Demokratinėse santvarkose rinkimų procedūrai teikiamas išskirtinis dėmesys. Rinkimus visada stebi nacionaliniai ir tarptautiniai stebėtojai. Pagrįstai reikalaujama rinkimų skaidrumo, galimybės rinkėjams nevaržomai pareikšti savo valią, o vertiems kandidatams būti išrinktiems.
Rinkimams pasibaigus, tarptautiniai stebėtojai ir netgi kitų valstybių lyderiai daro viešus pareiškimus: „Rinkimai X valstybėje praėjo skaidriai ir demokratiškai“, „…pasitaikė tik pavieniai nežymūs pažeidimai, kurie rinkėjų valios neiškreipė“. Arba pasakoma priešingai: „Rinkimai Y šalyje nebuvo nei skaidrūs, nei teisingi, rinkėjai ir kandidatai buvo suvaržyti“.
Neseniai demokratijos pergalę šventė mūsų sesė Gruzija, kurioje demokratiškų rinkimų išdavoje taikiai pasikeitė valdžia. Lietuva tokios pergalės šiandien nešvenčia. Ir visai nesvarbu, ką apie mūsų rinkimus pasakys tarptautiniai stebėtojai išvarvėjusiomis akimis. Svarbu, kaip rinkimus vertiname mes – pilietinės ir dorovinės nuovokos nepraradę rinkėjai, svarbu, kaip teisingi rinkimai suprantami šiuolaikinės demokratijos teorinėje doktrinoje ir demokratijos praktikoje.
Kodėl rinkimams visur ir visada toks išskirtinis dėmesys? Ogi todėl, kad rinkimai atstovaujamos demokratijos sąlygomis yra valdžios KILMĖS ir valdžios TEISĖTUMO šaltinis. Nėra teisingų, skaidrių rinkimų, tai neaišku iš kur atsirado valdžia, tiesiog nėra teisėtos valdžios.
Pakrikęs, išsigandęs Vaigauskas ir jo komisija dabar paskubomis tvirtina rinkimų rezultatus, o per tą laiką iš mūsų – Lietuvos piliečių jau pavogė teisėtą valdžią. Argumentų ir įrodymų tokiam griežtam vertinimui per akis. Policiją jau pasiekė bemaž 300 skundų dėl rinkimų įstatymo pažeidimo, masinio balsų pirkimo, rezultatų falsifikavimo. Kas dieną, kas valandą vis nauja sensacija, vis naujas rinkimų falsifikavimo skandalas. Latentinis neužfiksuotų nusikaltimų mastas, be abejo, yra žymiai didesnis. Juk tarkime ir kontrabandininkus ne visus ant sienos pagauna. Gal tik mažąją jų dalį. Kitaip niekas Marijos žemėje masiškai nerūkytų baltarusiškų cigarečių ir nesipiltų į senus automobilius dekalitrais prasto baltarusiško dyzelino.
Žinoma, rinkimai yra masinė socialinė akcija, kurioje vienu metu dalyvauja milijonai žmonių. Visada gali atsirasti vienas kitas provokatorius, puskvailis ar liumpenas, kurie profanuoja ir kriminalizuoja rinkimus. Principinis klausimas yra toks, mažareikšmiai tie pažeidimai ar labai grubūs; kokiu mastu jie išplitę, pavieniai jie ar sistemingi? Galėjo jie iškreipti rinkėjų valią ar ne? Jei kas nors iš pašalinių palydėjo į rinkimų kabiną pusaklę močiutę, tai tame irgi galima formaliai įžvelgti pažeidimą, bet jis mažareikšmis.
Šį kartą grubiausi rinkimų pažeidimai Lietuvoje įgavo masinį užmojį. Jau dabar pagrįstai galima kelti šių rinkimų skaidrumo ir teisingumo klausimą. Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad daugeliu atvejų rinkėjų valia galėjo būti iškreipta.
Taigi, dar galutinai nepatvirtinti rinkimų rezultatai, o mūsų būsimos valdžios kilmės ir teisėtumo klausimas jau kabo ore. Lietuva – parlamentinė respublika, kur parlamentas turi ganėtinai didelius įgaliojimus, jis vienaip ar kitaip formuoja kitas valdžios struktūras. Vadinasi, bemaž visa Lietuvos valstybinės valdžios sąranga dabar bent 4 ateinančius metus bus neteisėta.
