Kęstutis Daukšys

Atrodo, kad savivaldybės, ministerijos, įvairios kitos institucijos varžosi tarpusavyje, kas brangiau nupirks „strategiją”, „planą”, „viziją”… Nesvarbu, kad šalyje siaučia skurdas, ar kad dauguma tų strategijų tėra didelis muilo burbulas. Gražūs lozungai už gražius mokesčių mokėtojų pinigus. O jei „strategas” dar ir iš už jūrų marių, jo vertė neabejotinai kyla. Tokiam negaila ir šimtų tūkstančių, ar net milijonų, kaip kad nutiko su Energetikos ministerija ir viena užjūrio kompanija. Už tai, kad Lietuvai verta turėti atominę elektrinę ir panašias gilias „įžvalgas”, konsultantai jau gavo 5 milijonus litų. Nors kiekvienas ministras turi bent po kelis patarėjus, o premjerui Andriui Kubiliui patarimus dalina net dešimties žmonių komanda, to negana. Valdžia vadovaujasi posakiu „savam kieme pranašu nebūsi” ir samdo brangius pranašus iš užsienio. Net tais atvejais, kai jų, pasirodo, visiškai nereikia.

Štai buvęs ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis teigia, jog Lietuva nepasiruošusi „nei politiniu, nei ekonominiu, nei norminiu, nei pasirengimo valdyti požiūriu” įgyvendinti „Visuomio” idėją. Suprato tuomet, kai studija jau užsakyta, pinigai išleisti, nors akivaizdu, kad ji mums nereikalinga. „Vargani” 100 tūkstančių už niekinį dokumentą. O kur dar Vilniaus strateginis planas, šalies įvaizdžio strategijos ir t.t.

Visko ir neišvardinsi. Mūsų valdžia ima panašėti į priklausomybę turintį lošėją ar alkoholiką. Pastarasis irgi pasiruošęs atiduoti paskutinius pinigus savo aistrai, nors šeima galbūt liks be duonos kąsnio. Kuo didesnis nedarbas ir emigracija – tuo brangesnės strategijos, byrančios lyg iš gausybės rago.

Greičiausiai valdžios atstovams tai būdas pabėgti patiems ir pabandyti bent trumpam nukreipti visuomenės dėmesį nuo niūrios realybės. Juk vizijose kur kas gražiau nei kasdieniame gyvenime. Valdžios entuziazmą švaistyti pinigus galbūt galėtų atšaldyti faktas, jog žmonės seniai nebetiki popierinėmis iliuzijomis. Deja, vyriausybė įsitikinusi – kuo daugiau maitinsi pažadais, tuo mažiau norėsis duonos.

O pažadų girdėjom įvairiausių – ir iš premjero, ir iš finansų ministrės, ir iš kitų valdančiųjų atstovų bei jų samdomų „ekspertų”. Ir dėl tuoj tuoj pagerėsiančio gyvenimo, ir dėl pažabotos kontrabandos ir korupcijos, ir dėl energetinės nepriklausomybės.

Paskutinysis, štai, ūkio ministras pareiškė, jog jau vasarą žmonės pajaus ekonomikos pagerėjimą. Komentuoti sunku, nebent belieka tikėtis, jog ministras tą viziją pats sugalvojo, o ne brangiai samdomi konsultantai patarė. Nors ar pats, ar kiti sugalvojo tiems 700 šimtam tūkstančių žemiau skurdo ribos gyvenančių lietuvių sočiau nepasidarė, ministro autorystė bent jau papildomų pinigų šalies biudžetui nekainavo…Tikėkimės.

2010-10-28