Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Gruodis 4 Šeštadienis
 

Buvęs VMI vadovas: „Mokesčiuose reikia ne reformos, o teisingumo“

2021-11-19 21:32 | Naujienos | Komentarų

Buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas Petras Navikas

Arūnas Marcinkevičius

Mokesčių ekspertas, buvęs VMI vadovas Petras Navikas ir klausia: kodėl, nuosekliai didėjant Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP), daugumos piliečių kišenės to niekaip nepajaučia? Klausimas visai neretorinis, todėl su šios srities žinovu ir aiškinamės, kaip skirstomas tarp visuomenės narių bendrai uždirbtas pyragas – tas minėtas BVP.

-Ką Jūs galite priminti skaitytojams apie mokesčius anais, sovietiniais laikais?

-Be abejo, ir tuomet kasmet buvo sudaromas ir bendras TSRS, ir sąjunginių respublikų biudžetai. Pavyzdžiui, 1978 metais Lietuvos TSR biudžetas gavo 91,2 proc. pajamų iš valstybinių įmonių pelno ir kitų mokesčių forma, 0,6 proc. pajamų mokesčio – iš kolūkių, kooperacinių organizacijų; 8,0 proc. sudarė apyvartos ir gyventojų sumokėtas pajamų mokestis. 1972 metais nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis (70 rublių) ir iki tos pačios sumos buvo padidintas neapmokestinamas pajamų minimumas. Tai yra, buvo neapmokestinamas minimalus darbo užmokestis.

-Kaip keitėsi mūsų mokesčių sistema po 1990 metų?

-Ji privalėjo keistis iš principo, nes pasikeitė gamybos priemonių nuosavybė. Valstybinė nuosavybė tapo beveik visa privačia. O ta pridėtinė vertė – mokesčių pagrindas – ir sukuriama versle. Todėl šis sektorius turėtų daugiausia sumokėti biudžetui. Bent taip jau buvo anais laikais.

Tačiau taip nėra dabar. Tuo ir iš esmės skiriasi ano ir dabartinio laikotarpio mokesčiai. Nes didžioji mokesčių našta užgriuvo ant dirbančių ir gaunančių darbines pajamas pečių. Tai matyti biudžeto pajamų struktūroje.

O pasaulyje, aišku, mokesčių dviratis išrastas jau seniai ir jis tik tobulinamas. Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos mokesčių sistema buvo priderinta prie kitų valstybių sistemos. Pagrindiniai mokesčiai pas mus yra šie : PVM, Akcizai, Gyventojų pajamų mokestis ir pelno mokestis. Minėti mokesčiai sudaro 90 biudžeto pajamų.

Progresiniai mokesčiai – pasaka be pabaigos

-Tačiau daugelyje valstybių įvesti jau seniai progresiniai mokesčiai.

-Taip, ir ypač – nuo XX amžiaus vidurio. Jų tikslas – sumažinti atskirtį tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių žmonių, dalį mokesčių naštos perkelti ant daug pajamų ir pelno gaunančių asmenų, padidinti valstybės pajamas. Ir dabar daugumoje Europos Sąjungos valstybių taikomas progresinis pajamų apmokestinimas.

Tarptautinis valiutos fondas periodiškai rekomenduoja ir Lietuvai pereiti prie progresinės mokesčių sistemos.

Beje, mūsų šalyje taip pat buvo taikomas progresinis gyventojų pajamų apmokestinimas. 1990 metais priimtu Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinuoju įstatymu buvo nustatyti 6 su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimo tarifai: iki 600 rublių – 18, nuo 601 iki 900 – 20, nuo 901 iki 1400 – 24, nuo 1401 iki 1900 – 28 ir daugiau kaip 1900 rublių – 33 procentų. Be to, buvo nustatyta neapmokestinama pajamų dalis – 100 rublių, o invalidams ir turintiems tris ir daugiau vaikų – gerokai didesnė. Tačiau būdami valdžioje socialdemokratai (atkreipkite dėmesį – kas tai padarė) nuo 1994 metų vidurio atsisakė darbo pajamų progresinio apmokestinimo ir paliko 33 procentų tarifą. Po 12 metų – 2006 metų viduryje tarifas buvo sumažintas iki 27, nuo 2008 metų pradžios – iki 24, o nuo 2009 metų – iki 15 procentų.

