Vos prieš keletą dienų žiniasklaidoje nuskambėjo viena gana įdomi informacija: su padirbtais pasais sulaikytas jaunesnysis buvusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo sūnus Dagi Dudajevas. Informacija apie šį įvykį pateikta labai neišsami ir lakoniška: Valstybės sienos apsaugos tarnybos Operatyvinės veiklos tarnybos pasieniečiai su kolegomis iš Vilniaus kelyje Vilnius-Kaunas Kauno rajone sulaikė automobilį „Audi 6“. Pas jį vairavusį D.Dudajevą pasieniečiai aptiko septynis suklastotus Lietuvos piliečių pasus. Atlikdami tyrimą pasieniečiai gavo informacijos ir apie Kaune įrengtą pogrindinę spaustuvę, kurioje buvo gaminami ne tik pasai, bet ir įvairių šalių tapatybės kortelės bei kiti dokumentai. Padirbti pasai, rasti pas D.Dudajevą, buvo skirti čečėnams, besislapstantiems nuo Rusijos teisėsaugos. Klastotės yra aukštos kokybės, su vandens ženklu, plika akimi jas sunku atskirti.

Buvo pranešta, kad tą pačią dieną VSAT pareigūnai sulaikė ir keturis kauniečius, pas kuriuos rasta dar per 30 padirbtų pasų. Visiems sulaikytiesiems buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.  Keturių kauniečių tapatybės neatskleistos.

Dar pranešta, kad D.Dudajevui ir jo bendrams už kiekvieną suklastotą pasą atitekdavo po 3-6 tūkst. litų.

Ir dar iš oficialiosios dalies: tyrimą atlieka Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Edmundas Jonušas.

Iš pažiūros atrodytų, jog nieko tokio neįvyko: kažkokia eilinė operacija, sulaikyti asmenys, pas kuriuos rasti suklastoti pasai. O kad tai iš tiesų nieko rimto, rodo kardomoji priemonė, skirta sulaikytiesiems – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ir tiek.

Tačiau ar Kaune rastas pogrindinis suklastotų pasų fabrikėlis ir sulaikyti ne tik kauniečiai, bet ir Džocharo Dudajevo sūnus– iš tiesų tik eilinė statistika Lietuvos nusikaltimų grafoje?

Dž.Dudajevo sūnus Dagi Dudajevas turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Jo brolis – Alur Dudajevas Lietuvoje gyvena Olego Davydovo pavarde. 2002 metais Prezidentas Valdas Adamkus, pažeisdamas LR Konstituciją, išimties tvarka Olegui Davydovui (Alurui Dudajevui) suteikė LR pilietybę.

Dž.Dudajevo sūnus Lietuvoje globoja plk. Vytautas Eidukaitis – tai jis 2006 m. teigė savo rašte tuometiniam VSD generalinio direktoriaus pavaduotojui D.Dabašinskui, kai O.Davydovas turėjo konfliktą su naftos verslo partneriais. Jau tada O.Davydovo verslo partneriai „Karštam komentarui“ stebėjosi, jog Dž.Dudajevo sūnui VMI suteikė įvairias mokesčių lengvatas ir svarstė, kad O.Davydovo „stogas“ Lietuvoje galimai galėjo būti Lietuvos VSD.

Po to, kai į „Karštą komentarą“ pateko dokumentai apie Dž.Dudajevo sūnaus O.Davydovo veiklą Lietuvoje, plk. V.Eidukaičio raštas tuometiniam VSD generalinio direktoriaus pavaduotojui bei dokumentai, įrodantys, jog V.Adamkus neteisėtai suteikė Lietuvos pilietybę Dž.Dudajevo sūnui, Lietuvoje gyvenančiam O.Davydovo pavarde, 2006-ųjų rudenį vienoje čečėnų kavinėje Vilniuje buvo surengta, kaip manoma, Lietuvos VSD operacija, kurios metu buvo bandoma nunuodyti „Karšto komentaro“ vyr.redaktorę ir šaunamuoju ginklu grasinama, kad straipsnis apie V.Adamkaus suteiktą pilietybę O.Davydovui neišvystų dienos šviesos.

