Seimas ruošė jubiliatui dovaną
S.Dariaus ir S. Girėno aerodromas švenčia savo 100 metų jubiliejų. Tai seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje ir vienas seniausių aerodromų Europoje.
Šventei, kuri vyks paskutinį liepos savaitgalį, ruošiasi aviatoriai, ruošiasi ir Kauno miesto savivaldybė, kuriai aerodromas perduotas patikėjimo teise. Žadama išasfaltuoti įvažiavimą ir privažiavimus prie aerodrome esančių pastatų, kuriais jau seniai gėda važiuoti paprastą dieną, ne tik per šventę.
Pačią paskutinę Pavasario sesijos dieną, t.y. birželio 30 d., šiam garbingam aerodromo jubiliejui suskubo dovaną paruošti ir Seimas.
2015 m. birželio 26 d., penktadienį, aštuoni Seimo nariai – Petras Gražulis, Rytas Kupčinskas, Vytautas Kamblevičius, Stasys Brundza, Valdas Vasiliauskas, Kazimieras Kuzminskas, Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius – įregistravo nutarimo projektą „Dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo.
Žinant, kad po keturių kalendorinių dienų, t.y. antradienį, birželio 30 d. bus paskutinė Seimo pavasario sesijos diena, natūralu, jog kyla klausimas: iš kur tokia skuba? Negi Seimo nariai nori pagerbti šimtametį jubiliatą?
Atsakymą randame pateiktame Seimo nutarimo projekte:
„Lietuvos Respublikos Seimas, reaguodamas į šiuo metu labai suintensyvėjusius įtakingų verslininkų bandymus įtakoti Kauno miesto savivaldybės sprendimus, nesuderintus su Lietuvos kariuomene… siekiant aerodromą išskaidyti į daugelį atskirų sklypų, perduodant juos valdyti privačiam sektoriui; konstatuodamas, jog suinteresuotos privataus verslo grupės siekdamos išskaidyti S. Dariaus ir S. Girėno aerodromui priklausančius žemės sklypus siekia aerodromą išbraukti iš Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių sąrašo. Nutaria: Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos kariuomenės reikmėms iš Kauno miesto savivaldybės perimti Valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą – S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą, (Veiverių g. 132, Kaunas, unikalus Nr. 4400-0835-6261), kuris iki 2016 m. panaudos sutartimi perduotas valdyti Kauno miesto savivaldybei“.
Kaip matome iš nutarimo, taip skubėti Seimą privertė „labai suintensyvėję įtakingų verslininkų bandymai įtakoti Kauno miesto savivaldybės sprendimus“ ir „suinteresuotos privataus verslo grupės, siekiančios aerodromą išbraukti iš Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių sąrašo“.
Štai tokį Seimo nutarimo projektą pristatė Petras Gražulis. Tuoj pat po pateikimo įvyksta balsavimas dėl pritarimo ir už – 68, prieš – 1, susilaikė – 28, pritarta.
Seka balsavimas dėl projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka ir už – 53, prieš – 23, susilaikė – 22, pritarta.
Kas tie labai suintensyvėję įtakingi verslininkai, kurie įtakoja Kauno miesto savivaldybės sprendimus, ir kas tos suinteresuotos privataus verslo grupės, įvardyta nebuvo – Seimo nariai patikėjo tuo, kas parašyta. Belieka tik stebėtis Seimo narių solidarumu paskutinę sesijos dieną.
Netenka aiškinti, jog Seimo nariams puikiai žinoma, kad norint aerodromą išbraukti iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių sąrašo, reikia keisti šį Seimo priimtą įstatymą, o tai gali padaryti tik pats Seimas, o ne anoniminiai „labai suintensyvėję įtakingi verslininkai“, ar mistinės „suinteresuotos privataus verslo grupės“.
Kaip matome, kol kas apie garbingą aerodromo jubiliejų nekalbama. Tad kur yra tokios skubos priežastis priimti Seimo nutarimą, nesant tam jokio būtinumo ir skubos?
Šiek tiek aiškiau pasidaro perskaičius Petro Gražulio parengtą 2015-06-26 d. projekto Aiškinamąjį raštą, kuriame rašoma:
„Vertėtų atkreipti dėmesį, kad Kauno meras Visvaldas Matijošaitis skubiai, pasitelkiant privačią saugos tarnybą, savo potvarkiu gegužės 14 d. 16.40 val., niekuo neargumentuojant, nepateikiant jokių teisinių pagrindų ir motyvacijų atleido Kauno miesto savivaldybės tarybos paskirtą ilgametį VšĮ „S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas“ direktorių Eugenijų Raubicką“.
Dabar jau aiškiau – pasirodo, čia tokia politika: atleidai mūsų paskirtą aerodromo direktorių – jis išeis kartu su aerodromu.
