Ada Sabaitytė
Taigi, Šimonytės ir Bartosevičiaus istorija. Ką pamatė rinkėjas? Šįkart nekalbėsiu apie esmę, bet noriu panagrinėti priežastis, kurios krikščionims konservatoriams sukėlė tiek baimės. Kaip atrodo ta istorija, žiūrint iš ,,gatvės“.
Tiesą sakant, atrodo tikrai baisiai. Net eilinis partijos triukas su akademinės bendruomenės atstovais, kurie savo ,,moksliniu“ autoritetu turi puošti ir dengti visas partines kliaudas, šiomis aplinkybėmis nelabai ką padeda – tiesiog akademinės ,,ornamentikos“ atstovai ne itin nori rodytis, tačiau bet kokiu atveju, ar jie rodysis, ar nesirodys viešumoje, jų vartojimo laikas stipriai sutrumpės ir tiek.
Taigi, pradžių pradžia, aišku, buvo rinkimai: visų laikų geriausios partijos veidas Šimonytė, nelyginant koks fokusininkas, iš kažkur ištraukė tokį savą vyruką, vardu p–as Kristijonas Bartoševičius ir su juo tąsėsi, tąsėsi, fotografavosi ir paveikslavosi, o dabar… pažinti nebenori! Beje, kad geriau išsisuktų, partijos viršūnėlė susigrajino ir puolė meluoti.
Bet visi tie melai, kai melavo ir Šimonytė, ir Landsbergiukas, ir Saudargiuka,s ir visi kiti, kad partija vos vos pažįsta tą žmogų, kuris yra net ,,ne partijos narys“, yra baltais siūlais siūti. Gražu žiūrėti į tuos melagius. Jei partija taip nepripažįsta to savo atstovo, tai kaip gavosi, kad kažkokį veikėją ,,iš gatvės“ įtraukė į rinkiminius sąrašus? Kaip gavosi, kad nepartijos nariui, ėmė ir atkišo rinkiminei kampanijai nei daug nei mažai, o lygiai tris tūkstančius eurų? Negana to, vaikis juos ėmė ir išleido, beje, kaip matome iš ataskaitos, patvirtintos visokių auditorių ir pateiktos VRK, jis savų lėšų prie visos tos kampanijos pridėjo lygiai 0 eurų ir 00 centų!
Iš viso to kuo gražiausiai matosi, kas buvo suinteresuotas įsikelti tą Bartoševičių į Seimą. Aišku, kad tai darė tie, kas finansavo jo pergalingą ,,skrydį“ tiesiai į šiltą vietą.
Jei pažiūrėtume į tas aplinkybes iš arčiau, tai tokio godumo kandidatą, kaip Bartoševičius, tuose konservatorių sąrašuose radau net kelis – tai Dalia Asanavičiūtė, Antanas Čepononis, Sergejus Jovaiša ir Justinas Urbanavičius – šitie žmogeliai irgi nepridėjo anei vieno cento prie savo nuosavų rinkimų agitacijos – visos tos sumos, besisukančios apie 8000 eurų ir 00 centų buvo partijos paskirtos lėšos, o pagrindinę tų lėšų dalį, pavadinus gražiu ir painiu pavadinimu: ,,Politinės partijos gauti valstybės asignavimai, panaudoti politinei kampanijai finansuoti“, ,,saviems“ skiria vis ta pati geroji partija! O tas painus pavadinimas tereiškia, kad mums sumokėjus mokesčius, vyriausybė su politikais ima ir pasidalina tuos pinigus. Taip dalis mūsų mokesčių patenka partijoms, kad jos mums, už mūsų pinigus reklamuotų save ir piltų mums į galvas savo propagandą! Gražu! – ane?
Taigi, krikščioniškų konservatorių sąraše atsirado net penki veikėjai, kurie nutarė prasisukti visuomeninėmis lėšomis, o savų pinigų jie nenaudoja tai savireklamai – durnių nėra – tegu patys rinkėjai apsimoka už tai, kad kandidatai jiems reklamuoja save. Tai šitie veikėjai yra kažkada buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša, Antanas Čepanonis, Dalia Asanavičiūtė, buvusios Krikščionių demokratų partijos Kauno skyriaus vadas Justinas Urbonavičius ir tas, kurio ,,partija nepažįsta“, ,,atsitiktinai į sąrašus patekęs“, šiuo metu kaltinamas sunkia pedofilijos forma Kristijonas Bartoševičius! Visa ta nedidelė, bet miela kompanija, pafinansuota mokesčių mokėtojų pinigais, pateko Seiman neinvestavę savų lėšų anei truputuko – net simbolinio euro! Tai visa ketveriukė, pasibuvus Seime, matyt, užsikrėtė didžiuliu godulio virusu, o naujokas, matyt, jau atėjo sunkiai sirgdamas begaliniu godumu ir ne tik. Tai tik spėjimas, bet iš tų aplinkybių, kurios yra viešai matomos, panašu, kad taip ir yra.
Beje, esant tokioms aplinkybėms reikia atskirai paminėti ir pagirti dar vieną gerosios partijos atstovą – Mindaugą Lingę. Jis savo politinei propagandai, kad davė pinigo!– rankos neprilaikydamas. O jau išsikaštavo! Net neaišku, kada tokie kapitaliniai įdėjimai ir atsipirks. Mindaugas Lingė pats sau paaukojo 70 centų! Taip taip – 70 centų.