-O pelno mokesčio tarifas buvo pradėtas mažinti gerokai anksčiau…

1991 metų viduryje buvo sumažintas nuo 35 iki 29, nuo 2001 metų vidurio – iki 24, o nuo 2003 metų pradžios – iki 15 procentų.

Kas padidintų biudžeto pajamas?

-Palieskime mūsų politikų periodiškai labai mėgstamą temą: girdi, gal jau laikas pradėti kardinalią mūsų mokesčių sistemos pertvarką…Ypač tai girdisi prieš rinkimus ir po rinkimų, o po to šios kalbos užtyla – iki kitų rinkimų…

-Politikų kalbos apie kardinalią mokesčių reformą yra absurdas, nes jie patys net nesuvokia, ką, kaip ir kada reikėtų iš esmės pakeisti. Reikia ne reformos, o teisingumo mokesčiuose. Ypač tai pastebima, apmokestinant darbo pajamas ir verslo (tai yra jo – savininkų) pajamas.

O dar svarbiau – Lietuvoje tiesiog būtinas elementarus teisingumas, paskirstant darbo ir kapitalo sąveikoje uždirbtą pridėtinę vertę. Būtina panaikinti pelno mokesčio lengvatas ir šešėlinę ekonomiką (išaiškinti nuslėptas pajamas). Šios priemonės labai, pabrėžiu – labai padidintų mūsų biudžeto pajamas. Bet mažai tikėtina, kad tai bus įgyvendinta, nes tai paliestų kapitalo savininkų interesus.

Kam tas gyvenimas gerėja?

-Dar mūsų politikai vis mėgsta girtis, kiek kasmet paauga ta mūsų bendrai sukurta vertė-BVP…

-Tačiau eiliniam žmogui ne tiek svarbu, kiek padidėjo ar sumažėjo bendrojo vidaus produkto (BVP), o kiek BVP įtakojo jo gyvenimui: kiek pakilo darbo užmokestis, pensijos, socialinės išmokos, sumažėjo išlaidos būstui, sveikatos apsaugai ir t.t.

Dirbančiajam privačiame versle ypač svarbu, kiek sukurtos pridėtinės vertės darbdavys atseikėjo jam darbo užmokesčio ir įmokų socialiniams fondams forma, o valstybės lėšomis išlaikomiems žmonėms – kiek padidėjo biudžeto, „Sodros“, Sveikatos draudimo ir kitos valstybės pajamos, nuo kurių priklauso ir materialinė būklė.

Taip, mes žiniasklaidoje vis skaitome ir girdime šalies ekonomikos elitinių analitikų vertinimus ir tos tik augančios BVP įtaką žmonių gyvenimui. Jeigu sukurta BVP daugiau, vadinasi, daugumos tų ekonomistų-analitikų-finansistų vertinimu, mūsų gyvenimas vis gerėja. Tačiau visi tie šiuolaikiniai „aiškiaregiai“ taip ir neatsako į esminį į klausimą: o kam jis gerėja???

Valdžioje atsiduriantys vis kiti ar tie patys politikai taip pat mėgsta pasigirti šiuo rodikliu. Taipogi nutylėdami: o kam nuo to geriau?

Tačiau paradoksas: dauguma Lietuvos žmonių gyvenimo to pagerėjimo nejautė ir nejaučia, arba jaučia vos vos. Todėl ir ieško laimės ten, kur jie ir jaučiasi laimingesni. Bent jau uždirbama alga.

-Bet mes taip ir neišiaiškinome, kodėl dauguma Lietuvos žmonių niekaip nepajaučia savo kišenėmis to kasmet augančio BVP?

