Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
2019 Gruodis 9 Pirmadienis
 

Apie demokratinio viešojo valdymo krizę Kauno technologijos universitete [Raginimas KTU Tarybai nutraukti veiklą, o KTU rektoriui – atsistatydinti]

2016-04-03 21:52 | Naujienos | Komentarų (10)

"Klausimas KTU tarybai ir P. Baršauskui: ką jie ruošiasi daryti su tais KTU žmonėmis, kurie netylės ir nesutiks, kad valstybinis universitetas būtų verčiamas Orwelo „gyvulių ūkiu“, verčiamas protinio darbo GULAGU?" KTU nuotr.

1. Neskaidrus, interesų konfliktu paženklintas KTU tarybos ir rektoriaus išrinkimas 2011 m.

2009 m. Mokslo ir studijų įstatymas numatė, jog dalį narių į universitetų ir kolegijų tarybas deleguoja LR Švietimo ir mokslo ministras.

2011 m. P. Baršauskas buvo Lietuvos aukštojo mokslo tarybos nariu. Šiai tarybai buvo patikėta atrinkti ir pasiūlyti būtent tuos kandidatus į aukštųjų mokyklų tarybas, kuriuos nuo visuomenės skiria ministras. Tokiu būdu Baršauskas turėjo galimybę pats parinkti ir pasiūlyti ministrui tvirtinti būsimus savo paties kaip rektoriaus rinkikus.

Pastaruosius jis rinkosi kryptingai, su išskaičiavimu. Du būsimi KTU Tarybos nariai – M. Glodas ir R. Kuodis buvo „pasirinkti“ iš jau suformuotų ISM valdymo organų. P. Baršauskas tuo metu taip pat buvo vienas iš ISM universiteto vadovų – senato pirmininkas, prorektorius.

Taigi, ministras G. Steponavičius į aukščiausią KTU kolegialaus valdymo organą paskyrė ne visuomenės atstovus, bet P. Baršausko atstovus ir privataus universiteto – ISM – atstovus. Privataus universiteto valdymo organų nariai buvo perkelti į konkuruojančio valstybinio universiteto valdymo organus.

Toks ėjimas buvo labai toliaregiškas. KTU taryba prieš penkerius metus suformuojama labai neskaidriai, sukeliant gilų interesų konfliktą, užtat šiandien ši taryba dengia kitą neskaidrų ir galimai nusikalstamą sandorį – privataus universiteto ISM akcijų pirkimą, naudojant viešus finansus.

Anuomet du esminiai įvykiai, neskaidri tarybų narių atranka, dalyvaujant P. Baršauskui, ir KTU rektoriaus rinkimai, įvyko per sąlyginai trumpą laiko intervalą. Čia yra akivaizdus demokratinio viešojo valdymo principų išniekinimas, interesų konfliktas ir lygių galimybių pažeidimas kitų konkuruojančių kandidatų atžvilgiu. Apie šį faktą, grubiai pažeidžiantį demokratinio viešojo valdymo principus, visuomenei pranešė Lietuvos medijos. (Žr. straipsnį „Kaip Lietuvoje tampama universiteto rektoriumi? Išrenka artimi žmonės“, Alfa.lt, 2011-05-30).

Turint galvoje trumpą laikotarpį tarp būsimų tarybos narių parinkimo bei teikimo tvirtinti ministrui ir KTU rektoriaus rinkimų, akivaizdu, kad P. Baršauskas privalėjo vengti interesų konflikto. Reikėjo arba nusišalinti nuo kandidatų į tarybas atrankos, arba atsisakyti kandidatavimo į rektorius. Pagaliau, P. Baršauskas galėjo deklaruoti potencialų interesų konfliktą ir formaliai nusišalinti bent jau tuo momentu, kuomet buvo parenkami būsimi KTU tarybos nariai. Galiausiai visa Lietuvos aukštojo mokslo taryba jau tada privalėjo blokuoti tendencingai sudarytą būsimų KTU tarybos narių sąrašą ir perdaryti jį iš naujo. Šitą klaidą darbo tvarka galėjo ištaisyti ministras ar jo patarėjai.

Interesų konflikto akivaizdoje tąsyk niekas nesiėmė teisinėmis priemonėmis ginti viešojo intereso ir paneiginėti neskaidrių KTU tarybos ir KTU rektoriaus rinkimų teisėtumo.

Tokio proceso anuomet neinicijavo ir pagrindinis konkurentas kovoje dėl rektoriaus posto – R. Šiaučiūnas, kuris apie tuos pažeidimus gerai žinojo. Minėtas pretendentas pasirinko tylaus susitaikymo su neskaidriais rinkimais taktikos.

Tikslinga prisiminti, kokia buvo taikoma teismų praktika, kokie verdiktai teismuose buvo priimami panašiais atvejais. Ypač iškalbingas bemaž analogiškos istorijos, anuomet įvykusios Klaipėdos universitete, teisinio išsprendimo pavyzdys. Po kelių metų bylinėjimosi neskaidriai, interesų konflikto sąlygomis išrinktas KU rektorius privalėjo pasitraukti.

Visa ši tamsi istorija meta šešėlį ir ant kai kurių KTU tarybos narių. Mažoje bendruomenėje dalis jų galimai žinojo, kas juos pakvietė, prišnekino, motyvavo šiam vaidmeniui ir teikė jų kandidatūras Ministrui. O paskui jau dieną „X“ tiesiog buvo renkamas „savas“ rektorius.

Egzistuoja išmintinga sentencija: „teisė yra moralės minimumas“. Šiame kontekste esminis momentas yra ne tai, kad seniai praleisti teisinio apskundimo terminai, kad apskritai niekas tąsyk negynė viešojo intereso. Visų svarbiausias dalykas yra aukštas moralinis standartas. Piliečiai, akademinė bendruomenė turi teisę ir netgi privalo tą standartą ir moralinius dalykus stebėti, vertinti.

Faktas tas, kad P. Baršausko asmenybė su aukšta morale ir aukštu standartu niekaip nedera. Būtent ši persona, neskaidriai ateidama į valstybinio universiteto vadovo poziciją, atnešė į mūsų Alma mater užkratą, kurio anksčiau universitete nebuvo – cinizmą, manipuliavimą, nesąžiningą kovą dėl valdžios, įvairias pilkąsias ir juodąsias technologijas, neribotos valdžios ir sprendimų galios koncentraciją vieno asmens rankose.

2. Neskaidrus viešųjų finansų valdymas, ISM akcijų pirkimo istorija

Demokratinėse valstybėse yra seniai suvokta, kad valstybės užsakymai, valdžios ir sprendimų galios koncentracija yra labai pavojingas korupcijos šaltinis. Natūralu, kad viena iš esminių Vakarų pasaulio ir ES vertybių bei tikslų yra viešųjų finansų skaidrumas, taip pat viešojo intereso apsauga.

Kiekvienas viešųjų lėšų centas privalo būti išleistas skaidriai. Leidžiant viešus pinigus, privalo būti pagrįsta išlaidų nauda viešajam interesui ir viešajam gėriui, turi būti įvertintas kaštų ir naudos santykis, pasverta tikėtina rizika, parodyti kainodaros principai, visos sąmatos ir kaštai turi būti pagrįsti ir iš principo viešai prieinami. Jokios komercinės paslaptys viešųjų finansų atveju negalimos.

Viešųjų finansų biudžetai, sąmatos, pirkiniai, faktinės išlaidos, investicijos etc. iš principo negali būti slaptos, atitinkami oficialūs dokumentai yra ir privalo būti viešai prieinami bet kuriam piliečiui. Šitaip apginama pamatinė demokratinių šalių piliečių teisė ir viešas interesas žinoti, kokiems tikslams ir kaip leidžiami vieši pinigai – mokesčių mokėtojų pinigai.