Žinot, tas finansinių dokumentų nagrinėjimas – tikras džiaugsmas visiems rinkimų rinkos dalyviams: tiek tiems, kurie taikosi visus apmauti (atseit, kandidatams), tiek tiems, kuriuos iš visų jėgų nuolat ir nuolat mausto (rinkėjams). Ten tokių įdomių dalykų yra, kad net mano mintis nukreipė visai kita vaga. Todėl rašau kiek kitokio pobūdžio apmąstymus, negu buvau sumaniusi iš pradžių.
Beje, jei grįžti prie krikščionių konservatorių ,,didvyrio“ p—o Bartoševičiaus, tai jo priešrinkiminis numeris buvo 98, o po sėkmingos propagandinės akcijos jis tapo 43 numeriu ir pateko seiman. Tačiau partija, nei tokio pat dydžio, nei mažesnių finansinių injekcijų sąrašiniams kandidatams, šito numerio aplinkoje, jau nebesuteikė: nei Violeta Podolskaitė, nei Aivaras Tamošaitis, nei Audronė Baronienė, kurie yra Bartoševičiaus ,,kaimynai“ sąraše, jokių partijos paramų negavo. O nepartinis ir ,,vos pažįstamas“ nepartinis, pedofilija kaltinamas Bartoševičius iš partijos gavo net 3000 eurų! Rinkiminei kampanijai.
Lygiai tokią pačią sumą tiems tikslams gavo ir partijos mastodontas Emanuelis Zingeris! Bet šis Seimo narys pasirodė padoresnis už išvardintus ,,jaunikaičius“, nes Zingeris prisidėjo prie rinkiminės kampanijos finansavimo ir savomis lėšomis (nurodoma 500 eurų). Taigi, galima pasveikinti mus, visus Lietuvos mokesčių mokėtojus, kad aktyviai naudojantis mūsų pinigais p–as Bartoševičius, kaip ir Urbonavičius, bei kiti partijai vertingi kandidatai buvo ,,įtaisyti“ į Seimą.
Beje, peržiūrėjus dokumentus, tik pasitvirtino mano spėjimas dėl ,,akademinės bendruomenės atstovų“. Pavyzdžiui, šios kadencijos partiją puošiantis tos bendruomenės atstovas Rakutis negavo paramos. Matyt, buvo nutarta pataupyti ir, kol vardas ,,nenudrožtas“, tegu kapstosi pats. Logika, panašu, yra labai paprasta: turi garbingas žmogus garbingą vardą, tai už jį rinkėjai ir balsuos, o kai balsuos už jį, tai balsai kaupsis ir sąrašo priekyje esantiems asmenims – tiesiog tobulas planas! Pinigus geriau pataupyti tokiems, kaip bartoševičiai, o iš rakučių galima ,,primelžti pilną kibirą“ balsų partijai. Ir be to, to rato žmogeliai dažniausiai yra inteligentiški ir neduos ,,į triūbą“, net ir paaiškėjus tokiems nesąžiningiems dalykams.
Kalbant atvirai, tai tiek šitam, tiek kitiems profesoriams, nereikėtų taip nusipiginti, bet, kai su savigarba blogai, tai kaip nemuši kainos – svarbu perka! Ir darbuojasi žmogučiai, vaizdžiai kalbant, ,,už pavalgymą“. Aišku, kad Seime tas ,,pavalgymas“ sotesnis, nes riekė yra labai stora ir dar storiau sviestu aptepta, bet, kai palygini, kam krikščionių konservatorių partija teikia pirmumą, o tai reiškia garbę ir šlovę, o ką laiko vienkartiniais žmonėmis. Net visai pašaliniam žmogui norom-nenorom kyla pasipiktinimas!
O išvados, kurias galima daryti, labai paviršutiniškai peržiūrėjus finansų dokumentus, peršasi pačios savaime: Bartoševičius bent jau buvo labai svarbus ir reikšmingas šitai šaikai**, kurią savo spindinčiais vardais dangsto profesūros atstovai. Bet profesūra, nepaisant šitų veikėjų mėgstamos mantros: ,,tikim mokslu – netikim mokslu“, yra ,,pigiau grybų“, nes, matyt, pamatinė elgsena ir pomėgiai nesutampa – ,,kvėšos“ inteligentai ,,tikriesiems“ partiečiams bus svetimi visada, o štai bartoševičiai – kas kita! Kaip sakoma: ,,toks tokį pažino ir ant alaus pavadino!“
Taip ir formuojasi, grupuojasi visokie veikėjai, kol atsirenka ,,savus“. Tai ilgas ir kruopštus darbas, bet rezultatas yra puikus! Tą patvirtina uždaros krikščionių konservatorių šaikos** sėkmės istorija! Tik nesupranta tie gudruoliai, kad termodinamikos dėsnių principai veikia ir socialines sistemas. O tie dėsniai sako, kad uždarose sistemose entropija visada didėja, bet gebėjimas atlikti kokį nors darbą mažėja.
Bus daugiau
**šaika – konspiracinis pavadinimas, kuriuo savo sėbrus vadino toks Žygimantas Povilioniukas, kai plepėjo su draugeliais iš Rusijos.