Akivaizdu, kad tai kažkoks išorinės okupacijos pakaitalas. Formaliai teisiškai netgi pagal mūsų įstatymus žiūrint, bet kuris Lietuvos pilietis dabar turės moralinę ir juridinę teisę tokiai valdžiai aktyviai priešintis, nekalbant jau apie tai, kad tokia valdžia bus niekinama. Būsimo Seimo autoritetas jau krenta iki Kelvino nulio, iki minus 273 laipsnių. Neteisingi rinkimai paniekina visą eilę LR Konstitucijos straipsnių, pasityčioja iš suvereno, sutrypia jo valią, iškreipia, profanuoja demokratinę santvarką, įneša chaosą ir destrukciją į valstybę bei visuomenę.
Rinkimų klausimais VRK turi labai didelius įgaliojimus. Kas draudžia paskelbti šiuos rinkimus niekiniais, kas draudžia pasielgti doroviškai, teisiškai ir pilietiškai principingai? Kas draudžia rinkimų krizės ir fiasko akivaizdoje tiesiog netvirtinti tų išniekintų rinkimų rezultatų? Kas draudžia visai rinkimų komisijai, prireikus, atsistatydinti in corpore? Komisija tokiam veiksmui turi svarų moralinį ir teisinį pagrindą. Berods, Z. Vaigauskas užvertė Kubiliaus Vyriausybę ir Seimą raštais, kad apkarpius per krizę rinkimų finansavimą, atsiranda rizika ateityje neužtikrinti šalyje sklandžių ir demokratiškų rinkimų.
Ir kas blogo po tokio atsistatydinimo įvyktų? Ogi nieko blogo. Kiltų mažas skandalėlis ir tiek. Būtų skelbiami nauji rinkimai. Pagrindinis pozityvus momentas, jog tada triumfuotų demokratija ir pilietinė visuomenė, o ne rinkimų falsifikatorių ir balsų papirkinėtojų gaujos. Kriminalizuoti tų gaujų užsakovai iš politikų tarpo tiesiog neišgertų šampano, nesidalintų postų, neplanuotų ir nevykdytų korupcijos bei vidinės okupacijos. Tokie degradavę veikėjai gautų gerą pamoką, kad balsų pirkti ir rinkimų falsifikuoti neverta, neapsimoka. Lietuvos rinkimų sistema ir rinkimų praktika gautų gerą „demokratinį skiepą“ bent keliams dešimtmečiams į priekį.
Žiniasklaida pranešinėja, kad Z. Vaigauskas ir jo komisija paskubomis jau tvirtina rinkimų rezultatus. Ką tokia VRK pozicija reiškia? Esu giliai įsitikinęs, kad tokia pozicija reiškia labai negerą ir baisų dalyką. Iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma VRK dabar nuosekliai ir akivaizdžiai išstoja rinkimų falsifikatorių pusėje.
VRK yra rinkimų falsifikatorių, balsų papirkinėtojų ir jų politinių užsakovų globėja, pridengėja. VRK yra nusikaltėlių, galimai falsifikavusių rinkimus, teisinis ir politinis stogas. Užimdama tokią poziciją, esu įsitikinęs, VRK ir gerb. Vaigauskas patys galimai stoja į sunkaus nusikaltimo prieš LR valstybinę santvarką ir Konstituciją kelią.
Spaudimą VRK galėtų padaryti nebent sisteminiai politikai, bet rinkiminės kovos favoritus gauti rezultatai, tegul ir falsifikuoti, iškreipti, visumoje, matyt, tenkina. Jie bijo, kad bus skelbiami nauji rinkimai, kurių baigtis neprognozuojama.
Tai, kad šiuo metu nėra teisinės ir politinės jėgos, kuri tą menamą nusikaltimą sustabdytų, dar nereiškia, kad nusikaltimas prieš LR Konstitucinę santvarką, prieš valstybę ir demokratiją, galimai nėra daromas. O juk visą tą pasibjaurėtiną marazmą ir valstybės griovimą dar įmanoma sustabdyti. Reikia tiesiog netvirtinti tų nelemtų rezultatų.
