Valstybės informaciniams ištekliams galima priskirti per 700 įvairių kategorijų objektų, susijusių su svarbiomis visuomeninio gyvenimo funkcijomis. Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar efektyviai valdomi valstybės informaciniai ištekliai ir išnaudojamos jų galimybės. „Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu 2012 m. įtvirtinta šios srities pertvarka gerokai patobulino valstybės informacinių išteklių valdymą, tačiau laukiamo pagreičio ji kol kas neįgauna. Informacinių išteklių valdymas vis dar yra nepakankamai veiksmingas, o šios srities politikos formavimas – nenuoseklus“, – audito rezultatus apibendrino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Įsigaliojus minėtam įstatymui, valstybės informacinių išteklių valdymo struktūra keitėsi perskirstant institucijų atsakomybę už šių išteklių valdymo sritis. Tačiau nesant vieno šios srities politikos formuotojo, sudėtinga suderinti institucijų interesus ir šios srities valdymas nėra pakankamai veiksmingas. Veikia ne visos sudarytos tarpžinybinės komisijos, o atsakomybė už kai kurių valstybės informacinių išteklių valdymo sritis nepaskirta. Pertvarkant informacinių išteklių valdymą, tinkamai nepasirengta sujungti valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių ir ryšių technologijų valdymą. Ne visos vartojamos informacinių išteklių, informacinių ir ryšių technologijų sąvokos dera tarpusavyje, kol kas parengti ne visi šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai. Be to, reikėtų suvienodinti ir suderinti įvairių išteklių kūrimo, saugos ir eksploatavimo reikalavimus. Nevientisas šios srities politikos formavimas turi įtakos visai valstybės informacinių išteklių plėtrai – nesuderintos informacinių išteklių strateginės plėtros kryptys, o nustatyti vertinimo kriterijai atskleidžia ne visus informacinių išteklių strateginės plėtros rezultatus.
Valstybės sukurti informacinių išteklių politikos įgyvendinimo kontrolės mechanizmai taip pat veikia su trūkumais, nėra išsamios ir patikimos informacijos apie šių išteklių kūrimo, tvarkymo, plėtros, saugos ir kt. procesus. Nežinomas tikslus valstybės informacinių išteklių skaičius ir esamos informacinės infrastruktūros būklė, todėl bandymai diegti bendrus sąveikos įrankius nebuvo sėkmingi. Informacinių išteklių valdytojams sudėtinga suderinti ir parinkti tinkamiausias el. informacijos ir informacinių technologijų saugos priemones, nes dėl nenustatytų sąsajų tarp naudojamų klasifikavimo sistemų yra neaiški 85 procentų informacinių išteklių svarba.
Investicijoms į informacines technologijas kasmet skiriamos valstybės ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos sudaro apie 200 mln. Lt, tačiau numatytos finansavimo kontrolės procedūros nepakankamai veiksmingos, nes ne visi projektai derinami su Informacinės visuomenės plėtros komitetu. Per metus dar apie 146 mln. Lt panaudojama informacinių išteklių eksploatavimo išlaidoms padengti, tačiau šių išlaidų planavimas ir pagrįstumo vertinimas valstybės mastu nekontroliuojamas. Nepakankama ir ES bei kitų tarptautinės paramos lėšų panaudojimo kontrolė: 2008–2011 m. skiriant 384,89 mln. Lt investicijų į informacines technologijas, nevertintas jų pagrįstumas ir laukiamų rezultatų suderinamumas su informacinės visuomenės plėtros kryptimis.
Valstybės institucijose sukaupta daug įvairios elektroninės informacijos, tačiau neišnaudojamos automatizuotų tarpinstitucinių duomenų mainų ir institucijų turimų informacinių technologijų sprendimų pakartotinio panaudojimo galimybės. Įsigytų informacinių technologijų priemonių galimybės valstybės institucijose panaudojamos daugiau negu 60 proc., tačiau neskatinama jų naudoti centralizuotai.
Siekiant sudaryti būtinas visų valstybės informacinių išteklių valdymo sąlygas, užtikrinti šių išteklių politikos formavimo nuoseklumą, racionalesnį jiems skirtų lėšų naudojimą bei labiau išnaudoti jų galimybes, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai, Informacinės visuomenės plėtros komitetui ir Vidaus reikalų ministerijai.
