Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
2020 Gruodis 1 Antradienis
 

Ar Prezidentas valdo savo Prezidentūrą?

2020-07-29 12:37 | Naujienos | Komentarų (6)

Klausimas: ar Gitanas Nausėda yra izoliuotas, ar pats saviizoliavosi? Nuotr. lš lrp.lt

Giedrė Gorienė

Baigiantis birželiui Prezidentas Gitanas Nausėda Seime perskaitė pirmąjį savo metinį pranešimą. Pačioje kalbos pradžioje puikuojasi didysis Lietuvos tikslas – tai teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė. Būtent tokią Lietuvą, pasak savo pranešimo, regi Jo Ekscelencija.

Savo kalboje jis taip pat priminė, kad į Prezidentus ėjo vedamas gerovės valstybės idėjos. „Valstybės, kuriai pagarba, teisingumas, atvirumas ir vienybė nebūtų vien skambūs žodžiai“, – pažymėjo Prezidentas.

Taigi, vėlgi, ir ne paskutinėje vietoje, minimas žodis „teisingumas“.

Galiausiai savo kalboje Prezidentas konstatuoja, kad „Gerovės valstybė neįmanoma be teisingumo“, ir čia pat pažymi, jog „Žmonių pasitikėjimas teismais tebėra siekiamybė, kuriai įgyvendinti nėra staigiai veikiančių receptų“. T.y., Prezidentas aiškiai nurodo, jog Lietuvoje reikalinga teismų reforma. Bet…

Prezidento komandos darbai rodo, jog Prezidento kalba – sau, o Prezidentūros veiksmai – sau, kad Prezidento žodžiai apie teisingumą tėra miražas dykumoje, t. y. tik tušti žodžiai, nes, kaip aiškėja, žmonių laiškai Prezidento nepasiekia, o didžiausias viršininkas Prezidentūroje, atfiltruojantis žmonių skunduose keliamus klausimus ir problemas, yra Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyrius. Tai yra ten nusėda žmonių laiškai, o Prezidento patarėjai, susidaro įspūdis, patys nesiteikia įsigilinti į žmonių keliamas problemas ir apie jas referuoti G. Nausėdai.

Viena tokių problemų – ir esminių – Teisėjo priesaikoje įtvirtintos vertybės ir jų nesilaikymas realiame teismų darbe.

Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas“, – būtentt tokią priesaiką duoda teisėjo pareigas pradedantys eiti teisėjai. Tačiau kas prižiūri, ar teisėjai iš tikrųjų laikosi priesaikoje nurodytų vertybių – priimdami sprendimus, yra sąžiningi bei humaniški? Kam pasiskųsti, jeigu ne teisėjus skiriančiam Prezidentui? Todėl logiška, kad Antanas Šakinis, kuris jau penkerius metus gyvena nežinioje, bandydamas išsiaiškinti, kaip, kokiomis aplinkybėmis žuvo į Norvegijos kalnus praktikos atlikti išsiųsta jo duktė, Vilniaus universiteto studentė Rūta Šakinytė, kreipėsi į Prezidentą G. Nausėdą, prašydamas įvertinti Vilniaus apygardos teismo teisėjos E. Gruodienės elgesį vertybine prasme. Prokuratūrai taip ir neišsiaiškinus R. Šakinytės žūties aplinkybių, teisėja nusprendė, kad tėvams vienintelės dukters žūties aplinkybių nereikia žinoti – tegul tėvai kankinasi nežinioje iki gyvenimo pabaigos, kas atsakingas, kad duktė buvo pasiųsta į kalnus pavojingu maršrutu, be apsaugos priemonių, kodėl duktė buvo rasta basa, nors kalnuose buvo su batais ilgais aulais, ir t.t. („Karštas komentaras“ apie šią bylą nemažai rašė savo žurnalistiniame tyrime) ir užantspaudavo prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

„Kaip tai susiję su teisėjo priesaikoje įrašytais žodžiais „sąžiningas“ ir „humaniškas?“ – nesuprato A. Šakinis ir kreipėsi į Konstitucijos garantą – Prezidentą, kad teisėjo priesaiką galimai sulaužiusi teisėja būtų atleista.

