Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
2019 Lapkritis 13 Trečiadienis
 

Ar įveiksime demokratūrą?

2010-04-06 08:49 | Komentarai | Komentarų (18)

Neseniai mūsų Prezidentei D. Grybauskaitei ištarus, jog „Lietuvoje valdžią uzurpavo partijos“, kilo kai kurių politikų nepasitenkinimas (president.lt nuotr.)

Sergejus Sokolovas

„Šalin oligarchinį valdymą, šalin išnaudotojus bei siurbėles, šalin…“ Pritariu. O kas nepritars? Ir tokių pritariančių apstu. Kiekvienas pritaria šaukdamas arba tylėdamas, save pervertindamas ar nuvertindamas. Pagal savo gedimo ar pažangos laipsnį. O svarbiausia – visa tai gali kiek tik nori tęstis šiapus tos prarajos, kurią patys vengiame peržengti. Čia mums patogu, nes įprasta. Čia kiekvienam leidžiama garsiai šaukti bei kelti savo asmeninės patirties ir pasaulėjautos vėliavą. Tačiau be VISŲ MŪSŲ proveržio JIE tikrai neis „š a l i n“.

JIEMS taip pat patogu čia, mūsų pačių sukurtoje terpėje. Stumdydamiesi kiekvienas savo pasaulėjautos vėliavomis, patys gerąja valia kuriame tuos tarpsnius, tinkamus JŲ veisimuisi bei įsigaliojimui. O toliau… JIEMS tas MŪSŲ „šalin, šalin“ nelyginant muzikinis fonas įsipuotavusiam dvarponiui. „Tai jūsų teisė, ačiū, kad ja naudojatės, tik laikykitės 70-ies metrų atstumo…“. Ir mes laikomės. Bet iš tikrųjų – tai ne metrai ir net ne šviesmečiai. Tai nuolankumas, dažniausiai grįstas daugelio mūsų asmeniniu savanaudiškumu, įvelkamu į asmeninės vilties rūbus. Tai pakantumas, susitaikėliškumas. Viso to JIE moko MUS, kurdami dar ir dar įmantresnius „taikingus“ žodelius.

Štai dar vienas – „tolerancija“. Sakiau ir sakysiu (ir man tai svarbiau, negu vyti „šalin“ vaiduoklius „oligarchus“ iš nepasiekiamos tvirtovės) – tolerancija – tai šlykščiausia kapituliacijos forma! Tai būsena pašauto begemoto, su kuriuo bet kas gali daryti ką tik nori. Tolerancija – tai pasaulėjauta būtybės, negimusios skraidyti. Ir aš galėčiau dar tęsti, nepaisydamas to, kad šis keiksmažodis (itin pamėgtas nūdien „tolerantais“ pasivadinusių pederastų) jau papuošė daugumos partijų įstatus. Galėčiau tęsti vien tam, kad smagiai pasijuokčiau išvydęs, kaip vos prieš akimirką oligarchus vijusi minia jau pradeda smerkti mane. Smerkti dėl to, kad per tokius kaip aš mūsų žmonės neva kaltinami netolerantiškumu. „Žydrieji ekranai“ kaltina abstrakčius žmones. Konkretūs žmonės mėgsta pasmerkt už save konkretesnius.

Nesugalvojau geresnės interpretacijos tam, kas vadinama skaldymusi. Nes ji byloja ir apie tai, kad vienijimasis (susiskaldžiusių teisuolių svaja) neturi virsti „tolerancija“, ėjimu su kuo tik papuola. Nes antraip išaušta akimirka, kai žodžiai apie kapituliacijos formą tampa aiškūs, bet per vėlai… .

Negana siekti – planuoti reikia

Istorija tarė savo žodį – prieš 20 metų buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Garsiai, ypač Jubiliejaus dieną, skelbiama – išsikovojome! O kartais, na, taip tyliai, tyliai girdėt: kovojo vieni, o „išsikovojo“ kiti… Ar galėjo kada nors „anos santvarkos“ persekiojami disidentai įsivaizduoti, jog įvykus jų trokštamoms permainoms, šalies prezidentu taps tų „anų“ pirmasis asmuo? Kad valdžios ešelonus užpildys jų budelių vaikai ir visi kiti, „nusipelnę gyventi geriau“ ?

Jų buvo daug? Ne! Kovojančių daug nebūna. Esama tik daugybė i š s i k o v o j u s i ų. Jie siekė permainų? Taip, be abejo! Jie jau planavo? Nemanau. Netikėtai viskas įvyko… .

Nevartyčiau istorijos puslapių, jei neįžvelgčiau juose pamokos ateičiai. Permainų būtina ne tik siekti. Jas reikia planuoti. Kad KITI, kuo puikiausiai nutuokiantys apie permainų neišvengiamumą, nesuplanuotų jų savaip. Antraip džiugi akimirka truks neilgai – KITI pasiglemš pergalės vėliavą bei pasveikins MUS su JŲ pergale.

Permainų siekimas – tai drąsi dvikova, vykstanti esamoje sistemoje, tai iššūkis esamoms valdymo, taigi ir prievartos formoms. Tai atsvara sistemai, priešprieša sistemai, vykstanti jos pačios viduje (šiapus prarajos), laikantis jos pačios sukurtų stereotipų.