Dėl tokios politikos galima suprasti konservatorius, nes jie paskutinius 8 metus valdė aerodromą, jie skyrė direktorių. Bet kad Seimas pritartų į paskutinį sesijos posėdį įtraukti skubos tvarka tokį nutarimą, kuris sutvertas tokios politikos, tiesiog neįtikėtina.
Vis dėlto, matyt, kažkas susivokė, kad „šaunioji aštuoniukė“, vadovaujama Petro Gražulio persistengė, todėl LSDP frakcija pateikė siūlymą „Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pasiūlymo daryti pertrauką iki kito posėdžio“, kuriam už – 52, prieš – 25, susilaikė – 20, pritarta.
Nutarimo projektas padėtas į stalčių iki Rudens sesijos.
Kaip gyvena jubiliatas
Visi šie įvykiai vyko šalia aerodromo. O kaip gyvena pats aerodromas?
Kaip žinoma, Aerodromas į LR Kultūros vertybių registrą įrašytas kaip urbanistiniu požiūriu vertinga teritorija.
2009 m. lapkričio 5 d. LR Kultūros ministras R. Vilkaitis priėmė įsakymą Nr. ĮV-601 „Dėl Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano tvirtinimo“. Plane rašoma:
„Kauno Dariaus ir Girėno aerodromo teritorijos tvarkymas yra problematiškas. Teritorijoje yra priaugę menkaverčių krūmų. Kai kurios vietos užpelkėjusios, pažeistas išlygintas lauko paviršius. Buvusių statinių prie Dariaus ir Girėno g. pamatai užžėlę žole ir krūmais. Tvarkyti tokią didelę teritoriją reikia daug lėšų, technikos, darbo rankų. Būtina apsaugoti teritoriją, kad nebūtų verčiamos šiukšlės, padeginėjama sausa žolė. Kol kas visa tai atlikti nepajėgiama“.
Kaip buvo vykdomas tas specialusis planas, matome iš 2013 m. vasario 18 d. LR Kultūros ministro Š. Biručio įsakymo Nr. ĮV-114 „Dėl Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano- paveldotvarkos projekto patvirtinimo“. Tai – jau antras aerodromo išsaugojimo planas.
Plane rašoma: „Prie Karo aviacijos gatvės, link Europos prospekto, vienos angaro aikštelės vietoje pastatytas „Technopolio“ pastatas. Aerodromo teritorija priaugusi menkaverčių krūmų. Kai kurios vietos užpelkėjusios, pažeistas išlygintas lauko paviršius. Buvusių statinių prie Dariaus ir Girėno g. pamatai užžėlę žole ir krūmais.
Vertinga yra susiformavusi Aerodromo plano struktūra. Perplanavus nors dalį šios teritorijos, būtų sunaikinti ir pažeisti istoriniai plano elementai, o bandymai sumažinti ar užstatyti aerodromo teritoriją kelia pavojų sunaikinti vieną svarbiausių jo vertingųjų savybių – aviacinę funkciją ir tuo pačiu istorinę Lietuvos aviacijos erdvę. Sunaikinus šią erdvę, būtų sunaikinta istorinė atmintis“.
Tokios yra specialistų išvados, kurias patvirtino Lietuvos Respublikos kultūros ministrai.
Kaip apie specialistų išvadas atsiliepė meras A. Kupčinskas informacijos nėra, tačiau, kad aerodromo išsaugojimui nepadarė nieko, akivaizdu.
Priešingai, pastačius aerodromo teritorijoje administracinį „Technopolio“ pastatą, 2009-07-21 d. Kauno miesto savivaldybės meras Andrius Kupčinskas kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, prašydamas pritarti oro pajėgų gelbėjimo posto perkėlimui į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą, nes jo teritorijoje yra pakankamas žemės sklypas su reikalinga infrastruktūra. Netrukus iš to „pakankamo žemės sklypo“ aerodromo teritorijoje buvo atrėžtas beveik 4 ha žemės sklypas tam gelbėjimo postui įrengti.
Kaip čia neprisiminti specialųjį aerodromo išsaugojimo planą rengusių specialistų išvados: „Perplanavus nors dalį šios teritorijos, būtų sunaikinti ir pažeisti istoriniai plano elementai“.
Taip kalba specialistai, savo srities žinovai.
Deja, yra ir kiti „spec. specialistai“, visų sričių žinovai, vadinamieji politikai. „Tai vienas iš darbų, kuriuo didžiuojuosi, jog kartu su Kauno meru, savivaldybe sutapo nuomonės dėl gelbėjimo posto perkėlimo. Išties Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrajam paieškos gelbėjimo postui Aleksote tikrai nereikia tokios didelės teritorijos, kurią dabar bus galima panaudoti Kauno miesto infrastruktūros plėtrai. Džiugu, jog Krašto apsaugos ministerija tęsia pradėtus darbus, šis projektas itin svarbus Kauno miestui“, – 2013 m. gruodžio 20 d. sakė Seimo narė, buvusi LR krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Tarp kitko, šio gelbėjimo posto statybos konkursas laimėtas už 13 mln. Lt. Tad jei dalis tų milijonų būtų skirta aerodromo išsaugojimui, aerodromu galėtų didžiuotis ne tik p. R. Juknevičienė, bet ir visi gyventojai.