Tačiau „Karšto komentaro“ vyr.redaktorė, nepaisydama grasinamų, paskelbė turėtą medžiagą ir paviešino, jog dėl šios medžiagos buvo grasinta ir bandyta nunuodyti vienoje Vilniuje esančioje čečėnų kavinėje – būtent toje kavinėje sutiko susitikti ir į KK vyr.redaktorės klausimus atsakyti O.Davydovo įgaliotinis.

Apie bandymą užčiaupti KK vyr.redaktorę pranešė satelitinė RTVi televizija, plačiai rašė estų spauda. Būtent po šio nepavykusio pasikėsimo užtildyti „Karšto komentaro“ vyr.redaktorę Estijos Vyriausybė, rekomenduota Estijos saugumo, atsisakė suteikti estų pilietybę Olego Davydovo motinai Alai Dudajevai, nors dėl jos Estijos parlamentas jau buvo padaręs Pilietybės įstatymo pataisas. Kaip tada rašė Estijos žiniasklaida, Estijos saugumo tarnyba pažymėjo, jog Lietuvos spaudoje (KK) parašyta informacija apie O.Davydovą pasitvirtino.

Tuo tarpu Lietuvoje šiuo klausimu buvo kapų tyla. Kai KK vyr.redaktorė dėl bandymo ją nunuodyti kreipėsi į VSD, iš ten jos pareiškimas buvo persiųstas į prokuratūrą, o prokuratūroje rūpėjo tik viena – iš kur redaktorė sužinojo, kad po šio įvykio į Seimo vieną komitetą buvo iškviestas VSD pareigūnas, kuris Seimo nariams tada atsakė: „Mes nenorėjome jos nunuodyti – mes norėjome tik ją pagąsdinti“, nes, pasak to pareigūno, KK tada paskelbė kažkokią slaptą NATO informaciją ir jiems reikėjo aiškintis NATO.

O tada ta slapta informacija buvo tik keliama hipotezė, ar Olegas Davydovas, dėl kurio apsaugojimo – kad į viešumą neišeitų apie jį straipsnis, – buvo net bandoma užtildyti KK redaktorę, nėra saugumo žmogus, galimai veikiantis po antiteroristinių operacijų priedanga ir naudojamas kaip agentas tarp radikalių musulmonų grupuočių Europoje (Vokietijoje, Prancūzijoje, Turkijoje ir kitur)? (Ir dar išspausdino banko pavedimo kopiją, iš kur į Lietuvą, t.y. iš kokios sąskaitos Turkijoje, buvo pervestas čečėnui milijonas). Nes priešingu atveju, jeigu tai būtų tik eilinis čečėnas, gyvenantis Lietuvoje, ar dėl to būtų surengta tokia didžiulė operacija KK vyr.redaktorės atžvilgiu ir grasinama ginklu? Tai buvo pirmas atvejis, kai dėl straipsnio – jog jis neišvystų dienos šviesos – KK vyr.redaktorei buvo taip atvirai grasinama.

Taigi, praėjo penkeri metai, ir Lietuvos teisėsaugai įkliuvo Olego Davydovo brolis D.Dudajevas – įkliuvo su septyniais suklastotais LR piliečio pasais. Atkreipkite dėmesį – suklastotais LR piliečio pasais čečėnams, besislapstantiems nuo Rusijos teisėsaugos.

Štai šioje vietoje reikėtų suklūsti, kadangi yra keli „nes“.

Pirma, bylą tiria visiškas VSD prokuroras – buvęs KGB pareigūnas, dabar Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Edmundas Jonušas (tai jo brolis žurnalistas, buvęs VSD pareigūnas Arūnas Jonušas parašė tą garsųjį straipsnį „Respublikoje“, kad esą D.Kedžio padarytame dukters pasakojimo vaizdo įrašė televizoriaus atvaizde matosi kaip N.Venckienė rodo mergaitei, ką rodyti ir kaip kalbėti, – vėliau net 20 000 litų kainavusi ekspertizė šią dezinformaciją paneigė). Ką tai reiškia? Tai, jog bylą tiria E.Jonušas, rodo, kad šita suklastotų pasų byla yra VSD interesų zonoje, kitaip sakant, tai yra VSD byla (E.Jonušas, kaip buvęs KGB pareigūnas, prokuratūroje gali dirbti tik turėdamas VSD leidimą).

