Ada Sabaitytė
Dėl straipsnio kilęs triukšmas rodo, koks didelis nesusikalbėjimas yra valstybėje tarp „tautos atstovų“, nudreifavusių į paralelinius pasaulius, ir valstybės piliečių. Šio atotrūkio pasekmė yra daugybė pasimetusių žmonių, su kuriais NIEKAS nekalba ir nebendrauja, o kai taip, tai konstitucinis teiginys, kad ,,Tauta yra Suverenas“, pakimba ore. Vaizdžiai kalbant, valdžia – sau, piliečiai – sau. Natūralu, kad, esant tokiai padėčiai, žmonės ieško atsakymų ir paaiškinimų ten, kur tikisi juos gauti.
Apie ką buvo straipsnis, sukėlęs tiek aistrų? Jis buvo apie PRIEVARTĄ. Apie prievartą, o ne apie donorystę! Todėl visai be reikalo pakilo ,,repicientų vadovai“ su savo aiškinimais ir komentarais – šita tema yra visai apie kitką, nors ją bandoma pritempti prie konkrečiai žmonių grupei jautrios temos. Ir tai yra tipinis valdžios elgesys, bendraujant ,,su tauta“ – pasitelkti ,,Klaidinančių vėliavų“ (,,False flag“) taktiką.*
Straipsnis yra apie PRIEVARTĄ. Kadangi ponia Sejonienė labai pasipiktino viskuo, kas buvo išsakyta, ir įsakmiai parašė, jog ,,donavimas yra gėris“, tai tam teiginiui belieka pritarti: tikrai – donavimas yra gėris, bet nesusikalbėjimas prasideda Seimo nariams vienašališkai nutarus, kad reikia ,,paspausti mužikus“.
Tuo tarpu visuomenė, bent didžioji jos dalis, donorystę suvokia kaip savęs paaukojimo veiksmą, o tokiai aukai tikrai sunku pasiryžti. Todėl tokiems žmonėms auką priimančios šalys: tiek ligoniai ir jų artimieji, tiek daktarai, ir valdžia, turi reikšti pagarbą ir dėkingumą. O ką matome šiandien?
Kažkas nusprendžia pats arba jam ,,patariama“ iš šalies, kad reikia šį procesą pagreitinti ar, galbūt, ,,padidinti apimtis“, ir priimamas sprendimas priimti kokią nors ,,minkštąją poveikio priemonę – privalomą formą“, vėliau ją vis ,,paveržiant“ ir pasunkinant, kol bus pasiektas kažkam tinkamas rezultatas.
Kai šiame tikrai jautriame dalyke reikia tik žmogiško priėjimo ir kalbėjimo, pasirenkamas toks tonas, kai prieš žmones atsistojama pradine rytinės mankštos poza: ,,kojos –pečių plotyje, rankos – ant klubų“ ir stovint tokia poza imama kalbėti liepimais ir nurodymais, girdint tik savo balsą.
Ir ko tikimasi, taip elgiantis? Gal reikėtų išsiaiškinti, kas yra dėkingumas? Dėkingumas yra pasiryžimas taip pat aukoti ir aukotis tam, kitam žmogui. Trumpai tariant, dėkingumas – tai būsima auka!
Aptariant šitą temą, tiktų toks palyginimas: visi, ar bent didžioji dalis visuomenės žino, kad Meilė yra kilnus, šviesus jausmas ir visi veiksmai, kylantys iš Meilės, yra neabejotinas gėris – ir mylėjimasis taip pat. Tačiau vienas dalykas yra save dovanoti kitam žmogui iš meilės, o visai kitas dalykas yra išprievartavimas!
Jei į visa tai žiūrėti VARTOTOJIŠKAI ir grynai fiziologiškai, tai pats veiksmas abiem atvejais yra visiškai vienodas.
Tada klausimas visiems – ir Seimo nariams atskirai: kažin, kodėl tas pats veiksmas, vienu atveju, yra žmonių šventė ir džiaugsmas, o antru atveju – sunkus nusikaltimas, už kurį taikomos Baudžiamojo kodekso numatytos bausmės? KODĖL? Atsakymas: dėl antru atveju naudojamos PRIEVARTOS. Šis teiginys skirtas Seimo nariams apmąstymui.
