Paskutinę vasaros dieną Raseinių rajone, Norgėluose įvyko steigiamasis „Žemdirbių savivaldos asociacijos“ suvažiavimas, kuriame įkurta asociacija. Pagrindinis šios asociacijos tikslas – apjungti visas esamas žemdirbių asociacijas ir pačius žemdirbius bendram tikslui – kad būtų išsaugotas ir puoselėjamas Lietuvos žemės ūkis.
Vienas iš pagrindinių uždavinių – asociaciją padaryti veiklia organizacija, kuri galėtų atstovauti žemdirbių interesus įvairiuose lygmenyse.
Asociacijos pirmininku viešu balsavimu išrinktas Algirdas Mačiulaitis. Pirmininko pavaduotojas – Alfonsas Butė. Į valdybą išrinkti 8 nariai. Dar viena vieta valdyboje bus naujai prisijungusiems nariams.
Šiuo metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas pieno sektoriui.
-Lietuvoje ir taip, atrodo, nemažai, žemdirbių organizacijų, o dabar įsikūrė dar viena. Kodėl? – paklausė „Karštas komentaras“ tik ką įsikūrios žemdirbių asociacijos pirmininko A.Mačiulaičio.
-Ir kreipiausi, ir svečiausi ne vienoje asociacijoje, kviečiau vienytis, kartu spręsti žemdirbių problemas, tačiau reakcijos nesulaukiau jokios. Kiek rašiau laiškų, taip pat negavau jokių atsakymų. O atsakymus gavau tik iš institucijų – Žemės ūkio ministerijos, Prezidentūros.
Taigi, mano nuomone, ir ne tik mano nuomone – nemažo skaičiaus ūkinininkų nuomone, esančios žemdirbių organizacijos merdėja, yra neveiklios. Todėl, susirinkę, ir įkūrėme žemdirbių interesus atstovausiančią asociaciją.
Mes tikimės, kad pamačiusi, jog žemdirbiai vienijasi, pradės dirbti ir Vyriausybė. Nes dabar – uždaras ratas: padaroma įtaka Seimui, padaroma įtaka Vyriausybei, ir žemdirbys lieka tas „kraštinis“.
Mes labai norėtume, kad prie vieno stalo susėstų Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, Konkurencijos taryba ir pradėtų visi kartu spręsti paprasto žemdirbio problemas.
-Kokios tos problemos?
-Šiuo metu aktualiausia – pieno sektorius, taip pat yra didžiulė kiaulių problema.
-Pieno sektorius – turite omenyje pieno kainas?
-Taip. Lietuvoje ūkininkui už pieną moka po 12-16 euro centų už litrą, tuo tarpu Lenkijoje – virš 30 euro centų, o Vokietijoje – virš 40 euro centų. Lietuvos ūkininkas yra skriaudžiamas. Dar daugiau, mūsų pieno supirkėjai gudrauja ir įvaro ūkininkus į spąstus, kad šie neparduotų pieno brangiau – pasiūlo 1 centu didesnę kainą, bet ūkininkas privalo pasirašyti pasižadėjimą – kad jis parduos tik tam pirkėjui ir tik už tą kainą, o jeigu parduos kitiems – 1000 eurų bauda. Nors tas ūkininkas iš viso uždirbtų daugiau tik 200-300 eurų…
Taigi, reikia spręsti pieno kainų problemų, bet… Kažkas padaro įtaką Seimui, padaro įtaką Vyriausybei ir… Ką mes girdime? „Pasaulinė krizė“ ir pan.
Mes pasaulio problemų neišspręsime. Mums reikia spręsti čia, Lietuvoje, esančias problemas. Ir jas išspręsti galima – jeigu tik Seimas ir Vyriausybė nepasiduotų įtakoms.
-Ar radote bendrą kalbą su žemės ūkio ministre?
-Kol kas pirmieji įspūdžiai geri. Dalykiškas žmogus, suprantantis problemą. Tačiau, štai, ką noriu pasakyti: kai tik pradėjau bendrauti su žemės ūkio ministre V.Baltraitiene, iš karto sulaukiau skambučių iš žemdirbių organizacijų: „Taigi ji – Uspaskicho žmogus!“
Atseit, jeigu jau „Uspaskicho žmogus“, tai negalima bendrauti? Negalima problemų spręsti?
O man nesvarbu, kad ministrė – „Uspaskicho“. Man atrodo, kad ji yra dalykiška. Ir, manau, kad mums reikia žiūrėti, ne kaip ką kuo apkaltinti, bet kaip vienytis ir kartu spręsti problemas.
-Ačiū už pokalbį.
KK inf.