Išvardintos viešųjų finansų skaidrumo taisyklės išplaukia iš demokratinių šalių viešojo valdymo tradicijų, taip pat iš Lietuvos Respublikos pasirašytų bei ratifikuotų tarptautinių sutarčių, ES direktyvų, stojimo į ES sutarties ir pan. Visi šie tarptautiniai įsipareigojimai ir teisės aktai turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu.

Stodama į ES, Lietuva besąlygiškai įsipareigojo gerbti demokratijos principus. Tai yra: teisinė valstybė ir įstatymo viršenybės principas, žmogaus teisės, demokratinis viešasis valdymas ir viešo intereso gynimas, visiškas viešųjų finansų skaidrumas, taip pat principinė piliečių teisė kontroliuoti valdžios veiksmus, skirstant ir naudojant viešuosius finansus.

Dar 2015 m. pabaigoje pagrindinėse šalies medijose buvo paskelbta, kad KTU, perka privataus ISM universiteto pagrindinį akcijų paketą ir perima privačios aukštosios mokyklos kontrolę.

Primename, kad pagal LR Mokslo ir studijų įstatymą (2009) valstybinis universitetas, taip pat ir KTU, yra viešas juridinis asmuo. KTU rektorius P. Baršauskas, prieš užimdamas dabartines pareigas, ilgą laiką buvo minėto privataus universiteto (ISM) profesorius, prorektorius, senato pirmininkas, doktorantūros komiteto pirmininkas…

Komentuojamo sandorio metu milijoninės viešos lėšos juda į privačias rankas neskaidriai, per akivaizdų viešų ir privačių interesų konfliktą.

Plačioji visuomenė, akademinė bendruomenė, teisėtas KTU valdymo organas – Senatas (ir netgi jo valdyba !) nežino pirkinio sumos, apskritai nežino jokių sandorio detalių, kas konkrečiai yra perkama, pastatai, prekinis ženklas, studijų programos? Viskas nuslepiama, beje neteisėtai, prisidengus „komercinės paslapties“ argumentu.

Mūsų turimais duomenimis, KTU rektorius už viešas lėšas pasamdė privačią juridinę firmą sandoriui parengti. Pasinaudodama landomis jaunos valstybės teisyne, firma galimai sudėliojo „teisinį“ sandorio algoritmą. Mes – piliečiai, akademinė bendruomenė, galimai būsime apmulkinti už savo pačių pinigus… Akivaizdu, kad visas tas nelemtas KTU-ISM sandoris ir gudragalvių privačių advokatų parengtas „teisinis pagrindimas“ yra niekiniai.

Galimybė valstybiniam universitetui įsigyti privatų universitetą, nors tai ir netipinis veiksmas, galbūt nėra atmestina iš principo. Nepriimtina yra tai, kad minimas sandoris vykdomas akivaizdžiai neskaidriai ir yra paženklintas giliais interesų konfliktais. KTU apskritai yra vienas stambiausių šalies viešųjų juridinių asmenų, todėl neskaidrus stambių viešųjų lėšų judėjimas į privačias rankas pažeidžia kiekvieno piliečio ir mokesčių mokėtojo teises, pažeidžia viešąjį interesą apskritai.

Tie, kas kėsinasi neskaidriai naudoti viešuosius finansus, tie savo kenkėjiškais veiksmais patys provokuoja sąmokslo teorijas, suteikia pretekstą piliečiams ir viešajam interesui pagrįstai abejoti viešųjų finansų skaidrumu. Vien jau čia yra didžiulė moralinė žala, nežiūrint to, ar nusikalstama veika galimai buvo (ar nebuvo) padaryta. Pasinaudojant sparnuota fraze, dabar kiekvienas gali paklausti: „kas pasakys, kad kokioje pirtyje ar medžiotojų namelyje kažkas neapėmė niekur neapskaityto lagaminėlio su kupiūromis“? „Kas pasakys, kad neskaidrus ISM atstovų „desantas“ KTU taryboje nevykdo šešėlinių šeimininkų nurodymų ir neturi iš to naudos“?

Lietuvoje ne pirmą kartą už stambias viešas lėšas įgyjami brangūs objektai, pirkiniai ar paslaugos. Net ir tais atvejais, kai įgyjami objektai yra tiesiogiai susiję su karyba, nacionaliniu saugumu, strateginiais valstybės interesais, visuomenė, piliečiai žino sandorio sumą, kitas svarbias detales.

Demokratinėje valstybėje viešųjų finansų skaidrumas yra didesnė vertybė, nei dalinis slaptumo praradimas, kuris iš specifinių nacionalinio saugumo pozicijų vertinant, taip pat yra vertybė. Todėl visuomenė žinojo, kiek mokesčių mokėtojų pinigų kainavo kariniai transporto lėktuvai „Spartan“, visuomenė žino kiek valstybei kasdien (!) kainuoja strateginis objektas – suskystintų dujų terminalas „Independence“, apie perkamus karinius šarvuočius visuomenė taip pat žino. Valstybiniame universitete netgi 10 m. senumo išklaipytos klaviatūros negalima nurašyti ir išmesti, privalu daryti viešą aukcioną, nors šitokio naujo gaminio kaina tik 10 eurų…

Kas toks yra P. Baršauskas ir jo pasiskirta KTU taryba, kad jie ir jų neskaidrus sandoris jau atsidūrė aukščiau demokratijos, Konstitucijos ir įstatymų, aukščiau viešųjų finansų skaidrumo? Baigia praeiti trys mėnesiai, kai apie nelemtą sandorį buvo pranešta medijose. Per tą laiką visuomenei niekas detaliau nepaaiškinta, o gausybė valstybės institucijų, kurios pagal įstatymą privalo rūpintis viešųjų finansų skaidrumu, užkardyti korupciją, tyli.

Neskaidrumo ir neteisėtų „komercinių paslapčių“ akivaizdoje pagrįstai keliama ir tokia teisinė versija, jog KTU-ISM sandoris galimai yra ne kas kita, kaip neteisėta, šešėlinė, bet su labai aukštais šalies politikais suderinta dotacija „ARVI“ verslo grupei. Pastaroji kadaise dosniai rėmė politikus ir partijas, bet dėl krizės Rusijoje šiuo metu pati patiria finansinius sunkumus. Kaip kitaip paaiškinti, jog viešojo sektoriaus lyderis rektorius P. Baršauskas, lengva ranka neskaidriai žarstantis viešas lėšas, drįsta taip ciniškai ir įžūliai elgtis? Gal tos drąsos ir įžūlumo jam prideda politikų ir jų kontroliuojamos teisėsaugos stogas? Kas visuomenei paaiškins, kodėl kai kurie aukštas pareigas Vyriausybėje, Seime ir kt. užimantys vieši asmenys bando teisinti ir dengti šį neskaidrų sandorį, bando jį pateikti kaip pozityvų įvykį?

Ypač apgailėtinai atrodo bandymai pagrįsti kritikuojamo neskaidraus sandorio prasmę bei tariamą naudą viešajam gėriui ir viešajam interesui. P. Baršauskas medijose paaiškino: „..kad mūsų vaikams, jaunimui nebereikėtų išvažiuoti ir studijų kokybės ieškoti užsienyje, studijų kokybę dabar jie gaus čia, Lietuvoje...“. Suprask, dabar KTU – didžiulis jo paties vadovaujamas valstybinis universitetas – toks kokybės duoti negali, bet tik Baršauskas už viešas lėšas nupirks privatų nykštukinį, beje, bankrutuojantį (!) universitetą ir toji studijų kokybė kažkokiu tai stebuklingu būdu visoje Lietuvoje ir Kaune staiga ims ir fontanuos į viršų…

Šis neskaidrus, giliu interesų konfliktu paženklintas ir galimai nusikalstamas sandoris kenkia KTU – viešo juridinio asmens – ir jo darbuotojų interesams. KTU viešuose aukcionuose ir taip neparduoda savo perteklinių pastatų, neatsiskaito laiku su atleidžiamais (kad nesakytume išmetamais) darbuotojais, moka mokslininkams (netgi profesūrai) apgailėtinus atlyginimus. LR Mokslo ir studijų įstatymas įpareigoja Rektorių atsiskaityti akademinei bendruomenei ir visuomenei dėl finansų, o, savo ruožtu, akademinė bendruomenė turi teisę žinoti apie viešųjų finansų skirstymą ir naudojimą valstybiniame universitete. Taryba privalo rektorių ir universiteto finansus kontroliuoti.