-Taigi, jei šalis tapo turtingesnė, bet tokiais netapo piliečių dauguma, vadinasi, priežasčių reikia ieškoti BVP (naujai sukurtos pridėtinės vertės), o paprasčiau pasakius, verslo pyrago paskirstymo bei perskirstymo srityse. Tai yra kurių kišenėse nusėda ekonomikos prieaugis. Čia glūdi gyvenimo gerėjimo esmė.

Atsakymas aiškus – nemokėdami valdyti jūros krantinėje sustatytų kranų savininkai nepakrautų į laivą nei vieno konteinerio ir neuždirbtų nei euro pajamų, jeigu šių kranų neaptarnautų dokininkai, neprižiūrėtų darbininkai, inžinieriai ir kiti samdomieji darbuotojai. Žinoma, toks pat rezultatas būtų ir samdomųjų, nes ir jie negalėtų uždirbti pajamų, neturėdami verslo priemonių – kranų. Vadinasi, versle uždirbtos grynosios pajamos yra turto ir darbo rezultatas.

Ar iš tiesų valstybė – stambaus kapitalo išlaikytinė?

-Kas kuria pridedamąją vertę?

-Pažymėtina, kad pridedamąją vertę kuria ne tik tie žmonės, kurie tiesiogiai dirba įmonėse, teikia paslaugas, bet ir viešajame sektoriuje dirbantys piliečiai, nes jie subrandina žmogiškąjį kapitalą per švietimą, mokslą, sveikatos apsaugą, kultūrą, per viešąsias paslaugas.

Tačiau Lietuvoje nuo pat 1990 metų visuomenei labai norima įteigti tą dar 19 amžiuje gyvavusią laukinio kapitalizmo tezę: girdi, grynųjų pajamų (pridedamosios vertės) uždirbėjas/sukūrėjas yra tik darbdavys – versle naudojamo turto savininkas. Nusišnekama net iki to, jog tik kapitalo savininkai esą yra mūsų valstybės išlaikytojai, visų mokesčių mokėtojai. Tokiomis kalbomis siekiama įrodyti, kad antrajam verslo partneriui – samdomam darbuotojui – bendrai uždirbtų grynųjų pajamų priklauso tik tiek, kiek malonės jų duoti pirmasis – darbdavys; tai yra, tiek kiek samdomajam mokės už darbą ir sumokės jo socialiniam draudimui.

-Žodžiu, ta „geroji“ mažuma „išlaiko ir šelpia“ tą daugumą, kuri „amžinai“ nepatenkinta jai mokamu darbo užmokesčiu?

-Statistikos departamento duomenimis, darbdaviai (kapitalo savininkai) sudaro tik apie 8 procentus versle dirbančių žmonių. Jie apie 60 procentų gautų grynųjų pajamų pasilieka sau, o darbuotojams skiria mažesnę likusią dalį – apie 40 procentų. Nors kitose, seniau kapitalizmą statančiose ES valstybėse pasidalinama atvirkščiai: darbuotojams skiriama 60, o sau pasiliekama 40 procentų grynųjų pajamų. Mūsų kaimynai – latviai, estai, lenkai- ir tie yra gerokai dosnesni.

Koks turėtų būti politikų siekis Nr.1?

-Ką pasakytumėt apie pridėtinės vertės paskirstymo procesą?

-Deja, bet faktas: Lietuvoje beveik nereguliuojamas pridėtinės vertės paskirstymo procesas. Valdžia šį procesą įtakoja minimaliai: tik nustatydama minimalią mėnesinę algą bei valandinį atlygį.

Kaip buvo skelbta spaudoje, bandymai padidinti minimalią algą dėl didelio darbdavių pasipriešinimo vyksta vangiai ir dažniausiai prieš rinkimus į Seimą. Galima suprasti darbdavius, ypač tuos, kur verslo efektyvumas yra mažas. Kai kurie net nepajėgūs mokėti minimalios algos. Tačiau kyla pagrįstas klausimas: kodėl valdžioje atsiduriantys politikai šios problemos nesprendžia diferencijuotai?

