Jolanta Blažytė
Praėjusią naktį, kai beveik visa Lietuva jau saldžiai miegojo, pasaulį sudrebino garsiausias šio amžiaus šūvis: buvo bandyta nužudyti būsimą JAV Prezidentą ir „teisingųjų“ kairiųjų (šiaip jie vadinami leftistais ar deep state‘u) taip nekenčiamą Donaldą Trumpą. Nepavyko… Ir 1963 metų scenarijus, kai buvo nušautas taip pat „deep state‘ui“ nepalankus JAV Prezidentas Dž. Kenedis, tfu tfu tfu, nepasikartojo.
Šūvis tikrai buvo garsus. Toks garsus, kad, rodos, nuo jo turėjo pabusti vis dar mieganti žmonijos dalis.
Ar pabudo? Bus matyti. Bet panašu, kad jai vis dar bus bandoma įkišti vis naujų ir dar stipresnių migdomųjų dozę. Mat jau iš teisingųjų leftistinių „ekspertų“ pusės liejasi patikinimai, kad čia buvo tik spektaklis ir kad D. Trumpas pats leido snaiperiui peršauti ausį.
Nenustebsiu, jei koks nors LRT tyrimų skyrius atliks „tyrimą“ ir nustatys, kad taip ir yra: D. Trumpui ausis buvo peršauta jo paties prašymu.
Taigi migdomųjų tikrai bus. Ypač Lietuvoje, kuri pasižymi iki šiol neregėtu neapykantos kurstymu, raginimu šaudyti neskiepytus ir diskriminuoti kitaminčius.
Nesuprantu, kodėl iki šiol tyli Lietuvos teisėsauga, bet šiaip aš šioje vietoje daug ko nesuprantu.
Atrodo, tik laiko klausimas, kada ir Lietuvoje kitaminčių (ne taip kalbėjo apie pandemiją, ne taip vertina karą Ukrainoje) adresu besiliejanti neapykanta taps nekontroliuojama. Už tai, žinoma, reikia padėkoti ir „sisteminei“ žiniasklaidai, ir konservatorių partijos ruporui LRT bei po jo sparneliu sutūpusiam visokių influencerių ir „projektų rašytojų“ būriui.
O dabar – žvilgsnis į užsienio žiniasklaidos ir įvairių politikų vertinimus.
„The New York Post“ rašo: „Nuolatos maitinama neapykanta prarado kontrolę. Šiuo lemtingu momentu D. Trumpas elgėsi, kaip tikras karys: atsikėlė, kruvinu veidu atsistojo priešais Amerikos vėliavą ir, pakėlęs kumštį, pareiškė: „Kovokite“. Taip jis pateisino tą didžiulį tikėjimą jo lyderyste. Tikėjimą, kurį puoselėja milijonai jo šalininkų“.
Leidinys atsakomybę perleido tam, kuris paspaudė ginklo užtaisą, bet tuoj pat patikino, kad „taikinį nurodė demokratai, nuolat skleisdami neapykantos retoriką. D. Trumpo kraujas – ant jų rankų“.
„NY Times“ rašo: „Prievarta ir brutalumas keičia Amerikos politiką“.
„Economist“ šiuos šūvius pavadino „liūdnu posūkiu jau ir taip chaotiškoje rinkiminėje kompanijoje“.
Įdomu, kad leftistinis CNN pirmajame reportaže vengė žodžių „šaudymas“, „pasikėsinimas“, bet apsiribojo bendromis frazėmis „po garsių pokštelėjimų D. Trumpas nukrito už tribūnos“.
Kongreso narė M. Taylor Greene sako: „Demokratai norėjo, kad tai įvyktų. Jie jau daug metų to nori ir jie yra pasiruošę, kad tas įvyktų“.
Senatorius D.J. Vance sako: „Šios dienos įvykiai – tai ne vienetinis atvejis. Pagrindinė J. Bideno rinkiminės kompanijos tezė yra ta, kad „D. Trumpas yra autoritarinis fašistas, kurį būtina sustabdyti bet kokia kaina“. Tokia retorika tiesiogiai privedė prie pasikėsinimo į D. Trumpą“.
Kandidatas į JAV prezidentus J. Kennedy jaunesnysis pareiškė: „Reikia pagaliau liautis kurstyti neapykantą, kuri liejasi iš žiniasklaidos pusės ir iš tų žmonių, kurie rodo į politinius veikėjus ir sako, kad „neva tas ar anas sužlugdys valstybę ir sunaikins demokratiją“. Tokie nuodai maitina viską ir dėl to buvo nužudytas mano dėdė (past. J. Kennedy)“.
Taigi, praėjusią naktį žadintuvas suskambėjo labai garsiai. Ar pabusime? Ar vis tik nurysime eilinę iš TV dėžės ištrauktą migdomųjų tabletę, kuri nuves mus į patogią paralelinę realybę, kurioje tiek daug visokio gėrio: ir nuolatos gerėjantis gyvenimas, ir patogūs sėdmaišiai, ir „teisingieji“ influenceriai, saugantys mus nuo „visokio blogio“ bei pasiruošę sušaudyti kiekvieną, kurio pasaulio suvokimas niekaip nesikalibruoja su „Prokrusto lovos“ modeliavimo principais?