Sutikite – tokio precedento dėl galimo teisėjo priesaikos sulaužymo vertybiniu aspektu Lietuvoje dar nėra buvę. A. Šakinio prašymas galėjo tapti G. Nausėdai pagrindu diskusijoms apie teismų reformą, Prezidentas galėjo įtraukti į šį procesą Teisėjų tarybą, bet… Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja A. Bogušienė, susidaro įspūdis, šitoje situacijoje pati nusprendė už Prezidentą. Ji atsakė, kad su A. Šakinio 2020 m. birželio 8 d. prašymu „Dėl teisėjos E. Gruodienės atleidimo iš pareigų“, adresuotu LR Prezidentui G. Nausėdai, „yra susipažinta“ (net nepažymėta, kad su A. Šakinio prašymu buvo supažindintas Prezidentas) ir šabloniškai nurodė, kad teismai pas mus yra nepriklausomi ir niekas, įskaitant Prezidentą, negali kištis į teismų darbą.

Apie A. Šakinio prašyme Prezidentui išvardintas teisėjo priesaikoje deklaruotas vertybes – sąžiningumą ir humaniškumą – Kanceliarijos atsakyme net neužsimenama.

Šią situaciją paprašėme pakomentuoti Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto prof. Ryšardą Burdą.

Teisėjo priesaikai – ypatingi lūkesčiai

-Gerb. Burda, taigi, turime situaciją – teisingumo ieškantis vienintelės dukters netekęs tėvas A. Šakinis kreipėsi į Konstitucijos garantą – Prezidentą, prašydamas įvertinti savo paskirtą teisėją vertybiniu pagrindu – teisėjo priesaikoje deklaruotų vertybių pagrindu, bet Prezidento kanceliarija šabloniškai atsirašė, kad Prezidentas neva nieko negali. Ar iš tikrųjų?

-Viename magistro baigiamajame darbe buvo tema dėl teisėjų priesaikos. Iki tol mano požiūris į teisėjų priesaiką buvo skeptiškas. Bet tame tyrime dėl teisėjo priesaikos, kurį atliko magistrantė, buvo nustatyta, kad piliečiai ypatingą reikšmę suteikia priesaikai ir parodymams teisme. Tai yra, moksliniais tyrimais baigiamajame darbe įrodyta, kad žmonių lūkesčiai teismui yra be galo svarbūs. Kodėl? Todėl, kad jie galvoja, jog tai yra vienintelė ir paskutinė instancija, kur jie gali pasakyti teisybę ir kur juos išgirs. Jie tikisi iš to teismo, kaip iš paskutinio Dievo. Bet…

Jeigu pažvelgtume į jūsų minimą Prezidentūros atsakymą, taip, iš įstatymo pusės viskas labai teisingai – Teismų įstatyme to, apie ką kalbama teisėjo priesaikoje, nėra. Ten apie sąžiningumą nekalbama, apie humaniškumą nekalbama – kalbama apie ne-prik-lau-so-mu-mą.

Esmė yra tai, kad priesaikoje yra tam tikros vertybės, kuriomis, mes galvojame, teisėjas vadovaujasi ir kurios turėtų būti vertinamos teisėjo darbo veikloje ir pan. Tačiau jeigu mes pažiūrėsime į kitą dokumentą, kuris vadinasi „Teisėjų veiklos vertinimo aprašas“, tai čia rasime tokius dalykus, kaip „sprendimo aiškumas“, „įstatymu nustatytos tvarkos laikymasis“, „dėmesingumas asmenims, dalyvaujantiems procese“ – jūsų minimu atveju, kadangi procesas rašytinis, tai ir dėmesingumas popieriuje; „stropumas“, „atidumas“, „laikymasis įstatymo terminų“. Bet jūsų minimų vertybių čia nėra. Štai čia yra esmė!

