Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
2019 Spalis 23 Trečiadienis
 

Ar trilijono eurų užteks Europai prikelti iš letargo miego? [ECB jungia pinigų spausdinimo mašiną]

2015-01-22 16:50 | Ekonomika | Komentarų (22)

Europos centrinis bankas paspaudė eurų spausdinimo mašinos mygtuką. KK nuotr.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai paspaudė pinigų spausdinimo mašinos įjungimo mygtuką. Plačiai diskutuota ir po slankstelį išnarstyta programa reiškia, kad per artimiausius pusantrų metų, iki 2016 metų rugsėjo, ECB kas mėnesį supirks po 60 mlrd. eurų vertės skirtingų valstybių ir įmonių skolos vertybinių popierių. Tokiu būdu ECB didins savo balansą bei į rinką išleis naujai sukurtą pinigų masę.

Pagrindiniai tikslai, kurių siekia ECB savo vadinamąja kiekybinio skatinimo programa, yra du: išjudinti infliaciją iš nulinio taško ir priartinti ją prie ECB 2 proc. tikslo bei paskatinti euro zonos ekonomikos atsigavimą.

Abi šios temos yra gana skaudžios. Euro zona jau yra perėjusi į defliacijos teritoriją. Tai yra nepriimtina ilguoju laikotarpiu, o ekonomikos augimas neišsiveržia iš užburto rato, kuris sukasi aplink nulį. Kadangi ECB jau išnaudojo kitus įrankius, kurie atvedė prie neigiamų arba nulinių palūkanų, ekonomikos traukinys pagreičio taip ir neįgavo, taigi ECB privalo ryžtingai veikti toliau.

Ar tikslai bus pasiekti?

Turbūt svarbiausias klausimas šiandien kyla toks – ar ECB programa duos rezultatų?

Pirmiausia, tokiu žingsniu ECB aiškiai deklaruoja, kad infliacijos suvaldymo tikslų ir toliau siekia ir sieks, o toks signalas yra svarbus tiek vartotojams, tiek ir verslui. Išties pradžiai užtektų suvaldyti lūkesčius, kad kainos nekris, ir jau vien tai galimai pagyvintų vartojimą.

Antra, silpnėsiantis euras brangins importuojamas prekes, taigi augins infliaciją, kartu dėl tos pačios priežasties augs euro zonos gamintojų konkurencingumas. Tai – vėlgi teigiamas veiksnys ekonomikos atsigavimui. Šiems efektams dominuojant, gali prisidėti ir daugiau teigiamų efektų: išaugusios vertybinių popierių kainos išaugins jų turėtojų disponuojamą turtą, žemi obligacijų pajamingumai skatins vartotojus nukreipti lėšas arba į kitas investicijas, arba į vartojimą.

Silpnesnė nei FED?

Kita vertus, yra keletas priežasčių, kodėl ECB naujosios programos įtaka bus reikšmingai silpnesnė, nei prieš kelerius metus vykdyta Federalinės rezervų sistemos (FED) analogiška programa.

Pirmiausia, JAV kiekybinio skatinimo programa buvo netikėta. ECB, priešingai, delsė, ir jo būsimus veiksmus diskutuojame bei jų laukiame kone pusę metų. Per tą laikotarpį rinkų dalyviai jau padarė tam tikra prasme juodą darbą rinkoje – palūkanų normos tiek pinigų, tiek ir kapitalo rinkose yra tokios žemos, kad kasdien atrodo, jog žemiau eiti tiesiog nebėra kur.

Tuo tarpu FED, pradėjus savo programą, JAV valstybės obligacijų ilgo 10 m. termino palūkanos buvo lygios maždaug 3 proc. (palyginimui, šiuo metu Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas tesiekia 0,5 proc.).

Galiausiai, JAV naujos dolerių masės perdavimo į realiąją ekonomiką mechanizmas yra tokiomis sąlygomis iš esmės efektyvesnis dėl istoriškai susiklosčiusių priežasčių.

JAV itin aktyvi yra kapitalo rinka, kuomet įmones kredituoti gali bet kas, kas tik pageidauja įsigyti jų skolos vertybinių popierių. Taigi kredito rinkoje dalyvauja ne tik finansinės institucijos (bankai, investiciniai fondai ir pan.), bet ir įmonės, galiausiai, privatūs investuotojai. Tuo tarpu euro zonoje tradiciškai kreditavimą vykdo kone išimtinai bankų sistema. O ji kelia daugiau reikalavimų bei apribojimų, yra suvaržyta ir kartu pakankamai vienalytė. Dėl šios priežasties ECB programos sėkmė gan smarkiai priklausys nuo to, kaip bankų sistema prisidės prie bendrų tikslų siekimo.

Ar euro zonos augimas užtikrintas?

