Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Birželis 20 Sekmadienis
 

Ar religijos skatina terorizmą, ar kuria žmogiškumą?

2016-07-28 10:45 | Nuomonių ringas | Komentarų (4)

Juozas Dapšauskas.KK nuotr.

Pasaulį vis labiau neramina teroristiniai veiksmai, atliekami religijos vardu. Kiekvieną dieną žiniasklaida praneša apie vis naujus išpuolius. Visus sukrėtė ir kunigo nužudymas bažnyčioje Prancūzijoje. Galime tik ramintis, kad pas mus tokie konfliktai nekyla ir, viliuosi, artimiausiu metu neįvyks. Tačiau šiomis karštomis dienomis pasigilinkime bendrai į religinės pakantos esmę.

Pas mus tikrai nesigriebiama nei šautuvų, nei peilių dėl savo religinės „tiesos“ įrodymų, bet minties lygmenyje tos tikrosios pakantos kitaip mąstančiam, turinčiam kitokią pasaulėžiūrą tikrai pritrūksta. Kai kurie krikščionys su didžiausia pagieža atsiliepia apie „pagonis“, tuo pačiu atsilygina ir „pagonys“. O gal galime visi ieškoti religijose žmogiškumą jungiančio pagrindo ir dieviško įkvėpimo kasdienybei?

Garsus sociologas Maksas Vėberis (Max Weber) prieš šimtmetį išsamiai analizavo religijos įtaką visuomeninei raidai, kad ji arba skatina imtis veiklos, atsakomybės, kūrybos, išminties, arba priešingai – skatina pasyvumą arba net aktyvią neapykantą.

Amerikiečių psichologas ir filosofas Viljamas Dreimsas (Williams James) (1842-1910) išsamiai tyrinėjo religinių patirčių įtaką žmogaus gyvenimui, teigiamiems pokyčiams, likimo posūkiams, kad „aukštumų išgyvenimai“ (ar tai būtų religiniai ar gyvenimiški) turi didelę reikšmę žmogiškumo išsiskleidimui.

Lietuvoje vyrauja bent jau formaliai save laikantys katalikais, tačiau kitų pasaulėžiūrų atstovų taip pat yra nemažai: ar tai būtų kiti krikščionys, ar kitų religijų ir pasaulėžiūrų išpažinėjai, ar visiškai religiškai netikintys, bet palaikantys humanizmo vertybes. Didelio priešiškumo tikrai nėra, bet tam tikro nepakantumo tikrai pasitaiko.

O vis dėlto norisi ieškoti tų visas religijas jungiančių gerų gijų pagrindo, nes ir iš krikščionių pusės pasitaiko mąstymo siaurumo, kai visose kitose religijose įžvelgiamas demonų knibždėjimas, o „pagonys“ krikščionybę pažįsta tik per „kryžiaus žygių“, inkvizicijos prizmę.

Kiekviena religija yra Dievo ieškojimas. Ir visiškas nesusipratimas skubant teigti, kad kas ieško, būtinai paklius į pinkles, „suras“ tik velnio melą, fanatizmą. Kita vertus, neturi logikos populiarūs pasakymai: „Visos religijos veda į Dievą“ , „Skirtingi keliai į tą patį Dievą“. Gali vesti į Dievą, bet gali ir į neapykantą, tamsumą, vergystes, žudynes, terorizmą.

Kiekviena religija turi savą Dievo sampratą, praktikas, atsakymus į pagrindinius gyvenimo prasmės ir tikslo klausimus. Vienose religijose dievams buvo aukojami žmonės, kitos religijos, pasaulėžiūros net neturi aiškios asmeniško Dievo sampratos. Tačiau visose galime matyti filosofinį kelią, ieškojimą ir, norėčiau tikėti, vienokį ar kitokį tikrojo Dievo-Meilės-Tiesos bent apgraibomis suradimą.

Jei žiūrint ir iš krikščioniško taško (ką kai kurie krikščionys ignoruoja) – pakantumo pagrindą bei galimybę ir kitose religijose surasti Dievą viltį duoda apaštalo Pauliaus kalba Atėnų areopage bei jo pasakyti žodžiai filosofams: „…kad žmonės ieškotų Dievo ir tartum apgraibomis Jį atrastų, nes Jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų. Juk mes Jame gyvename, judame ir esame“ (Apd 17, 26).

Ar leistina kritika religijų atžvilgiu?

