Kas domisi Lietuvos valstybingumo kūrimu Pirmojo pasaulinio karo ir kaizerinės Vokietijos okupacijos metais, susiduria ir su Lietuvos valstybės Tarybos (iš pradžių – Lietuvos Tarybos) tariamai jos išrinktu vokiečių hercogo Uracho kandidatu į Lietuvos karalystės sostą istorija.
Tačiau apie tą Urachą pastaraisias penkeriais metais Lietuvos žiniasklaidoje dažniausiai rašoma jau ne kaip vieną iš galimų kandidatų karaliauti, bet jau kaip tikrai buvusį Lietuvos karalių, antrąjį po Mindaugo, nuolat akcentuojant, kad jau tas Viurtembergo (Vokietijos) hercogas Wilhelm von Urachas – Mindaugas II, kad jis, tas Urachas – 100 dienų valdęs net Lietuvą ir, kad ir jo anūkas – princas Inigos von Urachas neabejotinai legitymus pretendentas į Lietuvos sostą – Mindaugas III ir pan. Net neseniai net TV laidoje „Istorijos detektyvai“, matyti, norint įsiteikti iškaršusių monarchistų saujelei, taip trumpino panešėjo kalbą, kad neliko aišku ne tik, ką jis norėjo pasakyti, nei kas tas Urachas ir dėl ko apie jį šnekama.
Kas iš tikro buvo tas vokiečių hercogas, šiandien tiek daug minimas žiniasklaidoje, televizijoje, internetiniuose tinkluose? Apie tai ir pasakoja istorikas dr. Algimantas Liekis, 42 stambių knygų apie lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės raidą autorius, per 60 mokslo knygų sudarytojas, iš jų ypač daug rašyta apie tą karalių tokiose jo monografijose, kaip dvitomyje „Lietuvos sienų raida“ ( V. 1997. P.544 ir 580.), „Signatarai. Vasario 16“ (V. 1996. P.408 ),“Lietuvių karyba ir ginkluotė“ (V.2002. P.1264), „Lietuvių tautos prisikėlimas“ (V.2007. P.992 , „Prezidentinė Lietuva“ ( V.2013. P.868 ), „Svetimi lietuvių namuose“ (V.2014. P.662) ir kitose plačiau ar siauriau rašyta ir apie vokiečių hercogo Uracho vaidmenį lietuvių tautai siekiant nepriklausomo valstybingumo Pirmojo pasaulinio karo metais. Minėtų istorinių knygų autorius ir atsako, kiek pagrįsti šiandieniai teiginiai apie tariamą (ar tikrą) Lietuvos karalių Urachą – Mindaugą II ?
TSRS okupacijos metais, rusų ir lenkų šovinistai, bolševikai, norėdami sumenkinti buvusią nepriklausomą Lietuvą, jos kūrėjus ir Lietuvos Tarybą (vėliau – Lietuvos Valstybės Tarybą), irgi skelbė, kad ta Taryba buvusi tik okupantų vokiečių statytinė, kad jos išdavikišką veiklą atspindi pakvietimas karaliauti vokiečio hercogo Uracho ir pan. Tad dabar lietuviškoje žiniasklaidoje teiginiai apie jau ne tariamai, o iš tikrųjų karaliavusį Lietuvoje vokiečių hercogą Urachą, o taip pat ir jo vaikaičio teises į Lietuvos sostą, į karaliaus Mindaugo III karūną – lyg ir savotiškas patvirtinimas bolševikinių istorikų ir propagandistų, lenkų agresorių varytos ir tebevaromos prieš Nepriklausomą Lietuvą, Nepriklausomos Lietuvos kūrėjus propagandos dalis.
2014 m. liepos pradžioje ir kai kuriose televizijos laidose transliuotas ir susitikimas su tariamu „teisėtu“ nauju pretendentu į Lietuvos sostą – Uracho – Mindaugo II vaikaičiu – Mindaugu III. Įdomu, kad tas pretendentas negalėjo nė žodelio ištarti lietuviškai, bet pareiškė, kad dabar jis norįs įsigyti kuo daugiau miškų Lietuvoje, nes pats esąs miškininkas. O Lietuvos miškai jam patinką, nes dar taip nenusiaubti kaip Vakaruose. Iš jo kalbos atrodė, kad daugelio vilniečių žinomas gatvėmis vaikštinėjantis Vilgaudas, besiskelbiąs irgi kunigaikščiu, labiau žino Lietuvą ir jos istoriją bei tiek pat turįs teisių karaliauti, kaip ir bene nuo 2009 m. staiga Lietuvos padangėje pradėjęs rodytis ir to vokiečių hercogo vaikaitis – Inigo Eberhardas von Urachas, pagal mūsų žiniaskalaidą jau neabejotinai teisėtas Lietuvos sosto paveldėtojas ir galimas Lietuvos karalius Mindaugas III.
Taigi, kas buvo tas Urahas – Mindaugas II, ar iš tikro galima vadinti Lietuvos karaliumi?
Plačiau – laikraštyje „Karštas komentaras”