Gali kilti klausimas: o kas tuos teisėjus vertina (kai teisėjas paaukštinamas ir pan.)? Mes matome, kad visuomenės čia nėra, advokatų nėra, net prokurorų, jų mylimų, nėra. Jie patys savyje save vertina pagal formalius, biurokratinius, teisinius procedūrinius dalykus.

O to, kas labai svarbu: o kiek buvo skundų pateikta, o kiek buvo nušalinimų, kiek buvo skundų Prezidentui dėl tavo sprendimo, teisėjau, – nieko nėra. Šitas dalykas niekam neįdomus.

Be abejonės, mes puikiai suprantam, kad dėl vykdomo teisingumo ir dėl teismo sprendimo joks Prezidentas, joks teisingumo ministras negali nieko pasakyti – jis negali kritikuoti, negali išsakyti nuomonės. Bet… mes čia kalbame apie visai kitus dalykus, kurie turėtų būti vertinami teisėjo kasmetinėje ataskaitoje ar dar kažkokioje vertinimo ataskaitoje – esant skundui, teisėjo veiksmai turėtų būti vertinami per priesaiką.

Tačiau dabar mes matome, kad sistema yra padaryta taip, jog priesaika sau, o teisėjo vertinimas – sau.

Prezidentas – izoliuotas ar saviizoliavosi?

-Kaip tai? Teisėjo priesaika – sau, o Teismų įstatymas – sau? Tai teisėjo priesaika – tik tušti žodžiai? Teisėjo priesaikos sulaužymu laikomas tik girto teisėjo sėdimas už vairo, bet nesąžiningumas ir nehumaniškas teisėjo priesaikos sulaužymu nelaikoma? Jei G. Nausėda iš tikrųjų nori teisingos gerovės valstybės, jis dabar turi puikų pretekstą pradėti diskusiją vertybiniu teisėjo priesaikos pagrindu. Bet pagal Prezidento kanceliarijos atsakymą galima pagrįstai suabejoti, ar Prezidentas su A. Šakinio raštu apskritai buvo supažindintas…

-Nieko naujo, nes aš pats asmeniškai kreipiausi į Prezidentą, analogišką atsakymą ir aš gavau. Aš pamačiau, kad Prezidentas mano rašto neskaitė. Jie atsirašė taip, kaip jų teisininkų grupė supranta tą klausimą.

Tai reiškia, kad iš esmės Prezidentas yra izoliuojamas (kas labai tikėtina). Mano nuomone, jis tyčia izoliuojamas nuo informacijos.

Ar jis valdo savo patarėjus? Nežinau. Dabar, sprendžiant iš jūsų pavyzdžio, galvoju, kad jau nebevaldo – Prezidentūra sau, Prezidentas – sau. Galbūt jie organizuoja Prezidentui susitikimus ir kitus darbus, pateikia dokumentus pasirašyti. Kiek jis gali pasišakoti, aš nežinau. Ir susidaro įspūdis, kad jis negali daryti įtakos šitam savo aparatui.

Arba yra kitas variantas – jis tiesiog nenori girdėti tautos. Nes, tarp kitko, šitoje teisėjo priesaikoje nėra žodžio „tauta“ – yra Lietuvos valstybė. Bet Lietuvos tautos nėra. Tai reiškia, kad iš esmės teisėjas neįsipareigojęs žmonėms. Taigi, kam jis tarnauja? Klausimas. Pirmiausiai jis turi tarnauti tautai.

Jeigu mes kalbėsime, kad Prezidento nepasiekia žmonių laiškai, tai čia arba jo kaltė, arba jo prezidentūros kaltė. Kas turi atsakyti į tą klausimą?

Visų pirma turi atsakyti pats Prezidentas į klausimą, ar jisai valdo savo prezidentūrą? Ir ar jis davė nurodymą savo patarėjams spręsti visus klausimus už akių, jo neinformuojant, jam nereferuojant? Dėl ko mes iš esmės ir turime situaciją, kad jis nelaiko savo rankos ant tautos pulso, jis negali matyti tikros situacijos, kas vyksta Lietuvoje, jeigu jo nepasiekia informacija arba toji informacija yra apribota ir pateikiama tiktai per tam tikrą prizmę. Nežinau, per kokią prizmę ir kas formuoja tos prizmės kriterijus.

