„Karštas komentaras“ toliau tęsia žurnalistinį tyrimą apie bendrovės „Samsonas“ galimą užvaldymą, vienam iš dviejų stambiųjų akcininkų pasitelkus nešvarius metodus – akcijų įsigijimo sutarčių galimą suklastojimą. Mat būtent dėl tokių įtarimų bendrovės „Samsonas“ akcininkas Henrikas Urbšta kaip kaltinamasis sėdo į teisiamųjų suolą.

Pirmasis ratas

Bendrovės „Samsonas“ prezidentas Alfredas Rimidis, iš smulkiųjų akcininkų pagal pirkimo-pardavimo sutartis įsigijęs įmonės akcijų, 2012 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismo sprendimu panaikinus akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir pritaikius restituciją, buvo įpareigotas akcijas grąžinti pardavėjams. Tai yra A.Rimidis akcijų pardavėjams grąžina akcijas, o jie jam – pinigus.

Tačiau smulkiesiems akcininkams, susidaro įspūdis, toks Kauno apygardos teismo sprendimas nelabai patiko ir pagal skolos padengimo sutartis tos pačios akcijos vėl atiteko A.Rimidžiui (žr. lentelę): pirmiausiai buvę smulkieji akcininkai 2012 m. birželio 27, 28 dienomis, liepos 4, 5, 16 dienomis „Samsono“ prezidentui A.Rimidžiui perleido balsavimo teisę įmonės akcininkų susirinkime, o liepos antroje pusėje – rugpjūčio pradžioje pasirašė akcijų perleidimo sutartis už skolą A.Rimidžiui.

Taigi, trumpai tariant: Alfredas Rimidis nusiperka iš smulkiųjų akcininkų akcijas, akcininkas Henrikas Urbšta apskundžia tai teismui, ir teismas (Kauno apygardos teismas, kuriame kanclerio pareigas ėjo H.Urbštas advokatas) tas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis panaikina ir pritaiko restituciją – A.Rimidis įpareigojamas akcijas sugrąžinti jų pardavėjams. Tačiau tie pardavėjai vėl perleidžia A.Rimidžiui savo turėtas „Samsono“ akcijas – šį kartą už skolas.

Toks pirmas šios istorijos ratas.

Antrasis ratas

Tačiau H.Urbšta nenurimsta ir pradeda antrą ratą. Šį kartą – siekia, kad teismuose būtų panaikintos už skolas iš smulkiųjų akcininkų įsigytos A.Rimidžio akcijos. Tai yra, siekia panaikinti tų pačių akcijų priklausomybę A.Rimidžiui jau antrą kartą.

Prasideda antrasis ratas: Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu patenkina H.Urbštos ieškinį ir pripažįsta negaliojančiomis A.Rimidžio ir buvusių smulkiųjų akcininkų 2012 m. liepos 16 d. – 2013 m. gruodžio 18 d. skolos padengimo sutartis ir dar kartą pritaikė restituciją – teismas grąžino akcijas jų buvusiems savininkams.

Alfredas Rimidis tokį Kauno apylinkės teismo sprendimą apskundė aukštesniam teismui. Tačiau Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. „užantspaudavo“ Kauno apylinkės teismo sprendimą: taikoma restitucija, akcijas A.Rimidis privalo grąžinti buvusiems smulkiesiems akcininkams.

Pastaba: Henriko Urbštos atstovas akcijų bylose – buvęs Kauno apygardos teismo kancleris, advokatas V.Masiulis, dirbantis buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko A.Milinio advokatų kontoroje.

Tačiau „Samsono“ prezidentas A.Rimidis skundžia tokį Kauno apygardos teismo sprendimą Aukščiausiam Teismui, ir Aukščiausias Teismas padeda galutinį tašką šioje istorijoje: Kauno apygardos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Įdomus sutapimas: kaip ir ankstesnius su „Samsono“ reikalais susijusius skundus, taip ir šį nagrinėjo tos pačios sudėties teisėjų kolegija.