Permainų planavimas – tai naujų valdymo formų bei kelių ir būdų jiems sukurti projektavimas. Tai strategija, siekianti nepaleisti šių permainų (būsimų vykstančių, ar jau įvykusių) vėliavos, neatiduoti jos KITIEMS. Esi TU, ir yra JIE. Tarpinės grandies nesama – ji yra vis tų pačių „tolerantų“ sukurtas masalas (jaukas). Ir todėl planuojant permainas, būtina ištrūkti iš nepasiteisinusių bei pačios sistemos sukurtų stereotipų rato.

Jau dabar pažvelkime į kai kuriuos stereotipus, sukurtus tam, kad nustelbtų tikrąsias kelrodes.

Demokratūros makaronai

Taigi, laikomės 70 metrų atstumo nuo valdžios rūmų. Slapstomės nuo televizijos kamerų, skverbdamiesi kuo giliau į mitinguojančią minią, ar tiesiog apeiname tuos mitinguojančius, kad tik kas nepamatytų… . Tik nors sau nemeluokime, kad bijome oligarchų spec. tarnybų bei valdžios nemalonės. Bijome mes tokių pačių eilinių žmonių, kokie esame patys. Na, taip jau yra – visi, kas tik pradeda naikinti savyje abejingumą, gėdijasi ir baiminasi abejingųjų daugumos pagiežingo reagavimo. Susidaro užburtas ratas, juosiantis negausius mitingus. Bet visgi, griežtai laikydamiesi įstatymų ir net melsdamiesi jiems (kaip jau minėjau, permainų siekimas supančiotas sistemos), veikia opozicinės partijos bei judėjimai. Tačiau greitai „bankrutuoja“. Ar dėl to, kad žmonės susiskaldę? Tai pirmas stereotipas, laikomas įtikinamu vien todėl, kad kartojamas dažnai ir įkyriai.

Kad atsidurtume arčiau tiesos, įsivaizduokime tokią situaciją – visos maitinimo įstaigos pradeda siūlyti žmonėms vien makaronus (neva tik jie dabar daugumai krizės nualintų žmonių yra įperkami). Aišku, žlugtų įmonės, o ne žmonės. O jeigu opozicinės organizacijos pradeda siūlyti vis tą patį? Bankrutuoja opozicija, o ne „kenčianti liaudis“.

Kas gi yra tie „makaronai“, kuriuos lyg susitarusios (o dar mums kalba apie susiskaldymą(!) choru siūlo opozicinės jėgos bei lyderiai? Ogi DEMOKRATIJA! Anot vienų – valdžia bene 20 metų „statė, bet nepastatė“ demokratijos. Atsiprašau, TSRS kadaise per 20 metų BAMĄ (na, tokį geležinkelį su ištisais miestais) pastatė, o čia… . Tada įsiterpia kiti – na, viskas taip, bet mes tai už TIKRĄ demokratiją. Nepasiduodu, rodau pirštu į kitą lyderį – juk ir anas už tą tikrąją. O ne, – išgirstu – anas tik deklaruoja, o štai mes ją įgyvendinsime.

Iš viso to išmokstu tik vieno – „demokratija“ be turgaus negalima.

O ko dar mus mokė? „Demokratija turi daugybę ydų, bet nieko geresnio niekas nesukūrė“. Visgi paprasta, lengva mokyti žmones. Ištari šimtą kartų nesąmonę, o jie taip ją išmoksta, kad dar vieną stereotipinį mitą išpažint pradeda. O daugelį toks galingas tikėjimas užvaldo, kad kaimyninė Baltarusija tampa baubu, vos nuskambėjus nieko konkretaus nepasakantiems žodžiams „ten nėra demokratijos“. Bent jau man ties šia vieta šis tas aiškėja. O būtent – tiems, kas jau mūsuose sukūrė demokratiją, reikia nukreipti žmonių dėmesį nuo vidaus problemų, o tam reikia baubo įvaizdžio.

Domėdamasis toliau, surandu dar vieną stereotipą, papūgų dėka tapusį šedevru – demokratiją sukūrė senovės graikai kaip liaudies valdžią. Atsiverčiau „Baltųjų lankų“ išleistą prancūzų autorių grupės parašytą istorijos vadovėlį, cituoju – „… Ši evoliucija baigiasi demokratija, tai yra piliečių (taigi, ne liaudies) valdymu, kaip Atėnuose V a. prieš Kr., paskui ir kituose miestuose. Bet demokratija įmanoma tik todėl, kad egzistuoja vergovė, leidžianti laisviesiems piliečiams dalyvauti politiniuose susirinkimuose, posėdžiauti teismuose, eiti aukštas administracines pareigas, kariauti ir būti žemės šeimininkais“.

Taigi, kas iš tikrųjų yra tie jau seniai išvirti bei atšalę makaronai, kuriuos taip įkyriai ant mūsų ausų kabina tiek valdžia, tiek opozicija? Tai demokratija, kuri, pasirodo, galima tik esant vergijai! Dabar supratau, kodėl kai kurie opozicinių judėjimų lyderiai tai šen, tai ten skelbia – kas ne su mumis, tas vergauja oligarchams!

