Ligita Juknevičiūtė
Viena iš priežasčių, kodėl mes atvykom gyventi į Graikiją, buvo ta, kad čia yra labai palankios sąlygos sveikatai ir ilgaamžiškumui. Jūra, saulė, šviesa, geras maistas ir labai draugiški žmonės, išsaugoję blaivumą, ryšį su tradicijomis ir Dievu, kažkoks lengvumas ir graikiškas nerūpestingumas padeda atsipalaiduoti ir patikėti, kad gyvenimas yra lengvas ir nuostabus.
Pradėjusi organizuoti moterų sveikatos ir blaivybės stovyklas, stebėdama ir džiaugdamasi, kaip ta sistema veikia, kaip moterys atsigauna, atjaunėja po stovyklų, vis daugiau apie tai mąstau, stebiu graikus, renku informaciją apie sveikatą, gerą savijautą ir būsenas, daug metų darau penkis Tibeto pratimus, ir štai jau pusę metų su Artūru Pozdniakovu kasdien medituojam, afirmuojam sveikatos ir šviesos temomis.
Jeigu kažkam žodis „meditacija“ skamba per daug egzotiškai, tai pabandykit įsivaizduoti, kaip medituodavo tie, kas neturėjo sąlygų eiti į bažnyčias, jie tiesiog sėdėdavo kažkur miškuose ar dykumose ir visa širdimi, pasinėrę į gilų atsipalaidavimą ir ryšį su Dievu, kreipdavosi malda į tą ,,Visaapimančią gyvybe alsuojančią jėgą”, kaip originalo aramėjų kalba skamba pirmieji maldos „Tėve mūsų“ žodžiai.
Jeigu mes esam dieviškos būtybės, tai, pasitelkę savo dievišką jėgą, galim kurti savo norimą realybę ir sveikatą, aš tuo tikiu, tai jaučiu, tai žinau iš intuicijos ir studijų apie pasaulio dieviškus dėsnius, ir jeigu jums ši idėja aiški, važiuojam toliau.
Yra įvairiausių būdų ir patarimų, kaip išsaugoti jaunystę, sveikatą, bet nepaisant to, daugybė žmonių visame pasaulyje serga, sensta ir miršta baisiose senatvinėse kančiose, nors turi sąlygas bent epizodiškai keliauti, patirti kažką naujo, stimuliuoti smegenis ir kūną atsinaujinimui, pailsėti, pabūti gydyklose ir sanatorijose, masažuotis, naudotis grožio specialistų paslaugomis. Grįžę iš tų sanatorijų ir gydyklų, jie vėl gyvena po senovei, pasineria į įprastą kasdienybę ir sugrįžta prie senų mąstymo ir gyvenimo būdo modelių, vedančių į ligas ir senatvę. Net pakeitę šalį ar partnerį, bet nepakeitę mąstymo, jūs vėl sugrįšit į tai, nuo ko bėgot, ir nusivilsit savim ir tais pokyčiais, kurių dėka tikėjotės atgimti iš naujo.
Ar įmanoma tą procesą pakeisti ir sustabdyti? Kas vienija tuos, kurie ne tik gerai atrodo, bet ir gerai jaučiasi, spinduliuoja kažkokią šviesą ir eina per gyvenimą išsišiepę, kaip vaikai, nors negali pasigirti nei dideliais turtais, nei sėkme, nei statusu, nei įtaka? Jiems nereikia į sanatorijas, jie visada linksmi, patenkinti, atsipalaidavę ir pasitikintys Dievu. Laimingi. Jauni, net jei yra pražilę ar nuplikę.
Jei suprantat, kas yra tos aukštos vibracijos, tai suprantat ir tai, kad labai svarbu stengtis sąmoningai jas kelti, jose būti, nes vieni gimsta jau apdovanoti, kiti turi gerokai padirbėti, kad tas vibracijas nuolat pasikeltų, nes vos tik pradedat nerimauti ar ardytis dėl ko nors, sėkmės ar pinigų, noro žūt būt kažką įrodyti, savo tiesą ar viršenybę, smerkti kažką ar auklėti, liežuvauti, demonstruoti visažiniškumą ar pranašumą, iškart nustojat būti žaidimo būsenos ir pradedat gyvenimą priimti per daug rimtai, tada prarandat buvimo čia ir dabar palaimą, pradedat nerimauti.