Antra, jeigu D.Dudajevo vyresnysis brolis Olegas Davydovas galimai buvo VSD globojamas (nes dėl eilinio čečėno Lietuvos spec.tarnybos žurnalistės nebandytų užtildyti, logiška), tai ar ir Kaune aptiktas pogrindinis pasų ir kitų dokumentų klastojimo fabrikėlis nebuvo VSD vadinamosios kovos su terorizmu padarinys? Atseit, po VSD priedanga atidarom nelegalų pasų klastojimo fabrikėlį ir laukiam, kol koks „teroristas“ ant šito kabliuko užkibs? (Kol paso kam nors prireiks). Būtent tokioje mozaikoje labai gražiai įsipaišytų ir D.Dudajevo, pas kurį rasti septyni suklastoti pasai, vaidmuo.

O dabar sugrįžkime prie hipotezės, kad „saugumo žmonės“ Kaune ieškojo čečėnų, kurie galėtų nužudyti teisėją Joną Furmanavičių.

Toliau – 2009 metų gruodį vienas čečėnas iš Pabradės pabėgėlių centro prasitaria, kad jam ir kitiems nelegaliai gyvenantiems Lietuvoje yra siūlomi pasai – mainais už tai, kad, kai prie Seimo vyks didžiulis profsąjungų mitingas, tuo metu didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) vienu metu būtų sukeltos riaušės: daužomi prabangių parduotuvių vitrinų stiklai, pinigų surinkimo automatai automobilių stovėjimo aikštelėse, bankomatai (pamenate toks išpuolis Klaipėdoje iš tiesų buvo – mieste buvo nusiaubti pinigų surinkimo automatai; tada buvo kalbama – „prisinarkotinę“ vykdytojai dienas sumaišė).

Tačiau informacija buvo perduota teisėsaugai, čečėnas nurodė su juo kontaktavusio (užsakinėjusio riaušes) asmens vardą ir telefono numerį, ir – viskas nurimo: mitingas neįvyko, riaušės – taip pat.

Trečia, 2010 metų gegužės pabaigoje – birželio pradžioje pasklido kita hipotezė: kad vienas čečėnas buvo nuvežtas prieš tuomet dar gyvo A.Ūso namo – kad iš čečėnų tarpo buvo ieškomas žmogus, kuris galėtų nužudyti Andrių Ūsą.

Grįžkime prie Kaune atskleisto pasų klastojimo fabrikėlio. Jeigu hipotezės dėl teisėjo J.Furmanavičiaus ir Andriaus Ūso nužudymų būtų arti tiesos, tai ar sunku tokiam darbui surasti vykdytoją – kokį nors nuo Rusijos teisėsaugos besislapstantį ir Lietuvoje nelegaliai gyvenantį gyvenantį asmenį, kuris, atlikęs darbą, gautų LR piliečio pasą ir jam atsivertų kelias į gyvenimą bet kurioje Europos šalyje?

Taigi, ar šitas Kaune atrastas fabrikėlis, su kuriuo susijęs ir Olego Davydovo brolis D.Dudajevas (čečėnas), nebuvo po VSD priedanga veikusi nelegali pasų ir kitų dokumentų klastojimo gamykla? Nes nei pavardės šitoje pasų gamykloje dirbusių asmenų nepaskelbtos, o ir kardomosios priemonės skirtos kaip kokiems slaptiesiems VSD bendradarbiams – tik rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ar iš tiesų iš čia nėra jokių sąsajų su kruvinaisiais įvykiais Kaune?

Galbūt gali kilti klausimas: kodėl šiame straipsnyje šitaip akcentuojamas VSD?