Tačiau aš, kaip žmogus, siekiantis permainų (bręstantis nekuklumas!), įstatymų nepažeidžiu ir skelbiu – pas mus vergijos nėra, nes ji prieštarautų Konstitucijai! Taip pat esu žmogus, planuojantis permainas (begėdiškas nekuklumas!), – tad atmesiu stereotipą. Demokratija be vergijos – ne demokratija! Tebūnie DEMOKRATŪRA! Juk visada buvau prieš demokratiją (niekam nesakykite!).

O jei rimtai, tai demokratūra galėtų tapti gan rimta sąvoka, turinčia tiek istorinį, tiek geopolitinį pradą. Anot dabarties istorikų, tarybiniais laikais būta diktatūros. Kaip jau minėjau, prieš 20 metų tarybiniai pirmieji asmenys tapo mūsų šalies prezidentais, prokurorais, na ir visais, geresnio gyvenimo nusipelniusiais. Ir pradėjo mums piršti tai, ko jau kratosi net kai kurie pažangūs Vakarų sluoksniai, – demokratiją. Tik mes istorijos nenorime mokytis. Antraip žinotume ne tik tai, kas yra buvusių diktatorių diegiama demokratija, o ir kai ką daugiau. Kad ir tai, jog „Vakarų demokratijos“ (Rotšildų bankų užvaldytos Europos bei be siaubingų karų gyventi negalinčios Amerikos) šalys kol kas klesti vien todėl, kad ištisus dešimtmečius išnaudojo kitas valstybes. Mes prie šio pyrago neprieisime. Patys juo tapome.

Demokratūrai yra būdingas dar vienas, šįkart dorovinis bruožas – tai moralinis žmonių pavergimas demokratijos pseudovertybių prievarta. Pavyzdį jau minėjau, tai „tolerancija“ – pašauto begemoto poza. Ir čia demokratūra man tampa savotišku matuokliu – kai išvystu per televiziją kažkokios ten pederastų sąjungos pirmininką, kaskart tikiuosi kitąsyk jį išvysti dideliais juodais akiniais. Bet ne… . Taigi, demokratūra išties nuginkluoja, žmonių ryžtas blėsta. Tačiau jei mes išties leisime vištgaidžių bjaurasčiai surengti šėtono puotą prie Gedimino kalno, teks konstatuoti, kad bene kiekvienas iš mūsų atrofuotas demokratūros.

Dar viena išvyka į praeitį

Vėl prisiminkime tuos tarybinius laikus, kai diktatūra dar nebuvo paversta jos amorališkiausia atmaina (demokratūra). Kai nebuvo viešumo, demokratijos, taigi (kaip jau parodėme remdamiesi šaltiniais) ir vergijos.

Nūdien dažnai kalbama, jog anuomet žmogus, neradęs teisybės Lietuvoje, ją rasdavo Maskvoj. Deja, tai dar vienas mitas. Maskva fiziškai negalėtų reaguoti į visų TSRS respublikų žmonių pagalbos šauksmus. Šis mitas gali būti naudingas tiems, kas dievina transnacionalinio kapitalo sukurtą ES su sostine Briuselyje.

Gal ties šia vieta derėtų pagaliau pasakyti, kas gi yra tikroji valstybės nepriklausomybė. Esmė čia – ne priklausymas sąjungoms, ir ne atstovų sąjungos sostinėje skaičius ar pareigos.

Valstybės nepriklausomybė – tai visuma prielaidų bei veiksnių, sąlygojančių jos piliečių teisių ir galimybių plėtrą (o tai ir jų užtikrinimas, ir gynimas, ir raida), išplaukiančią iš šalies vidaus politinių, ekonominių bei teisinių išteklių.

Jei šie vidaus ištekliai neužtikrina valstybės piliečiams viso to, ko jie yra priversti dairytis svetur, – tai nėra ir nepriklausomybės. Nes tuomet didžioji dalis piliečių patys pasirengę paaukoti dalį šalies Suvereniteto nors ir Briuseliui. Taigi, „savi“ valdininkai gali būti pavojingesni už bet kokias Lisabonos sutartis.

Tenka pripažinti, kad tarybų Lietuvoje buvo reaguojama į žmonių nusiskundimus. Beje, ir tuomet paprastas žmogus ne visada žinojo, kur jam kreiptis, jei susidurdavo su neteisybe. Tačiau bene visi žinojo – galima rašyti „į laikraštį“. Laikraštis skundo nespausdindavo (tai dabar, kai būta demokratūros, dienraščiuose apstu siaubo istorijų, kurių valdininkai net neskaito), tačiau persiųsdavo, kur reikia. Tuometinės valdžios organai privalėjo reaguoti į žmonių skundus, pateikti atsakymus, tikrinti faktus pagal laikraščių publikacijas. O pagal dabartinį, demokratūrinį spaudos įstatymą, pareigūnai tik „turėtų“ (beje, pačių pareigūnų nustatytuose ribose) teikti žiniasklaidai informaciją. Reaguoti, tikrinti žiniasklaidoje pateiktus faktus pareigūnai NEPRIVALO. Nebent atsiranda sąžiningas ir neabejingas pareigūnas, darantis tai savo iniciatyva ir po darbo valandų. Beje, būtent tokie pareigūnai (o ne tie, kurie pedofilams skiria apsaugą) rizikuoja būti nubausti „už tarnybinių įgaliojimų viršijimą“. Tad ir čia demokratūros perlai – beteisiams suteikta „teisė“ rašyti tai, ko valdininkai turi teisę neskaityti, juolab – neatsakyti.