Juolab, nepamirškime, kad iki šiol naudojamo versle turto nemaža dalis yra įsigyta labai lengvatinėmis sąlygomis- vadinamosios čekinės privatizacijos metu. Iš Lietuvos žmonių, jų tarpe ir iš samdomųjų darbuotojų, pusvelčiui po 10-15 centų supirkę investicinius čekius, kai kurie apsukresni tautiečiai įsigijo beveik 10 kartų didesnės vertės turtą, negu buvo išleista čekiams įsigyti. Ir kaip spaudoje buvo ne kartą skelbta, kad investiciniai čekiai dažnai buvo įsigyti už ne savas lėšas, kurių ir negalėjo uždirbti anais laikais, nors ir užėmė įmonių direktorių bei kitus aukštus postus, o už privatizuojamų įmonių lėšas. Taigi, yra ir moralinė teisė teisingiau pasidalinti uždirbtas pajamas tarp verslo dalyvių.

Kita vertus, darbdaviai – kapitalo savininkai pasiliktas grynąsias pajamas iš esmės skiria versle naudojamam turtui didinti, naujoms technologijos diegti, darbo našumui kelti ir darbo vietoms mažinti. O nauji įrengimai ir kitos gamybos tobulinimo priemonės daugiausia įsigyjamos užsienyje. Vadinasi, didžioji dalis panaudotų investicijoms lėšų išplaukia iš Lietuvos. Ir ne tik tokiu būdu, bet ir investuojant pajamas kitose valstybėse. Statistika skelbia, kad mūsų verslininkų jau investuota kitose šalyse 2,3 mlrd. eurų.

Tuo tarpu grynųjų pajamų dalies, skirtos darbo užmokesčiui, nedidinimas yra akivaizdus stabdys ekonomikai ir socialinei sferai vystyti.

Kaip žinoma, beveik visos darbo pajamos skiriamos vartojimui, prekių ir paslaugų įsigijimui, vadinasi, jos turi įtaką ir jų gamybai bei paslaugų teikimui. Daugiau kaip pusė darbo pajamų mokesčių pavidalu patenka į biudžetą. Vadinasi, nuo jų apimties priklauso socialinės sferos finansavimo galimybės. Tai ir yra bene pagrindinė priežastis, kodėl samdomųjų darbuotojų gyvenimas gerėja vos-ne-vos. Todėl politikų siekis Nr. 1 ir turėtų būti – pašalinti konstatuotas priežastis, taip stabdant vis didėjančią gyventojų pajamų ir turto atskirtį.

-Bet juk pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tarifai yra vienodi (15 proc.)…

-Tačiau faktiškai darbdaviai sumoka gerokai mažiau, negu versle bei valstybės išlaikomose įstaigose dirbantys žmonės.

Finansų ministerija yra paskelbusi, kad biudžetas dėl pelno mokesčio lengvatų negauna daugiau kaip 180 mln. eurų, arba 24 procentus šio mokesčio, o dėl gyventojams suteiktų pajamų mokesčio ir PVM lengvatų neteko mokesčių tik 10,7 procentų.

Nepagrįstai teikiamos dovanos užsienio valstybėms, kuriose pelno mokesčio tarifas yra didesnis negu Lietuvoje. Mat, šių valstybių firmų ir bankų filialų pas mus uždirbtas pelnas tose valstybėse dar apmokestinamas tarifų skirtumu, t. y. tarifu, kuris viršija Lietuvoje faktiškai taikytą tarifą.

Taigi, mūsų valstybės sąskaita papilnėja Švedijos, Norvegijos ir kitų valstybių pajamos.