Pirmiausia reikia iškelti keletą klausimų: ar iš vis leistinas kritiškas ir nešališkas religijų tyrinėjimas? Ar įmanomas dialogas, pagarba, bendras darbas žmogaus, visuomenės labui, išlaikant savo skirtumus? Ar sveikas kritiškumas vieniems kitų atžvilgiu nepaneigia pagarbos principo? Pradėsiu nuo savęs – ar galimas kritiškumas krikščionybės atžvilgiu? Kritiškas ir analitinis žvilgsnis krikščionybės atžvilgiu ne tik kad galimas, bet ir būtinas: analizuoti pirminius šaltinius – tekstus ir žodinę tradiciją, istorinę plėtotę, kokias įtakas jai padarė kitos pasaulėžiūros ir istorinis laikmetis, ar neprarado pirminių savo šaknų, esmės?

Kai kas gali susidaryti siaurą vaizdą atsižvelgdami tik į tam tikrą krikščionybės istorijos epizodą ir vartoti tik terminą „karingoji krikščionybė“. Ar už tokią nuomonę reikia baisiausiai pasipiktinti ir jos autorių siekti nužudyti? O gal geriau toliau diskutuoti ir išsiaiškinti visas aplinkybes, priežastis, skaičius. Kritiškas žvilgsnis religines pažiūras tik išgrynina, apsaugo nuo fariziejiškumo, neleidžia visko sudėti į vieną katilą ir iš skirtingų komponentų sudėlioti religijų mišrainę. Kritiškumas parodo vienos ar kitos religijos gerąsias ir blogąsias puses, saugo nuo išsigimimo, fanatizmo.

Kad ir kaip laikantis pagarbos principo, vis vien negalima pateisinti tokių „religinių įsižeidimų“, kai vien istorinių faktų ar citatų paminėjimas sukelia isterišką pyktį – tai pavadinama religinių jausmų įžeidimu. Gal istorikai, religijotyrininkai negalės viešai pristatyti medžiagos, pagrįstos istoriniais šaltiniais? Tokia situacija susiklostė prieš 10 metų, kai 2016 m. popiežius Benediktas XVI kalbėjo Vokietijos universitete, kuriame jis pacitavo viduramžių filosofą, kritikavusi pranašą ir karvedį Mahometą. Ir jo kalba sukėlė pasipiktinimo audrą.

Buvusi krikščioniška Europa – sekuliari, ji taps islamiška?

Europa – krikščioniška, sekuliari ar islamiška? Europoje jau keli dešimtmečiai sparčiai daugėja musulmonų – skaičiai, sociologinės prognozės iškalbingos. Kai kas seniai manė, kad jie bus integruoti į sekuliarią Europos pasaulėžiūrą ir priims demokratiškas normas. Tačiau net Turkijos pavyzdys rodo, kad su demokratija šios kultūros žmonėms sunkoka. Savo įsišaknijusias pasaulėžiūras jie atsiveža ir į Europą.

Demokratija – tai ne visų lygi valdžia. Demokratija – tai daugumos valdžia. Kas tada, kai musulmonai kai kuriuose Europos regionuose bus ne ženkli mažuma, bet bent neženkli dauguma? Jie sieks išlaikyti demokratišką, sekuliarią (jau nekalbu apie krikščionišką) visuomenės sanklodą? Pasigilinus į islamo ištakas, istoriją, mentalitetą – mažų mažiausiai tenka tuos suabejoti.

Tačiau jokių būdu negalima į kiekvieną islamo išpažinėją žiūrėti kaip į potencialų teroristą ar pačią musulmonų religiją įvardinti kaip terorizmą skatinančią pasaulėžiūrą. Tačiau matyti istorinius aspektus būtina: jei krikščionybė pirmaisiais amžiais labai sparčiai plito idėjiniu pagrindu (ją skelbiant įtikinimo būdu), tai islamas nuo pat pradžios pasižymėjo kariniais užkariavimais ir prievartiniu atvertinėjimu į įslamą (kas paskui nesvetima pasidarė ir krikščionybei). Pirmaisiais šimtmečiais krikščionių vadovai tapdavo kankiniais už taikų savo įsitikinimų skelbimą, tuo tarpu pirmieji islamo vadai vieni kitus nužudydavo kovoje dėl valdžios. Tai yra tiesiog istorija. Gilintis į teologinius skirtumus ir niuansus būtų labai daug erdvės – tie akcentai sudaro tam tikras paskatas kai kurių pavienių asmenų ekstremistiniams, teroristiniams veiksmams.

Tačiau, nebūnant naiviems dėl atvykėlių lengvos integracijos, vis vien turime ieškoti to bendro žmogiškumo pagrindo religijose. Viena mintis, pirmiausia taikoma pačių krikščionių vienybei skatinti, bet ji tinka ir žymiai platesniam kontekstui: „Būtinuose reikaluose tebūnie vienybė, abejotinuose – laisvė ir visuose – meilė“. Kiekviena religinė apraiška, kuri pasisako prieš elementarų žmogiškumą, skatina žiaurumą – tikrai neturi būti toleruojama. Tačiau daugelyje religijų galime pamatyti tą bendrą tiesos ir meilės ieškojimą.