Taip, dabar galima garsiau plūsti valdžią (laikantis 70 m atstumo), rašyti į laikraščių redakcijas. Bet… juk tai žaidimas į vienerius vartus – be atsako, be rezultato. O tarybiniais metais žmogus, parašęs „į laikraštį“, gaudavo atsakymą į savo nusiskundimą. Atsakymo kopiją gaudavo ir redakcija. Tada ir pasirodydavo straipsnelis – trumpai apie reikalo esmę, plačiau – apie priemones, kurių buvo imtasi. Sakysite, tai buvo daroma propagandos sumetimais? Gal. Tačiau, kaip bebūtų, tokie „propagandiniai sumetimai“ yra kur kas geriau, negu propagavimas įvairiausių šlykštynių, purvo velniavų, prievartos kulto.

Beje, turbūt kiekvienas iš mūsų bene kasdien skaitydamas spaudoje įvairias siaubo istorijas, trokšte trokšta, kad valdininkai „propagandiniais sumetimais“ į jas reaguotų, baustų kaltuosius. Bet… deja, deja.

Pasikartosiu – valstybės nepriklausomybė bei vystymosi sėkmė tėra proporcinga jos piliečių galimybėms bei gebėjimams surasti teisingumą. Jei šių galimybių nėra, o gebėjimas ir noras kovoti yra atrofavęsis, tuomet palaipsniui bei gedulingai grimzdama į vergovę. Į tą pačią vergovę, be kurios, anot istorikų, neišvystų šviesos demokratijos fenomenas. Tas pats, už kurį, anot kvailių – papūgų, nieko geresnio nesama.

Visuotinės Kontrolės Judėjimas?

Šiame straipsnyje negvildensime išsamaus PERMAINŲ PLANAVIMO. Tik pasikartosiu, kad jis neturėtų būti PERMAINŲ SIEKIMO dubliavimu, t.y. neturi „klijuotis“ prie nuvalkiotų demokratijos stereotipų. Ligšiolinės permainų siekėjų nesėkmės pagrindžia šią mano nuomonę.

Vaje, straipsnio autorius už diktatūrą! – girdėt stereotipų sergėtojų iš pavargusiųjų permainų siekėjų gretų klyksmas. Reikia BK straipsniu pagrūmot… .

Neteks pagrūmot. Nes… Aš nekomentuosiu, vyksta tyrimas (išmokau iš kai kurių). Ogi iš tiesų žadėjau negvildenti. Ir permainų planavimas tikrai yra tyrimas. Tačiau leisiu savo mintims kiek pašokinėti.

Ar Lietuvos žmonės ilgisi tvirtos rankos kaip priešpriešos klestinčiai netvarkai? Tikrai taip! Štai mūsų šalies dienraštis „Lietuvos rytas“, visa margaspalve siela „mylintis“ mūsų Prezidentę, neseniai parašė, jog rinkimų išvakarėse „rinkėjai linkėjo D. Grybauskaitei nebijoti diktatūros“. Mintis jau kitur. Staiga pagalvojau, kad būta trijų požiūrių į mūsų Prezidentę. Vieni ją atvirai puola. Kiti – palaiko ir gyvena viltimi bei laukimu. Treti – palaiko, bet nevengia sveikos bei argumentuotos kritikos. Manau, jog būtent TRETIEJI ir yra tas visuomenės potencialas, gebantis ilgainiui subrandinti LYDERĮ ar LYDERIO KOMANDĄ (čia jau kalbama apie gebėjimą formuoti valdymo centrą, t.y. žvelgiama kiek plačiau, negu į dabartinę Prezidentę).

Šokinėjanti mintis toliau nubloškia mane ties tuo, kad diktatūra tapo daugelio žmonių geidžiama kaip priešprieša demokratūrai – įkyriam demokratijos kaip pseudovertybės skverbimuisi į visus plyšius. O jei dar tą kasdien girdimą „šalin oligarchinį valdymą“ išdrįstume išversti į aiškesnę kalbą? Išeitų štai kas – stambus kapitalas turi būti nacionalizuotas, bankai – suvalstybinti, galimam revanšui – plieninės užtvaros!

Bet čia šiaip – „demokratinių permainų“ siekėjų lozungą išverčiau. Tačiau dabar, kai permainų planavimas tik ties užuomazga, galima drąsiai pasakyti tik viena – turės būti formuojama monolitinė GYNYBINĖ LINIJA.

Ir čia tarpine grandimi galėtų tapti, pavyzdžiui, VISUOTINĖS KONTROLĖS JUDĖJIMAS (VKJ), kuris (būdamas, aišku, opozicinis) dirbtų plačiose masėse ir visomis įmanomomis priemonėmis reikalautų iš valdžios bei teisėsaugos institucijų ATSAKYMŲ IŠ ESMĖS, t.y. atskaitomybės visuomenei. VKJ žmonės ilgainiui sukauptų lanksčią praktinės veiklos patirtį, tad taptų puikia KADRŲ KALVE, formuojant ateities valdymo s t r u k t ū r a s. Tai būtų permainų planavimo neatskiriamoji dalis.

