Valstybės kontrolė Užsienio reikalų ministerijoje atliko auditą, kurio metu vertino, ar ministerija tikslingai naudojo jos funkcijoms vykdyti skirtas biudžeto lėšas.
Viena Lietuvos užsienio politikos sričių, už kurią atsakinga ministerija, yra pagalba besivystančioms šalims. 2014 metais šiam tikslui valstybė išleido per 105 mln. Lt. Ministerija disponavo tik kiek daugiau nei dešimtadaliu minėtos sumos. Kita šių tikslinių lėšų dalis buvo išdalyta per kitas institucijas. Ar jų panaudojimas atitiko valstybės nustatytus prioritetus ir tikslus – nežinoma, nes ministerija, vykdydama Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymą, atlieka tik statistiko vaidmenį, bet neatlieka vertinimo.
Panaši padėtis susiklosčiusi ir teikiant humanitarinę pagalbą. 2014 metais valstybė per įvairias institucijas šiam tikslui panaudojo per 1,2 mln. Lt (tik apie pusė iš jų – per ministeriją). Taigi, ir šioje srityje nekontroliuojama, ar kitos institucijos lėšas naudojo tinkamai. Be to, galioja įstatymo nuostata, kad už prioritetų įgyvendinimą teikiant humanitarinę pagalbą yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija, tačiau iki šiol Lietuva jų nėra apibrėžusi.
„Ministerijai rekomendavome imtis priemonių, kurios rodytų šeimininkišką valstybės požiūrį naudojant biudžeto lėšas. Tikimės ministerijos ryžto keistis ir iniciatyvos tobulinti teisinę bazę taip, kad institucija galėtų tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas“, – sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Antrus metus iš eilės auditoriai ministerijai nurodo valstybės lėšų naudojimo klaidas. Ministerija įsigyja paslaugas pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. 2014 m. be viešųjų pirkimų procedūrų pirko su komandiruotėmis susijusias paslaugas, netinkamai kontroliavo sudarytų sutarčių vykdymą, pirko paslaugų beveik už 16,5 mln. Lt daugiau, nei buvo planuota. 2013 m., nesivadovaudama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, ministerija pirko prekių ir paslaugų už daugiau nei 6 mln. Lt. Auditoriai laikosi griežtos nuostatos – įstatymų privalu laikytis, o tuo atveju, kai jie neatitinka bendruomenės poreikių, netinkamas jų nuostatas reikia tobulinti.
„Visuotinis įstatymų laikymasis yra viešoji gėrybė ir šalies turtas, o visuomenėje susitartų taisyklių ir tvarkų laužymas – viešoji blogybė, todėl mūsų krašto žmonės pagrįstai tikisi principingų veiksmų ir reikalauja realios tarnautojų atsakomybės už savo veiksmus. Deja, klaidų gausa rodo nepakankamą valstybės tarnybos darbo kultūrą ir netinkamą pirkimus atliekančių specialistų kvalifikaciją. Tikime, kad mūsų audito rezultatai paskatins esminius pokyčius ir bus reikšminga pagalba institucijos vadovams priimant sprendimus dėl personalo kompetencijų stiprinimo ir atsakomybės principu grįsto ministerijos valdymo“, – sakė A. Dulkys.
