Rusijos žiniasklaidoje – pavojaus varpai: JAV ambasadoriumi Rusijos Federacijoje paskyrė „spalvotųjų revoliucijų“ ir „maidano“ specialistą Džoną Teftą. Tai esą rodo, kad po Ukrainos savam „maidanui“ atėjo ir Maskvos eilė.

„Tai, kad atsiuntė būtent Teftą, rodo, jog Eurazijos specialistų JAV valstybės departamente ne taip ir daug. Be to, pats Teftas yra patikrintas kadras – dar 1989 metais dirbo departamento, atsakingo už TSRS klausimus, vadovo pavaduotoju. Tai ir turėjo įtakos jo tolimesnei karjerai – 1996-1999 metais JAV ambasadoriaus Rusijos Federacijoje pavaduotojas, paskui ambasadorius Lietuvoje, Gruzijoje, o galiausiai, nuo 2009 m. ir per patį „Euromaidaną“ – ambasadorius Kijeve.

Būtent Džonas Teftas ir buvo Kijevo „Euromaidano“ „vairavimo diržas“. O tiksliau jo elitinės dalies – kadangi sėkmingai revoliucijai būtina ne tik pasinaudoti masiniu gyventojų nepasitenkinimu, tačiau elito viduje suformuoti grupuotę, kuri ir perimtų valdžią. Darbas su elitu ir yra pagrindinis ambasadorių uždavinys“, – apžvelgiama Dž.Tefto diplomatinė tarnyba.

Pastebima, kad JAV ambasadorius Rusijoje – tai savo ruožtu dar ir neformalus kuratorius eurazijos respublikų – Kazachstano, Baltarusijos, Kirgizijos ir Armėnijos – ambasadorių.

Spėjama, kad Džonas Teftas pirmus kontaktus su Rusijos elitu užmezgė 1996-1999 metais.

„Gruzija, Lietuva ir Ukraina, kur jis dirbo, – tai savos rūšies placdarmai „spalvotųjų revoliucijų“ į Rusiją eksportui. Gruziją – į Kaukazą, Lietuvą – į Kaliningrado apskritį. Ukraina jau tapo nestabilumo faktoriumi visai europietiškajai Rusijos daliai. Panašu, kad turime reikalų su sisteminiu žygiu į Rusiją“, – svarstoma Rusijos žiniasklaidoje.

Spėjama, kad ir Rusijos regionuose bus surengtos „maidanų“ „provokacijos“, nerimaujama, kad tik ką sukurtos Eurazijos ekonominės sąjungos ir Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos yra trapios: „Iš tikrųjų faktinio saugumo kontūro dar nėra, o eilėje – Kirgizija su nestabilia, į darbuotojus imigrantus orientuota ekonomika, su Afganistanu besiribojantis Tadžikistanas ir ant karo slenksčio esanti Armėnija“.

„Iš tiesų, kada prieš 10 metų nuvilnijo pirma „maidanų“ banga, pilietis Teftas dirbo valstybės sekretoriaus pagalbininku Europos ir Eurazijos klausimais. Todėl greičiausiai mes turime reikalų su daugiasluoksne Rusijos „susprogdinimo“ kombinacija“, – svarstoma Rusijos žiniasklaidoje.

Taip pat pateikiami trys lygiai, kuriais gali būti bandoma „paimti“ Rusiją.

Pirmas lygis – ekonominis: naftos ir dujų ekonomikos krizė ir jos įtaka Maskvos viduriniajai klasei.

JAV, nepriklausomai nuo ES paramos, „prasukinės“ projektą „Sankcijos“, kurio uždavinys – kirsti per Rusijos dujų ir naftos ekonomiką.

Tam gali būti pasitelkti du scenarijai: arba pavyks konkrečiai sugriauti rusų naftos ir dujų pramonę, arba JAV turės žlugdyti kainas žaliavų biržose. Ir nors antras scenarijus gresia ekonomine katastrofa pačioms JAV, kito pasirinkimo jos neturi – krisdamos į nacionalinio defolto bedugnę, JAV tempiasi paskui save visas globalios prekybos sistemą.

„Todėl, patinka mums tai ar ne, tačiau naftos ir dujų ekonomikos modeliu geriau nepasikliauti“, – rašoma rusų žiniasklaidoje.

Svarstoma, kad naftos ir dujų pajamų kritimas būtų posūkis link „Maskvos vidurinės klasės“ projekto – keli šimtai tūkstančių vadybininkų, finansistų, dizainerių, fotografų, žurnalistų ir pan. paprasčiausiai atsidurtų gatvėje. Mat šie sostinės ekonomikos sektoriai aprūpinami išskirtinai iš „viršpajaminio“ paskirstymo. Kūrybiniu „balastu“ bus atsikratoma pirmiausiai. O šiems žmonėms nebus kur dingti, nes Maskva jau seniai ne industrinis miestas.