Su donoryste yra daug panašumų, nes čia visi apsisprendimai yra grindžiami meile ir, pasikartoju, žmogus aukoja save, kitam žmogui, o tai yra taip jautru ir asmeniška, kad net menkiausias prievartos šešėlis viską sugriauna ir užtrenkia visas duris.
Todėl visas tas ,,sugalvojimas paplakti bizūnu“ visuomenę yra ir kvailas, ir nusikalstamas, nes naudojama stipresniojo teisė panaudojant prievartą, ką nors nuspręsti už silpnesnįjį.
Jei grįžtume prie aptariamo įstatymo pakeitimo, tai ponai Seimo nariai labai aiškiai parodė, kad jie yra už prievartą.
Kam reikia kalbėtis su visuomene? Kam reikia dirbti su žmonėmis? Jei galima pasirašyti kokį nors sugriežtintą įstatymą – ir viskas! O dar reikia prirašyti visokių, matyt, ES reikalaujamų dokumentų, kad ir tokių, kaip ,,2015–2025 METŲ TRANSPLANTACIJOS PROGRAMA“ ir jos ,,PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 2015–2017 METAMS“, kuriame nurodytos vadinamos ,,priemonės“, reikalingos pinigų sumos ir finansavimo šaltiniai. Dažniausias ,,šaltinis“ yra nurodoma ES.
Beje, tame plane/ programoje yra nurodoma, kad ,,Europos Komisijos donorystės ir transplantacijos ekspertų duomenimis, bendra visoms valstybėms kylanti problema – didėjantis donorinių organų ir audinių trūkumas“.
Lietuviškame plane numatytos tokios ,,priemonės“:
*Socialinės reklamos kampanijos organizavimas (tuo pačiu metu ir ta pačia tema radijuje, TV, miestų reklaminėse erdvėse, švieslentėse poliklinikose, viešajame transporte ir kt.) – 290 000 eurų (ES ir VBA);
*Šviečiamojo renginio, minint Donorystės Europos ir pasaulinę dieną, organizavimas ir transliacija per TV – 14500 eurų; (ES ir VBA);
* Informacinės šviečiamosios medžiagos (lankstinukų) apie donorystę ir transplantaciją sukūrimas ir pagaminimas, visuomenės apklausos – 5800 eurų (ES ir VBA);
* Gyvo donoro organų transplantacijų skaičiaus didinimas (įskaitant nesuderinamų kraujo grupių donorus, sensitizuotus recipientus). Porinės donorystės įdiegimas – kainos nenurodytos (PSDF);
* Pacientų, kuriems atlikta transplantacija, socialinės bei psichologinės integracijos stiprinimas – 147800eur. (ES);
* Pacientų edukacija iki transplantacijos ir po transplantacijos –144 800 eurų (ES).
Čia keletas tų, planinių, priemonių, toliau pateikiami siektini tikslai. Spėju, kad visi tie, nusimatyti veiksmai yra atlikti ir lėšos sėkmingai panaudotos visuomenės labui?
Kitas sudominęs dokumentas yra pono Dulkio pasirašytas teisės aktas, kuris vadinasi taip: ,,Dėl Mirusio žmogaus audinių ir organų donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo paslaugų teikimo reikalavimų aprašo tvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija iki 2023-06-30).
Šiame teisės akte prirašyta visko daug ir gražiai, o VII skirsnio baigiamosios nuostatos, dar ir įdomiai – 33 punkte rašoma štai kas:
,,Fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys žmogaus audinių ir (ar) organų donorystės įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo paslaugas, teisės aktų nustatyta tvarka atsako už šio Aprašo laikymąsi, teisingos informacijos pateikimą, priimtus sprendimus ir išvadas.“
Šiame dokumente kliūva tik du pasakymai: ,,įsigijimas“ ir ,,fizinis asmuo“.
Dėl ,,įsigijimo“, pasikonsultavus su keletu kalbininkų, visi teigė, kad žodis ,,įsigyti“, reiškia ,,nusipirkti“. O ,,fizinis asmuo“, užkliuvo todėl, kad, pasirodo, fiziniai asmenys taip pat gali ,,teikti žmogaus audinių ir (ar) organų donorystės įsigijimo>>…<< paslaugas“. O fiziniai asmenys esame mes visi, pavieniai žmonės. Jau turbūt nieko nebestebina tas ,,prekybinis“ žodynas, išplitęs medicininėse srityse: klientas, paslauga, importas ***, o dabar dar ir ,,įsigijimas“.
