Visuomenės atstovų įtraukimas į advokatų, notarų ir antstolių garbės teismus stiprintų visuomenės įtaką ir pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema. Tokie pokyčiai numatyti Teisingumo ministerijos parengtuose įstatymų projektuose, kurie pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms. Visuomenės atstovai jau dabar yra įtraukiami svarstant teisėjų drausmės bylas.
„Advokatų, antstolių, notarų profesijos – labai svarbi teisinės sistemos dalis“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Dabar jų drausmės bylų nagrinėjime dalyvauja tik tų pačių profesijų atstovai. Į garbės teismų sudėtį įtraukę visuomenės atstovus, užtikrinsime nuomonių įvairovę, objektyvumą, sistemos atvirumą. Šių profesijų atstovų, kaip ir teisėjų, galimi prasižengimai turi būti vertinami skaidriai, atstovaujant ir piliečių interesams“.
Planuojama, kad į advokatų, antstolių, notarų garbės teismų sudėtį būtų įtraukiami visuomeninių organizacijų, universitetų, žiniasklaidos priemonių atstovai, žymūs teisininkai, kiti atitinkamos profesinės patirties turintys asmenys.
Garbės teismai yra sudaromi iš penkių narių, iš kurių du galėtų būti visuomenės atstovai. Abu šiuos atstovus į Advokatų garbės teismą skirtų teisingumo ministras, o į Notarų ir antstolių garbės teismus po vieną skirtų teisingumo ministras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Garbės teismo nariais paskirti atstovai galėtų būti dvi kadencijas iš eilės. Šių kadencijų trukmę visų trijų profesijų garbės teismuose siūloma suvienodinti iki keturių metų.
Teisės aktų pakeitimais taip pat siūloma suvienodinti esmines advokatų, notarų ir antstolių drausmės bylų nagrinėjimo sąlygas. Pavyzdžiui, drausmės bylų nagrinėjimui nustatomas vienodas terminas – 30 dienų.
Projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), kur savo pasiūlymus ir pastabas gali teikti ir visuomenė.