Taigi, „Samsono“ akcininkas H.Urbšta ir jį atstovaujanti „Milinis ir partneriai“ advokatų kontora, atrodytų, triumfuoja: A.Rimidis „paguldytas ant menčių“, bendrovės „Samsono“ valdymas – jau ranka pasiekiamas. Tačiau ar iš tikrųjų tai, kas pasiekta per beveik penkerius metus trukusių teismų maratoną, galima vadinti H.Urbštos laimėjimu?

Apie ką teismuose nutylėjo H.Urbšta ir jo advokatas?

Aš sąmoningai aukščiau paryškinau kelias datas. Ir štai dėl ko: jos yra nuoroda į tai, kad šiuo laikotarpiu buvo sukčiaujama. Kaip?

Atidžiai pažvelkite į prie šio straipsnio pateiktą lentelę: čia jūs matote smulkiuosius akcininkus, dėl kurių A.Rimidžiui parduotų akcijų pirkimo-pardavimo, o vėliau – perleidimo už skolas sutarčių ir vyko aukščiau aprašyti teisminiai procesai.

Šioje lentelėje taip pat matote, kad jau po 2012 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismo įsigaliojusio teismo sprendimo tie asmenys perleido savo balsavimo teisę A.Rimidžiui, o netrukus ir perleido savo turėtas akcijas A.Rimidžiui už skolas.

Tačiau lentelėje jūs matote ir dar vieną grafą: kad tie patys asmenys tas pačias akcijas … padovanojo H.Urbštai, ir tai neva įvyko dar prieš tai, kuomet jie perleido savo balsavimo teisę A.Rimidžiui ir pasirašė su A.Rimidžiu akcijų perleidimo už skolas sutartis.

Paprastai kalbant, pagal šią lentelę, sudarytą pagal dokumentus, gaunasi taip: kad po to, kai Kauno apygardos teismas panaikino akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir A.Rimidį įpareigojo sugrąžinti akcijas jų pardavėjams, šie per savaitę jau padovanojo tas jiems teismo sprendimu sugrąžintas akcijas H.Urbštai, tačiau dar po savaitės balsavimo teisę tomis pačiomis akcijomis perleido A.Rimidžiui, o dar po mėnesio ir tas pačias akcijas (kurias jau „buvo padovanoję“ H.Urbštai) perleido A.Rimidžiui už skolą.

Sakysite: ką jūs čia rašote, taip negali būti.

Deja, bet taip, pagal dokumentus ir paties H.Urbštos liudijimą trims skirtingiems teismams, yra. Tai kas tuomet tai galėtų būti?

Išvada peršasi viena: kad tų akcijų, kurios 2012 m. birželio 16 – birželio 23 dienomis „buvo padovanotos H.Urbštai“, „dovanojimo“ sutartys – suklastotos.

Kokie duomenys leidžia tokią prielaidą (be to, kad dėl to H.Urbštai yra pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje) daryti?

Neįtikėtina? Bet akivaizdu

Apie tai, kad H.Urbšta tapo tų pačių akcijų, kurios jau nuo 2012 m. vasaros pagal perleidimo už skolą sutartis priklausė A.Rimižiui, „savininku“, paaiškėjo 2014 m. birželio 19 d., kuomet H.Urbšta prieš akcininkų susirinkimą pateikė pluoštą akcijų įsigijimo sutarčių.

Šio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje buvo tik vienas klausimas – dėl H.Urbštos veiklos analizės.

Akivaizdu, kad tas akcininkų susirinkimas galėjo būti H.Urbštai lemiamas ir būtent tai galėjo būti motyvas žengti tą žingsnį, dėl kurio jis sėdo į teisiamųjų suolą ir ką buvo nuslėpęs nuo akcijų restitucijos klausimą nagrinėjusių teismų, – BK tai vadinama dokumento suklastojimu.