Nelemto KTU-ISM sandorio istorija rodo, kad KTU Taryba ir KTU rektorius skęsta piktnaudžiavimo ir neskaidrumo akivare, demokratinio viešojo valdymo ir viešųjų finansų skaidrumo vertybės yra sutryptos. Akivaizdu, kad KTU rektorius P. Baršauskas viršijo įgaliojimus, piktnaudžiauja valdžia, o KTU taryba – aukščiausias universiteto valdymo organas – visa tai laimina, dengia, galimai netgi turi iš to naudos.

3. Neteisėtas valstybinio universiteto valdymas, neteisėtas KTU Tarybos įgaliojimų pratęsimas

KTU Taryba – aukščiausias kolegialus universiteto valdymo organas – buvo suformuota remiantis LR Mokslo ir studijų įstatymo (2009) nuostatomis. KTU tarybos narių sudėtis buvo paskelbta 2011 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-455.

Ši data ir yra KTU universiteto Tarybos „gimimo diena“. Nuo tos datos ir yra skaičiuojama minėto renkamo valdymo organo kadencija, kuri, pasak įstatymo, yra būtent 5 metai. KTU tarybos įgaliojimai pagal įstatymą ir demokratinę rinkimų tradiciją turėjo pasibaigti 2016 m. kovo 18 d. Akivaizdu, jog jau privalu buvo skelbti naujos tarybos in corpore rinkimus ir ją išrinkti.

Deja, dar 2015 m. KTU administracija pakišo senatui nutarimo projektą dėl KTU tarybos įgaliojimų (kadencijos) pratęsimo iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ir senatas šį projektą klusniai patvirtino (KTU Senato nutarimas, 2015-11-18, Nr. V3-S-58).

Kai kurie KTU senato ir administracijos nariai profesinėms sąjungoms (LAMPSS) pranešė apie galimą šio minėto balsavimo ir jo protokolo falsifikavimą. Pranešusiųjų pavardės profsąjungoms yra žinomos ir tie akademinės bendruomenės nariai pažadėjo liudyti, jei būtų pardėtas ikiteisminis tyrimas. Tąsyk matydami, kad senato balsavimu ketinama pažeisti įstatymą, išniekinti demokratiją, jie nesiryžo išstoti ir priešintis viešai, bet sąmoningai išėjo iš salės, turėdami tikslą sugriauti ir taip braškantį posėdžio kvorumą, padaryti balsavimą neįmanomu. Kojomis „prabalsavę“ Senato nariai vėliau kraštutinai nustebo, kai sužinojo, jog „balsavimas“ visgi įvyko ir protokolai tyliai buvo patvarkyti kaip reikia…

KTU tarybos nariai nei individualiai, nei in corpore kol kas nuo šitokios KTU administracijos ir Senato „dovanos“ neatsiribojo. Nei visuomenei, nei akademinei bendruomenei iki šiol neaišku, kaip šis aukščiausias valstybinio universiteto valdymo organas pats vertina bandymus neteisėtai pratęsti jo kadenciją bei įgaliojimus? Nei Mokslo ir studijų įstatymas, nei KTU statutas nesuteikia įgaliojimų KTU Senatui kaip nors pratęsinėti universiteto Tarybos įgaliojimus ir kadencijos trukmę.

Įstatymu numatytos renkamo organo kadencijos trukmės klausimas demokratijos sąlygomis yra principinis. Kadencijos trukmės stumdymas, ilginimas yra griežtai draudžiamas. Netgi ir tuo atveju, kai dėl trukmės pakeitimo teisėtai ir demokratiškai susitariama, bet kokie kadencijų trukmės pasikeitimai yra taikomi tik nuo kitos kadencijos. Niekas neturi teisės pratęsti savo paties kadencijos.

Apskritai apribojimai, susiję su kadencija (jos trukme, kadencijų skaičiumi) yra svarbus demokratijos instrumentas, kuriuo užtikrinamas teisėtas ir skaidrus valdžios (valdymo organų) pasikeitimas (rotacija). Periodiškas ir skaidrus valdžios ir valdančiųjų pasikeitimas yra atributinis demokratijos požymis.

Apie valstybės ar bendruomenės demokratiškumą sprendžiama iš rinkimų kokybės ir skaidrumo. Jei rinkimai laiku nepaskelbiami, atidėliojami, visaip gudraujama, vadinasi, demokratija išniekinama ir žengiama Lukašenkos ar Kadafio keliu…

Vargiai rastume precedentą, kuomet valdžios uzurpatoriai, demokratijos niekintojai atvirai pasakytų: „gera ir naudinga būti valdžioje, nesinori jos perduoti, todėl, rinkimus nukeliame…“

Neteisėtą valdžios galių uzurpavimą paprastai bandoma įvilkti į formalaus teisėtumo rūbą. Nuo KTU tarybos kadencijos pradžios (2011.03.18) iki šiol nebuvo jokių tarybos rinkimų in corpore. Per kadenciją taryboje buvo pakeisti arba ji buvo papildyta tik pavieniais renkamais nariais. Tai ir tapo formaliu pretekstu gudrauti, pratęsinėti KTU tarybos įgaliojimus.

Naujausioje Lietuvos istorijoje nerasime parlamento, o galimai ir savivaldybės tarybos, kuriose per kadenciją nebūtų buvę keičiami/perrenkami pavieniai kolegialaus organo nariai. Priežastys pačios įvairiausios – atsistatydinimas, mirtis, apkalta, išrinkimas į Europarlamentą ir kt. Pavienių narių perrinkimas ar pakeitimas niekada netapo ir netaps pretekstu pratęsinėti demokratiškai renkamo kolegialaus organo įgaliojimus, ilginti kadencijos trukmę, numatytą įstatymu.

ISM akcijų pirkimo fone neskaidrus KTU tarybos ir KTU rektoriaus išrinkimas 2011 m. taip pat dabartiniai desperatiški bandymai neteisėtai prasitęsti savo valdžios ir valdymo įgaliojimus šiandien įgauna naują prasmę. Kas dabar paneigs, kad gausus ir neskaidrus ISM valdančiųjų desantas valstybinio universiteto taryboje šiandien tikrai nebando atidirbti savo šešėliniams šeimininkams, nebando pridengti neskaidraus sandorio?

Mūsų nuomone, toji neskaidri ir šešėlinė interesų grupuotė negali leisti, kad bent jau teoriškai įmanomas valdžios ir valdymo organų pasikeitimas valstybiniame universitete įvyktų anksčiau kritinio laiko, t.y. kol pilnai neužbaigtas neskaidrus viešų lėšų nutekinimas į privačias rankas.

Čia ir yra vienas pagrindinių KTU tarybos kadencijos neteisėto pratęsimo motyvų. Toji beviltiškai susikompromitavusi, užtat sava, taryba, dabar galimai bandys toliau veikti neteisėtai. Galimai netrukus ji vėl bandys neskaidriai rinkti P. Baršauską KTU rektoriumi antrai kadencijai.

