Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Birželis 20 Sekmadienis
 

Ar lenkai nori išmokti lietuviškai?

2017-10-30 10:21 | Nuomonių ringas | Komentarų (4)

Anatolijus Lapinskas. Asm. archyvo nuotr.

Anatolijus Lapinskas

Lietuvoje 2013 metais gyveno 154 tautybių gyventojai. Greičiausiai tiek pat tautybių esti ir dabar. 2017 m. iš pagrindinių tautybių lietuvių priskaičiuota 2476,2 tūkst., rusų – 131,0 tūkst., lenkų – 159,5 tūkst. 2017 m. rugsėjo pradžioje Lietuvoje veikė 1056 mokyklos lietuvių dėstomąja kalba, 56 – rusų, 76 – lenkų.

Dar yra mokykla baltarusių dėstomąja kalba, dalis dalykų čia dėstoma lietuvių kalba, o žydų Šolomo Aleichemo gimnazijoje viskas vyksta lietuvių kalba. Beje, mokyklos vizija yra „ugdyti asmenybę, kuri būtų visapusiškai integruota į Lietuvos socialinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą“. Kilni vizija, pagarba mokyklos direktoriui!

Iš paminėtų skaičių lengva nustatyti, kad 10-čiai tūkstančių lietuvių vidutiniškai tenka 4,26 mokyklos, tokiam pačiam skaičiui rusų – 4,27 mokyklos, lenkų – 4,76 mokyklos. Geriausia padėtis, kaip matome, yra Lietuvos lenkų.

Dar ryškesnis skirtumas, padalinus besimokančius vaikus iš mokyklų skaičiaus. Lietuvių mokyklose mokosi 324,7 tūkst. mokinių, rusų – 14401, lenkų – 11418. Nesunku paskaičiuoti, kad 10-čiai tūkstančių lietuvių mokinių tenka 32,5 mokyklos, tokiam pat skaičiui rusų mokinių 38,8; lenkų, neįtikėtina – 66,5 mokyklos! Lyderiai be jokios konkurencijos – lenkai.

Atrodytų, kad Lietuvos lenkai turėtų džiaugtis savo švietimu, jie mokyklų turi dvigubai daugiau negu lietuviai. Deja, paradoksas, vietoje pasidalinimo džiaugsmu pasauliui ir Lenkijai, visur skleidžiamos žinios apie tragišką Lietuvos lenkų švietimo būklę, kaltinama Lietuvos valdžia neva diskriminuojanti lenkus.

Karas dėl Lietuvos lenkų švietimo prasidėjo nuo pat mūsų nepriklausomybės paskelbimo. Priminsiu keletą detalių iš šio karo veiksmų teatro.

Jis prasidėjo dar 1991 m. gruodį, kai atvykusiai Danijos ir Švedijos Helsinkio komitetų delegacijai Lietuvos lenkai greta kitų absurdų piešė savo „baisią“ padėtį, nes 1945 m. buvo 300 lenkiškų mokyklų, o 1991 m. „tik“ 99 (bet 1993 jau 130), tačiau ir su tokiais skaičiais ir tuomet, ir dabar su Lietuva negali varžytis jokia kita pasaulio šalis šalia Lenkijos.

1995 metais atvykęs ETPA atstovas Gyorgy Frunda skundė Lietuvą (diktuojant, aišku, Lietuvos lenkų veikėjams), kad „rengiant mokytojus lenkų mokykloms yra naudojama lietuvių kalba“ (angl. „use of Lithuanian in training teachers for Polish language schools“). Suprask, jei bendros, pvz., filosofijos paskaitos vyksta lietuviškai, lenkai ten kankinasi nieko nesuprasdami.

Beje, tas pat atstovas siūlė pratęsti valstybinės kalbos nemokėjimo laikotarpį, nes reikalauti iš lenkų gydytojų rašyti ligos istorijas ar mokytojams pildyti žurnalus lietuviškai dar būtų „per anksti“. Tačiau po antrojo G.Frundos vizito 1997 m. pavasarį visi priekaištai dingo ir Asamblėja pasveikino Lietuvą, „įtvirtinusią teisinę valstybę ir gerus santykius su kaimynais“.

