Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai susitiko su finansų ministre Ingrida Šimonyte, kad aptartų šių metų biudžeto vykdymo planą ir kitų metų ekonomines prognozes. Ši informacija ypač svarbi prieš pradedant Seime svarstyti kitų metų biudžetą ir planuojant išlaidas.
Atnaujintomis Finansų ministerijos prognozėmis, šiuos metus turėtume baigti ties 3 proc. bendrojo viešųjų finansų deficito riba. Pasak finansų ministrės, iš kai kurių mokestinių pajamų dinamikos matyti, kad šiek tiek pagerintas darbo užmokesčio fondo suminis rodiklis, o SODROS biudžeto įplaukos turėtų būti 400 mln. litų didesnės ir atitinkamai mažesnis jos deficitas nei planuota, nepaisant to, kad šiemet buvo atkurtos senatvės pensijos į buvusį lygį.
Kalbant apie mokesčius apskritai, visi mokesčiai surenkamai maždaug taip kaip ir planuota. Prie tokio rezultato prisidėjo ir atkaklūs Vyriausybės veiksmai, nukreipti prieš „vokelius“ ir „šešėlį“.
Taigi šių metų valstybės biudžetas bus įvykdytas, netgi viršytas, „Sodros“ biudžetas bus įvykdytas geriau nei planuota.
„Su tokiu 3 proc. BVP neviršijančiu biudžeto deficitu baigti metus būtų gera žinia, nes nuo Lietuvos nuslinktų sanglaudos fondų finansavimo sustabdymo grėsmė ir kitos ES numatytos sankcijos“, – susitikime teigė ministrė I. Šimonytė.
Pristatydama ekonomikos prognozes, finansų ministrė atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų antrojo pusmečio matomas lūkesčių blogėjimas. „Lūkesčiai labai nestabilus dalykas, nes kartais tokiam jų blogėjimui nebūna objektyvaus pagrindo, o atspindima kokia nors vieša informacija. Tai, aišku, labiau pasakytina apie vartotojus. Panašios nuotaikos ir versle, kur matomas tam tikras „pesimistiškėjimas“. Dėl tos priežasties teko peržiūrėti kitų metų prognozes, pagal kurias bus rengiamas biudžetas“, – sakė ministrė I. Šimonytė.
Nepaisant to, planuojama, kad kitais metais ekonomika augs 3 proc., nedarbas mažės, darbo užmokestis šiek tiek didės. Vis dėlto bendras pajamų augimas bus nuosaikus, o kai kurių papildomų išlaidų neišvengsime. Pirmiausia reikės atidėti lėšų Lietuvos pirmininkavimui ES, padidėjusioms įmokoms į ES biudžetą. 2013-ieji bus paskutiniai metai, kai didės išlaidos, kurių reikia valstybės skolai aptarnauti. Nuo 2014 m. jos turėtų pradėti mažėti.
„Turint omenyje bendrą ekonominį kontekstą ir numatomas gauti pajamas, išlaidų padidinimas turi būti ribotas. Dar reikia išspręsti problemas, kurių susikaupė per krizę“, – apibendrino finansų ministrė
TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma pažymėjo, kad ši Vyriausybė sugebėjo suvaldyti viešuosius finansus. Tad nuo šiol jau galime pamažu prabilti ir apie žmonių socialinių lūkesčių tenkinimą: spręsti sumažintų pensijų kompensavimo klausimą, šiek tiek pradėti didinti sumažintus biudžetinių darbuotojų atlyginimus, minimalų atlyginimą.
„Nereikėtų įsivaizduoti, kad minėtas finansų subalansavimas toks jau nepajudinamas. Viską sugriauti galima labai lengvai, kaip kad galima paversti niekais ir kitus svarbius principinius pasikeitimus valstybėje. Pavyzdžiui, jei anksčiau, prie socialdemokratų Vyriausybių, valstybės biurokratų skaičius kasmet nuosekliai augdavo keliais tūkstančiais, mums valdant sumažėjo 6-7 tūkstančiais“, – priminė TS-LKD frakcijos seniūnas.
Todėl Seime pradėjus svarstyti kitų metų biudžetą politikai turės elgtis labai atsakingai, nepasiduoti priešrinkiminėms nuotaikoms drastiškai didinti išlaidas. Jas reikia planuoti labai atsakingai ir racionaliai.
