langų. Mes ten užėjome. Ten stovėjo dėžės. Sako: „Šitą dėžę nuimkit“. Nuėmė. Atidarė, ten gulėjo automatai AKS-74U ir pistoletai. Pasakė: „Šituos pistoletus ir automatus gali išdalinti tiems žmonėms“. Ir prie manęs paėmė du pistotelus ir du automatus ir padavė tiems muitininkams. Paskui dar du muitininkai atėjo, ir jiems išdaviau ginklus. Paskui, atrodo, dar kažkoks milicininkas atėjo, apsirengęs civiliai, bet parodė pažymėjimą. Jam irgi išdaviau.

O paskui atėjo A.Smotkinas ir dar vienas vyras, maždaug 50 metų amžiaus: „Mes būsime su jumis, duokite ginklus“.

Tačiau tie žmonės – civiliai. Beje, ne tik jie atėjo, dar daugiau civilių atėjo. Todėl nuėjau pas V.Razvodovą klausti, ką daryti. „O čia jau klausimas, ar duoti jiems ginklus. Ar tu A.Smotkiną gerai pažįsti?“ Pasakiau, kad žinau. „Ar jis, jeigu reikės, apskritai atsišaudys?“ Pasakiau, kad gali. „Na, velnias žino. Duok jiems ginklą, bet įspėk, prigrasink: kuo čia nesibaigtų – bus susišaudymas, nebus, bus evakuacija, nebus, kad jokiu būdu iš čia ginklo neišsineštų. Tu juos prigąsdink, kad jie tų ginklų neišsineštų. Pasakyk, kad tas ginklas vienas Dievas žino koks“. Pasakiau, kad žinoma.

Ir viskas. Padavė jis man raktus, aš nusileidau į apačią ir išdaviau dar po automatą ir po pistoletą.

Tiesa, prieš tai V.Razvodovas dar atėjo su manimi (į tą patalpą) ir pasakė: „Iš tos dėžės dar išduok (ginklus), o tas dvi dėžes nunešk į šarvuotį“. Vieną dėžę aš vos vos nunešiau, o antrą nunešė A.Smotkinas su tuo vyru.

Kaip gimė visa ta nesąmonė apie „kruvinus“ ginklus, yra mano pirminiuose parodymuose.

Kai aš jiems tuos ginklus išdavinėjau, vienintelis, ką reikėjo, tai juos išgąsdinti – kad jie tų ginklų neišsineštų.

-Iš kur neišsineštų?

-Iš OMON’o. O jeigu jie su tais ginklais išeis į Gariūnus plėšti? Tiesą sakant, atskleisiu jums mažą paslaptį: OMON’e buvo žmonių, kurie į OMON’ą atėjo tik tam, kad gautų pistoletą ir Gariūnuose užsiiminėtų savo reikalais. Garbės žodis. Buvo tai. Karas visada yra nešvarus dalykas. Ten visada plėšimai ir viskas, ko tik reikia.

Taigi, tai žinodamas, aš jiems pasakiau: „A.Smotkinai, žiūrėk, jeigu su tuo ginklu jus kas nors paims, tai velnias žino. Tu matai, kaip jis saugomas? O gal tas ginklas „nešvarus“? O jeigu ant jo – nužudytų žmonių kraujas?“ Štai toks buvo pokalbis.

Kai daviau parodymus tyrėjui A.Astaškai pagal šį epizodą, aš jam visa tai papasakojau. Tačiau kai jis surašė (protokolą), tie žodžiai priklausė ne man, o V.Razvodovui.

Aš tiesą sakant, net nebandžiau to taisyti. Aš A.Astaškos nepataisiau ir pasakysiu kodėl: aš išsigandau. Garbės žodis.

Aš niekada tyrėjui nesakiau, kad aš, pagal įsakymą, – jau kadrinis OMON’o darbuotojas. Buvo tokia situacija, kad bijojau, jog mane kur nors paprasčiausiai „nukeps“. O iš esmės, jeigu būčiau pasakęs: „taip, aš kadrinis darbuotojas, jeigu norite, užklauskite divizijos kadrų skyrių ir jums patvirtins“…

Žinote, kai mane areštavo, aš turėjau pistoletą. Omonininkai galėjo turėti ginklą. O aš nepasakiau, kad esu kadrinis omonininkas. Taigi, kam blogiau padariau? Pažyma iš kadrų skyriaus – ir klausimas dėl ginklo būtų išspręstas. O aš buvau nuteistas pagal du straipsnius – politinį (antivalstybinė veikla) ir už neteisėtą ginklo laikymą.

Kai aš pamačiau, kad A.Astaška su iškraipymais surašė mano parodymus, aš išsigandau. Visą gyvenimą aš buvau inžinierius, paprastas žmogus. Ir kai mane sulaikė ir Astaška išsikvietė į apklausą, ir pamatė, kad aš muistausi, kai rėžė: „Klausyk, tavo draugai sako, kad tu jiems išdavei automatus, o tu žinai, kad tie automatai – iš muitinėje nužudytų žmonių?…“ Na, jūs to negalite įsivaizduoti…

Baisu buvo, taip. Todėl aš nepuoliau jo surašyto protokolo taisyti. Aš supratau, kad jam tokie parodymai įdomesni. Ir pasirašiau.

Po to, kai jau vyko reguliarios apklausos ir buvo rašomi protokolai, jau nuo trečio protokolo nustojau juos pasirašinėti. Daugiau nėra nė vieno protokolo, pasirašyto mano ranka.

Štai taip ta legenda ir gimė. O dabar (05 22) teismą domino: „O ką pasakė V.Razvodovas?“, „O ką pasakėte jūs?“ Aš teisme papasakojau tą patį, ką ir jums čia. Dėl to aš ir atvažiavau.

Prokurorai teisme pasakė: „Jūsų parodymai skiriasi nuo parodymų, kuriuos jūs davėte tada“.

„Aš jums iš karto pasakiau, kad jie skiriasi, ir kad aš dėl to ir atvažiavau, jog baigtumėt visus tuos savo klaidžiojimus. Galėjau iš kitos šalies ir nevažiuoti“, – pasakiau teisme prokurorams.

Atrodo, jiems tas labai nepatiko. Nes dabar – nors šiokia tokia versija…

„Tai kam dirbo P.Vasilenko?“

-Tai iš kur tas P.Vasilenko gavo tą automatą?

-Tai mane irgi domina. Aš ir pats P.Vasilenkos tą paklausčiau. Kas jam davė tą automatą? Iš kur jis jį paėmė? Kodėl jis jį atnešė V.Orlovui? Kodėl jis jį jam taip primygtinai įbrukinėjo? Tai kam jis tada dirbo?

Jei atkreiptume dėmesį į tą momentą bei tai, ką aš papasakojau apie operaciją „Maišas“, įdomiai gaunasi.

Beje, nepabaigiau papasakoti. Kai aš sėdėjau kameroje, ne tik V.Orlovo, bet ir A.Smotkino klausiau: tai kaip buvo su tuo ginklu? A.Smotkinas prisiekinėjo, kad tą dieną OMON’o bazėje gautą automatą jis sugrąžino į budinčią dalį.

-O pistoletas? Iš kur tas pistoletas, kurį rado pas sulaikytuosius Šumsko poste?

-Ch.Dzagojevas sakė, kad atsivežė jį iš A.Smotkino. O iš kur jis pas A.Smotkiną… Spėju, kad pistoleto jis vis dėlto tą dieną OMON’e nepridavė. Automatus galbūt jie pridavė, o pistoletą vis dėlto galbūt pasiėmė.

-Tai tas pistoletas galėjo būti iš nužudytųjų Medininkuose?

-Aš nežinau, ar galėjo būti tas pistoletas iš nužudytųjų Medininkuose. Tačiau tai, kad pistoletas, kurį paėmė iš Ch.Dzagojevo Šumsko poste, buvo iš A.Smotkino, faktas.

O ar tie ginklai iš Medininkų? Taip, byloje buvo protokolai, eskpertizė, kad automatas ir pistoletas priklausė Medininkuose nužudytiems A.Juozakui ir A.Kazlauskui. Bet čia jau ekspertų sąžinei – jeigu taip buvo, vadinasi, taip ir buvo.

Įdomiausia, kad, kai mane sulaikė, P.Vasilenką irgi kvietė ir apklausinėjo. Ir teisme. Kodėl jo neareštavo?

-Tai jūs pasakykite, už ką jį taip myli mūsų teisėsauga? Nes, pvz., kai P.Vasilenko buvo apklausinėjamas Vilniaus apygardos teisme Medininkų byloje ir žurnalistai jį filmavo, jis galvą prisidengė lapu – tekstu į viršų. Ir kai TV kamera pritraukė, koks ten dokumentas, tai buvo nutarimas jam nutraukti ikiteisminį tyrimą Sausio 13-osios byloje. Nors, kaip žinote, čia jokios senaties nėra – tai karo nusikaltimas ir nusikaltimai žmoniškumui.

-Taip, keista. Tą patį Ch.Dzagojevą ir V.Orlovą sulaiko mašinoje su automatu, areštuoja ir pasodina į kalėjimą. O žmogaus, kuris jiems atnešė tą automatą, kažkodėl nesodina ir netardo. Tai yra labai įdomu.

Čia Vytautas Landsbergis iš tiesų teisus – kažkas čia ne iki galo ištirta.

Akivaizdu, kad ir mane nuteisė ne dėl to, kad aš per sausio įvykius buvau televizijoje. Ten daug buvo draugovininkų, kaip aš. Penkiasdešimt prie TV bokšto, penkiasdešimt – prie televizijos. Juk jie davė parodymus teisme: „Kur buvote? „Prie televizijos“. Ką veikėte? „Stovėjome grandine“. Tačiau jų dėl to nenuteisė? Ne. O aš, kuris dariau tą patį, buvau nuteistas.