„Todėl būtent sostinėje susidarys platus placdarmas potencialių „maidano“ dalyvių, kurie patys vieni nieko sugalvoti negali – negali priversti centrinę valdžią viską meti ir rūpintis vien tiktai Maskva“, – pateikiama pirmo, ekonominio, lygio išvada.

Antras veikimo prieš Maskvą lygis – eurazinis: nestabilūs sąjungininkai.

Nepaisant to, kad sukurta ir ekonominė, ir gynybinė sąjunga, beveik visa karinio saugumo ir ekonominės paramos našta tenka Rusijai. Nei Baltarusija, nei Kazachstanas neinvestuoja nei į karines bazes, nei į Kirgizijos, Tadžikistano, Armėnijos ir Padniestrės infrastruktūrinius projektus.

Taigi, išprovokavus savų „maidanus“, o taip pat, jei prasidėtų rimti karai eurazijos respublikose, Rusija „suplyštų“ į keletą frontų. Be to, sąjungininkais per daug pasikliauti negalėtų – tik tiek, kiek tai atitiks jų interesus.

„Be to, kaip rodo Ukrainos pilietinio karo patirtis, jeigu karinė grandis pilnai aprūpinta, tai su civilinėmis technologijomis – visiška nesėkmė. Tuo tarpu mūsų administracija mažai tinkama dirbti mobilizacinėse sąlygose ir ypač – dirbti esant taikiniu“, – aptariama JAV suplanuota Rusijos „susprogdinimo“ strategija rusų žiniasklaidoje.

Trečias lygis, kuriuo bus veikiama prieš Rusiją, – regioninis: federacijos subjektai be realios ekonomikos.

Nafta ir dujomis paremtos ekonomikos griuvimas neabejotinai paaštrins prieštaravimus tarp regionų.

Regioninio vystymosi skirtumų kompensavimas dotacijomis ir tikslinėmis injekcijomis iš valstybės biudžeto, iš vienos pusės, sugadino vietos elitą, o iš kitos – leido išsaugoti liekamąjį socializmo matomumą.

Valstybė gi, priversta gesinti pilietinių karų gaisrus pagal perimetrą, priimti ir pasirūpinti pabėgėliais, sparčiai persiginkluoti ir manevruoti, negalės sau leisti tokio ekonomikos modelio. Dėl to reikės paaukoti arba parazituojantį elitą, arba socializmo liekanas. Jeigu būtų priimti pusiniai sprendimai, tuomet galima prarasti ir tą, ir tą, ir vis tiek būtų nepasitenkinimas.

Žiūrint iš valstybės pusės, geriau paaukoti elitus. Todėl, kad regionų elitai, parazituojantys iš piniginių pervedimų „Maskva-regionas-Maskva“, verčiau provokuos vietinius maištus ir „maidanus“, nei keis ekonomikos modelį.

Taigi, prieštaravimų komplektas Rusijoje ir pagal perimetrą jau garantuotas. O Tefto atvykimas į Maskvą, pasak rusų žiniasklaidos, reiškia, kad JAV patirtį Ukrainoje vertina kaip sėkmingą ir vertą pakartoti Rusijos mastu.

„Vienintelis dalykas, kuris liko „Europos ir Eurazijos“ specialistui, – tai suformuoti lojalias elito grupes Maskvos ir regioniniuose lygiuose. Kuo, matomai, jis ir užsiims“, – apie Dž.Tefto atvykimą dirbti JAV ambasadoriumi Maskvoje rašo Rusijos žiniasklaidoje.

Padaroma išvada: kad nebūtų puolama į „visokeriopos prapulties“ ereziją, tas rizikos rinkinys, su kuriuo susiduria Rusijos Federacija, atidaro jai galimybes tapti Rusija. „Tai yra pervesti ekonomiką į mobilizacijos režimą ir forsuoti XXI amžiaus industrializaciją. Performatuoti visuomenę – paleisti socialinius keltuvus ir likviduoti besiformuojančią biurokratų-biznierių kastą. Valstybei – atsikratyti globalistinių finansinio liberalizmo iliuzijų ir susigrąžinti tikrą suverenitetą. Nes jeigu visa tai nebus padaryta, kitą kartą JAV valstybės departamentas atsiųs ne ambasadorių, o prezidentą“.

Parengė Vėtra Radavičiūtė