Kartu čia buvo pasimokyta ir iš LSMU rektoriaus rinkimų skandalo. R. Žaliūnas irgi norėjo, kad jį saugiai perrinktų sava taryba, todėl ir paankstino dirbtinai rinkimus. LSMU su rinkimais buvo neskaidriai paskubėta, o KTU valdantieji pasirinko kitą taktiką – neteisėtai pratęsti neskaidrios tarybos įgaliojimus idant reikiamą rektorių saugiai ir garantuotai perrinktų sava taryba.

4. Žmogaus teisių pažeidinėjimas valstybiniame universitete, užgniaužiant kritiką, uždraudžiant reikšti nuomonę

2014 metais KTU buvo parengtas „Komunikacijos krizės metu aprašas“ (žr. rektoriaus įsakymą, 2014-12-09, įsak.Nr A-611). Šis rektoriaus pasirašytas įsakymas – vidaus teisės aktas – formaliai kėlė kilnius tikslus – saugoti universiteto reputaciją, taip pat nemaloniose situacijose atsidūrusių žmonių privatumą bei teises. Deja, kilnios frazės įsakyme, ypač atnaujintoje jo versijoje tėra tuščia deklaracija (2016-01-26, įsak. Nr. A-26).

Esmė yra minėto įsakymo privaloma vykdyti (normatyvinė) dalis. Pastaroji akivaizdžiai riboja KTU darbuotojų, atsidūrusių krizinio įvykio epicentre, bendravimą su mūsų šalies teisėsauga, žiniasklaidos atstovais, greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybomis etc. Formuluojamas įpareigojimas pirma „centralizuoti informaciją“, „suderinti“ oficialią įvykio versiją su KTU administracija ir tik po to kalbėti į viešumą, į išorę. Įvykio liudininkai, dalyviai netgi įpareigojami rinkti informaciją apie tas institucijas, kurios domisi įvykiu. Maža to, darbuotojams apskritai direktyviai nurodoma atsisakyti nuo bet kokio kalbėjimo ir tokį savo atsisakymą motyvuoti tuo, kad šiam reikalui KTU yra įsteigta speciali tarnyba, yra paskirti krizių valdymo ir viešų ryšių specialistai…

Kaip ir kokiu tikslu toks radikalus, pamatines žmogaus teises pažeidžiantis, nelojalumą savo valstybei skatinantis vidaus teisės aktas apskritai atsirado? Galima daryti prielaidą, jog aprašo normos buvo nusižiūrėtos nuo panašių užsieninių dokumentų, kurie buvo sukurti kitomis aplinkybėmis ir buvo taikomi kitais tikslais.

Globaliomis sąlygomis egzistuoja tarptautinės investicinės kompanijos, kurios ateina investuoti į svečias šalis. Tų kompanijų vadovai, specialistai nėra tos šalies piliečiai, vadinasi, jie nėra susiję su ta valstybe lojalumo saitais, pilietiniu įsipareigojimu nuoširdžiai bendrauti su pareigūnais, medijomis ir pan. Tas pats galioja ir ambasados, kuri priversta funkcionuoti nebūtinai labai draugiškoje svetimoje šalyje, darbuotojams.

Informacijos centralizacija, dalinė cenzūra, griežti viešo kalbėjimo apribojimai darbuotojams, pasvertas ir nebūtinai nuoširdus oficialus kalbėjimas į išorę čia reikalingi tam, kad būtų preventuojami skandalai, apsaugoma reputacija (nebūtinai gera) ir investicijos, būtų pridengiami ne visada kilnūs politiniai tikslai.

Tragedija ir absurdas tas, kad būtent šitokio tipo „kietas“, akivaizdžiai makiavelistiškas dokumentas perkeliamas į valstybinį (!) universitetą demokratinėje ES šalyje.

Berods Lietuvoje nelabai būta bylinėjimosi precedentų dėl to, jog kažkas iš universitetų darbuotojų prišnekėjo viešumoje, ko nereikia, apie kokį nors nemalonų įvykį savo alma mater. Didžioji universitetų personalo dalis yra giliai išsilavinę ir atsakingi žmonės. Tad kam reikalingas vidaus teisės aktas, kuris akivaizdžiai pažeidžia žmogaus teises, paniekina demokratines vertybes ir tariamai preventuoja įvykį, kurio tikimybė artima nuliui?

Apie kritikuojamą KTU krizių valdymo aprašą nepalankiai atsiliepė žiniasklaida, jį pagrįstai sukritikavo advokatė L. Meškauskienė (žr. straipsnįKTU rektoriaus įsakymas: studentė ir teisininkė įžvelgė prieštaravimą teisės aktams“).

Klausimas dėl aprašo buvo keliamas ir KTU viduje, kreiptasi į rektorių, į tarybą ir senato pirmininką, pagrįstai buvo prašoma įsakymą skubiai atšaukti. Deja, KTU administracija ir universiteto rinkodaros ir komunikacijos direktorė O. Ramašauskaitė jokių argumentų girdėti nepanoro.

Nenuostabu, kad minėtą KTU aprašą sukritikavo ir pasmerkė žmogaus teisių gynimo ekspertinės institucijos (žr. Lietuvos Žmogaus teisių koordinacinio centro 2016-02-03 raštą „Dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų KTU“).

Minėtas centras tai – žmogaus teises ginančių institucijų konsorciumas, kuriame figūruoja ir tokia išskirtinių nuopelnų turinti autoritetinga organizacija kaip Lietuvos Helsinkio grupė. Ar nėra taip, kad sistemingų pažeidimų akivaizdoje minėtas KTU krizių valdymo aprašas tiesiog yra laisvos nuomonių raiškos ir viešos kritikos užgniaužimo įrankis, skirtas neskaidriems sandoriams ir nedemokratiškai vienvaldystei pridengti?

5. Valdžios ir sprendimų galios koncentracija vieno žmogaus rankose, neskaidrus valdymas, protekcionizmas ir favoritizmas

Galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas, nepaisant daugybės trūkumų, pasižymi bent vienu privalumu – jis išsamiai, preciziškai reglamentuoja universitetų valdymą. Šiam klausimui paskirtas atskiras įstatymo skyrius. Jo nuostatos be esminių pakeitimų buvo perkeltos į visų universitetų statutus, kuriuos tvirtino LR Seimas ir kurie turi įstatymo galią. Valdymo modelio nuostatos iš įstatymo buvo perkeltos ir į KTU statutą.

Rektoriaus P. Baršausko iniciatyva KTU – valstybiniame universitete – pradėjo realiai funkcionuoti valdymo organai ir pareigybės, nenumatyti įstatymu. Tie valdymo organai ir pareigybės turi nemažas faktines galias, tačiau jos nėra aiškiai apibrėžtos, yra neaišku, kaip jos yra suformuojamos yra neaiški jų atskaitomybė. Tai – „vykdomojo direktoriaus“ pareigybė ir vadinamoji „valdymo grupė“.

Jei vykdomasis direktorius neturi didesnių įgaliojimų, tai jis tėra tik rektoriaus referentas ar padėjėjas. Pagal įstatymą rektorius gali steigti padalinius, tarnybas ir pareigybes. Jis gali sau pasiskirti tiek referentų ir padėjėjų, kiek reikia, kiek finansinis racionalumas leidžia.

Visgi vykdomojo direktoriaus pareigybė yra kardinali valstybinės įstaigos valdymo modelio pareigybė. Toks direktorius gal ir nesprendžia strateginių klausimų, bet ruošia jų projektus, bet kuriuo atveju jam suteikti operatyvinio valdymo įgaliojimai tikrai dideli.

Minėtos naujos pareigybės išskirtinai aukštą statusą ir realias galias valstybiniame universitete netiesiogiai atspindi ta aplinkybė, kad vykdomasis direktorius „į rankas“ gauna bent 4 kartus (!) didesnį mėnesinį atlyginimą nei universiteto profesorius…

Suprantama, kad toji neteisėta, įstatymu valstybiniame universitete nenumatyta, bet ganėtinai brangi vadovaujanti pareigybė yra apmokama iš viešųjų lėšų.