Kaip jūs manote, kad su K.Nikulinu galimai suvedė sąskaitas, kad jis padėjo „pasodinti“ kai ką Latvijoje, ir jam atkeršijo Lietuvos teisėsaugos rankomis, tai ir man galbūt atkeršijo.

O dėl P.Vasilenkos… Keisčiausia, kad jis, pagal daugelį parodymų, susijęs su tuo automatu, tačiau jam pretenzijų nekelia. V.Orlovui – taip. Tačiau kuo šiuo atveju V.Orlovas skiriasi nuo P.Vasilenkos? Taigi tas automatas taip pat buvo ir P.Vasilenkos rankose? Už ką jam tokia malonė?

Neįminta automato mįslė

-Ir vis tik norėčiau detaliau panagrinėti tą automato epizodą. V.Orlovas jums sakė, kad tą automatą gavo iš P.Vasilenkos prieš išvykdamas į Baltarusiją. O pats P.Vasilenko teisme 2010 m. gegužės 19 d. štai ką parodė: kad tą automatą Vilniaus OMON’o bazėje atėmė iš A.Smotkino. „Po kiek laiko jis atėjo su kitu draugu ir pasakė: „Tu iš manęs atėmei, grąžink man atgal“. Aš ir grąžinau. Tai buvo nedidelis automatas. <…> Čia mane pavedė mano gobšumas, nes esu medžiotojas ir norėjau šį ginklą panaudoti kaip medžioklinį vamzdį, t. y. perdaryti kaip medžioklinį ginklą“.

-Man ši versija negirdėta. Ji prieštarauja tam, ką man sakė A.Smotkinas. Man A.Smotkinas sakė, kad automatą bazėje grąžino. Jis man niekada nekalbėjo, kad P.Vasilenko iš jo atėmė automatą. Jam tai būtų buvę lengviausia pasakyti, tiesa, ir atsikratyti nuo savęs visų įtarimų? Tačiau to iš A.Smotkino niekada negirdėjau.

O su A.Smotkinu mes tikrai turėjome galimybę pasikalbėti – mes šešis mėnesius prasėdėjome kartu vienoje kameroje. Paskui mus išvežė į Pravieniškių koloniją, ten dar pasėdėjome. Taigi, laiko pasikalbėti buvo. Ir jis niekada nekalbėjo apie tai, kad iš jo P.Vasilenko būtų atėmęs automatą.

A.Smotkinas man taip sakė: „Mes tavęs ieškojome, neradome, nuėjome į budinčią dalį ir atidavėme“. Aš manau, kad tose sąlygose, kokiose mes buvome, kokia būtų buvusi prasmė man meluoti?

-Tačiau pirminiuose parodymuose 1991 m. lapkričio 10 d. štai ką A.Smotkinas sako: kad iš Vilniaus OMON’o bazės išsinešė – G.Kolesovas iš A,Bobyliovo gautą „nešvarų“ PM, o P.Vasilenko – paimtą iš G.Kolesovo AKS-74U, kurį pastarasis gavo iš A.Bobyliovo. G.Kolesovo dabar nepaklausi, jis jau miręs. Kaip tai paaiškintumėte?

-Manau, kad jį taip tada prigąsdino, kad jis galėjo prikalbėti nesąmonių. Aš irgi prikalbėjau. Juk man irgi lengviausia buvo pasakyti, kad buvau kadrininis omonininkas ir pistoletą gavau legaliai. Bet aš buvau baisiai išsigandęs ir, kaip jau sakiau, maniau, kad, jeigu prisipažinsiu, jog buvau OMON’e, mane paprasčiausiai „patvarkys“. O A.Smotkinas…

Jis man pasakojo, kad, kai jį vežė, buvo sustoję miške, pririšo jį prie medžio ir virš galvos šaudė iš automato. Tai, įsivaizduokite, kai tokioje būklėje atveža į tardymą ir pradeda klausinėti, ką galima prikalbėti? Aišku, kad jis bandė išsisukinėti, kad nustumtų nuo savęs tuos ginklus: iš manęs gavo G.Kolesovas. O A.Smotkinas iš manęs negavo?

Manau, kad šiandien A.Smotkinas, įvertinęs tai, kad šiandien yra šiandien, o ne vakar, kada jis siaubingai drebėjo, pasakytų, kad tuos ginklus gavo iš manęs.

-V.Orlovas 1991 m. lapkričio 11 d. parodė, kad automatą atnešė P.Vasilenko į namus ir paklausė, ar turi kur paslėpti: „P.Vasilenko man pasakė, kad Vilniaus OMON bazei evakuojantis, jis esą pasiėmė niekam nematant“.

-Man V.Orlovas sakė, kad automatą P.Vasilenko jam atnešė ne į namus, o jie susitiko Žvėryne, prie troleibusų žiedo. V.Orlovas sakė, kad, kai jie jau išvažinėjo (į Baltarusiją), kai jie jau sėdėjo mašinoje, prieš pat išvažiavimą atėjo Vasilenko. Išsitraukė automatą. Dar V.Orlovas piktinosi, kad „aplinkui žmonės, o jis čia „šviečiasi“ su ginklu“. Dar V.Orlovas sakė klausęs: „Kam jis man?“ O P.Vasilenko atsakęs: „Imk, gal prireiks“. Ir jis tą automatą tiesiog primygtinai įkišo.

Žinot, va, dabar sėdžiu ir galvoju. Kad, kai Vilniaus OMON’e vyko tą dieną ginklų išdavimas ir kai aš išdaviau ginklus tiems civiliams, kažkas galėjo tuo pasinaudoti. Ginklų išdavimo faktas yra, o paskui jau galima kaip nori pasukti. O gal tie ginklai – tas pistoletas ir automatas – iš tiesų buvo „nešvarūs“? Tik gal jie buvo atvežti jau po, suprantate, V.Orlovui, kad visą tą versiją „Maišas“ realizuoti?

Aišku, tai – tik hipotezė. Tačiau kodėl P.Vasilenko taip užsispyriai norėjo jam įbrukti tą automatą? Nes V.Orlovas sakė, kad nenorėjo vežtis jokių ginklų – tiesiog norėjo pravesti radijo laidą. Viskas, vienintelis tiklas.

Dar, pamenu, pasakojo, kad, kai tas radijo laidas pravedinėjo prieš tai, miške, pakankamai toli nuo kelio, tai aplinkui sukiojosi kažkokie žmonės – tarsi juos stebėjo.

Taigi, jais galėjo pasinaudoti, kad realizuotų planą „Maišas“. Tokia hipotezė.

Epizodas su granata

-O kaip ten tą 1991 metų lapkričio 6 d. buvo su ta granata?

-Teisme A.Smotkinas apskritai neigė, kad jis metė granatą. „O aš nežinau, ką mečiau. Įrodykite, ką aš mečiau“. Ir Lietuvos tyrėjai pradėjo įrodinėti. Atnešė ekspertizės aktą: kad nusikaltimo vietoje Šumsko poste rasti sprogmens įrenginio fragmentai, kurie įrodo, kad tai – rankinės granatos rankenėlė. Tačiau teigiama, kad susprogdinta granata RGD-5 – o ji pagal formą yra tokia pusiau apvali, bet pateiktose fotografijose rastos granatų rankelės – kampuotos, nuo granatos RG-42. Matote skirtumą?

Aš bandžiau teisme teisėjui Višinskui užduoti klausimą: „Prašau atkreipti dėmesį, kad akte nurodyta, jog granatos buvo tokios, tačiau nuotraukose pateiktos rankenelės – nuo kitų granatų. Tai akivaizdžiai neatitinka“. Jis į mane pažiūrėjo: „Viskas?“. Sakau, kad viskas. „Sėskite“.

Taigi, arba ekspertas buvo nelabai kompetentingas, arba buvo duotas užsakymas, kurį įvykdė.

O A.Smotkinui ką – pateikė tą ekspertizę ir pasakė, kad „tai įrodo, jog jūs metėte ne šiaip kokį sprogstamąjį paketą, o kovinę granatą“.

„Dokumentai dingo jau tada“

-Tai už ką jus nuteisė?

-Pirmiausia už tai, kad, kai areštavo, aš turėjau pistoletą. Antra, jeigu paskaitytumėte kaltinamąjį aktą, tai greičiausiai nusijuoktumėte – kad aš kartu su grupe „Alfa“, kartu su tarybine armija, su vidaus kariuomene dalyvavau televizijos šturme.

-O jūs dalyvavote?

-Šturme?

-Taip.

-Žinoma, kad ne. Aš atvažiavau jau po viso šturmo. Turbūt žinote, kaip klostėsi įvykiai.

Draugovininkus surinko į miesto komiteto pastatą. Iš pradžių įteikė lažkokias peticijas. Vieną grupę nusiuntė į Aukščiausiąją Tarybą, o kitą – į Ministrų Tarybą. Niekas tų peticijų nenorėjo imti ir mes grįžome atgal į miesto komitetą.

Aš buvau toje grupėje, kuri ėjo į Ministrų Tarybos pastatą. Gerai, kad buvau pačioje „uodegoje“, nes priekyje ėjusius gerokai primušė.

Ir kai mes išėjome iš Ministrų Tarybos pastato, matėsi, kaip krantine važiavo karinė technika link Aukščiausiosios Tarybos.

Kai mes grįžome į miesto komiteto pastatą, jau girdėjome šūvius. Lazdynų kryptimi. Įėjome į salę. Žmonės, kurie anksčiau atėjo, jau iš salės išeidinėjo. Taigi, mes susidūrėme su jau išeidinėjančiais. Sulaipino mus į autobusus. Du autobusus nuvežė prie televizijos, du – į Konarskio gatvę. Aš buvau autobuse, kuris važiavo prie televizijos.