Galbūt mums reikėtų paklausti ir Prezidentūros administracijos vadovo, kaip apskritai veikia Prezidentūra: ar jinai pas mus antroji vyriausybė, ar aptarnaujantis personalas, kokiu būdu jie dirba, ar piliečiai apskritai gali prasimušti pro jų šydą, ar ne? Jeigu piliečiai negali prasimušti, tai mes renkame statulą, kuri nieko negali mums padaryti. Tuomet kam mums reikalinga tokia figūra – Prezidentas?

Jeigu Prezidentas šiandien neveiksnus, jeigu jį biurokratai apriboja ir kaip į dėžutę įdeda, tai čia jau ne klausimas diskusijai – čia iš esmės aliarmo klausimas, kuris turi būti nagrinėjamas.

Iš tautos pusės – taip, tai yra tautos šauksmas. Ir jeigu nei teisininkai, nei mokslininkų grupės negali prasimušti pro Prezidentūros biurokratus, tai nežinau, kas ką valdo.

Tokiu atveju mes galime kalbėti, kad mes niekada nepakeisim teisingumo sistemos, kadangi joje neatsiras tautos dalelytės.

Jau seniausiai yra kalbama, kad apylinkės teismas turi būti formuojamas rinkimų būdu, tai yra, bendruomenė renka teisėjus, bendruomenė renka policijos vadą – ne biurokratai, kažkur ten viršuj sėdintys, o bendruomenė. Ir jeigu mes to nepadarysim, mes prarasime Lietuvą, prarasime Lietuvos tautą, piliečius.

Žinote, su kuo aš bendrauju iš užsieniečių, man sako: aš lekiu iš čia ne dėl ekonominių priežasčių – čia galima pakankamai užsidirbti pinigų – dėl neteisingumo. Štai pagrindinis dalykas. Ir jie tą neteisingumą, nežinau, kaip Prezidentas, bet supranta plačiau – ne tiktai teismų darbą, bet ir apskritai visų valstybinių institucijų darbą.

O pasiūlymų iš mokslininkų grupės, kaip pakeisti tą sistemą, labai daug yra – tai ir apylinkės teisėjų renkamumas, ir prisiekusiųjų teismų ar tarėjų įvedimas.

Beje, kiek bebūtų skeptiško požiūrio į tai, jog tai yra sena tarybinė sistema ir pan., tada kaltinkite Jungtines Amerikos Valstijas, kad jie su savo prisiekusiaisiais vadovaujasi sena tarybine sistema. Tačiau nesuveskime visko, kas virto farsu tarybinėje sistemoje, į bloga. Jeigu ten buvo farsas, nedarykime farso šiandien iš Lietuvos ir Lietuvos teismų sistemos. Nejuodinkime to, kas gali tarnauti – nejuodinkime tautos, nejuodinkime bendruomenių. Ir bandykime, visgi, priartinti tas bendruomenes prie teismų, kad bendruomenė matytų, kaip vyksta teisingumas.

Nieko blogo iš to nėra, jeigu šalia teisėjo sėdi mokytojas, nieko blogo, jeigu sėdi inžinierius. Mes nekalbame apie tai, kad jis būtinai privalo turėti teisinį išsilavinimą. Ne, jis turi teisingumo jausmą. Jis yra sąžiningas. Mes reikalaujame iš jo sąžiningumo, humaniškumo – to, ko mes reikalaujame iš teisėjo priesaikos. Kad nė vienas nepilnametis nepatektų į kalėjimų sistemą, nes ten yra nusikaltėlių auginimo sistema. Ir to siekdavo tie piliečiai, kurie sėdėdavo šalia teisėjų. Nes teisėjas įstatymo rėmuose priima teisingą sprendimą, bet teisingumo rėmas – sąžiningumas, humaniškumas – praplečia. Ir visada įstatymo rėmuose galima rasti ir pritaikyti tai, kas naudingiausia tai bendruomenei, neišraunant iš jos tos ląstelės.