Bet ką reiškia tie tokie teisės aktai? Gal tuos parašymus reikia kažkaip kitaip suprasti? Tačiau tokias formuluotes galima suprasti taip, kad pavienis asmuo, žmogus (gal su individualios veiklos pažymėjimu? Nes mokesčius reikia mokėti!) gali teikti organų įsigijimo, laikymo ir paskirstymo paslaugas?! Ką tai reiškia? Kažkaip nenorom prisimena Kraujo centro istorijos su ,,fiziniais asmenimis“.
Jei grįžtume prie aptariamo įstatymo pakeitimo, tai nuskambėjo patikinimai, kad dabar niekas to įstatymo nepriima/ nepriims, o jei priims, tai jis įsigalios po N mėnesių.
Tada kyla klausimas: kam reikalinga tokia teisėkūra, kai sukuriami įstatymai ,,kitai kadencijai“? Priimti įstatymai turėtų įsigalioti nedelsiant, 2-3 mėn. bėgyje, nes ta dabartinė praktika, kai įstatymo įsigaliojimas nukeliamas toli į priekį, yra ne kas kita, kaip manipuliacijos ir visuomenės ,,maustymas“.
Mechanizmas paprastas: prastumiamas privalomas įstatymas, visuomenė pasipiktina ir po kiek laiko nusiramina, nes įstatymas neveikia, o atėjus x valandai prasideda jo veikimas, bet ,,priešo“ visuomenė nebemato, nes ,,yra kita kadencija“ – ir taip apžaidžiama situacija.
Šiaip pažįstami pasakojo apie banditų veikimo schemas Amerikoje: ten už plėšimus, bent iki pastarojo laiko, buvo labai griežtos bausmės. Tai ką sugalvojo tie gaujų nariai? Labai paprastą dalyką: eina pirmas banditas ir meta į langą akmenį – langas išdūžta, nusikaltėlis kuo greičiau pasišalina iš įvykio vietos. Jei jo niekas nesulaiko, eina sekantis ir mato, kad langas išdaužtas. Kodėl neįlindus vidun? Įlenda. Randa vertingų daiktų ir juos padeda ant palangės, po to išlipa per langą ir nueina.
Po jo eina trečias ir mato, kad ant palangės guli kažkokie daiktai ir juos perneša ant netoliese esančio suoliuko ar ant žemės ir vėl nueina. O tada privažiuoja paskutinis, ,,randa“ daiktus ir susikrovęs nusiveža. Visas veiksmas yra gan ilgas, bet apsukriai veikiant, jį galima sutrumpinti.
Kas laimima taip veikiant? Labai paprasta, jei tas pats žmogus ar jų grupė plėštų namą ir juos pagautų, tai jie gautų didelę bausmę, o plėšiant smulkiais etapais, kažkurį pagavus, jam grėstų labai nedidelė bausmė ir neįkliūtų visa grupuotė vienu metu. Puikus būdas išvengti atsakomybės! Bet aš užsisvajojau – grįžkime prie esmės.
Aišku, kad šiuo klausimu būtų galima rašyti ir rašyti, bet į didelius svarstymus tikrai neverta leistis, juo labiau, kad tie, kas vakar buvo tokie, kaip mes ir vaikščiojo tarp mūsų, dabar, patekę Seiman, matyt, pasigavo kažkokį užkratą**, kuris, kaip atrodo žiūrint iš šalies, žmogui sukelia keistą sutrikimą, kai užkrėstajam ima dingotis, kad jis yra gal koks dievas, ar bent jau pusdievis, žodžiu, likimų lėmėjas. O kur matėte, kad dievai kalbėtų su žmonėmis? Tai galėjo būti tik senosiose, ikikrikščioniškose civilizacijose. Tai va!
Taigi, dėl ko supyko ponia Sejonienė, ponia Būziuvienė ir kitos ponios bei ponai? Jei nuosekliai peržvelgti visą įvykių eigą, tai įvykių seka buvo tokia:
1. Dar vasario – kovo mėnesiais, redakciją pasiekė daugybė susirūpinusių žmonių klausimų apie ,,privalomą donorystę“, klausimuose nurodant liepos 1-ąją, kaip datą, po kurios nebus galima iš ,,programos“ išeiti.