Aš manau, kad teismas puikiai tą išsiaiškino. Kad mes atvykome jau po šturmo, kad jau viskas buvo pasibaigę, televizija buvo užimta.

Lietuvos policija labai gražiai išskirstė žmones – policija stovėjo gatvės viduryje ir stebėjo, kad nebūtų kokių nors išsišokimų: vienoje pusėje stovėjo Lietuvos žmonės, kitoje – kareiviai su automatais.

Kai mes atvažiavome, laukėme autobuse. Vienas iš mūsų buvo vyresnis, bandė išlipti iš autobuso. Priėjo desantininkas ir paleido iš automato į autobuso lubas. Tris kulkas. „Gerai“ sutiko draugovininkus, viskas buvo suderinta „idealiai“.

Paskui mus išleido ir mes paprašėme, kad mums leistų grandine atsistoti už kariškių nugarų.

Beje, kitoje gatvės pusėje taip pat stovėjo draugovininkai. Tai buvo tokie patys žmonės, tik jų raiščiai buvo žali, o mūsų raudoni.

Stovėjome, stovėjome, o paryčiui įleido į televiziją. Ten buvo taip nusiaubta… Stiklai visi išmušti… Labai šalta… Mums davė plėvelę, plaktukus, vinis, kad užkaltume langus. Ir kada tvarkėme senojo pastato verandą, pamatėme, kad ten daug kraujo. Pasirodo, ten žuvo Kanapinskas.

Kai mus atvežė, Kanapinskas jau, atrodo, buvo morge. Ir kai man pateikė kaltinimus, kad aš esą dalyvavau Kanapinsko nužudyme, patikėkite – man tikrai nebuvo juokinga. Aš tai laikau tiesiog pasityčiojimu. Tačiau toks buvo man kaltinimas.

-Ir kiek jūs atsėdėjote kalėjime?

-Trejus metus.

-Tokie kaltinimai, o „sėdėjote“ tik trejus metus?

-Matyt, taip „nužudžiau“ Kanapinską, kad daugiau kaip trejiems metams „nepatempiau“. Beje, dėl Kanapinsko.

Byloje, kai mes su ja susipažinome, mums pateikė „palaidą“ bylą. Jūs suprantate, kas tai yra? Tai „papkė“, pilna lapų, nesusiūtų, sunumeruotų pieštuku.

Mes su byla susipažinome visi kartu. Sėdėjome visi viename kambaryje. Byloje 47 tomai. Kažkas skaito pirmą tomą, kažkas skaito antrą tomą ir t.t. Ir man patenka tas tomas, kuriame duomenys apie Kanapinską. Ir ką aš regiu ekspertizės medžiagoje: lavonas, jį pagal sluoksnius išrenginėja. Nuima striukę – fotografija, nuima marškinius– fotografija.

Giedre, tai atrodė taip: iš pradžių jis guli su striuke, striukė odinė. Ir štai čia striukė praplėšta, kraštai pasisukę iš vidaus link lauko. Paskui striukė nuimta, dar buvo marškiniai ir „telneška“. Ir visa tai įmušta į krūtinę.

Kai aš pamačiau, mano pirma reakcija buvo tokia: kaip tai? Kur jam susprogo sprogmuo? Vadinasi, užantyje?

Ir ką jūs manote: kai pakartotinau susipažinau su byla, šių dokumentų byloje jau nebuvo. Ir byloje jau nebuvo dar daugybės dokumentų… Štai kada pradėjo pradinginėti dokumentai – dar tada.

Aš manau, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie seniai svajojo apie mažą Niurnbergą ir nori kai kam pademonstruoti, kad dabar Lietuva teis savo priešus. Neva „jūs“ kažkada teisėte mūsų rezistentus – buvo toks BK 57 str. Stalino straipnis, o dabar teisime „mes“…

Pavyzdžiui, mūsų teisiamoji grupė buvo surinkta atsitiktinai – iš tarpusavyje nesusijusių asmenų. Ar jūs žinote, kaip mane, pvz., susiejo su Valerijumi Ivanovu? Apie mane kaltinime parašė:„A.Bobyliovas buvo aktyvus Komunistų partijos narys ir aktyvus „jedinstvenininkas“.

Pagal keistą aplinkybių sutapimą, mano žmonos pavardė – Ivanova. Ir kai pas mane rado užrašų knygutę, o joje įrašą: „Galina Ivanova“, tai operatyvininkai man dantis daužė: „Kas tokia Ivanova?“ Sakau, eikit po velnių, tai mano moteris, jos nelieskite. Jie vėl: „Kas tokia Ivanova?“ Aš sakau, kad mano moteris – dabartinė žmona. Tada mes dar nebuvome susituokę. O jie galvojo, kad Ivanova – tai šito Ivanovo sesuo, ir kad mes per tai susiję.

Štai taip visą grupę ir bandė sukurti. O realybėje aš su tuo V.Ivanovu niekaip nebuvau susijęs – „Jedinstvoje“ aš nedalyvavau.

Iki partijų skilimo aš ir komunistu nebuvau. Kai Lietuvoje skilo Komunistų partija, aš įstojau į Komunistų partiją, kuriai Lietuvoje vadovavo M.Burokevičius. Ir savo partinėje organizacijoje aš buvau pakankamai aktyvus narys. Ir kai iškilo referendumo idėja, gamykloje, kur aš dirbau, iškėlė mano kandidatūrą. Tačiau, jei kalbėtume atvirai, aš per tą referendumą daugiau buvau „vestuvių generolas“.

-Iš kur buvo ta referendumo dėl TSRS išsaugojimo idėja? Iš Maskvos?

-M.Gorbačiovo.

-Įsakymas?

-Kiek aš pamenu, tai TSRS AT nusprendė pravesti tokį referendumą. Tačiau pasiūlymą pateikė M.Gorbačiovas. Dėl kokių politinių tikslų, ne visai suprantama. Nes, mano nuomone, M.Gorbačiovas vykdė TSRS griovimą. Ar čia buvo M.Gorbačiovo žaidimai su B.Jelcinu, kad iki pat galo parodytų, kad „aš M.Gorbačiovas, o tu B.Jelcinas, nes aš TSRS, o tu – tik Rusija“, tai jau kita tema.

Na, o M.Burokevičius buvo toks idealistas! Iki galo tikėjo M.Gorbačiovu. Kai jam sakė: „Betgi M.Gorbačiovas – ne tas žmogus, jis veda į pražūtį ir partiją, ir šalį“, M.Burokevičius ėmė šaukti: „Nedrįskite taip kalbėti apie TSRS komunistų partijos generalinį sekretorių! Nedrįskite! Prie manęs niekada taip nekalbėkite! Jūs – komunistas, kur jūsų disciplina?“ Dabar, kiek žinau, jis jau taip nekalba. Suprato.

Ieškojo ne ten

-K.Nikulinas kaltinamas, kad jis vykdė TSRS ir Komunistų partijos politiką Medininkuose žudyti civilius asmenis. Buvo tokia politika?

-Tai visiškas absurdas. Jūs ką, čia, maži vaikai? Kas gali tokius dalykus ne tik užrašyti, bet ir garsiai pasakyti? Reikia jausti ribas.

-Beje, jus kvietė liudyti į K.Nikulino teismą, kai Medininkų byla dar buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

-Mane? Kvietė?

-Taip, du kartus – 2010 m. gruodžio 8 d. ir 15 d. Teismo protokole pažymėta, kad jūs neatvykote.

-Negavau nė vieno šaukimo.

-Šaukimai siųsti adresu Vilniuje: Muitinės g. 8-57.

-Muitinės gatvėje negyvenu jau 25 metus. Tai buvęs mano mamos butas, jinai jį pardavė. Kaip jie taip gerai dirba, kad nežino, kur žmogus gyvena?

Ir dabar, kai liudijau Vilniaus apygardos teisme, teismo sekretorė pasakė: „O mes jums siuntėme šaukimą pagal adresą Muitinės gatvėje“. Pasakiau, kad ten jau 25 metai negyvenu. Gyvenu Sankt Peterburgo apskrityje.

„Tai tikros Augijaus arklidės“

-Medininkų byloje yra 1992 m. kovo 31 d. Nacionalinės saugumo tarnybos (taip tada vadinosi VSD) pažyma, kurioje minimas toks Vilniaus OMON’o 9 operatyvinio (analitinio) skyriaus vadas A.Antonenko. Rašoma, kad „su A.Antonenko siejasi ir Lietuvos muitinių užpuolimai, o taip pat Medininkų žudynės“. Teigiama, kad A.Antonenkos padalinyje dirbo 6 karininkai, o prie padalinio buvo sukurtas žvalgybininkų padalinys, „kurio pagrindą sudarė Vilniaus miesto specialus kovinis draugovininkų būrys“, ir šiam padaliniui esą vadovavote jūs. Taip pat teigiama, kad tame jūsų vadovautame žvalgybiniame padalinyje buvo keturi žvalgai, o vienas jų – tas garsusis P.Vasilenko, kuris V.Orlovui ir atnešė tą ginklą. Ką apie tai galite pasakyti?

-Iš pradžių juokinga, paskui visiškai nejuokinga. Na, negalima taip dirbti, profesionalai, suprantate?Aš tiems, kurie tą pažymą rašė, tiesiai į veidą pasakyčiau: „Vaikinai, mėšlas jūs, o ne operatyvininkai. Veltui jus respublika maitina. Nemokate jūs dirbti. Ne-mo-ka-te! Jūs – ne specialistai. Eikite nešioti plytų“.