-Taigi, iki Prezidento gerovės valstybės su teisingumu dar toli?

-Oi, labai toli… Ir labai daug darbų. Tas Seimas, kuris dabar jau nueinantis, šiuo atveju nesugebėjo nieko padaryti. Kokie ketinimai geri bebūtų, jis nespėjo arba nenorėjo. Ir kai prieš baigiantis kadencijai jie pradeda kalbėti, kad „mes pakeisime sistemą“, ne, apie tai jūs galite kalbėti biednam žmogui. Tai, ką jūs galėjote padaryti, jūs turėjote pradėti prieš ketverius metus. Galbūt tokiu atveju jūs būtumėte spėję padaryti teismų reformą, galbūt būtumėte pakeitę santykius tarp prokurorų ir teisėjų, tarp advokatų, prokurorų ir teisėjų, kad to teisingumo iš tiesų būtų daugiau. Bet ne dabar…

Prezidentas gali, klausimas kitas – ar nori?

-Bet visgi – nejaugi tas Prezidentas iš tikrųjų teismų sistemoje nieko negali? Juk žmonės kreipiasi į Prezidentą su didžiuliais lūkesčiais. Ar neturėtų Prezidentas tokiais, teisėjo priesaikos vertybiniais atvejais, kreiptis į Teisėjų tarybą, prašant jos išsiaiškinimo?

-Iš šito pavyzdžio būtų galima pasakyti vieną dalyką: jeigu Prezidentas visgi išgirsta pilietį, netgi ir tuo atveju, jeigu Prezidentūros kanceliarijos darbuotojai nepateikia duomenų, bet tai visgi sukelia rezonansą visuomenėje, Prezidentas visada gali kreiptis į Teisėjų tarybą, išaiškinant klausimą dėl tam tikrų etinių dalykų, kurie gali iškilti priimant sprendimą, bendraujant su žmonėmis ir pan.

Taip, Prezidentas negali kištis į teismų sprendimus, kvestionuoti juos, negali skųsti teismo sprendimo arba inicijuoti kokio apeliacinio ar kito proceso ir pan. Čia teisingai atsakyta.

Bet esmė ne čia – pilietis šaukiasi kito, jis kalba apie kitą: kad teisėjas buvo nesąžiningas, kad teisėjas buvo neteisingas žmogiškąja prasme, etine prasme, vertybine prasme, nehumaniškas, neatidus, atsainus, visiškai indiferentiškas, abejingas apskritai šitai problemai, nesigilino į problemą ir tuo būdu visiškai ignoravo piliečio interesus, nors, pagal teisėjo priesaiką, jis turi ginti teisėtus žmonių interesus! Jis gynė teisėtus interesus ar ne?

Taigi, jeigu mes kalbame apie vertybinius klausimus, Prezidentas turi teisę kreiptis į Teisėjų tarybą ir duoti užduotį išsiaiškinti, kas ten vyko, kokie santykiai su piliečiais, kur, kokie pažeidimai padaryti pačios teisėjos, bendraujant su žmonėmis priimant sprendimus. Ne sprendimas skundžiamas, bet teisėjo elgesys. O tai jau yra ir pagrindas drausminei bylai. Taip, Teisėjų taryba gali kelti ir drausminę bylą, ir spręsti klausimą apskritai, ar tinka toks žmogus būti teisėju. O tada jau kitas žingsnis būtų patarimas Prezidentui atleisti šitą teisėją iš pareigų ir pan.

Galiausiai yra dar vienas variantas. Jeigu tai yra ne teisingumo vykdymo problema, jeigu yra įstatymų leidybos problema, jeigu problema yra, kaip mes nustatėme, tam tikras nesuderinamumas tarp teisėjo priesaikos ir Teismų įstatymo, tarp teisėjo rezultatų veiklos vertinimo kriterijų ir to, kas yra jo priesaikoje ir pan., kas trukdo Prezidentui šiandien organizuoti mokslininkų – ekspertų pasitarimą – ar tai konferencijos būdu, ar viešos diskusijos būdu, ir pan.? Prezidente, tavo rankose – daugybė galimybių kreiptis į mokslinę bendruomenę, aiškinantis štai tokias subtilias teisines problemas!