Po D.Dudajevo sulaikymo Rusijos TV pranešė, kad Lietuvoje sulaikytas jaunesnysis Džocharo Dudajevo sūnus Dagi Dudajevas su bendrininkais, jie gamino netikrus dokumentus. Reportaže prisimintas ir Olegas Davydovas – Dudajevas. Esą būta prielaidų, kad Lietuvos saugumas naudojo Dudajevo-Davydovo ryšius tarp radikalų ir jį globojo.

Ala Dudajeva (Dž.Dudajevo žmona) po Dagi Dudajevo sulaikymo susisiekė su Gruzija ir apkaltino Rusijos spec.tarnybas, pranešė RTR planeta, Vesti. Sakė, kad Dagi Dudajevui skirtas pasižadėjimas neišvykti.

Taigi, turime du atvejus: Dagi Dudajevą (čečėną) ir Eglę Kusaitę. Tačiau Eglė Kusaitė dėl draugystės su čečėnais buvo uždaryta į Lukiškių kalėjimą ir jau šį mėnesį greičiausiai bus nuteista dėl terorizmo, o Dagi Dudajevas, pas kurį rasti septyni padirbti LR piliečio pasai (ir tai tikrai rodo į galimas sąsajas su terorizmu), vaikšto laisvėje ir greičiausiai VSD dar bus išgelbėtas nuo realios laisvės atėmimo bausmės (arba iš viso bus atleistas kaip bendradarbiaujantis su teisėsauga). O juk terorizmas, kontrabanda ir dokumentų klastojimas visada būdavo ir yra jungtiniai epizodai.

Taigi, akivaizdu, kad tokie dalykai, kaip Eglės Kusaitės byla, yra tik būdas nukreipti dėmesį nuo to, kas ir kaip iš tiesų dirba su radikalais. Yra kelios figūros, jas naudoja. Tačiau tuoj pat kuriami netikri „dubliai“, kurių pagalba ir imituojama kova su terorizmu. Čia iš tos serijos: jei reikia pridengti stambią žuvį, o mažų žuvyčių nėra, jas reikia sugalvoti. Taigi yra sugalvota „teroristė“, į ją bus visas dėmesys, o tikri „ryšininkai“ bei stambūs rykliai buvo ir yra dengiami.

O grįžtant prie Kauno pasų klastojimo fabrikėlio (pasų pardavinėjimo čečėnams) ir teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymo, ar iš tiesų tarp to nėra jokių sąsajų? Galime lažintis – buvęs KGB pareigūnas ir dabar nuo VSD priklausomas prokuroras Edmundas Jonušas to tikrai netirs.

O dabar,  sudėliojus šią mozaiką, kyla nejaukus klausimas: kas gali paneigti, kad juodasis saugumas, kontroliuodamas savo galimus agentus iš Kaukazo, nepasinaudos jais, siekdamas sustabdyti VSD prasidedančią reformą? Klausite, kaip?

Hipotezė: jeigu tai buvo VSD nelegalus (t.y. agentų) biznis, kas gali paneigti, kad – Alai Dudajevai per Rusijos TV jau apkaltinus dėl sūnaus sulaikymo Rusijos spec.tarnybas (suprask, čia Rusijos spec.tarnybos kaltos, kad sūnus įtariamas prekiavęs padirbtais pasais), o Lietuvos juodajam saugumui nemėgstant LR Prezidentės dėl pradėtų pertvarkų prieš valstybę valstybėje, ar saugumas šioje situacijoje negalėtų pasinaudoti proga ir pasakyti: „suprantat, mes jus paglobotumėm, bet Prezidentė, „rusų šnipė“, mus spaudžia patvarkyti jus“. Na, „jūs padėkit mums su Prezidente, o tada mes padėsim „antiteroristiniuose“ bizniuose jums“?

Be jokios abejonės, tai – tik hipotezė. Tačiau kas gali paneigti, kad 2009 metų spalio 5 dieną įvykęs teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymas nebuvo generalinė repeticija prieš ką nors rimčiau?