Aš atvykau dabar čia, nes žinau, kokia čia košė sumakaluota iš visų tų duomenų. Tai tikros Augijaus arklidės. Aš norėjau nors dalelę to mėšlo išsklaidyti. Reikia po truputį išlaisvinti žmones, kurie apie tai galvoja, kurie suinteresuoti, nuo tos pseudo informacijos.

Tai, ką jūs pacitavote, tipinė klastotė – ne, klastote nepavadinsi. Čia tokia makalynė… „Mes tokie protingi, žinome, kad A.Antonenko OMON’e buvo vyriausiu operatyvininku“. Taip, jūs teisūs – buvo. Bet rašyti tokias kvailyste, kad prie jo buvo kažkoks specialus padalinys, kuriam aš vadovavau?… Kas aš toks tada buvau? Niekas, kad man ką nors patikėtų.

Su A.Antonenka aš artimiau pradėjau bendrauti tik tada, kai jis perėjo tarnauti į diviziją. Jau po pučo. Rudenį. Tada pas jį ateidavo daug žmonių iš OMON’o.

Kai atėjau į OMON’ą (1991 m. liepą), dar nespėjau gauti pažymėjimo, kaip OMON’as sugriuvo. Ką daryti? Eiti į diviziją. Kad prisidengtum nuo persekiojimo pažymėjimu ir antpečiais. Nes 100 procentų, kad mano atžvilgiu buvo vykdomas operatyvinis stebėjimas. O kas yra operatyvinis stebėjimas, turbūt aišku, tiesa? O tą perėjimą į diviziją kuravo kadrų skyriaus viršininkas ir A.Antonenko. Ir aš pas jį lankiausi, kad sužinočiau, kaip vyksta mano įforminimas. Tik tiek. O vėliau mes susidraugavome. Tuo tarpu 1991 metų vasarą aš jį daugiau tik iš matymo pažinojau.

O čia kad prirašė… žvalgybinė grupė…

Tai nėra nekalta informacija. Tai – labai nešvarus darbas.

Ir vis dėlto, kaip?

-Tai vis dėlto, jūsų nuomone, kaip tie ginklai, kurie buvo paimti Šumsko poste ir, kaip teigia ekspertizės, buvo pagrobti iš nužudytų Medininkuose policininkų, atsidūrė Vilniaus OMON’e?

-Dėl automatų tikrai negaliu nieko pasakyti, kaip jie atsirado OMON’e. O vieną atvejį, iš kur OMON’e atsirado krūva pistoletų TT, galiu papasakoti.

Buvo toks atvejis, kai paskambino gyventojai ir pasakė: „Prie įėjimo į namą sėdi kažkoks girtas ir pertaisinėja ginklą“.

Ten išvažiavo OMON’o grupė. Štai ką man apie tai pasakojo V.Semenčin: „Sėdi civiliai apsirengęs žmogus, rankose – TT pistoletas, o jis, visas svirduliuodamas, vis pertaisinėja jį. Visiškai girtas. Mes iš karto atėmėme pistoletą. „Iš kur pistoletas?“ „O aš dar turiu“, – vos versdamas liežuvį pasakė. „Kur?“ „O aš čia gyvenu“.“

Ir grupė pakilo pas jį į namus. Namuose buvo seifas, pilnas prikištas tų pistoletų. Gal 20 pistoletų TT.

Paaiškėjo, kad tai kažkoks vyrukas iš krašto apsaugos. Ir pas jį namuose buvo seifas su tais pistoletais. Iš kur jie, aš nežinau. Bet omonininkai tą seifą su visais pistoletais išsinešė.

Ir man V.Semenčin parodė tą seifą: jis buvo pilnas pistoletų TT.

Versija: draugovininkai?

-Vilniaus OMON vairuotojas T.Gudanec paliudijo, kad jis tą naktį į Medininkus esą atvežė „Pavelą ir tris civiliai apsirengusius vyrus“. Kai kurie buvę krašto apsaugos vyrai kėlė tokią versiją: kad tai galėjo būti draugovininkas Pavelas ir dar trys draugovininkai. Nes „raudonųjų“ tarpe buvo „patriotų-idiotų“, kurie nenorėjo TSRS griuvimo, todėl galėjo ir pasidarbuoti Medininkuose. T.y., kad tai ne Vilniaus OMON’o darbas, o draugovininkų. Ir KAD to meto pažymos – būtent tos versijos kryptimi.

-Žiūrėkite, jeigu paimtų Vilniaus OMON’o versiją, tai kas tokie buvo Vilniaus OMON’e? Pareigūnai su antpečiais. Žmonės, kurie tokius reikalus supranta ir kuriuos prispausti nėra lengva. Kad ir tą patį A.Antonenko – žmogus teisiškai išsprusęs. Jeigu jis ten nežudė, paimk ir pabandyk prispausti – reikės kaip K.Nikuliną teisti be įrodymų.

O kas tokie draugovininkai? Vienas inžinerius, kitas inžinierius, Baudžiamojo kodekso niekada neskaitę, teisinėje jurisprudencijoje visiškai buki. Tai su tokiais turbūt lengviau? Ypač jeigu dar pašaudysime virš galvos.

Turbūt iš čia ir yra tas „strėlių“ permetimas ant draugovininkų. Iš čia ir operacija „Maišas“ , ir primygtinis ginklų įbrukimas iš P.Vasilenkos draugovininkams. Galėčiau daryti tokią prielaidą.

Manau, kad tada, 1991 metų rudenį, kai kam norėjosi pirmam pasimatuoti mantiją didžiojo tyrėjo, atskleidusio didžiulį Medininkų nusikaltimą. O svajoja visi. Visi žmonės – ir tyrėjai, ir teisėjai. Visiems norisi tokios šlovės.

Taip, bus sunku, labai sunku tas Augijaus arklides išmėžti…

„Štai taip atsidūriau OMON’e“

-B.Makutynovičius buvo jūsų viršininkas Vilniaus OMON’e?

-Taip.

-Ten dar padaliniai buvo. Kuriam jūs priklausėte?

-Aš padaliniui nepriklausiau. Mano pareigos buvo būrio vado padėjėjas ryšiams. Nes, kaip nekeista, būryje nebuvo ryšininkų. O aš pagal karinį pasirengimą – ryšininkas. Baigiau Vilniaus universitetą, fizikos fakultetą, o karinėje katedroje baigiau ryšininko specialybę (tolimas ryšys). Kai pasakiau, buvo tokia reakcija: „Mums ryšiui davė mašiną (kuri vadinosi „Šarka“). Mašina yra, aparatūra yra, o su ja dirbti nėra kam. Imsiesi?“. Štai taip ir buvo…

-Kokia buvo jūsų uniforma?

-Kamufliažinė ir nekamufliažinė. Iš jūrų pėstininkų divizijos. Iš Klaipėdos. Iš ten ją atveždavo. Ant rankovės buvo tokia emblema su inkaru. Tai mes tą emblemą nuimdavome ir mums duodavo prisisiūti omonininko emblemą.

-P.Vasilenko 2010 m. birželio 30 d. teisme štai ką pasakė: „kiek liaudies draugovės narių po Vilniaus OMON 1991 01 12 skilimo perėjo tarnauti į Vilniaus OMON’ą, tikslaus skaičiaus nežinau. Aš rekomendavau du draugovininkus – A.Bobyliov perėjo tarnauti į Vilniaus OMON’ą ir dar vienas vaikinas, dabar jo pavardės neprisimenu“. Tai jus į Vilniaus OMON’ą P.Makutynovičiui rekomendavo P.Vasilenko?

-Žiemą B.Makutynovičių aš mačiau tik iš tolo. O ateiti į OMON’ą, jog prisidengčiau tais antpečiais nuo operatyvinio persekiojimo, man patarė V.Razvodovas. Tačiau…

1991 metais man buvo 38 metai. Tokiame amžiuje į VRM jau negalėjo imti. Pradėjome galvoti, ką daryti. Ir tada Vladimir Antonov, mūsų organizacijos partinis sekretorius, pasiūlė: „Eikime pas M.Burokevičių“.

Mes atėjome pas M.Burokevičių, o jis: „O ką čia galvoti? Nuo pat 1917 metų revoliucijos visada buvo komjaunuolių ir partiečių rinkinys organuose“. Tai yra, į KGB, VRM organus visada priimdavo pagal partijos rekomendaciją. „Aš jau rytoj parašysiu VRM rekomendaciją nuo LKP KPSS,“- pasakė Burokevičius. Ir jis tai padarė.

Tai buvo pati liepos pradžia. O jau liepos viduryje buvo gautas VRM įsakymas, pasirašytas B.Gromovo: „Įskaityti A.Bobyliovą į tokias ir tokias pareigas, skiriant laipsnį – kapitonas“. Tas įsakymas atėjo į divijos kadrų skyrių 3404.

B.Gromovas iš pradžių buvo armijos generolas, o po to tapo TSRS VRM vidaus kariuomenės vadu. O OMON’as, kaip žinia, buvo pavaldus vidaus kariuomenei.

Štai taip aš atsidūriau OMON’e. O ne „Vasilenko rekomendavo“.

„Yra nusikaltimai, kurių atleisti negalima“

-Ar Vilniaus OMON’o bazėje matėte Rygos omonininkus?

-Manęs ir A.Astaška klausinėjo, ar mačiau kada bazėje Rygos omonininkus. Buvau matęs, bet anksčiau, liepos mėnesį. O tą naktį tikrai žinau, kad miegojau namie. Atvykau ryte, ir man sako: „Ar girdėjai, kas naktį buvo? Medininkuose muitinę išguldė, prie divizijos štabo kažkoks sprogimas buvo“. Dar, pamenu, su kažkuo nuvykome to sprogimo vietos pasižiūrėti. Buvo ten kažkokia duobė… Tai ir viskas, ką tą rytą sužinojau.