2. Kadangi klausimai nesiliovė, kovo pabaigoje ,,Karštas komentaras“ pateikė paklausimą Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), vadovaujamai pono Dulkio ir Nacionaliniam transplantacijos biurui (NTB). Atsakymas buvo parašytas greitai ir balandžio 6 dieną gavome nepasirašytą NTB atsakymą į mūsų klausimus.
3. Kadangi paklausime aiškiai parašėme, kad žmonės yra sunerimę, tai gavę atsakymą iš NTB neskubėjome rašyti šia tema, nes teisėtai tikėjomės, jog atsakingi pareigūnai suklus ir pateiks visuomenei paaiškinimus – buvo visiška tyla, kuri truko net 82 dienas (nuo NTB atsakymo gavimo iki straipsnio paskelbimo )!
4. Artėjant tai lemtingai datai – liepos 1 dienai, žmonių aktyvumas vėl ėmė didėti, o su juo ėmė didėti ir klausimų srautas, todėl paskelbėme turimą informaciją. Beje, kiek mums žinoma, vienintelis ,,Karštas komentaras“ paskelbė, kad žmonės gali nesirūpinti, nes liepos pirmoji nėra lemtinga data – ir po jos bus galima pateikti atsisakymus.
5. Po paskelbimo prasideda ,,branduolinė“ reakcija: staiga spaudos konferencija, visokie pareiškimai, teisuoliškos kalbos, kaltinimai, grasinimai (ar kaip tai reiktų suprasti?) vienu metu ir karminėmis bausmėmis, ir spec. tarnybomis, bei žmonių iš labai jautrios visuomenės grupės įtraukimas į visą šį reikalą! Esant tokioms aplinkybėms kyla pagrįstas klausimas: kodėl staiga toks energijos pliūpsnis? Kas nutiko?
Juk nereikia būti labai protingu, pakanka būti tik gudriu, kad suprastum, jog gali gauti atkirtį, jei užsiimi tokiais, TOKIO įstatymo ,,sugriežtinimais“, kai su ES finansavimu, projektine veikla ir įvairiais reguliavimo mechanizmais lendi į žmogaus vidų ir ten, net nenusiavęs batų, pradedi šeimininkauti. Geriau visą tą energiją, kurią ponios ištaškė karštligiškai kurdamos ir įgyvendindamos kažkokius ,,kovinius“ veiksmus, kurių tikslas yra sumenkinti ir užčiaupti tuos, kas drįso parašyti tiesą, reikėjo panaudoti bendravimui su visuomene? Su žmonėmis reikia kalbėti, reikia paaiškinti, kodėl reikalingas toks ,,varžtų priveržimas“, kokios aplinkybės verčia priimti tokį sprendimą? Ir kokia nauda iš to bus VISUOMENEI, Valstybei ir žmogui?
Šiuo atveju, nei pataisų autorė, nei NTB nerodė aktyvumo. Ši grupė, turėdami savo rankose didelius informacinius išteklius, tokius, kaip Garbačiauskaitės performatuotas LRT, tos pačios, Seimo spaudos konferencijos, galų gale, visi Delfi, 15 min, Lryto kanalai – per 82 dienas galėjo ,,kalnus nuversti“, t.y. žmonėms labai išsamiai pristatyti savo sumanymą, juo labiau, kad ,,Karštas komentaras“ savo paklausimu atkreipė į tai dėmesį. Bet to nebuvo padaryta… o dabar ieško kaltų?
Matant ir klausant viso to kilusio kipišo su kaltininkų paieškomis, taip ir norisi paklausti: o ką jūs veikėte/ veikiate? Juk tai dėl jūsų veiklos ar neveikimo žmonėse ir atsirado ta liepos pirma diena kaip kažkokia grėsminga ribinė data, po kurios jau niekas nebegalės atsisakyti organų ,,išėmimo paslaugos“! Gal žmonės tai susiejo su kokiais ankstesniais prievartiniais įstatymais? Pvz.: priverstinėmis fondinėmis pensijomis, iš kurių taip pat uždraudėte pasitraukti? Įkliuvai – ir būk!