Knygoje „Malda pasaulio religijose“ jos autoriai Denise Ladner Carmody ir John Tully Carmody apie visų religijų bendrą maldos patirtį rašo: „Malda yra neišsenkantis šaltinis ir aplinka analogiškai vaizduotei. Panardindama žmogaus dvasią į dangiškosios Dvasios vandenyną, į bekraštį dieviškosios esaties slėpinį, malda išlaisvino žmogų ir paskatino jį patirtyje ieškoti galutinės prasmės. Įsigilinę į save, žmonės aptinka menkų ir kankinančių, didingų ir pakylėjančių dalykų. Nuolat tai darydami, jie ieško Dievo, galutinės tikrovės, kuri išlaikytų jų gyvenimus prasmingus“.

Pasakyti, kad religijos reikšmė šiandieniniame pasaulyje yra išnykusi, būtų visiškas nesusipratimas, tad tikros pagarbos, skirtingų patirčių pažinimas, jų taip pat ir kritiškas vertinimas bus dar aktualesnis pasitaikančio nepakantumo apsuptyje. Dialogas būtinas. Tam pasitarnaus puoselėjama pagarbos ir kritinio mąstymo kultūra.

Juozas Dapšauskas

Sveikatingumo metų iniciatorius

Komentarai

 

 

 
  1. Kaip supratau, autorius galvoja, kad dabartinė religijų kova tarpusavyje turi rasti bendrą taikų kelią su vienu gražiu tikslu: gyventi taikiai žmonių labui visame pasaulyje. Bet taip NIEKADA nebus. Nes žmogaus prigimtis yra labai individuali, užfiksuota jo kraujyje, nesitaiko prie PRIEŠINGŲ mąstymų. Geriau mirs, negu pateisins kitokio tikėjimo siūlomas vertybes.(Jau nekalbant apie kokius iškrypimus, kaip terorą). Vo tep, vo. Ir taškas.

    Thumb up 1 Thumb down 0

  2. Religija tai opiumas liaudžiai, pagal rabino sūnų slapyvardžiu Karlas Marksas.
    Maldios neveikia – tai tik laiko gaišimas:
    per antrąjį pasaulinį karą mirė milijonai žmonių, kurie be abejonės meldėsi ir prašė pagalbos bet tie milijonai mirė nepaisant maldų už juos ir pačių besimeldžusiųjų. Rezultatas – maldos nesėkmė;
    rytuose kur religingi žmonės meldžiasi po kelis kartus per dieną karai vyksta daugelį metų, šimtai tūkstančių žmonių buvo nužudyti tarp jų moterys, vaikai, seneliai, dar daugiau žmonių neteko savo turto, namų. Ar galime įsivaizduoti kad tos šeimos nesimeldė savo Dievui ? Žudynės tęsiaisi iki šių dienų. Rezultatas – maldos nesėkmė.
    Jei dievas ar dievybė egzistuotų, kodėl tuomet jis atmestų milijonų tikinčiųjų maldas, kai jie šaukiasi pagalbos?
    Biblijoje Jėzus mokė neįtikėtinų dalykų:
    ev. p. Matą – 21:21-22 “…|Visa ko tikėdami melskite, – gausite”;
    ev. pagal Morkų – 11:24″ Todėl sakau jums : ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią ir tikrai taip bus”;
    ev pagal Joną 14:13-14 -” Ir ko tik prašysite dėl mano vardo, aš padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje. Ko tik prašysite manęs dėl mano vardo aš padarysiu.”
    Iš tikrųjų? Ar malda yra tik dar vienas Biblijos nesusipratimas ir opiumas liaudžai?

    Thumb up 2 Thumb down 0



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Kodėl geras klientų aptarnavimas toks svarbus?
Į Lietuvą bandė įvežti trąšų falsifikatą
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

„MOKI VEŽI“ atveria parduotuvių duris 
Nuo kovo 15 d., laikantis visų saugos reikalavimų, atidaromos visos šalyje veikiančios 24 „MOKI...

Grįžimas į biurą po pandemijos: ko prireiks? 
Spartėjant skiepijimo procesui ir keičiantis karantino sąlygoms, daugelis įmonių jau pradeda svarstyti apie...

Kaip išsirinkti Gelį Nagams? 
Prieš dešimtmetį nagų gelis nebuvo toks populiarus, kaip šiandien. Dažniausiai jį rinkdavosi nagų...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...