VKJ turėtų konkrečių darbų. Daug realesnių, negu mojavimas popierinėmis tulpėmis, einant pro šalį prokurorui, ar postringavimas apie demokratiją. Tai būtų veiklos, o ne kažką ten deklaruojantis, judėjimas.

Kaip veikia demokratūros mechanizmas?

Neseniai mūsų Prezidentei D. Grybauskaitei ištarus, jog „Lietuvoje valdžią uzurpavo partijos“, kilo kai kurių politikų, ypač radusių sau tribūną „Lietuvos ryte“, nepasitenkinimas. Taip, anot A. Sakalo, tiesiog būta skandalo! Tai juk iššūkis demokratijai, kurios niekuo geresniu negalima pakeisti (papūgos negali nekranksėti). Toliau net ir jis pripažįsta, jog būta „trūkumo“ – mūsų žmonės nenoriai jungiasi į partijas, dauguma mūsų partijų itin mažos. Ties šia vieta jo „analitinis mąstymas“ ir pasibaigia. Teks mums pakalbėti apie tai, kodėl gi pačių partijų itin daug, kodėl jos ir vien jos „turi valdyti valstybę“, kodėl vis mažiau žmonių jomis domisi.

Nekomentuosiu Prezidentės citatos. Pradėsiu nuo to, kad mūsų valstybei vadovauja ne partijos, o stambaus kapitalo grupuotės, turinčios „stogą“ teisėsaugos struktūrose. Kaip ir daugelyje kitų šalių (ypač buvusių socialistinių valstybių), vyksta kova tarp nacionalinio ir kompradorinio (transnacionalinių korporacijų) kapitalo.

Pakaktų prisiminti socialdemokrato G. Kirkilo Vyriausybės proteguotą „nacionalinį investuotoją“ Leo Lt, kurį paskui sunaikino A. Kubiliaus konservatoriai ir dar vardan reitingų paspardė ekskonservatorius K. Čilinskas. Prisiminkime ir „Mažeikių naftą“, kurią konservatoriai pardavė jankiams, ir kurios veiklą visaip sabotavo įvairūs vietinių monopolijų statytiniai. Ir čia nesama klausimo „kas teisus?“. Vyksta kova, ir tiek. Iš viso to objektyviai išplaukia, jog panašūs vyksmai tampa neišvengiami ir politinėje erdvėje.

Jau beveik du dešimtmečius turime pamaininę dvivaldystę. Šalies Vyriausybė yra formuojama tai konservatorių, tai socialdemokratų. Viena valdžia „dirba“, kita ilsisi „opozicijoje“. Ir kiekviena turi kitai palikti „nebaigtų darbų“ – tam pasitarnauja įvairios „trečiosios jėgos“. Pastarosios, ypač krizių periodais, mėgina sujaukti ar paspartinti pamainų keitimąsi.

Mane vis dažniau užvaldo įtarimas, kad čia irgi būta transnacionalinio kapitalo įsikišimo, globalinių tikslų, nukreiptų prieš valstybingumą. Kitaip man sudėtinga suprasti, pavyzdžiui, Naujosios Sąjungos siekį paleisti Seimą, kai tuo tarpu jokio rinkiminio slenksčio jie nei dabar, nei po vienerių metų neperžengų. Man nesuprantama, kodėl į tą pačią „dūdą“ pučia ir K. Prunskienė, nuo pat savo partijos steigiamojo suvažiavimo užprogramavusi ją neįregistravimui. Aišku, tai yra vienas iš populiarumo auginimo būdų (štai, žiūrėkite, mūsų neregistruoja, vadinasi, bijo!), bet juk reitingai per kelis mėnesius neužauga. Taigi, iš visko matyti, jog čia būta tik nešvarių politinių žaidimų. Ir, kas juos bemodeliuotų, aišku viena – trečiosios jėgos – tai maurai, naudojami tam tikrų darbų atlikimui ar nutraukimui.

Pamaininė dvivaldystė – patikimiausias demokratūros svertas, tampantis (ypač mažoje valstybėje) kokios bebūtų pažangos stabdžiu. Tai žmonių daugumos izoliavimas nuo šalies politikos planavimo, tai piliečių pavertimas statistais per gladiatorių rungtynes. Aišku, pamaininė dvivaldystė nepaneigia politinės kovos, bet joje susigrumia tik valdžią uzurpavusios kapitalo grupuotės.

Jau buvo mūsų laikraštyje rašoma apie tai, kokie vyksmai rutuliojasi opozicinėse partijose bei judėjimuose. Priminsiu – čia daroma viskas, kad tik juose nesusiformuotų veržlieji branduoliai. Partijos lyderiui tam tikromis manipuliacijomis pakišami pavaduotojai – destruktoriai, įvairūs „kolektyviniai“ valdymo organai (demokratija be klegančio turgaus negalima) – įvairūs prezidiumai, ir t.t. Man gerai žinomas atvejis, kai, svarstant vienos besikuriančios partijos statutą, buvo siūlančių įteisinti… trijų pirmininkų rotaciją. Kolūkiečiai pavydėtų… .