Atrodytų, kad po šio tarptautinio pripažinimo lenkų skundai prieš Lietuvą turėjo baigtis. Kur tau! Jie nesiliovė nei prieš 20, nei prieš 10 metų, nei dabar. Aišku, kad skųstis lenkiškų mokyklų trūkumu būtų nesąmonė, todėl rastas naujas arkliukas – lietuvių kalba, kurios esą neįmanoma išmokti. Taip išeitų, kad rusų, baltarusių, žydų vaikai savo mokyklose gali ją išmokti, kaip ir kitų 150 tautybių vaikai, neturintys savo mokyklų, bet Lietuvos lenkai niekaip.

Sugrįžkime į šias dienas, ką jie sako dabar? Žinoma lenkų veikėja Renata Cytacka prieš keletą savaičių savo mintis įvardijo „Ar Lietuvos valdžia turi kankinti lenkų vaikus?“: „Lietuva nieko nepadarė, kad lenkų vaikai galėtų normaliai mokytis lietuvių kalbos. Negalima vienodinti programų, nes lenkų vaikų, žengiant jiems į pirmą klasę, lietuvių kalbos žinios yra nulinės.

Suvienodintas mokymas yra sunkus ir vyresnėse klasėse, nekalbant jau apie nesąžiningą brandos egzaminą. Lenkų vaikai patiria aiškią diskriminaciją, nes turėdami mažiau lietuvių kalbos pamokų, jie turi mokytis daugiau. Lietuvių kalba lenkų vaikams yra svetima. Lietuvių kalbos mokymo reforma yra beviltiška“.

Žinomas Lietuvos lenkų švietimo ideologas Juzefas Kviatkovskis irgi laikosi tos pačios Lietuvos bjaurinimo politikos. Kalbėdamas pernai Seime (lygiai taip pat jis kalba ir dabar) prisipažino, kad nieko gero lenkų švietime jis nemato, tik „asimiliacijos elementus, diskriminuojantį švietimo įstatymą, draudimus mažumai integruotis į šalies gyvenimą, tendencijas bloginti mažumų padėtį“.

Ir dar: „Lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas turėjo negatyvų integravimosi į Lietuvos švietimo sistemą poveikį, kaip ir programų suvienodinimas pirmose klasėse, mažumoms tai yra išmokta kalba. Kiekvienai mokyklų grupei turi būti atskira programa bei specialiai parengti lituanistai, kurie mokėtų mažumos kalbą. Privalome nuolat rūpintis lenkų švietimo išsaugojimu, ryžtingai priešintis valdžios mėginimams apriboti Lietuvos lenkų švietimą“.

Palyginti nuosaikus lenkų laikraštis „Kurier Wilenski“ irgi neatsispyrė pagundai paverkšlenti dėl lenkų švietimo. Straipsnyje su efektinga antrašte „Suvienodinti lietuvių kalbos programas – negarbingas reikalavimas“ aiškinama, kad „lietuvių kalbos vadovėliai užmuša bet kokį norą mokytis“. „Mokymo procesas, koks vyksta dabar, yra didelė skriauda vaikui, ypač pradinėse klasėse“. „Ar iš viso reikia to suvienodinimo, nes daugumai mokinių to neįmanoma pasiekti“.

Čia pridurčiau, kad Lenkijoje, Punsko lietuviškoje mokykloje pradinėse klasėse lenkų kalbos pamokų yra netgi daugiau negu lietuvių, todėl jau baigdami pradinę vaikai žino gramatiką, gali kalbėti ir skaityti lenkiškai. Lietuvoje dar ir vyresnėse klasėse lenkai tik vejasi ir vejasi lietuvius ir niekaip nepasiveja iki pat abitūros egzaminų.

Tarytum šių karo su lietuvių kalba frontų būtų per maža, prieš savaitę į jį įsijungė radijo stotis „Znad Wilii“. Lenkiškų mokyklų atstovai aiškino, kad lietuvių kalbos pamokos mokiniams kelia emocinę įtampą, nenorą jos mokytis, beje, paaiškėjo, kad net 70 proc. lenkų mokinių tėvų abejoja suvienodinimo nauda. O minėtas J.Kviatkovskis radijui trinktelėjo: „Vienintelė išeitis – grįžimas prie skirtingų programų“, t.y. normali lietuvių kalba lietuviams, susilpninta lenkams.

