Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
2020 Birželis 2 Antradienis
 

Apie bausmių taikymą ir vykdymą – užsienio ir Lietuvos mokslininkų akimis

2017-12-11 14:17 | Aktualu. | Komentarų (1)

KK nuotr.

Dienos šviesą išvydo Lietuvos teisės instituto mokslininko dr. Gintauto Sakalausko sudarytas recenzuotas mokslinių straipsnių rinkinys „Bausmių taikymo ir vykdymo tarptautinis palyginimas, tendencijos ir perspektyvos Lietuvoje“.

Kaip rinkinio įvade rašo sudarytojas dr. G. Sakalauskas, nusikalstamas elgesys ir reakcijos į jį formos visada yra arti kiekvieno žmogaus – visi turi su tuo susijusių tiesioginių ar netiesioginių patirčių, visi apie tai turi savo nuomonę, tyliau ar garsiau ją išsako. Ši nuomonė neretai tiesiai iš „kepyklos“ keliauja prie viešų politinių sprendimų stalo ir atlieka ten svarbų vaidmenį, įsitaiso viešųjų diskusijų retorikoje, kartais daro įtaką ne tik požiūriui, bet ir veiksmams. Todėl bet kurioje visuomenėje svarbu žinojimą apie taikytinas ir taikomas bausmes, jų poveikį pakelti į mokslinį lygį, leidžiantį objektyviau įvertinti esamą padėtį, diferencijuotai ir kompleksiškai apžvelgti įvairius valstybės reakcijos į nusikalstamą elgesį aspektus.

Pasak sudarytojo, įvairiose šalyse esančios padėties šioje srityje palyginimas yra svarbus ir naudingas daugeliu prasmių. Pirmiausia toks palyginimas leidžia pasižiūrėti į save iš šalies, pamatyti platesnį kontekstą, pasitikrinti kryptį. Antra, jis kitų šalių praktikos kontekste leidžia pastebėti savitas tendencijas ir specifinius joms įtaką padariusius ir tebedarančius veiksnius, tam tikrą išskirtinumą, kuris gali būti labiau ar mažiau perspektyvus. Trečia, jis leidžia siekti tam tikro bendrumo, jei jis laikytinas siekiamybe, pavyzdžiui, Europos kultūros arba siauresnėje – Europos Sąjungos teisinėje ir socialinėje erdvėje. Galiausiai, ketvirta, jis sukuria erdvę gerosios praktikos pavyzdžių paieškai, gali pasiūlyti kitose šalyse sugalvotus universalių problemų sprendimus, motyvuoja išbandyti inovacijas, išdrįsti atsisakyti įsisenėjusios ir beprasmės rutinos, nereikalingų draudimų ar apribojimų, kitaip tariant, gali paskatinti kažką pakeisti nacionalinėse bausmių taikymo ir vykdymo sistemose ar netgi jas iš esmės reformuoti.

„Straipsnių rinkinys atsirado kaip bendro įdirbio ir bendro mąstymo viena kryptimi padarinys. Idėja parengti tokį leidinį gimė 2015 m. vykusios Lietuvos teisės instituto organizuotos mokslinės praktinės konferencijos „Įkalintų asmenų integracija: moksliniai tyrimai ir jų praktinis pritaikomumas“ metu. Šioje konferencijoje dauguma čia publikuojamų straipsnių autorių skaitė pranešimus, o pati konferencija sulaukė didelio mokslininkų, politikų, praktikų ir studentų susidomėjimo. Gausus dalyvavimas ir vykusios diskusijos dar kartą leido įsitikinti, kad mokslinėmis įžvalgomis paremtų apibendrinimų ir jų pristatymų Lietuvoje labai trūksta, ypač – nacionalinės baudimo praktikos analizės tarptautiniame kontekste“, – sako G. Sakalauskas.