Deja, šiandien aerodromo būklė yra žymiai blogesnė, nei ji įvertinta abiejuose specialiuosiuose planuose.
Aerodromo teritorija Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais jau yra sumažinta ir užstatyta pastatais. Kas už tai atsakys?
Dalį aerodromo teritorijos Kauno miesto savivaldybė pavertė sąvartynu, užversdama ją su žemėmis ir statybiniu laužu sumaišytais Juozapavičiaus g. ir Parodos g. grindinio akmenimis. To sąvartyno išvalymas pareikalaus daug fizinio darbo ir lėšų, jei norima panaudoti XIX amžiaus grindinio akmenis.
Išnuomotos teritorijos apleistos ir neprižiūrimos, ypač klaikiai atrodo vadinamųjų probleminių mašinų saugojimo teritorija.
Pažymėtina, kad specialioji aerodromo infrastruktūra – betoninis pakilimo-tūpimo takas, betoniniai riedėjimo takai, betoninės angarų aikštelės su pamatais, matyt, nuo jų įrengimo nebuvo remontuojami, todėl be atnaujinimo darbų jie praras bet kokią išliekamąją vertę.
Apie pastatus ir privažiavimo kelius nėra ko ir kalbėti – atrodo jie gėdingai.
Apskritai, apžvelgus aerodromą pagal jo sklypo perimetrą, galima konstatuoti, jog tai – viena iš apleisto Kauno labiausiai apleistų vietų.
Tenka pažymėti, kad dauguma šių blogybių yra pastarųjų dviejų savivaldybės tarybų kadencijų valdymo rezultatas. Todėl yra pagrindo teigti, kad šis mėginimas perimti aerodromą iš Kauno miesto savivaldybės yra daromas siekiant užkirsti kelią galimam skandalui kilti, jei savivaldybė imtųsi reikiamų priemonių sustabdyti aerodromo niokojimą ir įvardinti jo niokotojus bei jų darbus.
Tenka tik apgailestauti, kad Savivaldybė kol kas tik apsiribojo personaliniais pakeitimais. Padėtis yra pakankamai rimta ir sudėtinga. Tam, kad ji būtų išspręsta, jau privalėjo būti sudaryta Laikinoji tarybos komisija. Tuo labiau, kad 2007 metais jau buvo mėginama sunaikinti aerodromą.
Savivaldybės administracijos direktorius konservatorius Arūnas Keserauskas užsakė galimybių studiją „Darnus buvusių sovietinių karinių teritorijų atkūrimas – iššūkis ir galimybė regioninei plėtrai“: „S.Dariaus ir S. Girėno oro uosto teritorijos plėtra ir pritaikymas visuomenės viešiesiems poreikiams“. Buvo numatyta paimti iš aerodromo teritorijos 70 ha žemės sklypą ir jame įrengti futbolo aikštes. Dengtą sporto maniežą, golfo treniruočių laukus, teniso kortus ir pan.
Aukščiau nurodyti LR Kultūros ministrų patvirtinti aerodromo apsaugos specialieji planai ir atsirado po šio ciniško mėginimo užgrobti aerodromą.
Nors Kaune tuo metu buvo ir dabar yra ne vienas stadionas, kurie apleisti ir virsta griuvėsiais, nes jiems neskiriama nei cento, tokiems planams buvo išmesta dešimtys tūkstančių litų mokesčių mokėtojų pinigų ir iniciatoriai ne tik kad nenubausti, bet ir neįvardyti.
Tačiau grįžkime prie nutarimo projekto Aiškinamojo rašto, kuriame nurodyta, jog Projekto pirminis siūlytojas ir rengėjas – Seimo narys Petras Gražulis.
Skaitome šio rašto 6- jį punktą „Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai“: „Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.“
Gal ir gerai, kad neturės. Kam čia judinti kriminogeninę situaciją ir korupciją paskutinę sesijos dieną ir daryti jai neigiamą įtaką.
Svarbiau, kaip matėme, yra perimti iš savivaldybės šimtametį suniokotą paveldo objektą aerodromą, kad tik nekiltų skandalas ir ponams politikams netektų už tai atsakyti.
O kriminogeninė situacija ir korupcija už tai, kad šis Seimo nario Petro Gražulio paruoštas nutarimo projektas nedaro joms neigiamos įtakos, taria: „Ačiū“.
Už Lietuvą, vyrai!
Sandraugos „Kitokia Lietuva“ prezidiumo nariai:
Jonas Juškauskas
Karolis Bruder