-Bet po tų žudynių OMON’o bazėje juk kalbėjo apie tai, svarstė?

-Be abejonės, kad kalbėjo. 24 metai praėjo ir aš apie tai visada galvoju. Pasakysiu sąžiningai: po to aš bendravau ir su V.Razvodovu (Vilniaus OMON’o štabo viršininkas – KK past.) – ir Maskvoje, ir Sankt Peterburge, ir su B.Makutynovičiumi (Vilniaus OMON’o vadas – KK past.), ir mes visada apie tai kalbėdavome. Ir jie sakydavo: „O mes kuo tau galime padėti?“ O aš jiems: „Manau, kad būtų naudinga atskleisti tą bylą, kaip manote?“. „O ką mes galime manyti?“

O aš manau, kad turi būti išsiaiškinta, kas buvo šito nešvaraus ir idiotiško Medininkų nusikaltimo užsakovai, scenarijaus autoriai.

Man paprasčiausia buvo niekur nevažiuoti, neatvykti nei pas jus, nei į Lietuvos į teismą. Kas man ką galėtų pasakyti? Juk šaukimų į teismą aš negavau – juos siuntė adresu, kur aš jau 20 metų negyvenu. Tačiau aš negaliu čia nevažiuoti.

Pirma, savo jau atsėdėjau. Ir savo jau atbijojau. Antra, tokius nusikaltimus reikia ištirti. Tokių nusikaltimų atleisti negalima. Yra nusikaltimai, kurių atleisti negalima. Čia aš Lietuvos teisėsaugą suprantu. Tik būtų gerai, kad ji tyrimą atliktų iki galo.

-Gal po jūsų išdrįs prabilti ir kiti? Tikėsimės. Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Giedrė Gorienė

Komentarai

 

 

 
  1. klauseklis 2017-03-30 09:03

    Gal durni klausimai, bet jie neduoda ramybės kokie įrodymai rodo, kad iki gyvos galvos užteistas :
    1. buvo Medininkų pasienio poste?
    2. būtent jis šaudė ir į ką?
    3. ką būtent nušovė?

    įdomiai čia… 2017-03-27 12:52
    atmintis 2017-03-06 11:03
    100 balų !!! 2013-03-06 – 16:52 rašė:

    Patriotizmo tema Medininkų bylos kontekste labai įdomi, o svarbiausia aktuali, kaip niekur kitur. Keista, kad šiandien 22-aisiais Nepriklausomybės metais dar atsiranda visokių molinukų nesuprantančių, kad būtina surasti ir nubausti tikruosius Medininkų pasieniečių žudikus.
    Pasakykite susimyldami, ką bendro su patriotizmu ir jo esme turi bet kurio ir bet kokio žmogaus nuteisimas be kaltės įrodymų?
    Nekalto žmogaus pasodinimas iki gyvos galvos be įrodymų ir vengimas surasti tikruosius žudikus yra aukščiausia patriotizmo pasireiškimo forma?
    Tuomet belieka atvirai pagailėti šitokių pseudopatriotų ir juos užjausti.
    Tai jau nepatriotizmas, o atviras kenkimas savo Tėvynei, slepiant nuo atsakomybės tikruosius Medininkų žudikus.
    Būtent dėl tokių, neaiškioje vietoje iškasto molio gabalo, pažiūrų šiandien, Nepriklausomoje Lietuvos valstybėje atvirai drįstama be įrodymų nuteisti Žmogų iki gyvos galvos.
    Sukrečia šiurpas nuo šitokių liguistų pažiūrų Lietuvoje išplatinto niekuo nepagrįstos neapykantos vėžio.
    Patriotai privalo patys nuspręsti ar jiems užtenka “Atpirkimo ožio” Medininkų byloje ar reikia surasti tikruosius žudikus?
    Lietuvos istorijai “Atpirkimo ožio” Medininkų byloje nereikia. Reikia ištirti bylą ir surasti tikruosius žudikus!

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. Так откуда у вас появились оружия 31 07 1991 на Мядининкай убитых литовских полицейских и таможенников? Конкретно и подробно можешь рассказать?

    Thumb up 1 Thumb down 0

  3. Pripasakota daug, bet nieko konkrečiai nepasakė kas žudė Medininkuose. Anokia išpažintis :(

    Thumb up 1 Thumb down 0

  4. Kaltė privalo būti įrodyta. Jeigu įrodymų nėra, nėra ir kaltės. Nėra kaltės, nėra ir atsakomybės.

    Thumb up 2 Thumb down 0

  5. keltis auštant ir mauti į Medidininkų lavonus paspoksot?
    Neprisimena žmogus,bet tam yra atmintį gerinantys gultai LUKIŠKĖSE.
    Kodėl neišrašius šių vaistų?

    Thumb up 8 Thumb down 0

    • jam įstatymai negalioja. jis – jūrų didis kapitonas, stalino asmens sargybinis, landsbergerio šnipas krimliuje ir dar didvyris

      Thumb up 3 Thumb down 0

  6. Kokį čia cirką pezat? Jūs kas teisėjai prokurorai ar tirėjai?nes jūs tik SMAUKALAI! Šūdamaliai! Viskas!

    Thumb up 2 Thumb down 8

  7. Kada, kaip ir iš ko tas Vasilenko gavo Medininkų poste nužudytų policininkų automatą?

    Thumb up 4 Thumb down 0

    • Tiesa – tarsi skustuvo ašmenys. Gali būti l…a…b…a…i pavojinga. Todėl geriau viską suversti “atpirkimo ožiui”.

      Thumb up 11 Thumb down 0

    • Šiaip tai prokurorų pareiga išsiaiškinti visas smulkmenas ir nustatyti tikrą tiesą dėl kiekvieno nusikaltimo.

      Thumb up 3 Thumb down 0

  8. Kažkam labai nepatinka matyti kaip griūva tiek metų politikų pramanais apie Medininkų posto tragediją ramstyta propagandinio melo siena ?

    Thumb up 7 Thumb down 0

  9. htt p : / / w w w. w as hing ontim es.c o m /n e ws/20 15/ju l/1/wa r-thr eat-growing-with-iran-ru ssia-north-korea-na/

    Threat of war with major power ‘low, but growing,’ military strategy report warns

    By Jacqueline Klimas – The Washington Times – Wednesday, July 1, 2015
    While insurgent groups in the Middle East pose an immediate threat to America’s national security, a report released Wednesday says the country must at the same time shift its focus to state actors such as Iran, Russia and North Korea, because the threat of war with a major power is “low, but growing.”
    “Today, and into the foreseeable future, we must pay greater attention to challenges posed by state actors. They increasingly have the capability to contest regional freedom of movement and threaten our homeland,” according to the National Military Strategy for 2015.
    The report specifically talks about threats from North Korea, Iran, Russia and China, which has continued aggressive land grabs in the South China Sea that violate international law.
    “None of these nations are believed to be seeking direct military conflict with the United States or our allies. Nonetheless, they each pose serious security concerns which the international community is working to collectively address by way of common policies, shared messages and coordinated action.
    Future conflicts for the U.S. military will likely be lengthier and will have to be fought with diminished resources, Gen. Martin E. Dempsey, chairman of the Joint Chiefs of Staff, wrote in a foreword to the report.
    “We are more likely to face prolonged campaigns than conflicts that are resolved quickly,” Gen. Dempsey wrote. “Control of escalation is becoming more difficult and more important and that as a hedge against unpredictability with reduced resources, we may have to adjust our global posture.”
    Attacks, especially on communications systems or other cyber networks, will be “unpredictable, costly and difficult to control.” The report specifically references a cyberattack from North Korea that caused “major damage” to a U.S. company. North Korea launched a cyberattack on Sony Corp. late last year over the release of “The Interview,” a fictional movie about a plot to assassinate the country’s leader, Kim Jong-un.
    These increasing issues, among others such as proliferation of ballistic missiles, weapons of mass destruction and unmanned systems, are threatening America’s place as a top country in defense.
    “The United States is the world’s strongest nation, enjoying unique advantages in technology, energy, alliances and partnerships, and demographics. However, these advantages are being challenged,” the report says.

    Thumb up 0 Thumb down 9

  10. ht t p: / / w w w. w ash ing tonti m es.co m/ ne ws/ 2015 /jul/ 1/ russia-v ulnera ble-nuclear-att ack-n ew-s atellite-sys/

    Russia vulnerable to nuclear attack; new satellite system delayed until November

    By Douglas Ernst – The Washington Times – Wednesday, July 1, 2015
    Russia’s new satellite system for detecting nuclear warheads will be inoperable until at least November.
    The Moscow Times said on June 30 that Russia’s United Space System will launch its first satellites in November due to delays, Military.com reported.
    “Today we are nearly prepared to launch the first satellite into a highly elliptic orbit, the launch of which will take place in November 2015,” Maj. Gen. Oleg Maidanovich, commander of the Aerospace Defense Forces, said Tuesday, Moscow Times reported. No reason was given for the system’s extended launch date.
    Russia plans to fully integrate its United Space System with its ground-based early warning system by 2018, Military.com reported.