Visuomeniniuose judėjimuose sistemos technologai praktikuoja ir atsvaros metodą. Jei judėjimo veikloje pradeda dalyvauti veržlus bei energingas žmogus, jam tuo pat sukuriama atsvara – toks asmuo (gali būti asmenų grupė), užplepantis ir slopinantis bręstančio lyderio iniciatyvą. Lyderis valdyboj – ir atsvara valdyboj. Lyderis judėjimo skyriuje -ir atsvara šiame skyriuje. Tikslas vienas – ir tas pats judėjimas turi laikytis „distancijos“ ir neperžengti tam tikros ribos. Jis turi būti DEMOKRATINIS, jis neturi imtis VISUOTINĖS KONTROLĖS (štai taip ir gimė man mintinis apie VKJ). Beje, čia aiškėja ir dar vienas demokratūros ypatumas – INICIATYVA NEBAUDŽIAMA. JI PAPRASČIAUSIAI SLOPINAMA. Ir taip yra todėl, kad demokratūrai žūtbūt reikia kišeninės opozicijos. Nes tokia „opozicija“ tampa „garo nuleidimo“ svertu, puikiu stabdžiu kokiam bebūtų permainų proveržiui.

Proveržio preliudas bręsta anapus partokratijos

Partijų rinkiminių sąrašų , dažniausiai rikiuojamų pagal nuopelnus grupuotėms, „rinkiminė kova“ visa savo esme veda link to, kad net ne partijos, o jų atstovaujamos kapitalo grupuotės uzurpuoja valdžią. Plačiosios masės neturi jokio noro kautis grupuočių mūšio lauke, tad tampa vis labiau abejingos politiniams vyksmams.

O kaip turėtų būti? Partijų priedermė – ideologijų skleidimas masėms. Juk idėjos materializuojasi (įsikūnija tikrovėje) tik tada, kai jos užvaldo plačiąsias mases. Tačiau juk būta tik dviejų ideologijų – valdančiųjų klasių ir engiamųjų sluoksnių (dirbančių fizinį bei protinį darbą, smulkiųjų verslininkų ir t.t. …). O čia jau pavojus demokratūrai – juk besąlygiškai nugalėtų daugumai atstovaujančios partijos skleidžiamos idėjos. Kad tai neįvyktų, demokratūra taiko saugiklį – partokratiją. Antai – gyvuokite ir veiskitės, kaukitės tarpusavyje dėl valdžios ir kitokio grobio, kurkite pseudoideologijas pagal sąmokslo teorijų metodikas, uzurpuokite valstybės valdymą, jo svertus rezervuodami grupuotėms. Kurkite laikino gėrio ir (būtinai!) blogio įvaizdį, tai taps uždanga, anapus kurios mes netrukdomai planuosime tai, ko reikia mums. Imituokite permainų siekimą, neleisdami niekam jų planuoti.

Tikrų permainų pradžia išauš tik tada, kai kandidatus į valdymo organus kels ne vien partijos, bet ir visuomenės organizacijos, judėjimai, kitos žmonių grupės. Prisiminkime ir tai, kad žmogus, ką beplanuotų ir ko benorėtų, visų pirmą ieško ŽMOGAUS, o ne po kažkieno uždanga pasislėpusių pajacų sąrašo. Tuomet ir atstovavimas visuomenei įgytų bent kiek tikroviškumo. Pagaliau „materializuotųsi“ ir LR Konstitucijos 59-sis strapsnis „… Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.“

Ilgainiui visuomenės abejingumas pradėtų sklaidytis. Sumažėtų klanų susidomėjimas partijomis (partokratijos pažabojimo pradžia), pradėtų byrėti kapitalo grupuočių (klanų, klubų… ) įtakos valstybės valdymui svertai – dvivaldystė, trečiųjų jėgų šešėliniai žaidimai ir t.t.

Aišku, sumažėtų ir pačių Seimo narių skaičius. Bet ar ne to norėtų dauguma Lietuvos žmonių? Seimas ilgainiui pavirstų darbingu valdymo organu – Valstybės Taryba. Toliau augtų visuomeninių susivienijimų įtaka. Partijos (kurios išliktų) skleistų masėms ideologijas, o ne draskytųsi dėl valdžios, kurdamos sąmokslo teorijas.

Visuotinės Kontrolės Judėjimas – proveržio pradininkas, pavirstų Visuomeninės kontrolės mechanizmu bei sistema. Visa tai ir galėtų tapti daugiapakope savivalda, kuri užtikrintų tolesnę valstybės pažangą bei piliečių teisę pasirinkti tolesnio šalies vystymosi raidos kelią.

“Karštas komentaras” Nr.6, 2010 kovo 19 – balandžio 2 d.

Komentarai

 

 

 
  1. good e2€“ i should deflniteiy say i’m impressed with your blog. i had no trouble navigating through all the tabs as well as related information. the site ended up being truly easy to access. nice job.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. Gerb,Prezidente Dalia Grybauskaite,raso raso ,kad siulai del pedofilijos veda ir i prezidentura,AR JUS ZINOTE,kas dirba salia JUSU?o gal kartais uzJUS?TIKIME KAD JUS EINATE TEISINGA KRYPTIMI.GEROS KLOTIES IR STIPRYBES DARBUOSE!