Ko tikrai gaila, tai to, kad į visą tą reikalą buvo įtraukti žmonės, laukiantys donoro organų arba su persodintais organais, bet šioje vietoje turite ir jūs žinoti, kad pasisakoma ne prieš donorystę, kaip dabar bandoma tą klausimą pakreipti, bet prieš PRIEVARTĄ, kurią patyliukais bando prastumti ir įteisinti Seimo nariai. Girdėjome asociacijų vadovų pasisakymus. Aišku, asociacijos yra reikalingos tam, kad būtų galima pasinaudoti projektinėmis lėšomis iš ES finansavimo mechanizmų. Toliau susilaikau nuo komentarų.
Į retorinį klausimą, kuris skamba taip: ,,Gal kas nors žino, kokia nauda mirusiam iš kepenų,>>…<< ir visų kitų organų?“, tikriausiai neverta atsakinėti, nes akivaizdu, kad šiuo klausimu rūpinasi šimtaprocentinė materialinio pasaulio atstovė, kuri suvokia tik materiją ir medžiagiškus dalykus – visa kita tokio tipo žmogui, yra už uždarų durų. Tai į tokį pareiškimą galima tik atsakyti, kad Mirusiam jau nieko nereikia, net ir pinigų kapšo…
O dar kalbos, ne vietoje ir ne laiku, apie karmą! Beje, jeigu jau prabilta apie karmą, tai tie, kas vaiko žmones iš bažnyčių, turėtų labai atsargiai kreiptis į Karminį pasaulį, nes jis gali imti ir visai netikėtai atsiverti.
Keistas įstatymo pataisų teikėjos reagavimas į viešumą. Keistas ir sukeliantis įvairių minčių: užuot ramiai ir aiškiai paaiškinus žmonėms savo sumanymą, pyksta ir ,,draskosi“ (sakyti negalima, tai ir nesakysiu). Žodžiu, pyksta ir ieško kaltų. Panašiai elgiasi žmonės, kai juos nutveria darant kokį negerą darbą – tik tiek.
Ir pabaigai: pirmame straipsnyje, buvo užduotas klausimas: kaip yra su Seimo narių savanoriškomis donorystėmis? Gal jie visi yra įsitraukę į aktyvių donorų sąrašus? O NTB darbuotojai? O SAM valdžia, o dar seimūnų giminės, artimieji ir šeimų nariai? Yra tokia visokių tyrimų specialistė VU – profesorė, politinės elgsenos ir institucijų tyrėja – gal galėtų atlikti tyrimą šiuo klausimu: kiek Seimo pareigūnų, ,,kuruojančių“ donorystės klausimus, yra įsitraukę į aktyvios donorystės programą ir išsiėmę donorų korteles? Kiek jie kiekvienas savo artimoje aplinkoje yra išplatinę tą mintį? Bet nedarys, nes tyrimus reikia apmokėti, o valdžia, kuri skirsto visų mūsų suneštus pinigus, tokių tyrimų niekada neužsakys.
——————————————
*Politinių ar religinių ideologijų atstovai kartais naudoja ,,klaidinančios vėliavos“ taktiką. Tai daroma siekiant diskredituoti ar apkaltinti konkurentus, sukurti priešų įvaizdį, kai priešų nėra, arba sukurti organizuoto ir kryptingo persekiojimo iliuziją. Tai gali būti naudojama norint sulaukti pašalinių asmenų, ypač žiniasklaidos, dėmesio ir užuojautos arba įtikinti kitus visuomenės narius, kad jų įsitikinimai yra puolami ir juos reikia saugoti ir ginti.
** Kaip ligoninėse įsimeta auksinis stafilokokas, kurio yra labai sunku atsikratyti, gal ir Seimo patalpose įsimetė koks auksinis antkrytis???
*** yra toks sveikatos apsaugos ministro įsakymas,, Dėl transplantacijai skirtų žmogaus audinių, ląstelių, organų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame nurodoma, kuo vadovaujantis šis dokumentas yra sukurtas: 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo direktyvą 2012/25/ES, kuria nustatomos informavimo procedūros, susijusios su transplantacijai skirtų žmonių organų mainais tarp valstybių narių (OL 2012 L 275, p. 27), bei 2015 m. balandžio 8 d. Komisijos direktyvą 2015/566, kuria įgyvendinamos Direktyvos 2004/23/EB nuostatos dėl importuojamų audinių ir ląstelių lygiaverčių kokybės ir saugos standartų patvirtinimo tvarkos (OL 2015 L 93, p. 56).