Šiame leidinyje yra ilgamečio Vokietijos Konstanco universiteto kriminologijos profesoriaus Wolfgang’o Heinz’o straipsnis apie bausmių taikymo praktiką ir jų veiksmingumo tyrimus Vokietijoje. Autorius pradeda nuo fundamentalių konstitucinių bausmių taikymo ir vykdymo principų, kurių pristatymą galima laikyti gera pradžia ne tik šiam straipsniui, bet ir visam leidiniui.

Ilgametis Greifsvaldo universiteto kriminologijos profesorius Frieder’is Dünkel’is ir leidinio sudarytojas G. Sakalauskas kartu analizuoja įkalinimo praktiką Europos šalyse. Pagal įkalintų asmenų lygį 100 tūkst. gyventojų jos skiriasi net iki 5 kartų. Tiesioginė didelio kalinių skaičiaus priežastis yra dažnas ir ilgam laikui laisvės atėmimo bausmės taikymas, kurį savo ruožtu lemia baudimo tradicija, kultūra, bausmių skyrimo ir lygtinio paleidimo teisinės nuostatos. Statistiniai duomenys rodo, kad netgi už tam tikrus tradiciškai sunkiais laikomus nusikaltimus kaip plėšimas ar sunkus sveikatos sutrikdymas įvairiose šalyse taikomos labai įvairios bausmės ir laisvės atėmimas dažniausiai nesudaro didžiosios dalies tarp visų paskirtų bausmių.

Kitame straipsnyje Frieder’is Dünkel’is į resocializaciją žvelgia per tarptautinių žmogaus teisių standartų prizmę. Neseniai profesorės pareigas Šveicarijos Berno universitete pradėjusios eiti, prieš tai Manheimo, Heidelbergo ir Greifsvaldo universitetuose dirbusios Ineke’ės Pruin straipsnyje lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų problematika analizuojama per nuoseklaus perėjimo į gyvenimą laisvėje vadybos (vok.Übergangsmanagement) rakursą.

Mediacijos galimybėms jau paskyrus bausmę, net ir įskaitant realų laisvės atėmimą, skirtas mokslininkės Ilonos Michailovič straipsnis. Mediacijos idėja Lietuvos baudžiamojo teisingumo sistemoje sunkiai skinasi kelią – šios procedūros taikymo dažnumas Europos Sąjungos šalyse yra atvirkščiai proporcingas kalinių skaičiui – tai taip pat yra vienas iš baudimo kultūros indikatorių.

Ilgametis Evangeliškosios aukštosios mokyklos Drezdene sociologijos profesorius Harald’as Wagner’is rašo apie fundamentalias žmogaus teises, kurių neatsiejama dalimi yra socialinė integracija ir inkliuzija.

Visą straipsnių rinkinį galima rasti čia: http://teise.org/wp-content/uploads/2017/11/Bausmiu-tendencijos-ir-perspektyvos-2017.pdf

Komentarai

 

 

 
  1. VALSTYBĖS ŽINGSNIS SKIRTAS SUSITAIKYMUI SU TAUTA

    Puiku kad susimastėm apie emigraciją, bet daliniai sprendimai nėra išeitis iš radikalios situacijos, kurioje atsidūrusi Lietuvos valstybė.

    Kad žmonės grįžtų į tėvynę manytina, visų pirma būtina pažaboti antstolių veiklą nes viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių yra ne mūsų piliečių skolos, o Civilinio proceso kodekse numatyti šių skolų išieškojimo terminai ir skubiausiai juos reikia peržiūrėti. Na kodėl žmogus skolą turi atiduoti tuoj pat arba rytoj? Kaip pavyzdį rašau: kodėl 1000 eurų žmogaus skola negalėtų būti išdėstyta metams, 2000 eurų skola 2 metams ir taip t.t?

    Tai būtų nepaprasti lengva pasiekti – išdėstyti skolas ilgesniam gražinimo terminui, privačių antstolių kontorų funkcijas perdavus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri ir šiandien jau turi įsivedusi svertus ir kontroliuoja skolų išieškojimo procesą?