Buvęs JAV Iždo sekretorius Larry Summers ketvirtadienį Davoso pasaulio ekonomikos forume pastebėjo: „Ar šioje salėje yra galvojančių, kad euro zonos augimas bus užtikrintas, vien paleidus kiekybinio skatinimo programą ir liepus Pietų šalims galų gale susitvarkyti savo kieme ir galiausiai rimtai imtis struktūrinių reformų?“. Tai sukėlė dalyvių juoką.

Euro zona per pastaruosius keletą metų pademonstravo didžiulį progresą, įgyvendindama fiskalinę konsolidaciją ir skatindama drausmę. Tačiau to negana. Visi tie eurai, kuriuos ECB paleis į sistemą, dar turės atlikti savo ilgą kelią iki realiosios ekonomikos. Ir pirmiausia, žvilgsnis krypsta į bankus, kurie turi didinti realiojo sektoriaus kreditavimą.

Kyla klausimas – kodėl gi jie to vis dar nedaro laukiamais tempais – juk perteklinio likvidumo sistemoje – nors vežimu vežk. Jei verslas augs, bus kuriamos darbo vietose ir jose sėdės vis turtingesniais tampantys vartotojai. Tai yra ekonomikos variklis.

Taigi kas vyksta bankų sektoriuje?

Išties, bankai yra gerokai sustiprėję, šiuo metu jie yra reikšmingai tvirčiau kapitalizuoti ir sveikesni, nei buvo prieš penkerius metus. Palūkanos yra žemiausios istorijoje, bankai netgi yra baudžiami už perteklinio likvidumo turėjimą, nes ECB indėlių palūkanų normos yra neigiamos. Atrodo, kodėl tuomet reikia mėtytis pertekliniu likvidumu tarpusavyje lyg karšta bulve, užuot puolus dalinti paskolas.

Atsakymas paprastesnis nei galima tikėtis – bankų nudegimas per krizę buvo toks stiprus, kad apvertė aukštyn kojomis tiek požiūrį į ekonomines perspektyvas, tiek ir rizikos suvokimą, vertinimą ir drąsą ją prisiimti. Štai čia ir išlenda euro zonos ypatumas, lemsiantis veikiausiai mažesnį kiekybinio skatinimo efektą, nei turėjo analogiška programa JAV: euro zonoje už kreditavimą iš esmės yra atsakinga bankų sistema, tai bankai yra monetarinės politikos stimulų pernešėjai į realiąją ekonomiką, skirtingai nuo JAV, kur kredito rinka yra gerokai labiau diversifikuota.

Poveikis rinkoms

Kokiomis bangomis tolyn nuraibuliuos šiandieninis ECB sprendimas? Akivaizdus ir jau kurį laiką realiai veikiantis efektas laukia euro zonos kapitalo rinkos. Jau

ketvirtadienį Lietuvos, Slovėnijos, Slovakijos ar Portugalijos valstybių vertybinių popierių palūkanos buvo tokios žemos, kokios dar niekad nėra buvę. Pastaruosius tris mėnesius investuotojai nieko kito neveikė, tik pirko bet ką, ką dar buvo galima nupirkti, nes visiems buvo aišku – ECB pradės supirkinėti valstybių obligacijas, taigi verčiau jau nusipirkti jų dabar pigiau ir daugiau, nes jų kainos augs.

Laimėtojai šiose žiurkių lenktynėse veikiausiai bus tie investuotojai, kurie turės mažesniųjų šalių, tame tarpe periferinių šalių, obligacijų, kurių ECB supirkimo koeficientas bus didžiausias.

Vertinant bendrai, visų euro zonos šalių obligacijų pajamingumai ir toliau patirs spaudimą mažėti, kartu prisidės ir antrinis efektas, kuomet rinkos dalyviai gavę dar daugiau per teklinio likvidumo blaškysis po rinką pageidaudami pirkti dar daugiau tų pačių obligacijų.

Kitas šalutinis ir labai svarbus programos efektas veikiausiai bus tolesnis euro silpnėjimas. Priežastis – asimetriškos didžiųjų centrinių bankų politikos, mat ECB pradeda spausdinti pinigus, o JAV FED baigė ir planuoja didinti palūkanų normas.

Tačiau išties tokia kurso raida neturėtų stebinti, pirmiau reikia atsakyti į klausimą, ar kursas buvo teisingas prieš metus, dvejus, trejus. Ir atsakymas yra, kad veikiausiai ne.

Dolerio silpnumą tuomet lėmė lygiai tos pat priežastys, kokios lems euro silpnumą bent jau pusmečiui į priekį.