    Thumb up 0 Thumb down 0

    • RaskladuškinasVasaris 19, 2011 12:37Ir dar Pamąstymui. Kaip jus gali gerbti kiti kogleos, mokiniai, jų tėvai, jei patys savęs negerbiate? Jei jaučiatės aukomis, tai į jus visi ir žiūrės kaip į aukas. Elementari psichologija. Persiėmę amžinu aukos vaidmeniu geriausiu atveju sulaukia užuojautos, bet dažniausiai paniekos ir niekada pagarbos. Nieko nenoriu užgauti visiems visko būna ir tokių dienų, kai išvis norisi išnykti, bet jei jau įlipai į duobę, nesiskųsk, o daryk viską, kad išliptum

      Thumb up 1 Thumb down 0

  3. Iš to viso filosofinio malimo sutinku su tuom, jog didžiąją dalį pasaulio valstybių valdo transnacionalinės korporacijos – nematoma ir tik pelno siekianti mašina neturinti jokių įsipareigojimų prieš paprastus žmones. Korporacijos nuperka politikus, kad jie dirbtų jų pelnui ir kas įdomiausia, jog nesvarbu kokia partija valdo. Ir tai negerai – teršiama gamta, pusė žmonijos badauja, griaunamos socialinės gerovės tokiose šalyse kaip Lietuva ir dar daugybė blogybių kurias sukuria kapitalizmas. Ar tikrai kapitalizmas duos mums socialinę gerovę kai jis paremtas vien tik pelno siekimu ir žmogaus išnaudojimu? Reikia tolerantiškesnės sistemos kurios jau turėtume šiandien ieškoti ir ją įgyvendinti…

    Thumb up 0 Thumb down 0

  4. taip niekada nebus zmones egzistuoje milijardus metu taip niekada nebuvo tai paties viltis toligu tiketis kad saule prades teketi vakaruose ,o leistis rytuose.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  5. Ponui S.Sokolovui reikėtų rašyti trumpiau ir aiškiau. Visi žinome, kaip yra. Ne visi žinome, kaip pakeisti situaciją, ir kas ją pakeis, nes patiems nedrąsu, arba tingisi. Valdantieji blokuos ir užblokuos galimybę artimiausiuose (savivaldybių) rikimuose teikti kandidatus ne partijų sąrašuose. Tolimesniuose rinkimuose – irgi. Tuo ir baigsis geri norai…

    Thumb up 0 Thumb down 0

    • di banten ada rewlaan telematika sama tapi ganti nama atau ini komunitas baru [] Reply:July 6th, 2011 at 21:43justru rewlaan telematika salah satu dari rewlaan tik yg mewakili prop banten. mereka hadir juga di acara ini[]

      Thumb up 0 Thumb down 0

  6. įdomios mintys, bet manau kelialis tolimas… kol kas dar vis ne į tą pusę… bet kai pasieks dugną liks padugnės… pelkė… liks žemė geresniems…

    Thumb up 0 Thumb down 0

    • MakromąstytojasVasaris 20, 2011 16:51Steponavičius gali persikelti nors į Velykų salą: sijatciua švietime blogės ir be jo užsuktas pragaro mechanizmas veikia be priekaištų. Kas nors parašykite pavadinimą bent vienos šalies, kur vaikų ugdymas būtų įvertintas nacionalinės valiutos vieneto tikslumu (Lietuvoje lito tikslumu). Kai pamatau kokį imitusį valdininko snukutį, visada pagalvoju apie į mokyklą atveždintus pusalkanius vaikus. Čia kažkas klausė apie santvarkos Lietuvoje pavadinimą. Geras klausimas!

      Thumb up 0 Thumb down 1

  7. Gera špilka Rūtai "konkrečių darbų. Daug realesnių, negu mojavimas popierinėmis tulpėmis,<..>o ne kažką ten deklaruojantis, judėjimas.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  8. tik idiotai taip mano,kad kraujo praliejimas viska isprestu,- manau masinis zmoniu dvasinis atsivertimas gali viska pakeisti…

    Thumb up 0 Thumb down 0

    • HeiOlette le4hette4neet kutsun AlumniWeekendiin 29.10.2011 ise4lleni Ossi Jalmari Penttile4 oesstteeoien Tammisalo 7A11, 00830 Helsinki. Ise4ni on kuollut 4.1.2004. Voisitteko poistaa he4nen nimense4 ja yhteystietonsa tiedostoistanne tai muuten varmistaa ettei leski saa tarpeetonta postia.TerveisinJyrki Penttile4Antreantie 19 A02140 Espoopuh 050-5731269

      Thumb up 0 Thumb down 0

  9. PASKUTINIS LAIMOS GARNELIENĖS ŠPOSAS.
    Ponia L.Garnelienė prieš tris metus išteisinusi stambų narkobiznierų šiandien formuoja Lietuvos teismus.Ponia L.Garnelienė,buvusį generalinį prokurorą A.Valantiną kol kas bando įtaisyti 2-e Vilniaus teisme.Kai pasitaikys proga Laimočka Valantiną įtaisys į Aukščiausiąjį ar Vyriausiąjį administracinį teismą,kur teisėjo alga 12000 litų.L.Garnelienės kontorą reikia naikinti arba kardinaliai reformuoti.Teismai ir prokuratūra iki šiol niekeno nekontroliuojami už nieką neatsako.Panašių komentarą esu parašęs Bernardinuose,tačiau ten veikiančios megztos beretės mano pasisakymais piktinasi.Aš suprantu,kad tai akli ir buki padarai,kurių galvelės nevertos net kopūsto galvos, aklai tiki Tata,kuriam dabartinė "teisėsaugos" sistema labai tinka,nes teismas pripažino,kad jo tėvas tikrai nebuvo NKVD agentas.Dabar Tata galėtų iš Pakaunės ubagės prisiteisti jam taip reikalingą tvartelį.Taip vadinama "teisėsauga" valdantiesiems dirba veltui,o kitiems tik už pinigučius.Tatai tas patinka.Mums-Tautai reikia,kad teismai ir prokuratūra būtų kontroliuojami,o teisingumui nusižengę teisininkai visam gyvenimui būtų šalinami iš valstybės tarnybos.Ar ponia Prezidentė panorės tai padaryti?- pamatysim,o gal ji tik pašnekės,o po savaitės viską užmirš,kaip ir kiti valdžiukės ponai.