Dabar pasakysiu dar vieną labai svarbų dalyką. Neseniai mąstydama, kokią čia dar stovyklą sugalvoti, kad kuo daugiau bendraminčių ir fainų žmonių patirtų tą sveikatos ir ramybės džiaugsmą, prisiminiau vieną eksperimentą, kurį aprašo Joe Dispenza savo knygoje „Jūs esate placebas“. Apie šį eksperimentą yra informacijos ir internete, įvedus jo organizatorės amerikiečių mokslininkės Ellen Langer pavardę.
1981 metais grupė garbingo amžiaus vyrų buvo uždaryti į vienuolyną Amerikoje, kur turėjo savaitę apsimesti jaunais, kalbėti apie senus įvykius, sporto varžybas, politinius įvykius, vykusius prieš keliasdešimt metų. Kita grupė, dalyvavusių eksperimente, kurį taip pat suorganizavo amerikiečių mokslininkų komanda, vadovaujama Harvardo psichologės mokslininkės fil.dr. Ellen Langer, vyrų tik turėjo kalbėti apie tuos senus dalykus, vykusius jų jaunystėje, bet neapsimesti, kad tai vyksta iš tikrųjų ir kad jie yra jauni. Ir viena, ir kita grupė vyrų per savaitę atjaunėjo, ypač tie, kurie apsimetė jaunais, ir eksperimento pabaigoje jie su organizatoriais žaidė futbolą, nors į tą vienuolyną atvyko pasiramsčiuodami lazdomis. Visi vyrai atjaunėjo ir fiziškai, ir dvasiškai. Eksperimento metu pavyko suaktyvinti tuos neuronų tinklus, kur buvo saugoma informacija apie jų jaunystę, ir kūnas į tai stebuklingai sureagavo.
Eksperimento organizatoriai įsitikino, kad tai, ką mes mąstom, tas mes ir esam. Smegenys sugeba įtikinti kūną ir net dvasią, kad yra jaunas, sveikas ir laimingas, jei tik pats žmogus to siekia ir nori. Arba, kaip sakė Vincas Kudirka, ,,Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia”, nes dabar man šis palinkėjimas skamba visai kitaip.
Tas eksperimentas mane taip sužavėjo, kad aš nusprendžiau suorganizuoti blaivybės, sveikatos, jaunystės ir laimės stovyklą visiems norintiems, vyrams ir moterims čia, Graikijoje, kur mes sąmoningai sieksime ne tik per tą savaitę tapti sveikesni, sąmoningesni, laimingesni, bet ir fiziškai atjaunėti, įgauti įgūdžių tą jaunystės būseną išlaikyti nuolat.
Pirmąją dienos pusę mankštinsimės, kelsim vibracijas, darysim jauninančius Penkis Tibeto pratimus, kuriuos aš darau jau dešimt metų, medituosime, mokysimės dirbti su savo būsenomis ir mintimis, kad stovyklai pasibaigus vėl negrįžtumėt prie seno mąstymo, semsimės sveikatos iš jūros ir gamtos, maudynių ir visokių aliejų, valgysim tradicinį sveiką graikišką maistą, truputį pakeliausim, kad gautume naujų įspūdžių, pamiegosim pietų, o vakarop leisimės į jaunystės prisiminimus ir veiklas.
Žiūrėsim senus filmus, šoksim pagal seną muziką, italus, Hiperbolę ir ABBA. Dalinsimės maloniais prisiminimais iš jaunystės, surengsime teminius vakarėlius hipių, pankų ir pionierių tema. Todėl pakviesiu į stovyklą visus tuos, kas dar gyvi, jaunatviški, turi noro ir sveikatos gyventi ir būti laimingi.
Bus draudžiama kalbėti apie aktualijas, demonstruoti savo dabartinį statusą, kritikuoti kitus, bambėti, diskutuoti apie šių dienų politiką, karą, skųstis sveikata ar vaikais, gyvenimu, liežuvauti, gąsdintis sąmokslo teorijomis, svaigintis alkoholiu.
Pažiūrėkite, kiek pasaulyje baisių nusenusių milijonierių, plastikos chirurgų sudarkytais veidais ir sielomis, turinčių visas sąlygas būti jaunais ar jaunatviškais, bet jie yra kaip zombiai, nes jaunystė yra lengvumas ir nerūpestingumas, tai būsena, kurios pasiekę, mes patys tampame lengvi ir laisvi.
Kodėl graikai yra ilgaamžiai? Jie negeria alkoholio, per du metus čia mačiau vos kelis vyrus, kurie kartais išgeria, bet tai ir yra tie patys keli vyrai, ateinantys išgerti toliau nuo miesto, kad niekas nematytų. Graikai valgo tai, ką valgė vaikystėje, sveiką, natūralų naminį maistą, su daug daržovių, kokį ruošė mama, daug vaisių, yra labai prisirišę prie mamų, šeimos, tai išlaiko vaiko būseną iki tol, kol jas turi, graikai turi gilų ryšį su Dievu vis dar, taigi jų aukštos vibracijos išlieka ir pasitikėjimo Dievu dėka.