Galiausiai niekas netrukdo naudotis labai paprastu klausimu. Yra teisės akto aiškinimo lygiai. Aukščiausias, ne doktrininis, t. y. mokslinis, yra įstatymo leidėjo teisės akto aiškinimo galimybė. Kreipkis į Seimą – tegul Seimas išaiškina, ką šita nuostata reiškia ir ar joje nėra prieštaravimo tarp jos vienos ar kitos dalies.

Pasirodo, mūsų teisininkai apskritai pamiršo, kad Seimas privalo aiškinti visuomenei, mokslininkams, teismams, visiems kitiems pareigūnams ir tarnautojams savo priimamus įstatymus. Seimas privalo tai daryti, kai į jį kreipiasi. Ar tai per Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetą, ar per Seimo valdybą – koks bus aiškinimo mechanizmas, jau kitas dalykas, Seimo Statute jie gali pasitikslinti, jeigu iki šiol to nepasidarė, bet šita trečia galimybė yra (jeigu matote, kad yra tam tikri neaiškumai dėl to, dėl ko iškyla žmonėms problema dėl teisės taikymo).

Taigi, elgsenos variantų yra labai daug. Ar proto užteks žmonėms, kurie prezidentūroje yra, kad pasiūlytų teisingą patarimo variantą? Aš nežinau. Duok, Dieve.

Prezidentūra: informaciją Prezidentui pateikia patarėjai

A. Šakinio atvejis privertė pasidomėti, o kokia forma Prezidentas Gitanas Nausėda yra supažindinamas su žmonių raštais? Ir apskritai ar supažindinamas, kas konkrečiai ir kaip dažnai iš Prezidento komandos tai daro? Taip pat pasidomėjome, kiek skundų iš piliečių ir kokiomis temomis G. Nausėda gavo pirmaisiais savo Prezidento kadencijos metais?

„Atsakydami į Jūsų klausimą siunčiame informaciją apie Respublikos Prezidentui adresuotus prašymus ir skundus.

Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyrius reguliariai rengia ir teikia gautų prašymų ir skundų statistiką.

Informaciją Respublikos Prezidentui apie gautuose prašymuose ir skunduose keliamus klausimus ir problemas nuolat perduoda Respublikos Prezidento patarėjai pagal savo kuruojamas darbo sritis.

Per pirmuosius Prezidento Gitano Nausėdos kadencijos metus nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2020 m. birželio 26 d. buvo gauti 5790 asmenų prašymai ir skundai.

Prisegame informaciją apie gautų laiškų tematiką“, – į „Karšto komentaro“ klausimus atsakė Prezidento Komunikacijos grupė.



Taigi, kokias galime padaryti išvadas? Kadangi pirmajame atsakymo A. Šakiniui sakinyje teigiama, kad su prašymu, adresuotu Prezidentui, buvo susipažinta (Prezidentūros klerkų) – Prezidentės D. Grybauskaitės kadencijos metu pirmasis sakinys skambėdavo taip: „Su Jūsų prašymu Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė buvo supažindinta“,o Prezidento spaudos tarnyba informavo, kad su žmonių skunduose keliomomis problemomis Prezidentą supažindina patarėjai pagal savo kuruojamas darbo sritis, vadinasi, už „tinkamą“ Prezidento informavimą teisingumo sistemos klausimais atsako šie Teisės skyriaus patarėjai: Giedrė Jarmalytė, Elena Masnevaitė, Vida Petrylaitė (atsistatydino), Gintarė Surblytė-Namavičienė, Inga Žukovaitė. O kadangi dvi patarėjos dar dėsto ir Vilniaus Universiteto Teisės fakultete, kyla dar vienas klausimas: gal per savo užimtumą VU Prezidento patarėjos neturi laiko savo tiesioginiam darbui – referuoti Prezidentui apie žmonių laiškuose keliamas teisingumo sistemos problemas ir patarti, kaip tas problemas išspręsti, kad G. Nausėdos žadėta gerovės valstybė būtų teisinga – teisinga realybėje, o ne būtų vien tik skambūs, bet tušti žodžiai metiniame Prezidento pranešime?