Vykdomąjį direktorių pasirenka sau ir jį įdarbina rektorius, tačiau direktoriaus atskaitomybė, valdžios galių ribos, santykiai su kitomis valstybinio universiteto valdymo grandimis yra visiškai neaiškūs, neskaidrūs. Minėtas įstatymas numato, kad valstybinio universiteto rektorių gali pavaduoti tik prorektorius, tik jam rektorius laikinai gali perduoti savo įgaliojimus. Apie vykdomąjį direktorių įstatyme net neužsimenama…

Nieko blogo, jei valstybiniame universitete yra sukuriamos laikinos darbinės komandos iš įvairių organizacijos padalinių laikiniems uždaviniams spręsti, pvz. vidinei struktūrai reorganizuoti, strategijai parengti ir pan. Deja, vadinamosios „KTU valdymo grupės“ atveju tenka kalbėti apie nemažas faktines sprendimo galias turinčią, tačiau neaiškiu kokiais pagrindais ir kaip veikiančią, kam ir kaip atsiskaitančią ganėtinai uždarą valdymo struktūrą. Jokia valdymo grupė valstybinės aukštosios mokyklos valdymo modelyje, kuris labai detaliai apibrėžtas ir įstatyme, ir KTU statute, nenumatyta.

Čia iš karto norėtume užbėgti komentarams už akių ir pasakyti, kad LR Viešųjų įstaigų įstatymas (2007), suteikiantis daug laisvių organizacijos padalinių ir pareigybių struktūravimui, valstybinio universiteto atžvilgiu galioja tik tiek, kiek jis neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui. Jei pirmenybę teiktume pirmajam paminėtam VšĮ įstatymui, tai nueitume taip toli, kad vieną dieną valstybiniame universitete nebereikėtų nei rektoriaus, nei tarybos, nei senato, tiesiog improvizuotai būtų kuriamos alternatyvios valdymo struktūros…

KTU valdymo grupės darbotvarkė ir priimti sprendimai bei nutarimai paprastai neviešinami, jie į darbuotojams prieinamą KTU Duomenų valdymo sistemą nededami. Darbuotojai, kiti padaliniai apie priimtus šio organo sprendimus sužino tik netiesiogiai, kuomet sprendimai virsta konkrečiais darbdavio ar jo atstovų privalomais nurodymais, potvarkiais, įsakymais.

Valdymo grupės posėdžiuose paprastai nedalyvauja studentų atstovai, profsąjungos atstovai. O juk įstatymo leidėjas numatė studentų privalomą dalyvavimą visuose teisėtuose valstybinio universiteto valdymo organuose – Taryboje, Senate, Fakulteto Taryboje. Visų teisėtų valstybinio universiteto valdymo organų darbotvarkė ir sprendimai viešinami, paprastai visi posėdžiai yra akademinės bendruomenės nariams atviri. Yra visiškai akivaizdu, kad vadinamoji KTU valdymo grupė yra valdymo organas, kuris valstybiniame universitete veikia neteisėtai, neskaidriai.

Yra pažeidžiamos akademinės bendruomenės ir piliečių teisė žinoti apie viešo juridinio asmens veiklą, yra sutrypiami demokratinio viešojo valdymo principai.

Yra daugiau požymių, rodančių, jog rektorius P. Baršauskas sistemingai, kryptingai taiko, derina tarpusavyje įvairias neskaidrias valdymo ir vadovaujančio personalo formavimo praktikas. Pastarosios yra nesuderinamos su viešojo juridinio asmens statusu, kurį pagal Mokslo ir studijų įstatymą valstybinis universitetas kaip tik ir turi.

Apie neskaidrų kelių ISM – privataus univeretiteto – tarybos narių automatinį paskyrimą, tariamai „nuo visuomenės“, į valstybinio universiteto Tarybą, jau minėjome. Privalu paminėti, jog KTU prorektorė A. Pundzienė, KTU Strateginio planavimo ir kokybės direktorė S. Buožiūtė, tarptautinių ryšių koordinatorė R. Rauktienė, administracijos vadovas T. Sabaliauskas ir kt. yra buvę ISM darbuotojai. Buožiūtės brolis R. Buožius taip pat yra KTU Tarybos narys.

Individualiai, pavieniui žiūrint, buvusiems ISM darbuotojams ir vadovams, atsidūrusiems šiuo metu KTU, neturėtume reikšti pretenzijas a‘priori. Akademinių žmonių mobilumas iš universiteto į universitetą pasaulyje yra įprastas dalykas. Demokratijose visiškai normalu, kuomet viešojo sektoriaus lyderis į naujas pozicijas ir pareigas atsiveda paskui save vieną kitą patikrintą savą žmogų. Tokiu atveju kalbame apie „asmeninio“ arba „politinio“ pasitikėjimo pareigybės institutą. Tokių darbuotojų būna tik keletas ir jie paprastai užima labai specifines padėjėjų ar referentų pareigybes.

Toliau, jei kalbame apie reikšmingesnių profesinių pozicijų užėmimą organizacijoje, turinčioje viešo juridinio asmens statusą, tai tokios pozicijos paprastai yra užimamos tik skaidraus viešo konkurso tvarka. Tai, kad įvyko sąlyginai masinis, akivaizdžiai neproporcingas savų darbuotojų perkėlimas iš nykštukinio privataus universiteto į reikšmines pozicijas didžiuliame valstybiniame universitete, yra anomalija. Už šio neskaidraus proceso stovi P. Baršausko asmeniniai pasirinkimai, jo valia ir toli siekiantis išskaičiavimas.

Visa tai liudija apie neskaidrų klaninio tipo grupuočių formavimosi procesą KTU. Čia grubiai paminami demokratinio viešojo valdymo principai, ima reikštis tendencijos, būdingos būtent autoritariniam, nedemokratiškam valdymo modeliui.

Keli iškalbingi pavyzdžiai palyginimui: V. Putinas į aukščiausias valdžios pozicijas atsitempė paskui save būrį draugų „iš Piterio“, apdalino galiomis savo dziudo trenerį, vasarnamio kaimyną… Neseniai ketvirtai prezidento kadencijai buvo prisaikdintas Tadžikijos prezidentas A. Rachmonas. Iki patekdamas į prezidento postą pirmai kadencijai, jis buvo kolūkio pirmininkas. Į ministrus, kitus svarbius valstybės postus tąsyk atsitempė savo kolūkio pavaldinius, gimines…

Tragedija ta, kad gera dalis tų rektoriaus iš šalies paimtų ir labai aukštose valstybinio universiteto pareigybėse atsidūrusių žmonių pasirodė beesantys kraštutinai nekompetentingi. Iškalbingas pavyzdys: vietinės profsąjungos lyderis V. Kubilius pasiprašė audiencijos pas KTU personalo direktorę K.R. Susitikimo tikslas, kalbėti, kad būtų nutrauktas mobingas kai kurių darbuotojų atžvilgiu. KTU profsąjunga apie tokius nemalonius įvykius žinojo ir bandė darbuotojams padėti. Personalo, atsiprašant, direktorė, gaunanti 3 kartus didesnį atlyginimą nei profesorius, atsakė maždaug šitaip: „pirmą kartą girdžiu tokį žodį mobingas, juk tokio nėra Darbo kodekse“? Ši tikra istorija buvo pasakojama, vietoje paguodos, nelyginant anekdotas…

KTU administracijos ir KTU Tarybos santykiuose tenka įžvelgti neskaidrų principą „aš tau – tu man“. KTU taryboje iš tiesų nėra narių, kurie tikrai būtų atėję nuo KTU akademinės bendruomenės, kaip šito reikalauja įstatymas. Visi atitinkamo tipo Tarybos nariai – „nuo akademinės bendruomenės“ – iš tiesų yra akademiniai administratoriai.