Graikai šoka, jei tik yra koks susibūrimas ar proga, ir, kad šoktų, jiems nereikia prisigerti. Jų šokiai ramūs ir tarsi meditaciniai, net senukai gali juos šokti.
Ir žinot ką, graikai iki pat senatvės važinėja motoroleriais. Tas vaizdas yra nuostabus, kai garbingo amžiaus ponios, oi, panelės, su savo žilagalviais kavalieriais lekia per miestelį ant mopedų. Jie juk kiekvieną kartą sėsdami ant mopedo vėl pasijunta šešiolikmečiais, suprantate, tas minutes ar valandas, kurias praleidžia ant mopedų ar motociklų, jie jaučiasi ir yra jauni, o smegenys, gavę signalą, kad vėl jaunystės būsena, įtikina kūną dirbti jaunystės režimu. Manau, tai padeda išsaugoti jaunystę visą gyvenimą.
Graikijoje pažįstu keletą vyrų, kurie iki šešiasdešimties buvo nevedę, ar vis dar yra jaunikiai, ir dar nesiruošia tuoktis, vis ieško sau tinkamos žmonos. Nevertinu to, tai jų reikalas, tik rašau savo pastebėjimus.
O mes Lietuvoje pastaraisiais metais net nebegalėjom teigiamai kalbėt apie savo jaunystę, sovietmetis buvo paskelbtas baubu ir tabu, ir su nostalgija apie jį kalbėti tapo ne tik blogu tonu, bet ir draudžiama.
Mes su Artūru dažnai žiūrim senus filmus, kalbam apie praeitį, manau, ta būsena, kai tu pasineri į jaunystės laikus, padeda kūnui ir sielai atjaunėti. Čia, Graikijoje, susirinkę į jaunystės ir sveikatos stovyklą, galėsim į valias kalbėtis apie tai, kas buvo gražaus praeityje, ir pasinerti į malonius, žinoma, tik malonius prisiminimus.
Žiūrėsim „Fantomas“, „Trys riešutėliai Pelenei“ ir „Zoro“, „Kažkas atsitiko“ kartu su jo režisieriumi Artūru Pozdniakovu, šoksim filmo metu!!!, žaisim kvadratą, baseine, pavyzdžiui, nes taip saugiau kristi, surengsim vakarėlį kolūkio tema, kur skaitysim pranešimus apie karvių primilžius ir šaunius traktoristus, kalbėsim apie Reigano ir Brežnevo santykius ir politines „aktualijas“, Maskvos olimpiadą ir meškiuką, Samantą Smit, mergaitę, kuri bandė sustabdyti Šaltąjį karą, surengsim teatralizuotą priėmimą į komjaunimą, ar pionierius, vieni įstos, kiti galės atsisakyti. Taip, kaip jaunystėje. Aišku, viską darysim lengvai ir su humoru, nes lengva nupezimo būsena, manau, nepakenks. Cha cha cha.
Surengsim poezijos vakarą, kur skaitysim J. Marcinkevičių ir Nėrį, diskutuosim apie „naujausius“ Jono Avyžiaus ar Juozo Baltušio romanus ir Lietuvos kino studijos filmus, kultūros „naujienas“, Sabonio vestuves ir „Žalgirio“ pergalę prieš CSK. Kvailiosim, suvaikėsim, rengsimės taip, kaip buvo gražu kadaise, vadinsim vieni kitus mergaitėm ir berniukais, o kas pankavo, vėl susišiaušim plaukus ir šoksim pagal Sex Pistols.
Atjaunėsim, suvaikėsim ir nusimesim visą gyvenimo reikšmingumo naštą, nes niekas taip nesendina žmogaus, kaip įsitikinimas, kad jis turi atitikti kažkokius savo statuso ar amžiaus standartus.
Man čia, lyg pagal užsakymą, prie pat namų pastatė naują šeimyninio tipo nuostabų viešbutį su baseinu, tad jame kaip tikroje stovykloje galės apsigyventi tie, kas nori patirti šį nuotykį. Kada? Jau šį rudenį, jei Dievas duos ir palaimins šią idėją. Daugiau detalių dėl datos paskelbsiu feisbuke, o jums šiandien ir visą savaitę linkiu sėkmės, sveikatos ir ramybės. Būkime saugūs ir sveiki.
