Kreipimasis į kaimyninių šalių, Europos Sąjungos šalių, Norvegijos, Kanados, JAV ambasadas bei tarptautines organizacijas ir kvietimas prie šio kreipimosi prisijungti Lietuvos organizacijas bei pavienius asmenis, o taip pat Pasaulio lietuvių bendruomenes.
Lietuvos Respublikoje reziduojantiems užsienio šalių diplomatams
Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos komitetui
Skubiai kreipiamės į Jus tarptautinės pagalbos Lietuvoje teisėsaugos institucijų terorizuojamai mergaitei. Jai yra septyneri metai, ir jos istorija yra ypatingai dramatiška.
Mergaitė gimė 2004 metais. Jos tėvas – Drąsius Kedys, o motina – Laima Stankūnaitė. Tėvai drauge gyveno keletą metų, tačiau vėliau išsiskyrė. Mergaitės globa teismo sprendimu buvo palikta motinai, tačiau ši neprižiūrėjo vaiko ir tai išgirdęs tėvas nusprendė ją susigrąžinti. Tai buvo patvirtinta teismo: motina atsisakė mergaitės globos ir ji atiteko tėvui. Tačiau mergaitė, sugrįžus gyventi į tėvo namus ir tik kartais matantis su motina, pradėjo pasakoti, jog gyvendama su motina, buvo prievartaujama kažkokių dėdžių, jog motina Laima Stankūnaitė ją vesdavo į išnuomotą butą, kur ji turėjo tenkinti trijų suaugusių vyrų seksualinius įgeidžius, buvo tvirkinama ir seksualiai prievartaujama.
Tai sužinojęs tėvas Drąsius Kedys iškart padavė pareiškimą į policiją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrimas buvo pradėtas, tačiau paaiškėjus, kokie vyrai kaltinami pedofilijos faktu, buvo neteisėtai ir grubiai sustabdytas. Vienas iš įvardytų asmenų buvo Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, antrasis – verslininkas ir politikas Andrius Ūsas bei trečiasis – nenustatytos tapatybės, mergaitės įvardintas vardu Aidas.
Tėvas, Drąsius Kedys, Lietuvos teisėsaugai parašė daugiau nei 200 pareiškimų, prašydamas nuosekliai ir iš esmės tirti pedofilijos bylą, tačiau deramo ir išsamaus teisingo tyrimo nesulaukė. Galiausiai 2009 metų spalio 5 dieną Drąsius Kedys dingo be žinios. Tą pačią dieną Kaune buvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius bei Laimos Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė – D. Kedžio įtarimu taip pat dalyvavusi sąvadavime. Šiuo nusikaltimu buvo viešai apkaltintas Drąsius Kedys, tačiau nei pirštų antspaudų ant ginklų, nei kitų jo nusikaltimą įrodančių faktų nebuvo rasta ir patvirtinta. Drąsius Kedys spaudoje buvo viešai apšmeižtas – neteisingai apkaltintas narkotikų vartojimu, bendrininkavimu su nusikalstamų grupuočių nariais, nors tokių dalykų jo, garbingo žmogaus ir tėvo, gyvenime niekada nebuvo.
Galimai korumpuota Lietuvos teisėsauga nuodugniai netyrė ir jo mirties bylos – 2010 metų balandį jis rastas negyvas – akivaizdžiai sumuštas ir nužudytas. Jo kūnas buvo rastas prie Kauno marių. Oficiali versija buvo paskelbta, jog jis girtuokliavo ir „užspringęs skrandžio turiniu”, tačiau nepriklausomi ekspertai patvirtino išvadą, jog jis sumuštas ir paskandintas vandenyje.
Visą šį laiką Drąsiaus Kedžio mergaitės globa buvo paskirta jo seseriai Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei, kurios namuose mergaitė jautėsi saugi ir gerai prižiūrima. Taip pat visą šį laiką Neringa Venckienė rašė pareiškimus Lietuvos teisėsaugai, reikalaudama teisingai ištirti pedofilijos bei Drąsiaus Kedžio nužudymo bylas. Dėl aplaidaus ir neatsakingo prokurorų tyrimo buvo sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo komisija, kuriai teko pateikti išvadas apie netinkamus prokurorų veiksmus.
Seimas konstatavo buvusio Generalinio prokuroro bei jo pavaldinių nusikalstamai netinkamą pareigų atlikimą. Seimas remdamasis visa mergaitės seksualinio prievartavimo baudžiamosios bylos medžiaga bei papildomai surinktais duomenimis, konstatavo, kad tikrai yra aiškūs mergaitės seksualinio prievartavimo požymiai ir kad jau seniai baudžiamojoje byloje įtariamiesiems turėjo būti pareikšti įtarimai dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 4 d. (mažamečio asmens seksualinis prievartavimas).
Šis Seimo nutarimas bei išvados buvo viešai paskelbtos visai Lietuvai bei su juo supažindinta ir Prezidentė. Šie Seimo dokumentai niekada nebuvo ginčijami ar skundžiami. Tai reiškia, kad išvados bei Seimo nutarimas yra teisėti, galiojantys ir jų ignoruoti negali nė vienas Valstybę gerbiantis pareigūnas ar pilietis.