Ne kartą rašiau, kad Baltarusijos Gardino mokyklos lenkų dėstomąja kalba direktorė, išgirdusi iš manęs, kad Lietuvos lenkų mokyklose valstybinės kalbos mokymui taikomi susilpninti reikalavimai, tiesiog pasibaisėjo: „Ką jūs darote?! Jei taip būtų pas mus, niekas neleistų vaikų į tokią mokyklą!“ O Lietuvos lenkai leidžia ir piktinasi pasiūlymu išmokti normalią lietuvių kalbą.

Didžiausias argumentas mokymo suvienodinimui yra kitų tautybių, tarp jų ir rusų vaikai, kurie mokosi lietuvių kalbą be skandalų visa reikalaujama apimtimi. Tačiau vietoje to, kad Lietuvos lenkų inteligentai, organizacijų lyderiai bet kuria proga aiškintų tautiečiams, kad lietuvių kalbą reikia mokėti puikiai, užsiima viskuo, kad tik sutrukdytų taip ją išmokti.

Pabaigai – ištraukėlė iš prieš puspenktų metų „Delfiui“ rašyto straipsnio „Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?“: „Lenkijos europarlamentaras Krzysztofas Lisekas neseniai rašė: „Jei kas nors yra Lietuvos pilietis, jis turi mokėti lietuvių kalbą ne gerai, bet puikiai (lenk. „nie w stopniu dobrym lecz biegłym“). Lygiai taip pat manau, kad negalima būti Lenkijos piliečiu ir puikiai nekalbėti lenkiškai“.

Deja, Lietuvos lenkų lyderiai daro viską, kad to nebūtų ir tuo pačiu daro meškos paslaugą Lietuvos lenkų mažumos jaunimui, mažindami jų karjeros bei gyvenimo komforto galimybes.

Praėjus beveik penkmečiui nuo straipsnio pasirodymo, viskas liko po senovei, Lietuvos lenkai neklauso savo tautiečio žodžių ir keikia lietuvių kalbą, o jų veikėjai netgi ragina jos nesimokyti. Ar padėtis kada nors pasikeis?

Komentarai

 

 

 
  1. Prieš keletą metų dabartinė Vilniaus vicemerė E.Tamošiūnaitė paskelbė, kad ji paduos Lietuvos Vyriausybę į Europos Žmogaus teisių teismą. Už ką? Už tai, kad 2011 metais buvo priimtas Švietimo įstatymas ir nustatytas vienodas lietuvių kalbos egzaminas visiems Lietuvos abiturientams. Jos nuomone tautinės mažumos, konkrečiai lenkai, lietuvių kalbos per 12 metų negali išmokti. Kodėl? Todėl, kad atėję į mokyklą šie pirmokėliai dar gerai nemoka ir gimtosios lenkų kalbos. Tai gal tegu lietuvių kalbą pirmiausia mokosi, jei jau tenka pradėti nuo nulio. Bet ne, geriau paduos Lietuvą į teismą.

    Thumb up 1 Thumb down 0

  2. Vilniaus vicemerė E.Tamošiūnaitė reikalauja kad būtų pakeistas švietimo įstatymo 30 straipsnis, pagal kurį tautinių mažumų vietovėse turi būti užtikrinta, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje būtų įgyvendinama valstybine kalba. Jei įstatymas nebus pakeistas, ji tai laikys lenkų diskriminacija. Tokiu būdu lietuviškoms mokykloms Vilniuje – amen.

    Thumb up 2 Thumb down 0



 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Kodėl geras klientų aptarnavimas toks svarbus?
Į Lietuvą bandė įvežti trąšų falsifikatą
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

„MOKI VEŽI“ atveria parduotuvių duris 
Nuo kovo 15 d., laikantis visų saugos reikalavimų, atidaromos visos šalyje veikiančios 24 „MOKI...

Grįžimas į biurą po pandemijos: ko prireiks? 
Spartėjant skiepijimo procesui ir keičiantis karantino sąlygoms, daugelis įmonių jau pradeda svarstyti apie...

Kaip išsirinkti Gelį Nagams? 
Prieš dešimtmetį nagų gelis nebuvo toks populiarus, kaip šiandien. Dažniausiai jį rinkdavosi nagų...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...