    Thumb up 0 Thumb down 10

  11. Who Are We?
    Posted on November 28, 2010 by WashingtonsBlog

    Numerous people have asked us who writes Washington’s Blog and why we write under a pen name.
    In fact, some of the leading writers have used pen names.
    As one of the best financial writers – Tyler Durden of Zero Hedge – points out (edited slightly for readability):
    Though often maligned (typically by those frustrated by an inability to engage in ad hominem attacks), anonymous speech has a long and storied history in the United States. Used by the likes of Mark Twain (aka Samuel Langhorne Clemens) to criticize common ignorance, and perhaps most famously by Alexander Hamilton, James Madison and John Jay (aka publius) to write the Federalist Papers, we think ourselves in good company in using one or another nom de plume.
    Particularly in light of an emerging trend against vocalizing public dissent in the United States, we believe in the critical importance of anonymity and its role in dissident speech.
    Like the Economist magazine, we also believe that keeping authorship anonymous moves the focus of discussion to the content of speech and away from the speaker – as it should be. We believe not only that you should be comfortable with anonymous speech in such an environment, but that you should be suspicious of any speech that isn’t.
    George – website owner and lead writer – is a busy professional, a former adjunct professor, an American and a family man. He is post-partisan … believing that neither the Republican nor Democratic parties represent the interests of the people as opposed to the big banks, major corporations, and the military-industrial complex.
    But our background is less important than the fact that we provide links to document everything we say, so you can check its accuracy for yourself.

    Thumb up 0 Thumb down 9

  12. NA O CIA VIEN TIK STRAIPSNIO PAVADINIMAS VISKA PASAKO:
    TAI NE WASHINGTON TIMES, O WASHINGTON BLOG.
    ht t p : / / w w w . w as hin gto n sb lo g. c o m / 20 14 /0 6 /in dic ati ons-u-s-pla nning-nucle ar-at tack-ru ssia. ht ml
    Indications that the U.S. Is Planning a Nuclear Attack Against Russia
    Posted on June 13, 2014 by WashingtonsBlog
    Preface by Washington’s Blog: Daniel Estulin is saying the same thing.
    By Eric Zuesse:
    On Wednesday, June 11th, CNN headlined “U.S. Sends B-2 Stealth Bombers to Europe,” and reported that “they arrived in Europe this week for training.” Wikipedia notes that B-2s were “originally designed primarily as a nuclear bomber,” and that “The B-2 is the only aircraft that can carry large air-to-surface standoff weapons in a stealth configuration.”
    In other words, the primary advantage of the newer, “Stealth,” version of B-2, is its first-strike (or surprise-attack) nuclear capability. That’s the upgrade: the weapon’s ability to sneak upon the target-country and destroy it before it has a chance to fire off any of its own nuclear weapons in response to that “first-strike” attack. The advantage of Stealth is creating and stationing a nuclear arsenal for the purpose of winning a nuclear war, instead of for the goal of having continued peace via “Mutually Assured Destruction,” or MAD.
    Some historical background is necessary here, so that a reader can understand why this is happening — the switch to an objective of actually winning a nuclear war (as opposed to deterring one). One cannot understand what’s happening now in Ukraine without knowing this bigger picture.
    (This account is written under the assumption that the reader already knows some of the allegations it contains, but not all of them, and that the reader will click on the link wherever a given allegation requires documentation and support.)
    I have previously reported about “How and Why the U.S. Has Re-Started the Cold War (The Backstory that Precipitated Ukraine’s Civil War),” and, “Do We Really Need to Re-Start the Cold War?” I pointed out there that we don’t really need to re-start the Cold War, at all, since communism (against which the Cold War was, at least allegedly, fought) clearly lost to capitalism (we actually won the Cold War, and peacefully) but that America’s aristocracy very much does need to re-start a war with Russia — and why it does. (It has to do with maintaining the dollar as the world’s reserve currency, something that benefits America’s aristocrats enormously.)
    Consequently, for example, a recent CNN Poll has found that Americans’ fear of Russia has soared within just the past two years. Our news media present a type of news “reporting” that places Russia’s leader, Vladimir Putin, into a very bad light, even when it’s unjustified by the facts.
    The situation now is thus rather similar to that right before World War I, when the aristocracy in America decided that a pretext had to be created for our going to war against Germany. That War had already started in Europe on 28 July 1914, and President Wilson wanted to keep the U.S. out of it, but we ultimately joined it on the side of J.P. Morgan and Company. This was documented in detail in an important 1985 book, Britain, America and the Sinews of War, 1914-1918, which was well summarized in Business History Review, by noting that: “J.P. Morgan & Co. served as Britain’s financial and purchasing agent, and the author makes especially good use of the Morgan Grenfell & Co. papers in London to probe that relationship. Expanding British demand for U.S. dollars to pay for North American imports made the politics of foreign exchange absolutely central to Anglo-American relations. How to manage those politics became the chief preoccupation of Her Majesty’s representatives in the United States,” and most especially of Britain’s financial and purchasing agent in the U.S.
    In 1917, after almost two years of heavy anti-German propaganda in the U.S. press that built an overwhelming public support for our joining that war against Germany, Congress found that, in March 1915, “J.P. Morgan interests had bought 25 of America’s leading newspapers, and inserted their own editors, in order to control the media” so that we’d join the war on England’s side. Whereas back then, it was Germany’s leader who was being goaded into providing a pretext for us to declare war against his country, this time it’s Russia’s leader (Putin) who is being demonized and goaded into providing such a pretext, though Putin (unlike Germany’s Kaiser) has thus far refrained from providing the pretext that Obama constantly warns us that he will (a Russian invasion of Ukraine). Consequently, Obama’s people are stepping up the pressure upon Putin by bombing the areas of neighboring Ukraine where Russian speakers live, who have family across the border inside Russia itself. Just a few more weeks of this, and Putin’s public support inside Russia could palpably erode if Putin simply lets the slaughter proceed without his sending troops in to defend them and to fight back against Kiev’s (Washington’s surrogate’s) bombing-campaign. This would provide the pretext that Obama has been warning about.
    I also have reported on “Why Ukraine’s Civil War Is of Global Historical Importance.” The article argued that “This civil war is of massive historical importance, because it re-starts the global Cold War, this time no longer under the fig-leaf rationalization of an ideological battle between ‘capitalism’ versus ‘communism,’ but instead more raw, as a struggle between, on the one hand, the U.S. and West European aristocracies; and, on the other hand, the newly emerging aristocracies of Russia and of China.” The conflict’s origin, as recounted there, was told in its highest detail in an article in the scholarly journal Diplomatic History, about how U.S. President George H.W. Bush in 1990 fooled the Soviet Union’s leader Mikhail Gorbachev into Gorbachev’s allowing the Cold War to be ended without any assurance being given to the remaining rump country, his own Russia, that NATO and its missiles and bombers won’t expand right up to Russia’s doorstep and surround Russia with a first-strike ability to destroy Russia before Russia will even have a chance to get its own nuclear weapons into the air in order to destroy the U.S. right back in retaliation.
    That old system — “Mutually Assured Destruction” or MAD, but actually very rational from the public’s perspective on both sides — is gone. The U.S. increasingly is getting nuclear primacy. Russia, surrounded by NATO nations and U.S. nuclear weapons, would be able to be wiped out before its rusty and comparatively puny military force could be mustered to respond. Whereas we are not surrounded by their weapons, they are surrounded by ours. Whereas they don’t have the ability to wipe us out before we can respond, we have the ability to wipe them out before they’ll be able to respond. This is the reason why America’s aristocracy argue that MAD is dead. An article, “Environmental Consequences of Nuclear War” was published in the December 2008 Physics Today, and it concluded that, “the indirect effects [‘nuclear winter’] would likely eliminate the majority of the human population.” (It would be even worse, and far faster, than the expected harms from global warming.) However, aristocrats separate themselves from the public, and so their perspective is not necessarily the same as the public’s. The perspective that J.P. Morgan and Co. had in 1915 wasn’t the perspective that the U.S. public had back then, and it also wasn’t the perspective that our President, Woodrow Wilson, did back then, when we were a democracy. But it’s even less clear today that we are a democracy than it was in 1915. In that regard, things have only gotten worse in America.
    So, President Obama is now trying to persuade EU leaders to join with him to complete this plan to replace MAD with a first-strike nuclear capability that will eliminate Russia altogether from the world stage.
    As I also documented, the IMF is thoroughly supportive of this plan to remove Russia, and announced on May 1st, just a day prior to our massacre of independence-supporters in the south Ukrainian city of Odessa on May 2nd, that unless all of the independence supporters in south and eastern Ukraine can be defeated and/or killed, the IMF will pull the plug on Ukraine and force it into receivership.
    Obama clearly means business here, and so the government that we have installed in Kiev is bombing throughout southeastern Ukraine, in order to convince the residents there that resistance will be futile. Part of the short-term goal here is to get Russia to absorb the losses of all of Ukraine’s unpaid debts to Russia, so that far less of Ukraine’s unpaid debts to the IMF, U.S. and E.U., will remain unpaid. It’s basically an international bankruptcy proceeding, but without an international bankruptcy court, using instead military means. It’s like creditors going to a bankrupt for repayment, and the one with the most gunmen gets paid, while the others do not. This is the reason why the IMF ordered the leaders in Kiev to put down the rebellion in Ukraine’s southeast. What’s important to the IMF is not land, it’s the Kiev government’s continued control over the assets in the rebelling part of Ukraine — assets that will be worth something in a privatization or sell-off to repay that debt. However, for Obama, what is even more important than repaid debts is the continued dominance of the U.S. dollar. Wall Street needs that.
    Among other indications that the U.S. is now preparing a nuclear attack against Russia is an article on May 23rd, “U.S. Tests Advanced Missile For NATO Interceptor System,” and also a June 10th report from a website with good sources in Russian intelligence, which alleges that Ukrainian President Petro “Poroshenko secretly met with … [an] American delegation headed by the Director of … the CIA’s National Clandestine Service, Frank Archibald, which also included former CIA chief in Ukraine Jeffrey Egan, the current – Raymond Mark Davidson, Mark Buggy (CIA, Istanbul), Andrzej Derlatka, a CIA agent in the Polish intelligence Agency, and member of CIA Kevin Duffin who is working as senior Vice President of the insurance company Brower. Poroshenko and Archibald signed a paper entitled an ‘Agreement on Military Cooperation between the U.S. and Ukraine’”
    Furthermore, barely a month before the CIA and State Department overthrew the previous, the pro-Russian, President of Ukraine, Viktor Yanukovych, the government of Netherlands decided, after 18 years of “dithering,” to allow the U.S. to arm our F-35 bombers there with nuclear weapons. And this was already after Holland’s “Parliament in November signed off on a government plan to purchase 37 F-35As to replace the Dutch air force’s aging fleet of nuclear-capable F-16s. The Netherlands is widely understood to host about two dozen U.S. B-61 gravity bombs at the Volkel air base, as part of NATO’s policy of nuclear burden-sharing.”
    Moreover, Obama isn’t only beefing up our first-strike nuclear capability, but is also building something new, called “Prompt Global Strike,” to supplement that nuclear force, by means of “a precision conventional weapon strike” that, if launched against Russia from next-door Ukraine, could wipe out Russia’s nuclear weapons within just a minute or so. That might be a fallback position, for Obama, in case the EU’s leaders (other than Netherlands and perhaps one or two others) might happen to decide that they won’t participate in our planned nuclear invasion of Russia.
    As if it’s not already enough, that the U.S. has troops in many countries, which include the following nations where our soldiers are stationed (and this includes ones with missile bases located near Russia): Norway, Finland, Estonia, Latvia, Ukraine, Georgia, Azerbaijan, and Kazakhstan.
    We also have some soldiers in other former parts of the U.S.S.R.: Moldova, Kyrgyzstan, Tajikistan, Turkmenistan, and Uzbekistan.
    We also have nearly 35,000 troops stationed in Japan, a nation near Russia and that claims ownership of four small Sakhalin Islands and two small Kuril Islands, from Russia.
    Not to mention, of course, installations in places like Romania, Singapore, Turkey, Peru, Kenya, and Oman, totaling 185 countries throughout the world.
    The United States is, of course, not surrounded by any Russian soldiers at all — not in Mexico, nor in Canada, nor anywhere near this country, except Russia itself near Alaska.
    Certainly, Obama means business here, but the big question is whether he’ll be able to get the leaders of other “democratic” nations to go along with his first-strike plan.
    The two likeliest things that can stop him, at this stage, would be either NATO’s breaking up, or else Putin’s deciding to take a political beating among his own public for simply not responding to our increasing provocations. Perhaps Putin will decide that a temporary embarrassment for him at home (for being “wimpy”) will be better, even for just himself, than the annihilation of his entire country would be. And maybe, if Obama pushes his indubitable Superpower card too hard, he’ll be even more embarrassed by this conflict than Putin will be. After all, things like this and this aren’t going to burnish Obama’s reputation in the history books, if he cares about that. But maybe he’s satisfied to be considered to have been George W. Bush II, just a far better-spoken version: a more charming liar than the original. However, if things come to a nuclear invasion, even a U.S. “victory” won’t do much more for Obama’s reputation than Bush’s “victory” in Iraq did for his. In fact, perhaps Americans will then come to feel that George W. Bush wasn’t America’s worst President, after all. Maybe the second half of the Bush-Obama Presidency will be even worse than the first.
    ———
    Investigative historian Eric Zuesse is the author, most recently, of They’re Not Even Close: The Democratic vs. Republican Economic Records, 1910-2010, and of CHRIST’S VENTRILOQUISTS: The Event that Created Christianity.