Kaip FED spausdinant pinigus augusi dolerių masė didino spaudimą juos parduoti, taip dabar lygiai tą patį stebėsime su euru – šiandien paskelbta eurų spausdinimo programa lems tai, kad kritinė masė rinkos dalyvių norės atsikratyti eurų ir pirkti kitas valiutas, kurių bent jau palūkanos nėra neigiamos. Taigi sakyti, kad dabartinis kurso taškas ar tolesnės euro silpnėjimo perspektyvos yra iš esmės neteisingi, nėra korektiška. O vėliau, jei kiekybinio skatinimo programa pasieks savo tikslus, euras turėtų atsigauti.

Akivaizdu, kad ECB kliuvo nelengvas uždavinys. Ką šiandien tikrai žinome, tai kad trilijonas eurų turės reikšmingos įtakos euro zonai. Galbūt įtaka realiajai ekonomikai ir bus mažesnė, nei norėtųsi. Tuo tarpu finansų rinkoms įtaka jau padaryta ir toliau išliks didelė, ne išimtis kad dar teks žvalgyti teritoriją, kurioje iki šiol niekada nebuvome lankęsi.

Giedrė Gečiauskienė

„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

Komentarai

 

 

 
  1. Suomijos ir Lietuvos ekonominis išsivystymas prieš karą buvo daugmaž panašus.
    Dabar tarp Suomijos ir Lietuvos praraja didžiūlė. Ačiū TSRS už šviesų rytojų. Svarbiausia yra tai, kad mes galiausiai nutraukėme visus ryšius iš esmės su rusizmu ir komunizmu! TSRS ekonomiškai Lietuvą nusmukdė penkiais dešimtmečiais atgal. Niekur kitose šalyse nebuvo tokio gerai organizuoto partizaninio pasipriešinimo kacapams, koks jis buvo Lietuvoje. Po karo Partizaniniame kare mūsų seneliai šaudė ruskius negailėdami jėgų. už mūsų visų laisvę ir laimingą gyvenimą. O koks jis buvo tuomet: Įvedam į Youtube “Lithuania in colour. Independent times 1918-1940” Tai labai sentimentalus video.

    Thumb up 2 Thumb down 9

    • “Partizanai” rusų nešaudė,o šaudė savo tautiečius,tuos,kurie ėjo už tarybų valdžią,lakė samagoną ir klausydami Amerikos balso laukė ” išvaduotojų”.

      Thumb up 8 Thumb down 4

  2. “Jeigu separatistai būtų užėmę oro uostus, jie būtų gavę paramą oru iš Rusijos.”- visiskai neteisingas teiginys. Dabar, kai Ukraina galop atitrauke karius is nenaudojamo oro uosto,- juo nesinaudos nei tie nei tie. Dabar geresne Ukrainos padetis:-rusu teroristai apsaude oro uosta is Donecko gyvenamuju kvartalu. Ukrainos atsakomieji smugiai griove miesta ir zude “taikia” Donecko liaudi. Dabar jau to nebus. Abi puses saudys i oro uosta ir Chuilo propaganda liks su Nosim.

    Thumb up 1 Thumb down 7

    • Kaip gerai, kaip gerai. Išlaikė oro uostą – gerai. Prapi.., dar geriau. Žodžiu, kas benutiktų, chacholams viskas į gerą…
      :))))))

      Thumb up 6 Thumb down 0

        • Kokios tau dar dainuškos reikia. Pasakyta ir šokinėk!
          Kto neskačet, tot moskaľ!
          Ar tu masdkolius?
          :))

          Thumb up 3 Thumb down 0

  3. Vaistas ES ekonomikai :aukštos technologijos gamybinių įmonių statyba valstybinio kapitalo pagrindu ir investicijos į raketinę/priešraketinę gynybos sistemą.
    Tada visi ims gerbti ES.

    Thumb up 0 Thumb down 8

  4. Cia gal gera ideja.Kazkada britai ja turejo.Prancuzai norejo pasisavinti.Britai del saugumo perveze ja i Amerika.Ir prasidejo…. .Dabar,va,prades euro burbulus pusti ir Eesas.Idomu,kas pirmas spes sveika kaili isnesti…

    Thumb up 12 Thumb down 0

  5. Poperiuku daugėja,gyvenimas gerėja,ziurėk po penkiu metu vėl duonos kepaliukas kainuos 9 eurus.

    Thumb up 22 Thumb down 1

    • Butkevicius giriasi,kad tai jo įniciatyva įvestas pas mus EURAS.Norėsiu išgirsti,ką jis kalbės,kai po kokių 10 metų ir šis SOJŪZAS sužlugs.Tada vėl ieškosim kaltų,kas mums atnešė Briuselio saulę.

      Thumb up 2 Thumb down 1

  6. Kuo grįstas Euras? Įsivedėm eurą, bet ar buvo žmonėms paaiškinta kuo jis grįstas? Sako dotleris buvo grįstas auksu iki 1971m. . Kuo grįstas doleris šiai 2015-01-22 d. ir kuo grįstas Euras šiai 2015-01-22? Kaip ten yra su atsisikitymu už naftą Lietuvoje, kokia valiuta atsiskaitome už naftą?