Nors, pasak vėliau teisme liudijusios įmonės juristės Gitanos Lozoraitytės, H.Urbšta prieš akcininkų susirinkimą „pateikė dovanojimų sutarčių kopijas“, pats H.Urbšta net trijuose skirtinguose teismuose, t. y. trims skirtingoms teismo sudėtims – 2014 m. gruodžio 30 d., 2015 m. vasario 3 d., 2015 m. kovo 26 d. – paliudijo, kad jis į įmonę 2014 m. birželio 19 d. buvo atnešęs „sutarčių originalus“.

Ir ką reiškia toks H.Urbštos tvirtinimas teisme, pasirašius liudytojo priesaiką?

Kadangi tos akcijos pagal 2012 m. liepos – rugpjūčio mėn. perleidimo už skolas sutartis priklausė UAB „Samsonas“ prezidentui A.Rimidžiui, tai Henriko Urbštos prisipažinimas, jog jis 2014 m. birželio 19 d. prieš akcininkų susirinkimą pateikė tų pačių akcijų „dovanojimo“ jam, t. y. H.Urbštai, „sutarčių originalus“ (o pagal juos akcijos H.Urbštai neva jau priklausė „nuo 2012 m. birželio 16 – birželio 23 d.“), gali reikšti viena – prisipažinimą… sukčiavus.

Kodėl? Tokią pagrįstą prielaidą leidžia susidaryti visa krūva faktų:

1) Kodėl H.Urbšta, jeigu jam tos akcijos jau priklausė „nuo 2012 m. birželio 16-23 d.“, tomis akcijomis nebalsavo akcininkų susirinkimuose nei 2012 metais, nei 2013 metais, nei 2014 metais ir tik 2014 m. birželio 19 d., kai akcininkų susirinkime turėjo būti svarstomas jo veiklos klausimas, jis staiga „prisiminė“, jog turi „padovanotų“ akcijų?

2) Kodėl H.Urbšta nesikreipė dėl „sukčiavimo“ į prokuratūrą iš karto po to, kai 2012 m. birželio 26 d. – liepos 16 d. A.Rimidis įgijo balsavimo tomis akcijomis teisę, t. y. kai tie smulkieji akcininkai perleido balsavimo teisę A.Rimidžiui? Jeigu tos akcijos, kaip matome pagal pateiktus H.Urbštos dokumentus bendrovei, jau 2012 m. birželio 16 – birželio 23 d., „buvo padovanotos“ H.Urbštai, tai kodėl H.Urbšta tylėjo ir nesikreipė nei į teisėsaugos institucijas, nei į teismą, kad „Rimidis balsuoja su jam padovanotomis akcijomis“?

3) Dar daugiau, kodėl H.Urbšta nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kad ir tiems akcininkams būtų iškeltos bylos, nes kaip jie galėjo po to, kai padovanojo jam, t. y. H.Urbštai, akcijas, jų balsavimo teisę perleisti A.Rimidžiui, o po to – tas pačias akcijas dar perleisti A.Rimidžiui už skolą?

4) Ir paskutinis: kodėl H.Urbšta 2015-2016 metais teismuose (Kauno miesto apylinkės teismas, Kauno apygardos teismas, Aukščiausias Teismas) prašė panaikinti A.Rimidžio ir kitų akcininkų akcijų perleidimo sutartis už skolą ir prašė taikyti restituciją – ir teismai tokį H.Urbštos prašymą tenkino, kodėl apskritai šiuo klausimu kreipėsi H.Urbšta į teismą civiline tvarka, o ne į prokuratūrą – baudžiamąją tvarka, jeigu, kaip pats liudijo net trijuose skirtinguose teismuose, jis dar „2014 m. birželio 19 d. pateikęs originalias akcijų dovanojimo sutartis“, pagal kurias jį tų akcijų savininkas – nuo 2012 m. birželio 16 – birželio 23 d.? Ir kodėl H.Urbšta visuose šiuose trijuose teismuose dėl A.Rimidžio ir akcininkų akcijų sutarčių už skolas panaikinimo ir restitucijos net neužsiminė, kad jis pats yra tų akcijų savininkas?