    Thumb up 1 Thumb down 0

  10. Judejimas "Tautos Ateities Forumas" ateik i bustyne, kontaktai internete.PABUSKIME ir KELKYMES.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  11. Sutinku su autoriaus mintimis, tik abejoju, ar pavyks prižadinti 20 metų mulkintą tautą

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Norvegijoje plintant šunims pavojingai ligai – perspėjimas lietuviams
E. Laurinaitis: priimti „kitokį“ padeda suvokimas, kad kiekvienas iš mūsų apskritai yra skirtingas 2
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
D. Jastramskis išleido monografiją apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje 
VU Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deimantas Jastramskis,...

Seimas pritarė naujai žalos atlyginimo pacientams tvarkai 
Seimas priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų...

Ką signalizuoja pirtyje netikėtai užklupęs galvos skausmas? 
Turkiška, suomiška, rusiška ar japoniška – pirčių pasirinkimas šiais laikais tikrai didelis, o...

Kaunas planuoja statyti metro (balandžio 1-osios pokštas) (9)
Premjerui Sauliui Skverneliui pavadinus mūsų brolius latvius konkurentais, daug kam kilo mintis, kas...

Teisingumo ministerija inicijuoja teismo proceso tobulinimą (1)
Teisingumo ministerija, siekdama sistemiškai tobulinti teismo procesų reglamentavimą, iš vidinių išteklių steigia naują...

Premjeras: Tikiu Lietuva ir kviečiu visus švęsti mūsų Tėvynės gimtadienį! (12)
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Lietuvos žmones su Valstybės atkūrimo diena.  „Sveikinu jus...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
G. Landsbergis: „Pritardami Prezidento teikiamų pataisų svarstymui, kviečiame gilesnei diskusijai“
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis šiandien,...
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku išrinktas D. Gaižauskas (6)
Trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, aktyviai...
TS-LKD sveikina Aušrą Maldeikienę prisijungus prie bendros frakcijos Europos Parlamente (1)
„Sveikinu Aušros Maldeikienės pasirinkimą prisijungti prie Europos Žmonių partijos (angl....
 
Prokurorams „skauda“ tik jų postai – paprastų žmonių skundams ir ašaroms jie akli ir kurti
Pastaruoju metu tarsi grybai po lietaus žiniasklaidoje pasipylė prokurorų nusiskundimai:...
Ar Europos Taryba žino, kokias kandidatūras į Europos prokuroro postą jai siunčia Lietuvos Vyriausybė?
Vyriausybė savo posėdyje patvirtino tris Lietuvos deleguojamus kandidatus į Europos...
Kreipėsi dėl nužudyto sūnaus – pačiai motinai iškėlė baudžiamąją bylą
Nors po aukštų teisėjų sulaikymo skandalo buvo prabilta apie būtinus...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Alytuje išžaginta į darbą ėjusi moteris
Liepos 18 d. apie 5 val. 20 min. Alytuje, Jazminų...
Įtariamojo asmens tapatybė jau nustatyta
Šiandien Vilniaus apskr. vyriausiasis policijos komisariatas išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriuo...
Pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – atpažinti plėšimu įtariamą vyrą (2)
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo...
 
Kaip verslas atrakino naują požiūrį į biuro baldus
Jeigu išgirstate žodį „biuras“ turbūt įsivaizduojate sublokuotas arba į kabinetus...
Išmaniosios skaitmeninės televizijos galimybės Lietuvoje (2)
Skaitmeninė, savo funkcionalumu bei kanalų gausa, nerungė ilgai karaliavusią analoginę. Žinoma,...
„Huawei“ pristato stilingą „Mate 10 lite“ (1)
Nuo šiol bus dar paprasčiau pasidaryti tobulą asmenukę ar pagauti...
Krašto apsauga   Užsienis
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
Kazlų Rūdos poligone treniravosi Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos
Kovo 20 d. Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone...
Naujo Lietuvos kariuomenės laivo pirkimas bus skelbiamas balandį
Lietuvos kariuomenė planuoja įsigyti naują laivą teršalų likvidavo ir gelbėjimo...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (7)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (23)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
Fiodr Černych perėjo į Maskvos „Dinamo“ (1)
Paskutinę perkėlimų dieną Maskvos „Dinamo“ paviliojo Lietuvos futbolo rinktinės kapitoną...
 
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai””
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...
Padėka
PADĖKA Dėkojame visiems vienaip ar kitaip prisidėjusiems ruošiantis pirmajam renginiui...