    Thumb up 14 Thumb down 0

    • Antanienė sako, kad tiek euras, tiek ir doleris, grįsti popieriumi ir dažais. Antanienė sako, Antanienė – žino. Ji visada viską sužino pirmoji.

      Thumb up 16 Thumb down 1

      • tai prisipirkit asilai aukso ir nekilnojamo turto už dažytus popieriukus ir nurimsit.

        Thumb up 1 Thumb down 0



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Norvegijoje plintant šunims pavojingai ligai – perspėjimas lietuviams
E. Laurinaitis: priimti „kitokį“ padeda suvokimas, kad kiekvienas iš mūsų apskritai yra skirtingas 2
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
D. Jastramskis išleido monografiją apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje 
VU Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deimantas Jastramskis,...

Seimas pritarė naujai žalos atlyginimo pacientams tvarkai 
Seimas priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų...

Ką signalizuoja pirtyje netikėtai užklupęs galvos skausmas? 
Turkiška, suomiška, rusiška ar japoniška – pirčių pasirinkimas šiais laikais tikrai didelis, o...

Kaunas planuoja statyti metro (balandžio 1-osios pokštas) (9)
Premjerui Sauliui Skverneliui pavadinus mūsų brolius latvius konkurentais, daug kam kilo mintis, kas...

Teisingumo ministerija inicijuoja teismo proceso tobulinimą (1)
Teisingumo ministerija, siekdama sistemiškai tobulinti teismo procesų reglamentavimą, iš vidinių išteklių steigia naują...

Premjeras: Tikiu Lietuva ir kviečiu visus švęsti mūsų Tėvynės gimtadienį! (12)
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Lietuvos žmones su Valstybės atkūrimo diena.  „Sveikinu jus...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku išrinktas D. Gaižauskas (5)
Trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, aktyviai...
TS-LKD sveikina Aušrą Maldeikienę prisijungus prie bendros frakcijos Europos Parlamente (1)
„Sveikinu Aušros Maldeikienės pasirinkimą prisijungti prie Europos Žmonių partijos (angl....
Šalies vadovė dalyvauja Ukrainos Prezidento inauguracijoje (9)
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų Europos šalių...
 
Prokurorams „skauda“ tik jų postai – paprastų žmonių skundams ir ašaroms jie akli ir kurti
Pastaruoju metu tarsi grybai po lietaus žiniasklaidoje pasipylė prokurorų nusiskundimai:...
Ar Europos Taryba žino, kokias kandidatūras į Europos prokuroro postą jai siunčia Lietuvos Vyriausybė?
Vyriausybė savo posėdyje patvirtino tris Lietuvos deleguojamus kandidatus į Europos...
Kreipėsi dėl nužudyto sūnaus – pačiai motinai iškėlė baudžiamąją bylą
Nors po aukštų teisėjų sulaikymo skandalo buvo prabilta apie būtinus...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Alytuje išžaginta į darbą ėjusi moteris
Liepos 18 d. apie 5 val. 20 min. Alytuje, Jazminų...
Įtariamojo asmens tapatybė jau nustatyta
Šiandien Vilniaus apskr. vyriausiasis policijos komisariatas išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriuo...
Pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – atpažinti plėšimu įtariamą vyrą (2)
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo...
 
Kaip verslas atrakino naują požiūrį į biuro baldus
Jeigu išgirstate žodį „biuras“ turbūt įsivaizduojate sublokuotas arba į kabinetus...
Išmaniosios skaitmeninės televizijos galimybės Lietuvoje (2)
Skaitmeninė, savo funkcionalumu bei kanalų gausa, nerungė ilgai karaliavusią analoginę. Žinoma,...
„Huawei“ pristato stilingą „Mate 10 lite“ (1)
Nuo šiol bus dar paprasčiau pasidaryti tobulą asmenukę ar pagauti...
Krašto apsauga   Užsienis
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
Kazlų Rūdos poligone treniravosi Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos
Kovo 20 d. Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone...
Naujo Lietuvos kariuomenės laivo pirkimas bus skelbiamas balandį
Lietuvos kariuomenė planuoja įsigyti naują laivą teršalų likvidavo ir gelbėjimo...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (7)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (23)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
Fiodr Černych perėjo į Maskvos „Dinamo“ (1)
Paskutinę perkėlimų dieną Maskvos „Dinamo“ paviliojo Lietuvos futbolo rinktinės kapitoną...
 
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai””
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...
Padėka
PADĖKA Dėkojame visiems vienaip ar kitaip prisidėjusiems ruošiantis pirmajam renginiui...