    Privačių antstolių oficialus lupikavimas valstybėje vykdomas niekuo nepagrįstais – išlaužtais iš piršto, hipotetiniais jų darbo užmokesčio paskaičiavimais ir vien tik fizinių asmenų praturtėjimo sąskaita Civiliniam kodekse yra pagrįsti skolų išieškojimo terminai – tuoj pat arba jei gausi įrodymą kurio turinčiam skolų neįmanoma gauti, po 6 mėnesių. Tai yra nedidelio skaičiaus fizinių asmenų neadekvatus atliktam darbui uždarbis yra pagrindinė šiandienė Lietuvos demografinės padėties priežastis. Be to būtina esant tokiai milžiniškai emigracijai valstybėje, įstatymu visiškai uždrausti antstoliams parduoti paskutinį-jį žmogaus būstą.

    Perėmus privačių antstolių kontorų funkcijas Lietuvos valstybei, šiai nereikėtų niekur skubėti skolų išieškojimuose ir žmogus realiais terminais galėtų jas lengvai atiduoti. Daugybė mūsų piliečių emigruoja ir vien dėl to, kad čia – skurdo pakalnėje turi nepakeliamų skolų ir dirbdami už minimumą nebegali jų tuoj pat atiduoti.

    Vargo skolos ir privačių antstolių turtas įgytas parceliuojant žmonių viso gyvenimo triūsą už grašius – sėja neviltį, griauna šeimas, varo tautiečius iš tėvynės ieškotis teisingesnio duonos kąsnio.

    Valstybė ir jos valdantieji savo neracionaliais sprendimais ir sukūrė skurstančių, emigruojančių armiją, todėl valstybė stabdydama emigraciją ir turėtų prisiimti prievolę padėti atiduoti skolas, išdėstydama jų grąžinimą realiems periodams.

    Rasa Dasira rašo: Oi, oi kokią skaudžią temą daugeliui lietuvių jūs čia palietėt Rimantai. Tos paskolos ir išvijo didžiulę dalį mūsų tautiečių.

    Dainius Lukenskas rašo: Kai gavau pirma laišką iš antstolių, jis man kainavo 100 Lt. Ne aš tiesiogiai gavau laišką apmokėti iš teismo rūmų ir tai pabrango gal 8 kartus.Tokie veiksmai turėtų baigtis tikru pragaru, nes būtent tai patiria bėgantys piliečiai, palikdami namus, tėvus, vaikus.

    Ramūnas Jazdauskas rašo: Būtent, antstoliai ir varo visus darbingus į emigracija, nes 1000 euru skola, ne-detalizuojama, o per antstolius išauga iki 3000, apribojant tau, bet kokias gyvenimo galimybes. Dažnai atimant visiškai visas pajamas nežiūrint, kad tau priklauso pragyvenimui.

    Arvydas Ugenskis rašo: Dar reiktų atšaukti liberalo Šimašiaus, buvusio teisingumo ministro, įsakymą pagal kurį bankai pardavę klientų įkeistą turtą ir neatgavę savo pinigų, turi teisę toliau piliečius smaugti atsiimant neatgautus pinigus. Nors jų pačių nekilnojamojo turto vertintojai tą turtą vertino ir rizika turėtų gulti išimtinai ant banko pečių, kaip visame pasaulyje.

    Vytautas Angel rašo: Jeigu Seimo nariai priims įstatymą draudžiantį reketuoti skolininkus, reketas žaibiškai pasibaigs visoje Lietuvos teritorijoje.

    Antstoliai šiuo metu yra valstybei nuostolinga ir Lietuvos vyriausybės nekontroliuojama privati, privačios naudos tautos sąskaita, agresyviai siekianti gauja. Privačių antstolio kontorų funkcijų perdavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos būti pirmas valdančiųjų žingsnis stabdant emigraciją, gerinant demografinę padėtį valstybėje, pirmas žingsnis skirtas susitaikymui su tauta.