Bus ar nebus tau paskirtas akademinio vadovo postas universitete, kuris, beje, yra žymiai geriau apmokamas nei eilinio profesoriaus, šiandien priklauso tik nuo rektoriaus malonės. Toliau, kai tik atsirado KTU Taryboje Danske Banko vadovas Lietuvoje G. Galvanauskas, būtent į tą banką buvo perkeltos KTU sąskaitos…

Autoritetingas akademinis žmogus, kuris būtų pajėgęs oponuoti P. Baršausko vienvaldystei bei piktnaudžiavimams, yra buvęs KTU rektorius ir dabartinis Senato primininkas R. Bansevičius. Deja, jis yra apipiltas malonėmis bei pažadais. Nepaisant amžiaus, jis lieka KTU visuose savo gerai apmokamuose postuose. Jam vienam taikoma šitokia išimtis, kadangi visi tie, kam virš 70 m., KTU paprastai nebedirba. Dar jam žadamas garbės rektoriaus postas…

Baršauską pirmą kartą rektoriumi rinkęs studentų atstovas taryboje M. Ubartas vėliau buvo paskirtas KTU Studentų reikalų direktoriumi, prof. S. Stanys vėliau tapo prorektoriumi…

Piktnaudžiavimų personalo atrankoje ir paskyrimuose yra ne tik centrinėje administracijoje, bet ir akademiniuose padaliniuose.

Akademinių padalinių vadovais buvo paskirti asmenys, neturintys daktaro laipsnio. Europos instituto, beje, vykdančio II pakopos studijas, direktoriumi ilgą laiką buvo J. Urbonavičius. KTU Komunikacijos tyrimų centro direktoriumi neseniai paskirtas L. Kontrimas. Minėti asmenys neturi daktaro laipsnio, mūsų žiniomis net nestudijuoja doktorantūroje.

Akademinio padalinio vadovu yra neskiriamas asmuo be daktaro laipsnio. Tai paprotinės moralės dalykas, universitetinė tradicija ir norma, galiojanti nuo viduramžių iki modernaus vakarietiško universiteto. Finansų, rinkodaros, viešųjų pirkimų etc. skyriaus vadovu gali skirti ką nori, akademinio padalinio vadovu skiriamas asmuo, turintis PhD. Net jaunas daktaras į tokias pozicijas padoriame universitete neskiriamas. Tokiai pozicijai konkurso tvarka paprastai ieškoma profesoriaus ar bent jau patyrusio tyrėjo. Deja, pasinaudodamas formalia teise dėlioti universiteto struktūrą ir įdarbinti, P. Baršauskas šią tradiciją ir akademinę vertybę, kurių paskirtis apsaugoti ir puoselėti išskirtinę kompetenciją, paniekina.

Kai kuriuose KTU padaliniuose nebeliko atitinkamo profilio katedros, tada naujai įsteigti vadinamieji studijų programų komitetai (SPK) atitinkamai ir šitokio darinio direktorius yra centrinė figūra, vadovaujanti atitinkamos krypties studijų procesui. Į šias pozicijas buvo skiriami asmenys, neturintys PhD, bet turintys teisingą partinę orientaciją.

KTU tenka stebėti neįprastai sparčių, keistų pavienių asmenų karjeros proveržių. Už tokių netikėtų proveržių neretai stovi „teisinga“ partinė priklausomybė ir asmeninis lojalumas vadui… P. Baršauskas grąžina į valstybinio universiteto personalo atrankos procesus, į personalo politiką dalykus, kurių Lietuvos aukštosios mokyklos neregėjo daugiau nei du dešimtmečius. Šiandien tokie dalykai, žinoma, neformalaus ir viešai neafišuojamo kriterijaus teisėmis, yra prikeliami iš praeities sąmoningai, su išskaičiavimu…

P. Baršauskas įdiegė ir per pirmą rektoriavimo kadenciją giliai įšaknijo tokį valdymo modelį, kuris yra visiškai nesuderinamas su šiuolaikinio viešojo lyderio misija ir demokratiniu viešuoju valdymu. Tas modelis tai – privataus verslo valdymo modelis. Ir ne bet kokio verslo, o būtent tokio, kur vienas žmogus yra ir pagrindinio akcijų paketo turėtojas (savininkas), ir generalinis direktorius. Visa valdžia, visos strateginės vizijos, visos sprendimų galios ir visa atsakomybė yra sutelkta VIENO žmogaus rankose, visa organizacijos veikla sukasi aplink VIENĄ neribotas galias įgijančią personą… Valdantys asmenys, padalinių vadovai yra pasirenkami tendencingai, pagal vieno žmogaus viziją, kriterijus ir įgeidžius. KTU valdymo organų ir padalinių vadovų korpuso formavimo procese akivaizdžiai matosi uždarų klaninių grupuočių funkcionavimo požymiai. Visos kitos valstybinio universiteto valdymo struktūros – KTU Taryba, KTU Senatas – nors formaliai ir funkcionuoja, realybėje yra nugalintos ir pastumtos į pašalį. Joms realiai liko tik viena funkcija – pritarti vienvaldžio rektoriaus vizijoms ir planams, vykdyto jo valią.

P. Baršauskas ir neslepia, jog į valstybinį universitetą, tradiciškai funkcionuojantį autonomijos ir savivaldos pagrindais, jis valingai diegia privataus verslo valdymo principus: „...universitetas yra normali verslo įmonė, kurią turi valdyti profesionalai… Pirmieji priėmėme vykdomąjį direktorių...“ (žr. straipsnį „Didžiausias KTU pasiekimas – žmonių mentaliteto pasikeitimas“, www. (žiūrėta 2016-03-11))

6. Darbuotojų, kolegų ir politinių oponentų įžeidinėjimas, elgesys, nesuderinamas su viešo lyderio statusu

Viešo formato renginių metu P. Baršauskas dažnai leidžia sau choleriškai kelti balsą ir tuo pažemina auditoriją, diskusijos oponentus. Kolegos, kurie išdrįsta viešai paprieštarauti, polemizuoti, pageidauja debatų, čia pat viešo renginio metu yra Baršausko apdalinami įžeidimais, etiketėmis, netgi pravardėmis… Tuo visai KTU bendruomenei parodoma, kad oponuoti bandančios personos neturi autoriteto ir palaikymo, o jų siūlomos idėjos yra niekinės… Vieno iš viešų renginių sostinėje metu (LR ŠMM darbo grupės posėdis 2015-11-05) P. Baršauskas leido sau kelti balsą, tiesą sakant, rėkauti netgi ant LR Vyriausybės narės, moters. Turima omenyje A. Pitrėnienė. Pykčio priepuolis Baršauską tąsyk ištiko patyrus, kad Ministerija palaiko VDU inicijuojamo universitetų klasterio idėją… Po to sutikti kolegos iš kitų universitetų, iš LAMPSS, kurie dalyvavo nelemtame posėdyje, mestelėjo mums priekaištą į akis: „Jūsų Baršauskas rėkavo ant ministrės…“.

Didelės valstybinės organizacijos vadovas yra viešas asmuo, kuriam natūraliai keliami padidinti etikos ir etiketo reikalavimai. Šitoks elgesys, kuomet kitą nuomonę ar požiūrį turintis asmuo, kolega ar netgi oponentas paverčiamas viešo pykčio ir įžeidinėjimu objektu, yra asocialus ir netoleruotinas. Jis nesuderinamas su viešo lyderio statusu demokratinėje visuomenėje ir demokratiškoje bendruomenėje, kokia yra ir privalo būti valstybinis universitetas.