    Proudly powered by WordPress.
    ———————————————————————

    Thumb up 0 Thumb down 10

  13. TAI NE VALSTYBINE AKCIJA, BET MANAU KAD BUVO NEOFICIALI JAV X JEGU, VESTA ZMONIU APKLAUSA:
    ht tp : / / w w w . w ashingto ntimes. co m/ne ws/20 15/jun /11/califo rnians-sign-sha m-petit ion-supp orting-oba mas-/?p age=all
    Californians sign sham petition supporting ‘Obama’s preemptive nuclear strike’ against Russia
    By Jeffrey Scott Shapiro – The Washington Times – Thursday, June 11, 2015

    Media analyst and activist Mark Dice, known for “punking” Americans into signing bizarrely ridiculous petitions, reportedly convinced a number of Californians in San Diego to sign a fake petition supporting President Obama’s “plan” to launch a “preemptive nuclear strike” on Russia as part of a strategy to “maintain America’s superiority.”
    Mr. Dice’s so-called “experiment” was conducted amidst continuing tensions between Washington and Moscow as the Kremlin continues its incursion into Ukraine.
    The American media analyst wore a black T-shirt with the word “OBAMA” in red, white and blue across the front as he interviewed his subjects. He shared the results of his journalistic endeavors on social media accounts such as Facebook, YouTube and Twitter on Tuesday.
    “Obama zombies support NUKING RUSSIA to keep America the world’s top superpower!” Mr. Dice tweeted on Tuesday.
    h t t p s: / / y o u t u. b e/ C Nr 5 czZ KEdk
    The story was picked up by Russia Today news and quickly earned a hyperlink on the Drudge Report.
    “We just need a couple more signatures to support President Obama’s new plan to deal with Russia,” Mr. Dice told a man whom he flagged down. “We are going to launch a preemptive nuclear strike.”
    The man, who seemed initially confused, interrupts Mr. Dice in mid-sentence, and volunteers, “I’ll sign it for you.”
    “This is the one way we can maintain our superiority,” Mr. Dice argues.
    In another instance, Mr. Dice told a passerby, “You know how Russia has been threatening United States lately.”
    “I have been American all my life,” one young man explained as he signed the petition, “Let’s hope [Obama] doesn’t disappoint me because this is the only thing I’ve really signed for.”
    Mr. Dice responded, “The patriotic thing to do these days … is to send Russia message with a preemptive nuclear strike.”
    One couple asked Mr. Dice if he sincerely believed the U.S. was actually “going to” launch a nuclear attack against Russia.
    “I don’t think we are going to,” the woman said.
    Still, she and her partner signed the petition.
    Only one couple declined to sign the sham petition after Mr. Dice explained it was to support the White House’s plan to “launch the preemptive nuclear demonstration against Russia.”
    The Russian Federation’s state-run journalism agencies exploited the prank, airing the video to demonstrate the American mindset was a threat to their national security.
    Federal television station Ren.tv, posted a story with the headline, “In the U.S., they’ve started collecting signatures for a nuclear attack on Russia.” Government-owned channel RT published stories as well, in Russian and on its U.S., English-language website.
    State-run publication RIA Novosti declared: “They silently signed. In the U.S. a blogger collected signatures for a nuclear attack on Russia.” All the reporting prompted Russians to post thousands of links to local stories, and posts were published on VKontakte, Russia’s most popular social media network.
    Mr. Dice has pulled similar stunts in the past.
    In 2013, he convinced several Californians on the beach to sign a petition calling for the repeal of the Bill of Rights.
    Russia Today reported that Mr. Dice “seems to be surprised by the results of his experiment” and quoted the American journalist as saying the results “are disturbing.”
    In one instance after a woman signed the petition, Mr. Dice said, “I appreciate you supporting a nuclear attack on Russia.”
    (skaityti komentarus ten po straipsniu)

    Thumb up 0 Thumb down 8

  14. Sena pasaka ..apie tai kas visiems jau senokai atsibodo ..Teisingumas neturėtų virsti įtariamojo kankinimu … negali užbaigti bylos greitai sudaryk tokias sąlygas kad žmogus galėtu gyventi padorų gyvenimą ..Juk bylos esmė ne žmogaus nuteisimas realiai ilgų metu bausmei , o pats teisingumo faktas ,,kad ta byla pagaliau sulaukė atitinkamo įvertinimo su sprendimu .O nukentėjusiems tikrai nemanau kad bus labai svarbu jog pasodins ten kelis senukus . Senos žaizdos ilgai gyja ir jas iš naujo krapštyti tik dėl to fakto ..kad ji ne taip gražiai suaugusi ..kiek kvailoka ..Yra dar kur šlifuoti musų pačiu teisinės sistemos kampus. Požiūris į žmogų gimdo atitinkama reakcija ir į teisėsauga ..ir teismu darbą.