Seimo sudaryta komisija, kurios sudėtyje buvo visai valstybei žinomi teisininkai, kitokios išvados ir negalėjo padaryti, nes net dvi psichologinės ekspertizės, tarp jų ir kompleksinė psichiatrijos ir psichologinė ekspertizė jau buvo patvirtinusios, kad mergaitė sugeba mąstyti bei atsakyti į klausimus, kad ji nelinkusi fantazuoti ir sako tiesą. T.y., kad ji yra patyrusi pedofilų prievartą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiką gina nuo seksualinio prievartavimo ne tik mūsų šalies baudžiamieji įstatymai, bet ir Vaiko Teisių Konvencija, kurią mūsų valstybė ratifikavo 1995 metais. Šios Konvencijos 34 str. nurodyta, kad „Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų…”
Būtent tokį įtarimą, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, po ilgos baudžiamosios bylos mėtymo iš vienos prokuratūros kitai, Vilniaus Apygardos prokuratūros prokuroras N. Bieliauskas buvo pareiškęs kaltinamajam A. Ūsui. Tiek A. Ūso, tiek L. Stankūnaitės parodymai buvo tikrinami ir melo detektoriumi, kurio parodymai buvo vienareikšmiai – abu meluoja, neigdami bendrininkavę nusikaltime.
Savo nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad galima pagrįstai įtarti, jog L. Stankūnaitė, suteikdama sąlygas įtariamajam A. Ūsui tvirkinti mažametę, pati betarpiškai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A.Ūsui tvirkinti mažametę.
Ši nutartis vykdymui buvo pasiųsta Vilniaus apygardos prokuratūrai. Kiekvienas įstatymus gerbiantis prokuroras, žinodamas, kad pagal Konstituciją teisingumą vykdo tik teismas, bei būdamas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, privalėjo įtarimus pareikšti ir L. Stankūnaitei dėl bendrininkavimo seksualiai prievartaujant mažametę ir dėl tvirkinamųjų veiksmų, ir bylą perduoti teismui. Tačiau oficialūs įtarimai nebuvo pareikšti nei J. Furmanavičiui, nei galimai sąvadautojai mergaitės motinai L. Stankūnaitei.
Apygardos teismo nutartis ne tik, kad nebuvo įvykdyta, bet ir iš A. Ūsui jau pareikšto įtarimo buvo pašalintas labai sunkaus nusikaltimo – mergaitės seksualinio prievartavimo padarymas, paliekant jame vien nesunkų nusikaltimą – tvirkinamuosius veiksmus. Apie L. Stankūnaitę, lyg apie mirusią, – nė žodžio, tik kaltinamajame akte, bylą perduodant į teismą, buvo nurodyta, kad tvirkinamieji veiksmai (laižymas mergaitės viso kūno ir lytinių organų, bei vertimas jai daryti tą patį jam) truko du metus L.Stankūnaitės nuomotame bute.
Lietuvos prokurorai išsityčiojo ne tik iš teisėjų nutarties, bet ir iš Seimo patvirtintos išvados, nes visi prokuroro kaltinamajame akte nurodyti A.Ūso nusikalstami veiksmai atitinka labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 150 str.4 d. požymiams – mergaitė buvo seksualiai prievartaujama, tai yra visi veiksmai buvo atliekami prievarta, prieš mergaitės valią, todėl dėl to ir turėjo būti teisiami tiek A. Ūsas, tiek ir L. Stankūnaitė.
Šiuo metu mergaitė išgyvena itin skaudžią tragediją: Kėdainių rajono apylinkės teismas nutartimi nusprendė ją skubos tvarka atiduoti galimai pedofilijos nusikaltimus stebėjusiai ir apie juos neišvengiamai žinojusiai biologinei motinai, panaikinant globą jos tėvo seseriai Neringai Venckienei. Mergaitė jau keletą metų gyvena su šia globėja, yra pripratusi prie jos, tarp jų egzistuoja gilus emocinis ryšys ir absoliutus tarpusavio pasitikėjimas. Taip pat glaudžiai mergaitė bendrauja su visa Venckienės šeima: vyru Aidu, pusbroliu Karoliu bei močiute ir seneliu. Ji lanko mokyklą, esančią netoli globėjos namų, yra pripratusi prie savo klasės, turi daug nuoširdžių draugų. Tačiau teismo priimtu sprendimu skubos tvarka ji privalo būti per 14 dienų grąžinta biologinei motinai, kuri mergaitei yra visiškai svetima, sukelia blogus jausmus. Vos išgirdus žinią, kad jai reikės keltis gyventi su motina, mergaitę ištiko psichologinis šokas – ji namuose pradėjo vemti, klykė ir verkė, dėl to teko iškviesti medikus. Nuo tos dienos mergaitei teismas yra paskyręs kasdien matytis su biologine motina, susitikimus kasdien ilginant po dvi valandas, tačiau mergaitė kategoriškai atsisakė į juos vykti ir buvo neįkalbama. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių globos tarnybos nuo šio momento pradėjo vykdyti protu nesuvokiamą mergaitės moralinį ir dvasinį prievartavimą: kasdien atvykstančios į namus kelios psichologės bei tarnybos darbuotojos verčia ją paklusti teismo sprendimui, daro psichologinį spaudimą. Mergaitė nuo to laiko išseko emociškai. Savo nuolatinės globėjos, tetos Venckienės prašo neatiduoti jos biologinei motinai, kartu miega, sekioja paskui ir dieną.