Galima tik įsivaizduoti iki kokio laipsnio yra įbauginta, „pastatyta į vietą“ vidinė KTU bendruomenė. Besitraukiančio aukštojo mokslo sektoriaus sąlygomis netgi iškilūs mokslininkai, dėstytojai bijo, kad „nepatogiems“ darbuotojams nebus skelbiami konkursai, tiesiog nebus pratęsiama terminuota darbo sutartis. Laisva nuomonių raiška, debatai, polemika KTU akademinėje bendruomenėje jau yra tik praeitis. Viena iš modernaus universiteto misijų yra konstruktyviai kritikuoti valdžią, įvairias valstybinės politikos šakas, strategines šalies orientacijas. Ką gali pakritikuoti akademinė bendruomenė, kuri pati gyvena vidinės tironijos ir baimės sąlygomis…?

7. Universiteto veiklos rodiklių prastėjimas ir organizacinės kultūros degradacija.

Dar sąlyginai neseniai (iki pradedant rektoriauti P. Baršauskui) KTU pats vienas (!) per metus gebėdavo sugeneruoti nebiudžetinių lėšų daugiau nei VISI likę šalies universitetai, įskaitant sostinėje veikiantį Vilniaus universitetą. Visa tai dabar praeitis… KTU viešai skelbiasi „lyderiaujančiu“ universitetu, tačiau studentų skaičius universitete per P. Baršausko kadenciją sumažėjo ketvirtadaliu, kai, pavyzdžiui, Vilniaus universitete maždaug tik 7 procentais. Dešimtys studijų programų užsidaro, nevykdo priėmimo arba studentų skaičius toks mažas, jog neįmanoma, nerentabilu vykdyti studijas. Degradacijos procesai pridengiami skambiu „optimizavimo“ pavadinimu.

Universiteto rodiklių prastėjimo ir organizacinės kultūros degradacijos akivaizdoje rektoriui ir artimiausiems jo favoritams-administratoriams buvo patvirtinti pasakiški nuolatiniai atlyginimai, kurių dydis paniekina kilnią mokslininko ir dėstytojo misiją. P. Baršausko atlyginimas (4330 eur) arba didesnis nei premjero, nekalbant jau apie ministrų.

Priminsime, kad vidutinis darbo užmokestis aukštojo mokslo sektoriuje yra tik 619 euro. Akivaizdu, jog KTU yra kuriamas ir įtvirtinamas protinio darbo baudžiavinis ūkis…

Apibendrinimas

Paradoksas, bet P. Baršauskui viešųjų ryšių dėka pavyko apgauti dalį visuomenės, dalį mūsų valdžios atstovų ir sudaryti veržlaus, radikalioms bei pažangioms reformoms pasišventusio, iškilaus viešojo menedžerio įvaizdį. Deja, tikrovė yra visai kitokia.

Pažeidimai ir piktnaudžiavimai KTU grėsmingai kaupiasi, įgauna kumuliatyvinio užtaiso efektą ir viena gražią dieną viskas pratrūks… P. Baršauskas ir jo faktiškai pasiskirta KTU Taryba daugybę kartų viršijo įgaliojimus, seniai prasmego piktnaudžiavimuose, įstatymų ir žmogaus teisių pažeidimuose, interesų konfliktuose, neskaidriuose viešuosiuose finansuose.

Šiandien P. Baršauskas bando perimti neformalią idėjinę lyderystę, apjungiant Kauno universitetus. Akivaizdu, kad aukštųjų mokyklų skaičius šalyje turės būti sumažintas iki normalių europinių standartų – 4-5 aukštosios mokyklos vienam milijonui gyventojų. Galimai prasminga apjungti ir dalį Kauno universitetų.

Pribrendo laikas perspėti valdžią, visuomenę, kitų universitetų bendruomenes. Juk toks atsakingas, visuomenės ir valstybės poreikius atliepiantis procesas kaip universitetų jungimas turi vykti demokratiškai ir skaidriai. Negalime leisti, kad ši idėja būtų diskredituota ir supurvinta, vyktų nedemokratiškai.

P. Baršauskas šiandien yra vienas didžiausių viešųjų asignavimų ir stambaus valstybinio turto valdytojų. Jam pavaldus ir didžiulis personalas, KTU rektorius apskritai yra vienas stambiausių viešųjų darbdavių visoje šalyje. Deja, P. Baršauskui ir jo pasiskirtai Tarybai nepavyko su patikėtais viešais finansais tvarkytis skaidriai, o žmogiškuosius išteklius įgalinti ir valdyti demokratiškai. Kokia prasmė, jei savo neigiamą įdirbį ir prastą patirtį Baršauskas perkels į naujai jungiamų Kauno universitetų darinį? Ką laimės iš to viešasis interesas, kaip tatai pasitarnaus viešajam gėriui? Ar nebus po neskaidria KTU-LSMU-ISM jungimo priedanga makiavelistiškai bandoma iš naivios ir aukštuoju mokslu nesidominčios valdžios išlupti dar daugiau viešųjų lėšų? Ir apetitas nemažas, t.y. bent 70 mln. eurų arba maždaug 40 proc. kasmetinio valstybės biudžetinio finansavimo, skiriamo visiems Lietuvos universitetams. Už tokias lėšas valstybei būtų galima metus laiko finansuoti 10 Klaipėdos universitetų arba 16- 17 Šiaulių universitetų.

Kokia prasmė dar labiau didinti neskaidrumo ir piktnaudžiavimų mastą? KTU pirma turėtų pats išsigydyti savo vidines ligas ir metastazes, sugrąžinti savo, kaip viešo juridinio asmens, egzistenciją į įstatymo ir demokratinio viešojo valdymo erdvę. Tada galima bus ir atsakingą Kauno universitetų jungimo lyderio vaidmenį prisiimti.

Beje, P. Baršauskas visus Kauno universitetus kilimuotų kabinetų tyloje jau seniai sujungė, suvienijo, apie tai jau viešoje erdvėje ir medijose ištrimituoti suspėjo. Deja, KTU Senatas šito dar net nesvarstė ir dėl to nebalsavo… Iškilusis menedžeris į senatą kreiptis nesiteikė. Ir nesikreips. Jis jau įprato, kad viską sprendžia vienas, o visi kiti tik vykdo. O kas nevykdo, nori padiskutuoti – tam įžeidinėjimai.

Susiklosčiusiomis aplinkybėmis KTU Tarybai reikia skubiai pripažinti, kad jos įgaliojimai baigėsi 2016 m. kovo 18 d. Tarybai derėtų atsiskaityti jos narius delegavusiai visuomenei bei akademinei bendruomenei, atsakyti į kritiką.

KTU rektoriui lieka tik vienas racionalus ir doras sprendimas – nedelsiant atsistatydinti. Bet kuri pradelsta diena tik didins moralinę žalą valstybiniam universitetui ir jo darbuotojams. Sulig kiekviena diena mažės bent sąlyginai oraus atsistatydinimo galimybės. Tai – tik laiko ir orumo praradimo mastelio klausimas.

Neatmestina, kad dalis KTU akademinės bendruomenės nesupranta, kas vyksta universitete, dalis supranta, bet bijo protestuoti viešai, kita dalis bendruomenės galimai yra viskuo patenkinta.

Klausimas KTU tarybai ir P. Baršauskui: ką jie ruošiasi daryti su tais KTU žmonėmis, kurie netylės ir nesutiks, kad valstybinis universitetas būtų verčiamas Orwelo „gyvulių ūkiu“, verčiamas protinio darbo GULAGU? Ką daryti tiems, kurie vadovausis LR Konstitucijos 1 straipsniu: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“?