Pagal laikraštį  „Karštas komentaras“

Komentarai

 

 

 
  1. tai koks cia prezidentas ,jeigu ji kazkas izoliuoja,plastelinas o ne prezidentas,manau,kad ir namuose jis yra izoliuotas nuo visko,butaforinis dedelis ir tiek,kad vieta nebutu tuscia

    Thumb up 3 Thumb down 0

  2. Deja,šitą iškamšą kaip nori tampo už virvučių jankių okupantai,jau visai atvirai pradėję vykdyti RASINĮ dar nepabėgusių lietuvių genocidą-buvusi Lietuva jau be ceremonijų kolonizuojama negrais ir afganais pilnu tempu.

    Thumb up 4 Thumb down 0

  3. surasyta daug ir teisingai,bet tik surasyta,niekas niekada to nesilaikis tai tiesiog parasyta runkeliams,kad nurimtu ir nebruzdetu,atseit yra “demokratija”yra teisesauga ir dar daug ko yra todel sedekit ir tylekit,o kad siuncia prezidentui tai irgi dumu putimas i akis,jus rasykit,o pataranujantis sutvarkis,zodziu uzburtas ratas ir nieko cia nepadaryri mafija

    Thumb up 7 Thumb down 0

  4. Prisiminkim,kad teisėjas turi teisę teisti [ teisėjų kodeksas] pagal …savo vidinį įsitikinimą.

    Thumb up 10 Thumb down 1



 
https://komentaras.lt/pingpongiukoakademija-kviecia
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
PSO atstovė: tarptautinė žiniasklaida neteisingai suprato audinių keliamą grėsmę COVID-19 plitimui 1
Žmogaus teisės – vyrų reikalas? 1
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Pastiprinimas medikams: 15 tonų dezinfekcinio skysčio neatlygintinai keliauja į 15 Lietuvos ligoninių (1)
Pasvalio biodegalų gamybos bendrovė „Kurana“ 15 šalies ligoninių dovanoja 15 tūkst. litrų dezinfekcinio skysčio,...

Plaukų kaukėms sudarant daugiatūkstantinį pasirinkimą, svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį 
Kad plaukų kaukės yra viena svarbiausių priemonių, kurią verta naudoti, norint turėti sveikus...

Darbas Vokietijoje: kodėl verta rinktis šią kryptį? 
Ne paslaptis, kad darbas užsienyje kasmet sudomina tūkstančius žmonių. Belieka tik pridurti, kad...

Berta Čaikauskaitė. Politikų pažadai karantino eteryje – apšilimas prieš rinkimus? (2)
Sena kaip pasaulis taisyklė byloja, jog komunikacija prieš rinkimus – tai vienas stipriausių...

Batutas – grožiui, sveikatai ir gerai savijautai 
Nors daugelis tėvelių vaikus skatina kasdien kuo daugiau laiko praleisti lauke, tačiau patys...

Kaip neprašauti perkant mikrobangų krosnelę? 
Jeigu svarstote apie mikrobangų krosnelės įsigijimą – svarbu, kad žinotumėte keletą svarbių dalykų....

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
Prezidentas: Seimo darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
Nepritarta Seimo nuotolinio darbo reglamentavimui (2)
Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją,...
Lietuva toliau grimzta į skolas:  vidaus rinkoje pasiskolino 30 mln. eurų
Finansų ministerija informavo, kad Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (5)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (1)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
„Luminor“ ir SEB bankai „Agrochemai“ suteikė 100 milijonų eurų sindikuotą paskolą
Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti žemės ūkio paslaugų ir prekybos bendrovė...
Kaip sutaupyti įrengiant naują būstą?
Lietuvoje kasmet pastatoma tūkstančiai nuosavų namų, dešimtys, jeigu ne šimtai...
Krašto apsauga   Užsienis
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
Kazlų Rūdos poligone treniravosi Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos (1)
Kovo 20 d. Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (8)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (2)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...