Mergaitė yra aiškiai išsakiusi savo valią ir teisę gyventi globėjos šeimoje. Tačiau Lietuvos teismai ir Vaiko apsaugos tarnybos atsisako kreipti bet kokį dėmesį į pareikštą mergaitės valią ir grasina iš globėjos namų ją išgabenti prievartos būdu. Kaip išsireiškė tarnybos atstovė – išnešti iš namų susuptą ,,į kaldrą“. Tūkstančiai Lietuvos žmonių su didžiausia užuojauta stebi mergaitės tragediją, budi prie jos namų, piketuoja prie Lietuvos teisėsaugos ir valdžios institucijų, bet iš institucijų jokio deramo supratimo ir pagalbos bei dėmesio mergaitė nesulaukia.
Tokia brutali ir grubi Lietuvos teisėsaugos ir Vaiko teisių institucijų prievarta prieš vaiką nepateisinama jokia logika. Pirmiausia, tai prieštarauja laisvam mergaitės apsisprendimui, pažeidžia jos prigimtines teises ir laisves rinktis gyvenamąją vietą, žeidžia jos orumą ir žlugdo jos asmenybę.
Antra, nepanaikintos abejonės, kad mergaitės motina galimai bendrininkavo pedofilijos byloje, ši ir kitos susijusios bylos šiuo metu Lietuvoje dar nėra baigtos.
Trečia, mergaitės motina Laima Stankūnaitė neturi aiškios gyvenamosios vietos, darbo ir pajamų, yra saugoma kaukėtų, savo tapatybės neatskleidžiančių apsaugininkų, ir, kaip teigiama, su mergaite pagal Valstybės apsaugos programą, nedelsiant bus išsiųstos iš Lietuvos Respublikos į kažkurią užsienio šalį. Taigi, mergaitė bus grubiai visam laikui atplėšta nuo savo įprastinės aplinkos ir artimų žmonių.
Ketvirta, mergaitė yra svarbi ir tiesioginė pedofilijos Lietuvoje bylos liudininkė, kurią, galbūt, nusikalstamos struktūros sieks sunaikinti kartu su jos motina, taip pat esančia pedofilų klano egzistavimo liudytoja. Todėl mergaitės atidavimas biologinei motinai tiesiogiai pavojingas jos gyvybei. Pedofilų ir korumpuotų pareigūnų klanas Lietuvoje akivaizdžiai yra prasiskverbęs į valstybės teisėsaugos ir valdžios sistemą, daro jai didžiulę įtaką ir veikia darant teisinius sprendimus.
Dėl šių priežasčių mes garsiai šaukiame: „SOS”. Padėkite išgelbėti mergaitę. Padėkite išsaugoti jos gyvybę ir suteikti jai saugumą, užtikrinti jos ateitį.
Manome, kad mergaitės kaip pagrindinės liudytojos perdavimas asmenims kurie galimai organizavo, prisidėjo prie jos seksualinio išnaudojimo galutinai užkirs kelią teisingam ir greitam šių įvykiui ištyrimui bei atsakingiems asmenims leis išvengti teisinės atsakomybės už šias veikas.
Prašome Jūsų imtis Jums prieinamų ir Jūsų nuomone tinkamų priemonių primenant Lietuvos Vyriausybei apie jos įsipareigojimus pagal JTO Vaiko teisių apsaugos konvenciją bei užtikrinant tinkamą vaikų seksualinio išnaudojimo atvejų tyrimą bei už tai atsakingų asmenų atsakomybės neišvengiamumą.
Kviečiame paraginti Lietuvos Vyriausybę laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir užtikrinti pamatinių žmogaus teisių apsaugą. Tikimės kad apie šį procesą informuosite tarptautinę bendruomenę kurios dėmesys būtų reikšminga pagalba Lietuvoje savo interesų ginti negalinčiai mergaitei.
Esame pasirengę bendradarbiauti ir prireikus pateikti papildomos informacijos apie šią visą Lietuvos visuomenę jaudinančią bylą.
EKSPERTAI.EU vardu
Rolandas Boravskis
Lietuvos organizacijos ir pavieniai asmenys, pritariantys šiam pagalbos šauksmui, savo patvirtinimą, t.y. savo parašus siųsti el. paštu info@ekspertai.eu (nurodyti reikia pritariančio kreipimuisi pavardę, vardą ir gyvenamąją vietovę).
