Vietinės reikšmės keliai yra savivaldybių nuosavybė, tačiau jų plėtra ir priežiūra didžia dalimi finansuojama valstybės lėšomis. Tai, kad 2008–2012 m. laikotarpiu valstybė šiam tikslui skyrė daugiau nei 2 mlrd. litų, paskatino Valstybės kontrolę atlikti auditą, kurio tikslas – įvertinti, ar sudarytos sąlygos efektyviai naudoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms prižiūrėti ir modernizuoti.
„Paaiškėjo, kad nėra išsamios ir patikimos informacijos apie esamą vietinės reikšmės kelių ir gatvių būklę bei jos pokyčius, nebaigta šių kelių inventorizacija ir teisinis registravimas, nesukurta kelių būklės stebėsenos sistema. Todėl sudėtinga formuoti pagrįstą vietinės reikšmės kelių politiką, įvertinti vietinių kelių būklę, planuoti jų priežiūrą, bei tinkamai valdyti skiriamas lėšas“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Savivaldybių parengtos strategijos ir planai nederinami tarp atskirų savivaldybių, taip pat ir su institucijomis, atsakingomis už bendrą valstybinių ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūros vystymo politiką ir finansavimą. Nesuderinus veiksmų, dažnai pritrūksta lėšų projektui užbaigti, numatyti tikslai nepasiekiami, t. y. investicijos neduoda numatytos grąžos. Pasitaiko atvejų, kai savivaldybės Vyriausybės, Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos prašo skirti papildomą finansavimą projektams, kuriuos atrenkant šios institucijos nedalyvavo, projektų nederino ir lėšų poreikio nevertino.
Audito metu taip pat nustatyta, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių finansavimo iš Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) lėšų sistema nesudaro sąlygų efektyviam lėšų naudojimui, nes esama finansuotinų projektų atrankos tvarka neužtikrina, kad finansavimas būtų skiriamas efektyviausiems projektams ir kad bent dėl dalies tikslinių lėšų konkuruotų skirtingos savivaldybės. KPPP lėšų skyrimo tvarka taip pat neskatina lėšų gavėjų jas naudoti investiciniams projektams diegti, taip prailginant kelių naudojimo laiką.
Valstybės kontrolės vertinimu, nėra išnaudojamos galimybės mažinti vietinės reikšmės keliams skiriamų valstybės lėšų poreikį. Tai galima būtų daryti užtikrinant nuolatinį ir nenutrūkstamą finansavimą, nes dėl KPPP lėšų skirstymo tvarkos pasitaiko atvejų, kai lėšų gavėjams lieka per mažai laiko parengti kokybiškus projektus, atlikti pirkimo procedūras. Taip pat svarbu mažinti užsitęsusių investicinių projektų kiekį, nes tokiais atvejais didėja darbų kainos, mažėja kokybė, investicijos yra iš esmės užšaldomos. Be to, esama KPPP lėšų skyrimo tvarka vietinės reikšmės keliams prižiūrėti neskatina savivaldybių skirti daugiau savo lėšų, nes šalies teisės aktai nereglamentuoja, kokią lėšų dalį privalo skirti savivaldybės, norėdamos gauti finansavimą iš KPPP. Pažymėtina, kad investicinių projektų, finansuojamų iš KPPP lėšų, tikslų pasiekimas nevertinamas, tad tampa neaišku, ar teisingai buvo parinkti projektai ir ar rezultatyviai panaudotos lėšos.
Valstybės kontrolė Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai pateikė rekomendacijas, padėsiančias užtikrinti efektyvų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms skiriamų valstybės lėšų naudojimą ir valdymą.
VK inf.