Tie žmonės turi (ir visada turės galimybę) pareikalauti valdžios, kad viešo juridinio asmens valdymas būtų sugrąžintas į įstatymo ir demokratinio viešojo administravimo erdvę. Dar net nepradėtos naudoti tokios pilietinės-profsąjunginės kovos priemonės, kaip viešas, atviras kreipimasis valstybės vadovus, piktnaudžiavimų viešinimas už KTU ribų, piketai, streikai, įskaitant bado streikus, tarptautinis piktnaudžiavimų viešinimas. Dar nesikreipta į Valstybės kontrolieriaus tarnybą, LR Seimo kontrolierių, į teisėsaugą. Dar nesikreipta į teismus dėl rinkto organo kadencijos pratęsimo panaikinimo, dar nėra keliasdešimties pavienių ieškinių moralinei žalai atlyginti. Atsakovais kartu su valstybe, kuri laiku nesukontroliavo grubių pažeidimų savo pačios įsteigtame valstybiname universitete, galės būti traukiami ir pavieniai KTU Tarybos nariai, ir rektorius. Ar jie pasiruošę, po 2-3 metų trukmės bylinėjimosi apmokėti priteistą žalą, kaip eksministras R. Palaitis, iš asmeninių lėšų?

Šioje nepatrauklioje ir dramatiškoje situacijoje norisi įžvelgti pozityvų momentą. Iš klaidų mokomasi. Skausminga KTU istorija parodė, kokia didelė politikos ir teisėkūros klaida buvo padaryta, 2009 m. priėmus Mokslo ir studijų įstatymą. LR Konstitucinis Teismas užfiksavo minėtame teisės akte net 36 (!) pagrindinio šalies įstatymo pažeidimus. Tie pažeidimai per dvi LR Seimo kadencijas neištaisyti iki šiol.

Būtent antikonstitucinis įstatymas sudarkė universitetų autonomiją ir savivaldą, įtvirtino ydingą ir neteisėtą valdymo modelį. Visa tai ir sudarė prielaidas masiniam bei sistemingam piktnaudžiavimui valdžia bei įgaliojimų viršijimui.

KTU akademinės bendruomenės narių viešo kreipimosi projektą parengė

prof.habi.,dr. Gediminas Merkys

Komentarai

 

 

 
  1. paskutines dienos pasirasyti,dalinkimes: Iniciatyvos aiškinamasis raštas: //interesas.lt/parasu-rinkimas-del-netinkamo-imigraci…/
    Koordinatorių tinklas : //b3g.lt/kontaktai/
    Galimybė pasirašyti internetu: //b3g.lt/e-balsavimas/
    Iniciatyvos renginys facebook’e w.facebook.com/events/828444620617852/

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. O neužsikrės visi kiti universitetai tokia “liga”?? Jau taip universitetas, aukštasis mokslas tapo NIEKU. Ir dar verslas pradėjo vartytis universitete. O kur kūryba?

    Thumb up 0 Thumb down 0

  3. Laikas pareikalauti ir LSMU rektoriaus R. Žaliūno atsitatydinimo. Jiedu su Petru už KTU-LSMU-ISM “sujungimą” nori išlupti iš vyriausybės 127 mln. eurų. Tai beveik metinis viso aukštojo mokslo sektoriaus biudžetas, kuris siekia 186 mln. Už tai, ko prašo Petras ir Remyga, galima metus laiko finansuoti po keliadešimt Klaipėdos ar Šiaulų universitetų. Jie nori palikti visus kitus universitetus ir jų rektorius be kelnių. Vien už dviejų rektoratų sujngimą prašo 15 mln eurų, kada streikuojantiems mokytojams numetė tik 7 mln. Kodėl nuo šitų dviejų kauniškių gaujos ir jos neskaidrios veiklos iki šiol neatsiribojo kiti rektoriai? Laimei finansų Ministras Šadžius šitai viešųjų lėšų dalinimo šizifrenijai ryžtingasi pasipriešino ir korupcinis vežimas bent laikinai įklimpo…

    Thumb up 1 Thumb down 0

  4. Ir kas galėtų pagalvoti, kad tokie dalykai Kaune vyksta? Tarsi valstybė valstybėje.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  5. miltai ir cia Putinas,kaip jis visur speja.Lietuvai toky prezidenta,tai kaip maza salis viska vienas padarytu.

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/geriausios-puko-dainos-2019-302454
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Norvegijoje plintant šunims pavojingai ligai – perspėjimas lietuviams
E. Laurinaitis: priimti „kitokį“ padeda suvokimas, kad kiekvienas iš mūsų apskritai yra skirtingas 2
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
D. Jastramskis išleido monografiją apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje 
VU Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deimantas Jastramskis,...

Seimas pritarė naujai žalos atlyginimo pacientams tvarkai 
Seimas priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų...

Ką signalizuoja pirtyje netikėtai užklupęs galvos skausmas? 
Turkiška, suomiška, rusiška ar japoniška – pirčių pasirinkimas šiais laikais tikrai didelis, o...

Kaunas planuoja statyti metro (balandžio 1-osios pokštas) (9)
Premjerui Sauliui Skverneliui pavadinus mūsų brolius latvius konkurentais, daug kam kilo mintis, kas...

Teisingumo ministerija inicijuoja teismo proceso tobulinimą (1)
Teisingumo ministerija, siekdama sistemiškai tobulinti teismo procesų reglamentavimą, iš vidinių išteklių steigia naują...

Premjeras: Tikiu Lietuva ir kviečiu visus švęsti mūsų Tėvynės gimtadienį! (12)
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Lietuvos žmones su Valstybės atkūrimo diena.  „Sveikinu jus...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
G. Landsbergis: „Pritardami Prezidento teikiamų pataisų svarstymui, kviečiame gilesnei diskusijai“ (1)
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis šiandien,...
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku išrinktas D. Gaižauskas (7)
Trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, aktyviai...
TS-LKD sveikina Aušrą Maldeikienę prisijungus prie bendros frakcijos Europos Parlamente (2)
„Sveikinu Aušros Maldeikienės pasirinkimą prisijungti prie Europos Žmonių partijos (angl....
 
Prokurorams „skauda“ tik jų postai – paprastų žmonių skundams ir ašaroms jie akli ir kurti (1)
Pastaruoju metu tarsi grybai po lietaus žiniasklaidoje pasipylė prokurorų nusiskundimai:...
Ar Europos Taryba žino, kokias kandidatūras į Europos prokuroro postą jai siunčia Lietuvos Vyriausybė? (1)
Vyriausybė savo posėdyje patvirtino tris Lietuvos deleguojamus kandidatus į Europos...
Kreipėsi dėl nužudyto sūnaus – pačiai motinai iškėlė baudžiamąją bylą (1)
Nors po aukštų teisėjų sulaikymo skandalo buvo prabilta apie būtinus...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Alytuje išžaginta į darbą ėjusi moteris (1)
Liepos 18 d. apie 5 val. 20 min. Alytuje, Jazminų...
Įtariamojo asmens tapatybė jau nustatyta (1)
Šiandien Vilniaus apskr. vyriausiasis policijos komisariatas išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriuo...
Pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – atpažinti plėšimu įtariamą vyrą (3)
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo...
 
Kaip verslas atrakino naują požiūrį į biuro baldus (1)
Jeigu išgirstate žodį „biuras“ turbūt įsivaizduojate sublokuotas arba į kabinetus...
Išmaniosios skaitmeninės televizijos galimybės Lietuvoje (3)
Skaitmeninė, savo funkcionalumu bei kanalų gausa, nerungė ilgai karaliavusią analoginę. Žinoma,...
„Huawei“ pristato stilingą „Mate 10 lite“ (2)
Nuo šiol bus dar paprasčiau pasidaryti tobulą asmenukę ar pagauti...
Krašto apsauga   Užsienis
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
Kazlų Rūdos poligone treniravosi Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos
Kovo 20 d. Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone...
Naujo Lietuvos kariuomenės laivo pirkimas bus skelbiamas balandį
Lietuvos kariuomenė planuoja įsigyti naują laivą teršalų likvidavo ir gelbėjimo...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (7)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (23)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai””
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...
Padėka
PADĖKA Dėkojame visiems vienaip ar kitaip prisidėjusiems ruošiantis pirmajam renginiui...