Taigi, visi čia išvardinti faktai ir tai, kad H.Urbšta net iki Aukščiausio Teismo „ėjo“, kad būtų panaikintos A.Rimidžio už skolą įsigytų akcijų sutartys, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad: 1) H.Urbšta jokių jam „2012 m. birželio 16 – birželio 23 d. dovanotų“ akcijų neturėjo; 2) kad „kažką daryti“ iškilo būtinybė prieš 2014 m. birželio 19 d. akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo vienintelis klausimas – dėl H.Urbštos veiklos, ir kad būtent tada jis atgaline data „susiorganizavo“ akcijų „padovanojimą“ – tų pačių akcijų, kurios 2012 m. liepos 23 – rugpjūčio 2 dienomis už skolą buvo perleistos „Samsono“ prezidentui A.Rimidžiui.

Be abejonės, čia iškyla dar vienas klausimas: tai o koks tų akcininkų vaidmuo? Kodėl jie „padovanojo“ H.Urbštai akcijas, jeigu jas jau buvo perleidę už skolas A.Rimidžiui?

Čia galimi keli variantai (beje, kai kurie jų ikiteisminio tyrimo metu prisipažino už tą „dovanojimą“ gavę pinigų): arba tie akcininkai buvo apgauti (neva „perleiskit akcijas man, Urbštai, nes teismai jau panaikino, arba vis tiek panaikins, tas akcijų perleidimo A.Rimidžiui už skolas sutartis“), arba veikė kaip dabar kaltinamojo statusą turinčio H.Urbštos bendrininkai – būdami perleidę akcijas už skolas „Samsonas“ prezidentui A.Rimidžiui, jie antrą kartą perleido („padovanojo“/pardavė) tas pačias akcijas – tik dabar H.Urbštai.

Taigi, arba tie akcininkai nukentėjusieji (buvo apgauti), arba – bendrininkai. Vienas iš dviejų. Kuris variantas teisingas, čia jau teismas pasakys.

Beje, analogiškas klausimas ir kalbant apie teismus: ar tie teisėjai (įskaitant Aukščiausią Teismą), kurie panaikino A.Rimidžio akcijų perėmimo už skolą sutartis ir pritaikė restituciją – įpareigojo A.Rimidį sugrąžinti akcijas, t. y. priėmė sprendimą H.Urbštos naudai, nebuvo apgauti? Nes kaip jie galėjo nagrinėti „už skolas perleistų akcijų“ bylą, jeigu tos pačios akcijos, pagal to paties H.Urbštos prisipažinimą ankstesniuose trijuose skirtinguose teismuose (turime omenyje jo prisipažinimą apie 2012 m. birželio 16-23 d. akcijų „dovanojimo“ sutarčių originalus), dar nuo 2012 metų birželio priklausė… H.Urbštai? Ir kodėl nei 2015 metais tą „restitucijos“ bylą nagrinėję Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismai, nei 2016 metais sausį A.Rimidžio skundą nagrinėjęs Aukščiausias Teismas to nematė? Šį faktą „užtemdė“ kito fakto – kad H.Urbštą atstovauja buvęs Kauno apygardos teismo kancleris – šešėlis?

Ir pabaigai, turbūt gali kilti klausimas: o kodėl formindamas „dovanojimo“ sutartis H.Urbšta „paslydo“ – įrašė „2012 m. birželio 16 d. – birželio 23 d.“ datas? Nežinia, ar čia H.Urbšta pats sugalvojo, ar kokie nors „rimti teisininkai“ patarė, bet tos datos nebuvo šiaip sau susigalvotos, o turi logišką paaiškinimą: tai savaitė, sekusi po 2012 m. birželio 15 d., t. y. datos, kada užsidarė pirmas ratas – įsigaliojo Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo pritaikyta restitucija A.Rimidžio pirkimo-pardavimo akcijų sutartims.

Tačiau netrukus po šio teismo sprendimo įsigaliojimo A.Rimidis perėmė tas pačias akcijas už skolas, o tas pačias akcijas (pagal baudžiamosios bylos duomenis, 2014 metais) „padovanojus“ H.Urbštai ir išlindo į viešumą klastočių galai.

Laukite tęsinio.