Be to, valdžia darbdavius dar visaip skatina, atleisdama juos nuo pelno mokesčio mokėjimo, kai tobulinamos technologijos ir kitomis lengvatomis. Nemažai Lietuvai skirtų ES paramos lėšų valdžia dovanoja kapitalo savininkams, nes jos negrąžinamos ir neįteisinamos kaip valstybės investicijos. Ir ne tik Lietuvos kapitalo, bet ir užsienio kapitalo įmonėms. Taigi kasmet gerokai praturtėja ir užsieniečiai.

Arba – štai Seimas priėmė įstatymą, nustatydamas įmokų „Sodrai“ lubas. Tai dovana turtingiems darbdaviams, nes sumažėja išlaidos darbuotojams samdyti ir didėja pelnas. Nustačius įmokos lubas, mažinamos „Sodros“ pajamos ir galimybė pervesti dalį pajamų į privačius fondus, o tuo pačiu nuskriaudžiami darbuotojai, kurie kaupia papildomas lėšas šiuose fonduose. Pažeidžiamas teisingumo principas, nes lubų nustatymas „Sodros“ įmokai, leidžia turtingiems darbdaviams mokėti mažesnę, negu 31 procento įmoką „Sodrai“ už darbuotojus, kuriems jie gali mokėti ir moka dideles algas.

Kitas pavyzdys – Pramoninkų konfederacija vis reikalauja neapmokestinti reinvestuojamą pelną. Tai yra, atleisti nuo pelno mokesčio mokėjimo, o papildomą pelną jo savininkai išleis turtui įsigyti, praturtėjimui. Tačiau nekalbama apie atleidimą nuo pajamų mokesčio mokėjimo, kurias gyventojai, o ypač jaunimas, išleidžia būstui įsigyti. Juk tai irgi pajamų reinvesticija.

Ką daryti?

-Tai kaip Jūs siūlytumėte solidariau dalinti tarp verslininkų ir samdomų darbuotojų tą kartu uždirbamą pelną?

-Pirma, progresas versle bumerangu kerta valstybei, nes mažinamos darbo vietos, išlaidos darbuotojams samdyti, įmokos „Sodrai“ ir Privalomam sveikatos draudimui. Bet bumerango pasekmių galima išvengti per mokesčius, įmokas socialiniams fondams ir kitomis priemonėmis. Visų pirma, susiejant darbuotojų atlyginimus su sukurta pridėtine verte, atsisakius įmokų socialiniams fondams skaičiavimo nuo darbo užmokesčio, o pradėjus skaičiuoti nuo sukurtos pridėtinės vertės sumos. Ir dar- reikia pagaliau ES paramą verslui laikyti ne dovana, o pripažinti valstybės investicija.

Be to, progresiniai mokesčiai darbo pajamoms šiek tiek įtakotų atskirties sumažinimui tarp samdomų darbuotojų, nors atskirtis tarp jų nėra didelė. Tačiau elitiniai analitikai nutyli dėl progresinio mokesčio nustatymo kapitalo pajamoms (pelnui), o mūsų politikai net nesvarsto šio „erezinio“ klausimo, nors jis yra svarbus pajamų atskirties didėjimui sustabdyti ir valstybės pajamoms padidinti.

Antra, būtina pašalinti mokesčių neteisingumą, kuris yra dar viena priežastis prarajos gilėjimo tarp turtingųjų ir vidurinio gyventojų sluoksnių.

Trečia, Lietuvoje vangiai kovojama su korupcija, ypač, kai pinigai iš vienų asmenų perplaukia į kitų kišenes. Tik šiame etape naudą gauna valdžios institucijose dirbantys ir sprendimus priimantys asmenys. Ir ne tik jie, bet ir žiniasklaidos bei kiti suinteresuoti asmenys.