    Thumb up 14 Thumb down 1

  15. Под давлением Малайзии расследование катастрофы МН 17 передано ООН.
    ……………………
    Washington Times raso apie tai kad galbut JAV panaudos atomini ginkla pries Rusija sis vasara, nes Rusija iskels palydovus tarpzemyniniu raketu sekimui tik lapkricio men..
    ………………………
    The Guardian paskelbe gan skandalinga straipsni apie kovas rytu Ukrainoje. Tai kazkas panasaus I tiesa… Pirma kart apie DESINIJI SEKTORIU rasoma lyg apie nuzmogejusiu bands, kuriu vadai sako reikia iszudyti visus tuos rytu Ukrainoje…

    Thumb up 7 Thumb down 12

        • Malonu Stasy; deka manes pasklaidei ir netgi toookio tolimo info-saltinio puslapius :)
          Ten ne tik WT yra saukiama kazkodel kad Rusija nera pajegi kokybiskai sekti galimas raketas skriejancias i jos teritorija todel kad… Nekartosiu; priezasti zinai.
          Na betgi kodel jiems tai svarbu, kodel tai skelbia ? Ar tai gasdinimas ar…?!
          …Ne tik as interpretuoju tokias zinias, kad JAV tikslas galbut is tikro yra atakuoti…, ka ten nurodytame saltinyje Miltary Tech ir saukia komentatoriai.
          Na, o jei rimciau pasklaidytum taji WT saltini, rastum ir tai, ka skelbiu auksciau. Ir tai yra tik dalele is to, ka ten galima rasti.
          Tai byloja tradicine demokratine zodzio laisve JAV…, bet matyt kad toli grazu ne tik, nes juk ten spaudos (media) magnatai yra vos ne visi valdomi didziuju magnatu, valdanciu JAV politika, bizni, finansus, na ir militarine veikla…
          Auksciau skelbiu kopijas tik is poros WT straipsniu, kurie manau kad tau daug pasakyti turetu…

          Thumb up 2 Thumb down 9

      • Zmogau, galvoji kad zeidi vadindamas mane ”smaukalu” ?
        Juokini, nes tas vyrisko organo smaukymo procesas bet kuriuo atveju – ar ”paciam” to norint ir darant, ar kai su moterimi, abiem atvejais nera jokia geda ir maza to – tai malonumas budingas kiekvienam vyrui, kaip ir reiskinys budingas tam vyro organui vos ne visada. Na isskyrus atvejus kai vyro tas organas yra gan tinkamai issivystes ar isvystytas, kai beveik nesismauko. Bet kuriuo atveju jis yra laikomas normaliu.
        Normaliu laikomas ir vadinamas ”smaukymas” kaip nors tai atliekant paciam; t.y. tenkinantis paciam…”onanizuojantis” ar masturbuojantis.
        Turiu pasakyti dar, kad nera butina ”smaukyti”, nes yra pratimai, kurie ne lavina smaukymasi, o lavina nesismaukyma ir tai kartu buna lyg masturbacija – t.y. saves patenkinimas. Tie pratimai stiprina ir tobulina ta vyro organa…
        Nes tai nera ”smaukymas”.
        Tikiu, kad apgyniau ta smaukyma ”moraliskai” :)
        Kai kurie vyra zino kaip naudingiau tai (…) atlikti :)
        Tad tai ne tik kad ne geda, bet ir ejimas i tobulejima !
        Kita yra svarbu ir pateisina saves patenkinima paciam; kiekvienas vyras savo gyvenime turi ar susidaro santyki su moterimis.
        Kartais jis, tas santykis buna komplikuotas ir priklausomai nuo vyro asmenybes, jau ivykusios patirties, poreikiu bei salygu ”Ka Nors” sutikti, kartais vyrui ne moteris buna Pasitenkinimo Alternatyva.
        As siuo atveju visiskai neminiu kitu vyru ar gyvunu, ar vaiku !
        Manes tai niekad neliete. As visad buvau normalios pakraipos, kaip priklauso buti vyrui. Tik deja – dvasine ir psichologine motyvacija bei veikla moteru atzvilgiu jau tapo neutrali, nes tokie buvo mano potyriai gyvenime. Jos isduoda arba negali manes myleti… Gerai; tebunie – as kaltas. Paskiausiais metais as buvau isvis i kvaila situacija pakliuves del savo naivumo ir uzsidegimo gebos…
        Isimyli ir nesikontroliuoji… Paskui ilgai ilgai eini i ”sveika prota”…
        Na kitaip sakant; kur tik bepasireiksi, ten issityciojimai, gudrybes, kuriu as nepakenciu…, aisku, kad ypac is jaunesniu moteru… Netgi manipuliacini isradinguma parode ne vienas, kad tik mane pamanipuliuoti email, FACEBOOK ar net ir visai neseniai apsimetant draugu SKYPE… Na bet seniai as; jau 6 metus visai i jokius susitikimus neinu……. O ir buve du susitikimai pries 7 & 6 metus, jokiu nei intym, nei meiles pasekmiu ar vaisiu nedave…
        Po to ir interneto rasinejimu, vis tesiu atsitokejimo, dvasinio ”gydymosi” nuo tokiu manipuliantu, kursa ir saves tobulinima dvasiskai ir mentaliai….
        As esu kitoks – atviresnis…, todel gaila kad tiek zmoniu linke gudrauti svelniai sakant…
        Na, o i tavo zmogau zodi – ”sudas”, as nekreipiu demesio.
        Jau seniai pripratau ir ne prie tokiu internetiniu kreipiniu ir jie link manes neatskrieja…, nes dvasiskai-psichologiskai atmetu…lyg nei girdziu, nei matau…
        Manau kad pasiaiskinau :)
        Linkiu tau buti nuosirdesniu zmogumi ir subtilesniu kitu atzvilgiu…
        Na, o jei pasirenki kitka, tai tiktai tavo asmeninis reikalas…….
        Sekmes.

        Thumb up 4 Thumb down 8

  16. ATSPEK!
    KAM NAUDINGA , SUKOMPROMITOTI RUSIJA?
    KAS SUMOKEJO AMONUI UŽ MEDININKU ŽUDINES?
    KAS NUOLATOS KURSTO NESANTAIKA SU RUSIJA?
    KAS KURSTO ISTERIJA RUSAI PUOLA?
    KAS NUOLAT JUODINA RUSIJA IR PUTINA?

    Thumb up 17 Thumb down 4

  17. Atrodo šūdas pradeda kilti į paviršių.Nekaltas kraujas visada šaukiasi keršto.

    Thumb up 22 Thumb down 0

    • Nebus taip, kad būtent tas Vasilenko pats šaudė į mūsiškius Medininkuose ir po to pasiėmė jų automatą?

      Thumb up 12 Thumb down 2

      • negali būti, kad tas provokatorius Vasilenko, taip mylimas mūsų prokurorų, iš to automato tikrai žmonių nešaudė, o jį gavo iš ko nors kitoje pusėje? Gal tada būtų galima paaiškinti, kodėl po Vilniaus ligonines “nesėkmingai” buvo vežiojamas Šernas, o kitas sėkmingai numirė ligoninėje?

        Thumb up 13 Thumb down 1



 
bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/geriausios-puko-dainos-2019-302454
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Norvegijoje plintant šunims pavojingai ligai – perspėjimas lietuviams
E. Laurinaitis: priimti „kitokį“ padeda suvokimas, kad kiekvienas iš mūsų apskritai yra skirtingas 2
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
D. Jastramskis išleido monografiją apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje 
VU Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deimantas Jastramskis,...

Seimas pritarė naujai žalos atlyginimo pacientams tvarkai 
Seimas priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų...

Ką signalizuoja pirtyje netikėtai užklupęs galvos skausmas? 
Turkiška, suomiška, rusiška ar japoniška – pirčių pasirinkimas šiais laikais tikrai didelis, o...

Kaunas planuoja statyti metro (balandžio 1-osios pokštas) (9)
Premjerui Sauliui Skverneliui pavadinus mūsų brolius latvius konkurentais, daug kam kilo mintis, kas...

Teisingumo ministerija inicijuoja teismo proceso tobulinimą (1)
Teisingumo ministerija, siekdama sistemiškai tobulinti teismo procesų reglamentavimą, iš vidinių išteklių steigia naują...

Premjeras: Tikiu Lietuva ir kviečiu visus švęsti mūsų Tėvynės gimtadienį! (12)
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Lietuvos žmones su Valstybės atkūrimo diena.  „Sveikinu jus...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
G. Landsbergis: „Pritardami Prezidento teikiamų pataisų svarstymui, kviečiame gilesnei diskusijai“ (1)
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis šiandien,...
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku išrinktas D. Gaižauskas (7)
Trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, aktyviai...
TS-LKD sveikina Aušrą Maldeikienę prisijungus prie bendros frakcijos Europos Parlamente (2)
„Sveikinu Aušros Maldeikienės pasirinkimą prisijungti prie Europos Žmonių partijos (angl....
 
Prokurorams „skauda“ tik jų postai – paprastų žmonių skundams ir ašaroms jie akli ir kurti (1)
Pastaruoju metu tarsi grybai po lietaus žiniasklaidoje pasipylė prokurorų nusiskundimai:...
Ar Europos Taryba žino, kokias kandidatūras į Europos prokuroro postą jai siunčia Lietuvos Vyriausybė? (1)
Vyriausybė savo posėdyje patvirtino tris Lietuvos deleguojamus kandidatus į Europos...
Kreipėsi dėl nužudyto sūnaus – pačiai motinai iškėlė baudžiamąją bylą (1)
Nors po aukštų teisėjų sulaikymo skandalo buvo prabilta apie būtinus...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Alytuje išžaginta į darbą ėjusi moteris (1)
Liepos 18 d. apie 5 val. 20 min. Alytuje, Jazminų...
Įtariamojo asmens tapatybė jau nustatyta (1)
Šiandien Vilniaus apskr. vyriausiasis policijos komisariatas išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriuo...
Pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – atpažinti plėšimu įtariamą vyrą (3)
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo...
 
Kaip verslas atrakino naują požiūrį į biuro baldus (1)
Jeigu išgirstate žodį „biuras“ turbūt įsivaizduojate sublokuotas arba į kabinetus...
Išmaniosios skaitmeninės televizijos galimybės Lietuvoje (3)
Skaitmeninė, savo funkcionalumu bei kanalų gausa, nerungė ilgai karaliavusią analoginę. Žinoma,...
„Huawei“ pristato stilingą „Mate 10 lite“ (2)
Nuo šiol bus dar paprasčiau pasidaryti tobulą asmenukę ar pagauti...
Krašto apsauga   Užsienis
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
Kazlų Rūdos poligone treniravosi Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos
Kovo 20 d. Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone...
Naujo Lietuvos kariuomenės laivo pirkimas bus skelbiamas balandį
Lietuvos kariuomenė planuoja įsigyti naują laivą teršalų likvidavo ir gelbėjimo...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (7)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (23)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai””
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...
Padėka
PADĖKA Dėkojame visiems vienaip ar kitaip prisidėjusiems ruošiantis pirmajam renginiui...