VšĮ „Šeimos institutas“ su bendraminčiais ir partneriais ieško smurto šeimoje priežasčių ir jo sprendimo būdų. Siekdami šią skaudžią problemą spręsti iš esmės š.m. lapkričio 29 d. Seime organizuoja konferenciją „Smurto reiškinys visuomenėje: genezė ir geroji praktika“.
Konferencija rengiama tuo metu, kai visame pasaulyje minimas 16 dienų laikotarpis, skirtas kovai su smurtu prieš moteris. Jis prasideda lapkričio 25-ąją – tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną ir tęsiasi iki gruodžio 10-osios – tarptautinės žmogaus teisių dienos.
„Kalbant apie smurtą, nesvarbu, ar tai būtų smurtas prieš moteris, vaikus ar vyrus, visuomenė yra dirbtinai supriešinta. Dažniausia girdime, kad žmogaus teisių gynėjai kovoja su smurtu, o puoselėjantieji tradicines vertybes, siekiantys stiprinti santuoką bei šeimą, smurtą laiko normaliu, pateisinamu dalyku. Akivaizdu, kad toks požiūris neatitinka realybės. Smurtinis problemų sprendimo būdas yra nepateisinamas. Manau, kad skiriasi požiūris į smurto kilmės priežastis, o tai lemia ir skirtingus problemos sprendimo būdus, ” – Šeimos instituto direktorė Jolanta Ramonienė.
Konferencijoje pranešėjai smurto problemą nagrinės dviem kryptimis: pirmiausia bus apžvelgtos smurto prigimties temos, vėliau bus diskutuojama apie smurto privačioje erdvėje, ypač prieš moteris, problemą.
Konferenciją pradės pranešėja iš Italijos – klinikinė psichologė, turinti ilgametės darbo su vaikais, paaugliais ir šeimomis patirties dr. Anna Campiotti Marazza. 2009 m. Vilniaus universitete ji vedė seminarus vaiko globos šeimoje tema, 2012 m. vedė mokymus Lietuvos socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams apie darbą su socialinės rizikos šeimomis.
Savo pranešime „Asmens orumo krizė, kaip smurtą sukeliantis veiksnys” ji tvirtins, kad kasdien, kiekviename santykyje, susiduriame su tokiais dalykais, kaip asmens vertė ir pagarba žmogaus orumui. Jos teigimu, smurtas ir kito išnaudojimas kelia pavojų ne tik kitiems, bet ir savo asmeniui.
Kodėl žmogus problemas sprendžia smurtu? Šiandienio mokslo įžvalgos ir geroji praktika teigia, kad viena pagrindinių smurto kilimo priežasčių asmens lygmenyje yra žmogiškojo orumo jausmo praradimas. Tai bus antropologinis žvilgsnis į problemą.
Konferencija bus puiki proga susipažinti su 5 metus (2008–2012 m.) Lietuvoje vykdyto tyrimo rezultatais. Tyrimą atliko Žmogaus studijų centras kartu su partneriais, jam vadovavo doc. dr. Gintaras Chomentauskas. Dr. Edita Dereškevičiūtė, Žmogaus studijų centro direktorė, „Psichologijos akademijos“ organizacinės psichologijos studijų krypties vadovė, Lietuvos taikomosios psichologijos asociacijos viceprezidentė savo pranešime „Lietuvos susinaikinimo fenomenas. Ar galime pasikeisti?“ konstatuos, kad lietuviai – „juodųjų rekordų“, susijusių su savižala ir stresu čempionai? Svarstydama, kokios yra bendros, sisteminės šio reiškinio priežastys, ji pristatys tyrimo rezultatus.
Tyrėjai siekė išnagrinėti Lietuvos žmonių emocinės būklės pokyčius ir bendras tendencijas. Tyrime atskleidžiamos apsinuodijimo alkoholiu, savižudybių ir kitokio elgesio, kuriuo žmogus sąmoningai kelią pavojų savo sveikatai, tendencijos Lietuvoje bei jų sisteminės priežastys. Be abejo, save žalojantis elgesys turi akivaizdžių sąsajų su smurtu. Nušviečiant situaciją Lietuvoje, galbūt atsiskleis, jog visuomenėje yra sukurtas kontekstas, provokuojantis tam tikrą smurto lygį.
VDU Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė skaitys pranešimą „Priverstinio pasirinkimo ir smurto realybė, pridengta teisės rinktis retorika”. Šiandien vis labiau ryškėja tendencija beatodairiškai gyventojų skaičiaus augimo ribojimą sieti su žmogaus teisių problematika. Pranešime bus siekiama atskleisti tokių sąsajų padarinius, nušviesti šiandieninės defamilizacijos ir defeminizacijos procesų tamprų ryšį su depopuliacijos politika ir nauja smurto rūšimi.
Anot J. Ramonienės, nors yra daug įvairiausių teisės aktų ir priemonių, skirtų smurto mažinimui, smurto mastai nemažėja. „Kadangi daugiausia orientuojamasi į pasekmes, mažai dėmesio skiriant prevencijai, tad tik įteisinamas smurtas prieš smurtautoją. Smurto tik įstatymu ir fizine jėga pašalinti neįmanoma, reikia ugdymo ir realios pagalbos. Siekdami sustabdyti smurtą, turime sustabdyti jį sukeliantį elgesį, pašalinti priežastis. Pastebėję, kad dažnai kovojama su smurtu neišsiaiškinus net jo kilmės priežasčių ir sumanėme organizuoti konferenciją, skirtą atskleisti smurto kilmės priežastis asmens ir visuomenės lygmenyje. Gal ir negalima tikėtis, kad smurto galima visiškai išvengti, tačiau sumažinti jo mastus yra realu ir būtina, ” – teigia konferencijos organizatorė J. Ramonienė.
Juozas Dapšauskas