O patirties yra kur semtis: kai kurios valstybės įstatymais yra įteisinusios nuostatą: jeigu pradinis kapitalas sukauptas iš narkotikų, ginklų prekybos ir kito nelegalaus verslo, apgaulės, korupcijos, tyčiniais bankrotais bei kitais neteisėtais būdais, tai ir jo pagrindu sukauptas kitas kapitalas skaitomas neteisėtu. Įrodyti pradinio kapitalo teisėtumą turi jo turėtojai. Šiam požiūriui pritaria ir Bažnyčia. Lankydamasis Lietuvoje popiežius Paulius II aiškiai pasakė: „nuosavybė nėra šventa ir neliečiama, bet reikia žiūrėti, kaip ji įsigyta“. Ir Lietuvai reikia tokio įstatymo, o būtų dar geriau, jei ši nuostata būtų įteisinta Konstitucijoje.

Ketvirta, būtina iš esmės pažaboti, kuri yra taip pat labai svarbi prarajos gilėjimo tarp turtingųjų ir vidurinio gyventojų sluoksnio priežastimi.

Taigi, manau jau visiems dabar aišku, dėl ko vieni greitai tapo milijonieriais ir milijardieriais, o kiti – vos suduria galą su galu. Kodėl beveik pusė milijono darbingo amžiaus asmenų emigravo iš Lietuvos. Kodėl nyksta buvusi ir taip maža vidurinė gyventojų klasė. Kodėl atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų yra didžiausia Europos Sąjungoje, nors Lietuvoje sukurtas bendrasis produktas (2017 m – 47,2 mlrd. eurų) gali užtikrinti palyginti neblogą gyvenimą daugumai visuomenės narių.

Penkta, jau seniai laikas apmokestinti papildomais tarifais prabangos prekes; nes jas perka tie, kuriems nesvarbu jų kaina. Todėl būtina padidinti PVM tarifą šioms prekėms ir paslaugoms. Suprantama, Seimo narių bus labai neigiama reakcija.

-Ir kokias gi galime padaryti išvadas?

-Mažai tikėtina, kad kas nors pasikeis mokesčių sistemoje. Siūlomi nauji mokesčiai ir esamų pakeitimai neturės reikšmės biudžeto pajamoms. Susipažinus su Finansų ministerijos sudarytos komisijos priemonėms parengti šešėlinei ekonomikai sumažinti ir pridėtinės vertės neapmokestinamos mokesčiu dalies sumažinimui, darbo kryptimis, mažai yra vilčių kad, minėtas priemones įgyvendinus, kas nors pasikeistų. Ir ypač – į geresnę pusę tai mūsų visuomenės daugumai.

-Ačiū už pokalbį.

Komentarai

 

 

 


 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Ar viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į MB? 1
Namų diagnostikos ekspertai. Kurie yra geriausi?
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Kviečia prisidėti prie gerumo akcijos 
Kviečiame prisijungti geros valios žmonių prisidėti prie gerumo akcijos. Labdaros akcija „Su Kalėdų...

Mėgstate egzotinius vaisius? Štai ką reikėtų žinoti apie ananasus 
Tikra tiesa, kad egzotinių vaisių mylėtojams rūpi į savo mitybos racioną įtraukti vis...

Grožio procedūra, kuri mažina net smulkiausias raukšleles 
Bėgant metams, galima labiau pastebėti, kad tam tikri veido bruožai pradeda po truputį...

Kaip pagyvinti tamsų vonios kambarį? 
Vonios kambario atmosfera turėtų būti šilta ir jauki, nes tai yra vieta, kur...

SOS pagalbos prašymas. Dalinkimės ir prisidėkime, kas galite, simboliškai 
SOS pagalbos prašymas. Dalinkimės ir prisidėkime, kas galite, simboliškai. Dėkojame už gerumą. Šiaulių...

Gydantys fleitos garsai 
Muzika turi gydančios galios. Teigiama, kad klasikinės muzikos klausymas padeda sumažinti suvalgomą maisto...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (3)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas (1)
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (3)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (8)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (6)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (7)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (3)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Lietuvos bankas su rinkos dalyviais aptarė pinigų išgryninimo tinklo plėtros projekto pažangą
Lietuvos bankui šiemet birželį inicijavus memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (10)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...