    Thumb up 1 Thumb down 0



 
https://komentaras.lt/pingpongiukoakademija-kviecia
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Naujus COVID-19 gydymo metodus siekiantis atskleisti tyrimas bus atliekamas ir Lietuvoje 5
Naujuoju MRU Tarybos pirmininku išrinktas prof. dr. Egidijus Jarašiūnas 4
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Berta Čaikauskaitė. Politikų pažadai karantino eteryje – apšilimas prieš rinkimus? (1)
Sena kaip pasaulis taisyklė byloja, jog komunikacija prieš rinkimus – tai vienas stipriausių...

Batutas – grožiui, sveikatai ir gerai savijautai 
Nors daugelis tėvelių vaikus skatina kasdien kuo daugiau laiko praleisti lauke, tačiau patys...

Kaip neprašauti perkant mikrobangų krosnelę? 
Jeigu svarstote apie mikrobangų krosnelės įsigijimą – svarbu, kad žinotumėte keletą svarbių dalykų....

E. Kručinskienei – daugiavaikės motinos klausimai (4)
Socialiniame tinkle „Facebook“ didelio susidomėjimo sulaukė neįgalų vaiką auginusios moters atviras laiškas E....

Norite visada būti žvalūs ir sumažinti įvairių ligų tikimybę? Štai ko jums reikia 
Visus žmones vienija vienas bendras vardiklis – norime būti žvalūs, energingi ir nesirgti,...

D. Jastramskis išleido monografiją apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje (3)
VU Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deimantas Jastramskis,...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
Konservatoriai parengė emocinės sveikatos gerinimo planą (2)
„Lietuvoje jau beveik du mėnesius trunkant karantinui kyla reali grėsmė,...
S. Skvernelis: Startuoja ypač greito įgyvendinimo pagalbos priemonė mažoms įmonėms (4)
Smulkiajam verslui – gera žinia: startuoja ypač greito įgyvendinimo pagalbos...
Klaipėdos miesto konservatorių lyderiu išrinktas buvęs kariuomenės vadas A. Pocius (6)
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Klaipėdos skyriaus nariai vakar...
 
Atsargiai – praktika Vilniaus universitete gali baigtis mirtimi! [Prokuratūrai VU „mantija“ svarbiau nei jaunos merginos žūties aplinkybių ištyrimas?] (9)
Giedrė Gorienė Turbūt nei vieni tėvai, išleisdami savo atžalą studijuoti...
Prokurorams „skauda“ tik jų postai – paprastų žmonių skundams ir ašaroms jie akli ir kurti (3)
Pastaruoju metu tarsi grybai po lietaus žiniasklaidoje pasipylė prokurorų nusiskundimai:...
Ar Europos Taryba žino, kokias kandidatūras į Europos prokuroro postą jai siunčia Lietuvos Vyriausybė? (3)
Vyriausybė savo posėdyje patvirtino tris Lietuvos deleguojamus kandidatus į Europos...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
Jungtinėje Karalystėje sulaikytas metus ieškotas Kamuolinių grupuotės narys
2020 m. balandžio 29 d. Jungtinėje Karalystėje sulaikytas Kamuolių ginkluoto...
Asmuo dėl jo pašto dėžutėje rastų psichotropinių medžiagų lieka išteisintas
Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį G. N.,...
 
Darbo kalendoriai: koks turėtų puošti Jūsų stalą?
Nors dažniausiai darbo kalendoriais rūpinamės artėjant naujiems metams, tačiau kartais...
Paklodės priežiūra pagal audinį: valome teisingai
Geras miegas – būtinas kiekvieno žmogaus fiziologinis poreikis, kuris gali...
Miegamojo baldai: kokius rinktis, kur pirkti? (1)
Akivaizdu, kad neišsimiegoję būname piktesni, prasčiau sekasi susidoroti su dienos...
Krašto apsauga   Užsienis
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
Kazlų Rūdos poligone treniravosi Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos
Kovo 20 d. Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone...
Naujo Lietuvos kariuomenės laivo pirkimas bus skelbiamas balandį
Lietuvos kariuomenė planuoja įsigyti naują laivą teršalų likvidavo ir gelbėjimo...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (7)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (24)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (7)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (1)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...